AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos už 2021 metus,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskai-

tomybės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo

auditoriaus išvada ir metiniu pranešimu

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Turinys

Informacija apie bendrovę 2

Nepriklausomo auditoriaus išvada 3

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas 9

Bendrųjų pajamų ataskaita 10

Finansinės būklės ataskaita 11

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 13

Pinigų srautų ataskaita 14

Aiškinamasis raštas 15

Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei

konsoliduotoji socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaita 55

Bendrovių valdysenos ataskaita 86

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB „Panevėžio statybos trestas“

Įmonės kodas: 147732969

Telefonas: +370 45 505 503

Telefaksas: +370 45 505 520

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Justas Jasiūnas, pirmininkas

Gvidas Drobužas

Kristina Mačiulienė

Lina Simaškienė

Vaidas Grincevičius

Vadovybė

Egidijus Urbonas, generalinis direktorius

Auditorius

Grant Thornton Baltic, UAB

Bankai

Luminor bankas AS

AB SEB bankas

AB „Swedbank“

AB Šiaulių bankas

OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

Grant Thornton Baltic UAB

Member of Grant Thornton International Ltd

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ akcininkams

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – Bendrovė) finansinių

ataskaitų, kurias sudaro 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų

bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, finansinių ataskaitų

aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia apie Bendrovės

2021 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų

srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus

išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame

nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių

profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV

kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu

Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos

finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra

pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo

laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip

visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos

dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų

auditą“, įskaitant susijusias su pagrindiniais dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą,

kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų

rezultatai, įskaitant procedūras atliktas kaip atsaką į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų

nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

1. Pagrindinis audito dalykas - Konkurencijos tarybos skirta bauda

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 28 pastaboje, 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo Bendrovė ginčijo Konkurencijos tarybos

sprendimą, ir pagal šią nutartį Bendrovė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio

31 d., pripažino 8,5 mln. eurų baudą ir susijusias 1,4 mln. eurų palūkanas. Bendrovė ginčija mokėtinų palūkanų

ir vykdymo išlaidų sumas ir veda derybas su VMI dėl mokėjimų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui.

Šis dalykas buvo svarbus mūsų auditui, nes paskirtos baudos ir palūkanų apmokėjimas reikšmingai įtakoja

Bendrovės pinigų srautus.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties perskaitymą;

- diskusijas su vadovybe ir vadovybės išorės teisininku apie priimtą nutartį ir kitus veiksmus, kurių

vadovybė ketina imtis dėl mokėjimų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui;

- išorės teisininko laiško, kuriuo atsakoma į mūsų užklausas, analizę;

- atitinkamo ankstesnių metų vadovybės įvertinimo rezultato svarstymas

Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 28 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra

pakankama.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

2. Pagrindinis audito dalykas - Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2, 3. 14

ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje

nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas palyginant visų iki

finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to,

kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių

sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek

teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Bendrovės pajamų pripažinimo proceso, įskaitant taikyto su nebaigta statyba susijusio pajamų

pripažinimo modelio ir su ilgalaikėmis statybos sutartimis susijusių kontrolių supratimo atnaujinimą.

Mes taip pat įvertinome, kaip vadovybė daro apskaitinius įvertinimus (nustato projekto baigtumo lygį),

ir duomenų, kuriuo ji grindžia tokius įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą, kaip tai aprašyta

toliau.

- Bendrovės pajamų ir sąnaudų priskyrimo konkrečiai sutarčiai pagrindinių kontrolių testavimą.

- Vadovybės prognozių tikslumo svarstymą dėl galimo tendencingumo, palyginant pasirinktų 2021 m.

baigtų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis,

kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2020 m. gruodžio 31 d.

- Apsvarstymą, ar visos reikšmingos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos.

- Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms

ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir

kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai,

kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti

pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

- palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės

skaičiavimus;

- svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų

supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už sutartis

atsakingiems vadovams;

- palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su

į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę

darbo pažangą, ir ar įtrauktos išlaidos yra tinkamos pagal savo pobūdį;

- svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant į

mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus;

- ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su pajamų

sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo lygį.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinių ataskaitų 2 ir 19 pastabose yra pakankamai atskleista susijusi

informacija.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

3. Pagrindinis audito dalykas - Investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš

patronuojamųjų įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16, 17, 19 ir 29 pastabose, Bendrovės investicijų į patronuojamąsias įmones

balansinė vertė sudaro 5,98 mln. eurų, o iš šių patronuojamųjų įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas

paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 7,7 mln. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. –

atitinkamai 5,92 mln. eurų ir 29,4 mln. eurų). Vadovybės atliekami investicijų į patronuojamąsias įmones

atsiperkamosios vertės skaičiavimai bei iš patronuojamųjų įmonių gautinų sumų, įskaitant suteiktas paskolas

ir sukauptas palūkanas, vertės sumažėjimo vertinimas reikalauja atlikti įvertinimus ir padaryti reikšmingas

prielaidas, įskaitant patronuojamųjų įmonių vystomų nekilnojamojo turto projektų atsiperkamosios vertės

įvertinimą, kaip atskleista 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali lemti esminius įvertintos investicijų

atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų

vadovybės įvertinimų.

Be kitų procedūrų, įgijome supratimą apie procesą (įskaitant prielaidas ir metodus), kurį vadovybė taiko

atlikdama investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš patronuojamųjų įmonių vertės sumažėjimo

vertinimą. Mes svarstėme vadovybės nustatytų galimą vertės sumažėjimą rodančių faktorių išsamumą,

lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną patronuojamąją įmonę su Bendrovei tenkančia

patronuojamosios įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų veiklos

rezultatus ir perspektyvas.

Mes taip pat svarstėme prielaidas ir metodus, kuriuos vadovybė naudojo investicijų į patronuojamąsias įmones

atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų ir suteiktų paskolų tikėtinų kredito nuostolių nustatymui.

Mes taip pat svarstėme apie patronuojamųjų įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei,

atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atskleidimų 2, 16 ir 17 pastabose apie atsiperkamosios vertės

nustatyme taikytas reikšmingas prielaidas bei vertės sumažėjimo įvertinimo rezultatus pakankamumą.

4. Pagrindinis audito dalykas - Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo

vertinimas

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 4 ir 19 pastabose, 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje

Bendrovė pateikė ilgalaikes ir trumpalaikes prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą, kurie atitinkamai sudarė

0,03 mln. eurų ir 14,83 mln. eurų.

Remiantis 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo reikalavimu, vadovybė

privalo priimti reikšmingus sprendimus. Kaip atskleista 2 pastaboje, konkretūs veiksniai, kuriuos vadovybė

svarsto, apima istorinių kredito nuostolių analizę, prielaidas dėl ekonomikos vystymosi ir kitus subjektyvius

rizikos faktorius, būdingus konkrečiam skolininkui ar skolininkų grupei.

Šis dalykas yra reikšmingas mūsų auditui dėl sumų reikšmingumo, nes šios gautinos sumos sudaro daugiau

kaip 30 proc. viso Bendrovės turto 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje. Be to, vertindama jų

vertės sumažėjimą, vadovybė privalo padaryti reikšmingus svarstymus ir prielaidas.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Vadovybės prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimo proceso supratimą.

Mes apsvarstėme, ar taikomas įvertinimo nustatymo modelis yra tinkamas ir ar vertės sumažėjimo

nustatymo politika atitinka 9- ojo TFAS „Finansinės priemonės“ reikalavimus.

Mes taip pat įvertinome kaip vadovybė padarė apskaitinius įvertinimus ir duomenų, kuriais ji grindė tokius

įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą atlikdami šias procedūras:

- Gautinoms sumoms ir sutarčių turtui, kurių vertės sumažėjimą vadovybė vertino individualiai, mes

aptarėme su vadovybe konkrečius pasirinktus likučius ir vadovybės atliktą tikėtino šių sumų

atgautinumo analizę bei nepriklausomai svarstėme galimus požymius, kad tikėtini kredito nuostoliai

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

įvertinti nepakankamai, atsižvelgdami į gautinų sumų senėjimą, peržiūrėdami mokėjimų tendencijas

ir po finansinės būklės ataskaitos datos atgautas sumas;

- Gautinoms sumoms, kurios buvo vertinamos vadovybės naudojant tikėtinų kreditų nuostolių matricą,

mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, taikytas rengiant tikętinų kredito nuostolių matricą,

įskaitant istorinius kredito nuostolių duomenis ir su ateities įvykiais susijusią informaciją 2021 m.

gruodžio 31 d. Mes tikrinome gautinų sumų senėjimo analizės teisingumą palygindami pasirinktų

įrašų datą su išrašytose sąskaitose nurodyta data bei patikrinome aritmetinį vadovybės atlikto vertės

sumažėjimo skaičiavimo tikslumą.

Be to, mes vertinome finansinėse ataskaitose (2, 4 ir 19 pastabose) pateiktos informacijos apie šį dalyką

pakankamumą.

Kiti dalykai

Įmonės finansinės ataskaitos už metus pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. buvo audituotos kito auditoriaus,

kuris apie Įmonės ataskaitas 2021 m. balandžio 2 d. pateikė besąlyginę nuomonę.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir konsoliduotame (toliau – Bendrovės) metiniame

pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Atlygio ataskaitą ir Socialinės atskaitomybės ataskaitą,

tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos

informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos

užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra

reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu

auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos

informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir

Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar

metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis

taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais

reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti

finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas

laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad

socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių

pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės

atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės

nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei

būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos

atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip

pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai

iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė.

Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis

yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl

apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti

didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio

skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką,

suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito

įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei

reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis

praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis

tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės

veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių

atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis

surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio

gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks

reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius

atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo

nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos.

Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar

finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo

koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo

laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme

audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos

reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti

pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos

priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo

svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito

dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą

nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas

neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo

pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2021 m. liepos 29 d. Grant Thornton Baltic UAB buvo pirmą kartą

paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų

auditą, Visuotinio narių susirinkimo sprendimu, atnaujinamas kas dveji metai ir bendras nepertraukiamas

paskyrimo laikotarpis yra vieni metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą,

kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės

aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1

dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei Bendrovės atskirųjų ir Grupės konsoliduotųjų finansinių

ataskaitų auditą ir šių finansinių ataskaitų vertimo paslaugas.

Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo

reikalavimams

Įmonės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą,

siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais

nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus.

Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname,

kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d.

pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Arvydas

Ziziliauskas.

Arvydas Ziziliauskas

Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000467

2022 m. balandžio 4 d.

Jonavos g. 60C, Kaunas

Grant Thornton Baltic UAB

Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513

Pasirašyta elektroniniu parašu 2022m. balandžio 4d.

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ audituotų atskirų finan-

sinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo, valdymo atskaitos bei konsoliduotosios so-

cialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2021 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir

papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarp-

tautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę

ir teisingai parodo AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų

srautus, kad konsoliduotame metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės atsa-

komybės ir atlygio ataskaitose yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės

būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“

Generalinis direktorius Vyriausia buhalterė

Egidijus Urbonas Danguolė Širvinskienė

2022 m. balandžio 4 d. 2022 m. balandžio 4 d.

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021

2020

Pajamos pagal sutartis su klientais

65 721

59 712

Pardavimo savikaina

(59 888)

(58 531)

1 968

Bendrasis pelnas

5 833

1 181

Kitos pajamos

985

859

Pardavimo sąnaudos

(355)

(283)

Administracinės sąnaudos iš viso:

(6 067)

(13 493)

Konkurencijos tarybos bauda

(8 514)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų

sumų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas

235

(120)

Kitos administracinės sąnaudos

(6 302)

(4 859)

Kitos sąnaudos

(512)

(706)

Veiklos pelnas (nuostoliai)

(116)

(12 442)

Finansinės pajamos iš viso

957

1 227

Palūkanų pajamos

555

725

Kitos finansinės pajamos

402

502

Finansinės sąnaudos iš viso:

(339)

(1 681)

Palūkanų sąnaudos

(256)

(1 658)

Kitos finansinės sąnaudos

(83)

(23)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

502

(12 896)

Pelno mokesčio (sąnaudos)/pajamos

(198)

478

Grynasis pelnas (nuostoliai)

304

(12 418)

Kitos bendrosios pajamos

Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuos-

tolius)

Straipsniai, kurie bus perkelti į pelną (nuostolius)

Iš viso kitos bendrosios pajamos

Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)

304

(12 418)

Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)

0,02

(0,76)

Pastabos, pateiktos 16-55 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021 m.

2020 m.

TURTAS

Ilgalaikis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

3 438

4 333

Nematerialusis turtas

184

204

Investicinis turtas

3 396

3 213

Nuomos teise valdomas turtas

977

1 129

Investicijos į dukterines įmones

5 977

5 919

Suteiktos paskolos

5 799

12 731

Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai

4, 19

228

Kitas ilgalaikis finansinis turtas

454

Atidėtojo mokesčio turtas

249

447

Ilgalaikio turto iš viso

2 0503

28 287

Trumpalaikis turtas

Atsargos

4 559

2 775

Pirkėjų įsiskolinimas

4, 19

11 749

10 791

Sutarčių turtas

4, 19

3 082

491

Išankstiniai apmokėjimai

1 220

235

Suteiktos paskolos

1 395

15 050

Kitas trumpalaikis turtas

1 75

Avansinis pelno mokestis

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 795

4 648

Trumpalaikio turto iš viso

2 7975

34 003

TURTO IŠ VISO

48 478

62 290

Pastabos, pateiktos 16-55 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021 m.

2020 m.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas

4 742

Rezervai

1 612

1 745

Nepaskirstytasis pelnas

15 785

15 349

Nuosavo kapitalo iš viso

22 139

21 836

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Atidėjiniai garantiniam remontui

702

744

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėjiniai pensijų fondui

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

690

878

Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso

1 472

1 679

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Paskolos

15 000

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

291

251

Skolos tiekėjams

11 811

8 187

Sutarčių įsipareigojimas

1 144

2 815

Atidėjiniai

19, 25, 27

148

319

Kiti įsipareigojimai

19, 27

11 473

12 203

Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso

24 867

38 775

Įsipareigojimų iš viso

26 339

40 454

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

IŠ VISO

48 478

62 290

Pastabos, pateiktos 16-55 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. eurų

Pastaba

Įstatinis kapitalas

Privalomasis

rezervas

Perkainojimo

rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

Iš viso nuosavo

kapitalo

Likutis 2020-12-31

4 742

475

1 270

15 349

21 836

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

Grynasis pelnas (nuostoliai)

304

Iš viso kitų bendrųjų pajamų

304

Iš viso bendrųjų pajamų

(133)

132

(1)

Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas

Likutis 2021-12-31

4 742

475

1 137

15 785

22 139

Likutis 2019-12-31

4 742

475

1 403

28 125

34 745

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(12 418)

Iš viso kitų bendrųjų pajamų

Iš viso bendrųjų pajamų

(12 418)

Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas

(133)

132

(1)

Bendrovės savininkų įnašai ir jų paskirstymai

Dividendai Bendrovės savininkams

(490)

Iš viso Bendrovės savininkų įnašai ir jų paskirstymų

Bendrovės savininkams

(490)

Likutis 2020-12-31

4 742

475

1 270

15 349

21 836

Pastabos, pateiktos 16-55 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

tūkst. eurų

Pastaba

2021

2020

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pelnas (nuostoliai)

304

(12 418)

Koregavimai:

Nusidėvėjimas ir amortizacija

13, 14

848

1 233

Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

(84)

(39)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

198

(478)

Finansinė veikla

(309)

1 144

Konkurencijos tarybos bauda bei vykdymo išlaidos

8 423

Kiti nepiniginiai straipsniai

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių apy-

vartiniame kapitale

977

(2 082)

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai

Po vienerių metų gautinų sumų pokytis

(2 080)

(17)

Atsargų pokytis

(1 776)

1 192

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis

(3 378)

17 057

Išankstinių apmokėjimų pokytis

(985)

Kito turto pokytis

(162)

175

Skolų tiekėjams pokytis

3 624

(10 336)

Sutarčių įsipareigojimų (gautų išankstinių apmokėjimų) pokytis

(614)

526

Kitų įsipareigojimų pokytis

(1 670)

(376)

Sumokėtas pelno mokestis

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

(6 064)

6 216

Investicinės veiklos pinigų srautai

Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įren-

gimų įsigijimas

13, 14

(323)

(638)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas

292

210

Dukterinės įmonės įsigijimas

(147)

Paskolų suteikimas

(775)

(8 822)

Suteiktų paskolų susigrąžinimas

22 859

Gauti dividendai

723

513

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai

22 776

(8 839)

Finansinės veiklos pinigų srautai

Sumokėti dividendai*

(488)

Paskolų gavimas

4, 23

3 200

Paskolų grąžinimas

4, 23

(15 000)

Nuomos mokėjimai

(3 09)

(58)

Sumokėtos palūkanos

(256)

(273)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai

(15 565)

2 381

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

1 147

(242)

Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.

4 648

4 890

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.

5 795

4 648

* 2021 metais dividendai nebuvo mokami. 2020 metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti

490 tūkst. eurų dividendus. Per 2020 metus Bendrovė išmokėjo 99,4 % dividendų. Bendras mokėtinų dividendų likutis 2021 m.

gruodžio 31 d. yra 29 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 29 tūkst. eurų).

Pastabos, pateiktos 16-56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969,

o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios

vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB)

Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų

statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 560 darbuotojų (2020 m. gruo-

džio 31 d. –593 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: „Genranga“, „Gerbusta“, „Pastatų apdaila“, „Klaipstata“ ir „Konst-

rukcija“. Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje.

2021 m. bei 2020 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB „Panevėžio keliai“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) (galutinis

kontroliuojantis akcininkas);

• „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (5,73 %);

• Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims

(44,49 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės

ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys

yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika bei

skelbiamas internetiniame puslapyje www.pst.lt. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pas-

taboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad

vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas

2022 m. balandžio 4 d.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje (toliau – TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami

perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra

Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo pak-

laidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Sprendimai ir įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti sprendimus ir

įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto,

įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įverti-

nimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotar-

piu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir atei-

nantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos po-

litiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams ir kelia didelę riziką

dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

• 12 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek

yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus.

• 13 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įran-

gos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto,

įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per me-

tus (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskai-

tinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną: rengdama šias fi-

nansines ataskaitas vadovybė įvertino, kad žemei ir pastatams, apskaitomiems perkainota verte,

2021 m. gruodžio 31 d. nėra vidinių ar išorinių indikacijų, kurios rodytų reikšmingus tikrosios vertės

pasikeitimus lyginant su apskaitytomis vertėmis pagal atliktą ir apskaitytą paskutinį perkainojimą

2018 metų finansinėse ataskaitose.

• 16 pastaba – investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiks-

nys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų

bei kito dukterinių įmonių turto atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad

jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų

metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-Pirkimo sutartimi su

trečiąja šalimi ir susijusia informacija.

• 19 ir 26 pastabos – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių

turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai

priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tiks-

lumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei sutarčių įsipareigojimą

pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujan-

tis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijęs su tikėtinų kredito nuostolių įverti-

nimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant ateities faktorius bei kitus subjektyvius

rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe. Vadovybės įvertinimas

buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.

• 17 pastaba – suteiktos paskolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės arba trumpalaikės. Taip pat, šių

paskolų vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja, kad vadovybė padarytų kredito rizikos padidė-

jimo nuo pirminio pripažinimo vertinimą, kuris atliekamas vadovybei apsvarstant dukterinių įmonių

likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

• 25 pastaba – Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pa-

jamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarna-

vimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis, įstatymais

nustatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.

• 28 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai fi-

nansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad

Bendrovė laimės teisinius ginčus, nurodytus 28 pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo

baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

• COVID-19 įtaka:

Statybų sektorius 2021 metais buvo prie vis dar didžiausią poveikį patiriančių sektorių. AB „Panevėžio

statybos trestas“ COVID-19 pandemijos metu išryškėjusioms problemoms, operaciniams iššūkiams ir

rizikoms ieškojo sprendimų ir išeičių, sugebėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių veiklos sąlygų,

bei pasikeitusios rinkos dalyvių elgsenos. Užuot atidėjus sprendimus ramesniems laikams, po karantino,

Bendrovė stengėsi palaikyti normalų veiklos ritmą. Vadovybė atsakingai stebi ir vertina esamą situaciją

(ypač dėl klientų atsiskaitymo, tiekimų stygiaus, užsakymų vykdymo) ir nedelsiant reaguoja ir priima

atitinkamus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK)

išaiškinimų taikymas.

Ataskaitiniais metais Bendrovė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretaci-

jas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2021 m. sau-

sio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2021 m. sausio 1 d.

TFAS 16 pataisos: Su COVID-19 susijusios nuomos lengvatos po 2021 m. birželio 30 d. (pataisos)

(paskelbtos 2021 m. kovo 31 d., galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d.)

Šiomis pataisomis yra išplečiama 2020 m. pataisų taikymo apimtis, prailginant tinkamumo taikyti prak-

tinę priemonę laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

2020 m. gegužės 28 d. Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (toliau – „TASV“) išleido pataisas dėl su

COVID-19 susijusių nuomos lengvatų, kuriomis buvo pakeistas 16-asis TFAS „Nuoma“. 2020 m. patai-

sos leidžia nuomininkams nevertinti, ar nuomos lengvatos, atsirandančios dėl tiesioginės COVID-19 pan-

demijos pasekmės, yra nuomos modifikacijos, o vietoj to apskaityti šias nuomos lengvatas taip, lyg tai

nebūtų nuomos pakeitimai. Be kitų sąlygų, 2020 m. pataisos leidžia nuomininkui taikyti praktinę prie-

monę tik nuomos lengvatoms, dėl kurių nuomos mokėjimų sumažinimas turi įtakos tik mokėjimams,

kurių iš pat pradžių mokėjimo terminas buvo 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau. Jei nuomos lengvata

sumažina nuomos mokėjimus iki ar po 2021 m. birželio 30 d., ši 16-ojo TFAS praktinė priemonė negali

būti taikoma šioms nuomos lengvatoms.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedan-

tiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos

šioms finansinėms ataskaitoms, nes per ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta reikšmingų lengvatų/nuolaidų

ir jų nesitikima gauti vėlesniais laikotarpiais.

Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-as etapas. 9-asis TFAS, 39-asis TAS, 7-asis TFAS,

4-asis TFAS ir 16-asis TFAS (pataisos) (paskelbtos 2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo 2021 m. sausio

1 d.)

Šiomis pataisomis yra numatomos laikinos lengvatos, darančios poveikį finansinėms atskaitoms, kai tarp-

bankinė siūloma palūkanų norma (IBOR) pakeičiama alternatyvia beveik nerizikinga palūkanų norma

(RFR).

Pakeitimai apima šias praktines priemones:

• Praktinė priemonė reikalaujanti sutartinių pakeitimų arba pinigų srautų pokyčių, kurių tiesiogiai

reikalauja reforma, traktuojama kaip kintamos palūkanų normos pokyčiai, tiek, kiek pasikeitė rinkos

palūkanų norma.

• Leisti atlikti IBOR reformos reikalaujamus apsidraudimo priskyrimo ir apsidraudimo dokumentų

pakeitimus nenutraukiant apsidraudimo ryšio.

• Suteikti laikiną palengvinimą įmonėms nuo būtinybės įvykdyti atskiro nustatymo reikalavimą išim-

tis, kai RFR priemonė priskiriama kaip rizikos komponento apsidraudimo priemonė.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedan-

tiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos

šioms finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos: Palūkanų normos indekso reforma (paskelbtos

2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir turi būti taikoma retrospektyviai)

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis užbaigiamas antrasis etapas, orientuotas į problemas,

kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas kei-

čiamas į beveik nerizikingą palūkanų normą (RFR). Pataisų taikymas neturės įtakos šioms finansinėms

ataskaitoms.

(b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai

Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2021

m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti toliau:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3-iojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo

TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisos ir 2018–2020 m. metiniai TFAS

patobulinimai (visi paskelbti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.)

TASV paskelbė šias siauros taikymo srities TFAS standartų pataisas:

• 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisomis atnaujinama 3-iajame TFAS pateikta nuoroda į Kon-

ceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikala-

vimų.

• 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisose numatytas draudimas įmonei iš

nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainos atimti pajamas, gautas pardavus turto vienetą,

kol įmonė rengia turtą numatytam naudojimui. Vietoj to, bendrovė pripažins tokias pardavimo paja-

mas ir susijusias sąnaudas pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atas-

kaitoje.

• 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisose nurodoma, kurias išlai-

das įmonė turėtų įtraukti nustatydama sutarties vykdymo išlaidas, kad galėtų įvertinti, ar sutartis yra

nuostolinga.

• 2018–2020 m. metiniais TFAS patobulinimais daromi nedideli 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansi-

nės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 41-ojo

TAS „Žemės ūkis“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ aiškinamųjų pavyzdžių pakeitimai.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedan-

tiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įtaką finansinėms ataskai-

toms.

17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas

draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei bus

patvirtinti ES)

17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1 d.

ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos skirtos

padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų sumažinti sąnau-

das supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių rezultatų aiškinimą

ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant papildomą išimtį,

kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą.

4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties dėl

9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus įmonės pri-

valėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.

Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms atas-

kaitoms.

TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet

ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors lei-

džiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 9-

asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė atidėti įsi-

galiojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, verti-

nimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų tai-

komi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elemen-

tais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti

teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką

ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis

TFAS. Šis standartas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes

Grupė ir Bendrovė neteikia draudimo paslaugų.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais,

kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., galios nuo 2023 m.

sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo

metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigalioja

2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas. ES

dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių

įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau,

nei bus patvirtinti ES)

Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose

pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat pataisose paaiškinama,

kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo.

Pataisos, kurios įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais (ankstesnis

taikymas yra leidžiamas), taikomos apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi

minėtu laikotarpiu arba vėliau. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų tai-

kymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ (paskelbtos

2020 m. sausio 23 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės

padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti kla-

sifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės pa-

dėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar

sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie

tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas

įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų tai-

kymo įtakos.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką

„Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galios nuo 2023 m.

sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vė-

liau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai reikšmingi

sprendimai dėl apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atsk-

leisti „svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką. Be

to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo

sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Va-

dovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kur-

sais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės

būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo

kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, per-

vertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepi-

niginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami

funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais va-

liutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o

pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja

verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų

srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos

gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu

finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną

(nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo

komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per

kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir

palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir

atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis

generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų

srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą,

kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių

priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti

sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik

pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų

normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų

pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas

vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trum-

palaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos

finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti

sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu

taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais.

Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN aps-

kaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per a-

teinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio

pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių

tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo

laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastintą

metodą TKN skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių atas-

kaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas neapima reikšmingo finan-

savimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, t.

y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įverti-

nimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su

skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų mat-

ricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius,

būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovė suteikia paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atskleista

17 pastaboje. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito

nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio

su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į ver-

tinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmin-

gai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos

galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio

tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu

turtu.

Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai

mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė

patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų),

atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi

duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų

pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius),

naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lū-

kesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaito-

mus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigo-

jimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju

- atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir

kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina nau-

dojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų

ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama

atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN

dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės

būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti

grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies)

pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima

prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal per-

leidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe

susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansi-

nio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro per-

leidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto

nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio

turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįsta-

mas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį

įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipa-

reigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažes-

niąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumo-

kėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo

terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam sko-

lintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos,

toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas

tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai

proporcingą metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant

vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad

žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų suda-

rymo dieną.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pas-

tatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo paskaičiuoto

nuo perkainotos apskaitinės vertės, ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji

yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra

padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnoja-

mojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės

perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažė-

jimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaičiuojamas

nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o

nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto nusidėvė-

jimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra perkeliamas į

nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto

pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos

sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam tur-

tui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis ski-

riasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos

tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies

savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnoja-

mojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai,

kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas

nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo

to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakan-

kamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai 8–40 metų

• Mašinos ir įrengimai 5–10 metų

• Transporto priemonės 5–10 metų

• Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną

kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskai-

tomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas perkaino-

tas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra

ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amor-

tizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarna-

vimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laiko-

tarpis – 3 metai. Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.5 Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo

vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar

pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripa-

žinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės atas-

kaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasi-

keitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savi-

kainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios

su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybi-

nės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitin-

kančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima

jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo aps-

kaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Inves-

ticinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskaitymui

yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas,

įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukš-

čiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudo-

jimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai

A) Bendrovė kaip nuomininkas

Sutarties pradžioje Bendrovė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar

pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė (kaip

nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą

mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu

turtu. Bendrovė 2020 metų pradžioje turėjo tik keletą nereikšmingų turto (automobilių) nuomos sutarčių,

tačiau 2020 metų rugsėjo 9 dieną pasirašyta ilgalaikė patalpų nuomos sutartis bei 2020 metų pabaigoje ir

2021 metų eigoje ilgalaikės automobilių nuomos sutartys.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo

teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą

nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo

sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gau-

tas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai pro-

porcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, prik-

lausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

• Automobiliai 3 metai

• Pastatai ir statiniai 5 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba

jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise,

nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti

sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant

prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas,

kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės

garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra

pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu

daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent

jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių

mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skoli-

nimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti.

Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumaži-

nama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pa-

kartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz.,

būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasi-

keitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Bendrovė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pra-

džios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Trumpalaikės ir

mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

B) Bendrovė kaip nuomotojas

Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis

turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos

šios savybės:

• šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;

• šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kont-

rolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla (16 pastaba).

Bendros veiklos vykdytojas pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo:

• turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;

• įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;

• pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;

• pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir

• sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

3.8 Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savi-

kaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susi-

jusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant

normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.8 Atsargos (tęsinys)

Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais, yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės

būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos

pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip ap-

rašyta aukščiau.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios

investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo

datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose

bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną

finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požy-

mių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji

vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įver-

tintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią

realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nusta-

tymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai

nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždir-

bančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės su-

mažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįs-

tamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio,

apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto per-

kainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės atas-

kaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo

atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma,

kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės

sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.11 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.12 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvy-

kusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų

suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus

būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią rea-

lias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. už-

tikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma

paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.13 Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų

Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bend-

rovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau

patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma

mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuosto-

liai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savi-

kaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigoji-

mas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto me-

todą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę fi-

nansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nusta-

toma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, iš-

reikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mo-

kėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose paja-

mose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuoto-

jai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas a-

tostogas ir kt.

3.14 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su klien-

tais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi gauti

mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo at-

lygio komponentų.

Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais

atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subrangovai, nes Bendrovė:

- kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinka-

mai statybos-montavimo pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš

šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir ja pasi-

naudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar

gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternaty-

viai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties

pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvyk-

dymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo eta-

pais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu

sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir

sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kai-

nas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a) esamos

sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo

prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties

dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą,

kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai

ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų

koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.14 Pajamos (tęsinys)

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar

konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių

ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savi-

kaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties sąnau-

dos viršys sutarties pajamas, nuostoliai taip pat nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai. Bend-

rovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama

praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma,

jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų pre-

kių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui.

Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba

prieš tai, kai teisė į atlygį, yra besąlyginė, Bendrovė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus

bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas,

kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas – Bendrovės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias

Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas

Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų

kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo

principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė

juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų sąnau-

dos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama

arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai,

kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuoja-

mos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai

patiriamos.

3.16 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnau-

dos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapi-

tale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio

tarifą.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi lai-

kinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę

įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus

taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į

mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.16 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo

pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finan-

sinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus

panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti di-

desnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti ke-

liami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių

finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl

kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausan-

čių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali

būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vie-

nai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo lai-

kotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną,

tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir

tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvel-

giant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir

darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas

pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.18 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti

pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai,

priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir

kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami

segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma

vientisu verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepa-

teikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepateikia 2021 ir 2020 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš už-

sienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrų Bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio

turto yra Lietuvoje.

3.19 Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies

nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų

parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pag-

rindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną.

Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nusta-

tomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur

tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek

tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos

lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.19 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakore-

guotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie

stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kin-

tamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems

tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta

tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją

vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateik-

tais metodais ir prielaidomis 13, 15, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie

prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje

pastaboje.

3.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus

atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susi-

jusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atsklei-

dimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo

politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir

kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai

peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti draus-

mingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir atsakomy-

bes.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys

numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis pasko-

lomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito ri-

zikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo

kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo san-

dorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi

jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

14 860

11 510

Suteiktos paskolos

7 194

27 781

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 795

4 648

Iš viso

27 849

43 939

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Savivaldybės ir valstybės institucijos

3 305

605

Juridiniai asmenys

11 555

10 905

Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto

14 860

11 510

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų

įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose,

kaip atskleista 19 pastaboje.

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis ir sutarčių turtu, finansinių ataskaitų

datą pagal klientus:

(tūkst. eurų)

2021

2020

1 klientas

2 099

14,1

2 618

22,8

2 klientas

1 692

11,4

1 965

17,1

3 klientas

925

6,2

797

6,9

4 klientas

826

5,6

739

6,4

5 klientas

763

5,1

719

6,2

6 klientas

468

3,1

597

5,2

7 klientas

467

3,1

478

4,2

Kiti klientai

7 750

52,3

3 754

32,6

Vertės sumažėjimas

(130)

(0,9)

(157)

(1,4)

Iš viso

14 860

100

11 510

100

Gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Vietinė rinka (Lietuva)

14 375

10 285

Latvija

485

1 225

Iš viso

14 860

11 510

Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(tūkst. eurų)

2021

Vertės suma-

žėjimas

2020

Vertės sumažė-

jimas

Neuždelstos

11 946

8 650

Uždelstos 0–30 dienų

1 857

899

Uždelstos 30–90 dienų

1 016

478

Daugiau nei 90 dienų

171

130

1 640

157

Iš viso

14 990

130

11 667

157

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų į-

siskolinimų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abe-

jotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN metodą (pagal 9-ojo

TFAS reikalavimus). Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp

įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Suteiktų paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 pastaboje.

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kitas trumpalaikis finansinis turtas buvo

pilnai nuvertėjęs (20 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi

kredito rizika yra gana žema.

Vadovybės nuomone, nėra didelės rizikos dėl reikšmingų nuostolių Bendrovei be jau 2021 m. gruodžio

31 d apskaitytų vertės sumažėjimų.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsiparei-

gojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvi-

dumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą gry-

nųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų paden-

gimą.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 4 772 tūkst.

eurų. Šis likvidumo skirtumas susidarė dėl, kad vadovybė finansinės būklės ataskaitoje rodė visą mokė-

tiną baudą ir susijusius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pagal Konkurencijos ta-

rybos sprendimą trumpalaikiuose įsipareigojimuose, nes dar neturėjo pasirašytos taikos sutarties dėl mo-

kėjimų išdėstymo per laikotarpį, o turėjo tik VMI sprendimą (žr. taip pat 28 pastabą) pagal kurį ir šiuo

metu atlieka baudos mokėjimus išdėsčiusi lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui. Minėtas VMI

sprendimas numato Bendrovei tam tikras sąlygas mokėjimo atidėjimo terminui, įskaitant apribojimus

mokėti dividendus. 2021 m. gruodžio 31 d. minėta sutartis su VMI vis dar nepasirašyta, tačiau Bendrovė

kiekvieną mėnesį atlieka baudos bei palūkanų mokėjimus pagal sudarytą grafiką. 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės trumpalaikis turtas už trumpalaikius įsipareigojimus yra didesnis 3 108 tūkst. eurų.

Toliau pateikiami 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Skolos tiekėjams

11 811

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

977

9 77

146

831

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą*

8 542

Iš viso

21 330

20 499

831

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines

ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi neatšaukiamos sutartinės teisės atidėti mokėjimus kol nėra pasirašyta

atitinkama taikos sutartis su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 8 metų

laikotarpį (be papildomų palūkanų).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Toliau pateikiami 2020 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)*

15 000

16 609

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

1 129

126

1 003

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą**

9 808

Skolos tiekėjams

8 187

Iš viso

34 124

35 733

34 730

1 003

Overdrafto grąžinimo terminas yra iki 6 mėnesių. Kaip atskleista 23 pastaboje, 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė netenkino vieno

iš finansinių rodiklių overdraftui ir dėl šio nesilaikymo bankas gali pareikalauti grąžinti overdraftą nedelsiant.

** Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines

ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi neatšaukiamos sutartinės teisės atidėti mokėjimus kol nėra pasirašyta

atitinkama taikos sutartis su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 8 metų

laikotarpį (be papildomų palūkanų).

2021 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. 2021 m. gruodžio

31 d. overdrafto limitas nebuvo panaudotas. (23 pastaba).

Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

(tūkst. eurų)

2020.12.31

Priskaitymai

Pinigų gavi-

mai/(išmokos)

Kita

2021.12.31

Gautos paskolos

15 000

(15 000)

Dividendai

Mokėtinos palūkanos

1 387

(1 387)

Įsipareigojimai pagal nuomos

sutartis

1 129

(152)

977

Iš viso

17 545

(16 539)

1006

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų

normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozi-

cijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis fi-

nansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos kurso kitimo rizika kadangi par-

davimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis

valiutomis nei eurais nėra reikšmingi. Didžioji dalis piniginio turto 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. ir

įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms bei gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms

skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinė-

mis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos

pokytis neturėtų reikšmingos įtakos kaip atskleista žemiau.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Bendrovės finansinis turtas ir paskolos, kurioms 2021 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos kintamos palū-

kanų normos, buvo šios:

Sutarties valiuta

2021

2020

Suteiktos ilgalaikės paskolos

tūkst. eurų

5 799

12 781

Suteiktos trumpalaikės paskolos

1 395

15 000

Iš viso

7 194

27 781

Gautos paskolos (overdraftas)

tūkst. eurų

15 000

Iš viso

15 000

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 35

tūkst. eurų. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų

apie 64 tūkst. eurų (139 tūkst. eurų padidėtų dėl suteiktų paskolų, o dėl gautų paskolų sumažėtų apie 75

tūkst. eurų).

Kapitalo valdymas

Direktorių valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisin-

tas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Direktorių valdyba seka

kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūly-

mus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant di-

desniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė

laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės

nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2021 ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bend-

rovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo rezer-

vas ir privalomasis rezervas.

5. Pajamos pagal sutartis su klientais.

Pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 - % 2021 ir 2020 m.)

(tūkst. eurų)

2021

2020

Lietuva

63 863

58 399

Latvija

1 858

1 313

Pardavimai iš viso

65 721

59 712

Pardavimo pajamos iš didžiausio išorinio Bendrovės pirkėjo 2021 m. sudarė apie 8 406 tūkst. eurų (2020

m.: 2 618 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų.

2021 m. Bendrovė pripažino 1 731 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į

sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2020 m.: 1 850 tūkst. eurų).

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

6. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)

2021

2020

Statybos subrangovai

33 162

30 957

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

11 183

11 234

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

8 814

9 052

Nusidėvėjimas

509

633

Amortizacija

Mechanizmų sąnaudos

1 335

1 241

Nuomos sąnaudos (trumpalaikė nuoma)

1 304

1 384

Kitos sąnaudos

3 568

4 009

Pardavimo savikainos iš viso

59 888

58 531

7. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Reklamos ir kitos sąnaudos

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

299

256

Pardavimo sąnaudų iš viso

355

283

8. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

4 325

2 633

Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms

1 015

742

Konkurencijos tarybos bauda (28 pastaba)

8 514

Atidėjinys antstolio vykdomosioms išlaidoms (28 pastaba)

396

Nuomos sąnaudos

254

Nuomos teise valdomo turto nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas

279

273

Tantjemos

118

Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį

103

110

Parama

Amortizacija

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimo sąnaudos (atstatymas) iš viso:

(235)

120

Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (atstatymas) (19 pastaba)

(18)

9.9. Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas

(217)

Kitos sąnaudos

648

425

Administracinių sąnaudų iš viso

6 422

13 493

9. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Atlyginimai

11 670

10 876

Socialinio draudimo įmokos

224

215

Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos

1 085

895

Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis

489

(197)

Atidėjinio pensijoms pokytis (25 ir 27 pastabos)

(13)

164

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

13 455

11 953

Apskaitytos:

Pardavimo savikainoje

8 814

9 052

Administracinėse sąnaudose

4 325

2 633

Pardavimo sąnaudose

299

256

Kitos veiklos sąnaudose

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

13 455

11 953

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

10. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

163

Nuomos pajamos (15 pastaba)

324

373

Kitos pajamos

498

435

Kitų pajamų iš viso

985

859

Nuomojamo turto nusidėvėjimas

(30)

(293)

Kitos sąnaudos

(482)

(413)

Kitų sąnaudų iš viso

(512)

(706)

Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

473

153

11. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Palūkanų pajamos

555

726

Dividendų pajamos

402

501

Finansinių pajamų iš viso

957

1 227

Palūkanų sąnaudos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (28

pastaba)

(1 385)

Paskolų palūkanų sąnaudos

(256)

(273)

Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka

(1)

Kitos sąnaudos

(82)

(23)

Finansinių sąnaudų iš viso

(339)

(1 681)

Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

618

(454)

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos):

(tūkst. eurų)

2021

2020

Einamojo pelno mokesčio sąnaudos

Atidėtojo mokesčio pokytis

198

(478)

Pelno mokesčio sąnaudų iš viso

198

(478)

2021 m. ir 2020 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir

0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą

502

(12 896)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant

Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje

15.0 %

(1 934)

Neleidžiami atskaitymai

(69)

1 501

Neapmokestinamos pajamos

(6)

(32)

Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės

pokytis

198

(13)

(%)

198

(3,71%)

(478)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis mo-

kestis

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės suma-

žėjimas

2 408

361

2 640

396

Sukauptos premijos

390

283

Atidėjinys pensijoms

228

241

Atostogų rezervas

Atidėjinys garantiniam remontui

702

105

744

112

Atsargų nurašymas iki grynosios realizaci-

nės vertės

Perkeliami mokestiniai nuostoliai (neribotai)

2 638

396

3 850

577

Nuostolingi kontraktai

135

Atidėtojo mokesčio turto iš viso

967

1 196

Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas

(prekybos gautinų sumų vertės sumažėji-

mas)

(342)

(372)

Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas

625

824

Žemės ir pastatų perkainojimas

(1 340)

(201)

(1 495)

(224)

Investicinio turto vertės skirtumas

(1 167)

(175)

(1 020)

(153)

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

(376)

(377)

Atidėtasis mokestis, grynąja verte

249

447

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakan-

kamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas,

kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripa-

žinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte

447

(31)

Apskaityta kitose bendrosiose pajamose

Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai

(198)

478

Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte

249

447

Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems apmokestinamiesiems skirtumams, susijusiems

su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų realizavimą laike ir

tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(tūkst. eurų)

Žemė ir pas-

tatai

Mašinos ir į-

rengimai

Transporto

priemonės

Įrankiai ir

kitas turtas

Nebaigta sta-

tyba

Iš viso

Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

2 684

2 756

1 875

740

8 055

Įsigijimai

109

243

Perklasifikavimas į investicinį turtą

Perklasifikavimas

(113)

Nurašytas turtas

(160)

(224)

(246)

(630)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

2 598

2 614

1 740

603

7 555

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

3 055

2 904

1 794

727

8 494

Įsigijimai

168

174

141

554

Perklasifikavimas iš investicinio turto

(526)

Perklasifikavimas

155

(155)

Nurašytas turtas

(219)

(87)

(161)

(467)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

2 684

2 756

1 875

740

8 055

Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

432

1 791

1 119

380

3 722

Nusidėvėjimas per metus

270

352

246

152

1 020

Vertės sumažėjimas (atstatymas)

(202)

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(95)

(86)

(242)

(423)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

500

2 048

1 279

290

4 117

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

162

1 432

900

325

2 819

Nusidėvėjimas per metus

280

467

287

183

1 217

Vertės sumažėjimas (atstatymas)

(10)

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(108)

(68)

(128)

(304)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

432

1 791

1 119

380

3 722

Likutinė vertė

2021 m. sausio 1 d.

2 252

965

756

360

4 333

2021 m. gruodžio 31 d.

2 098

566

461

313

3 438

2020 m. sausio 1 d.

2 893

1 472

894

402

5 675

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2021

2020

Nusidėvėjimas apskaitytas:

Pardavimo savikainoje

509

633

Veiklos sąnaudose

279

281

Kitose sąnaudose

293

Nusidėvėjimo iš viso

8 18

1 207

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas

2018 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kva-

lifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pa-

teikta konsultacija dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas

naudojant palyginamųjų kainų metodą (3 tikrosios vertės hierarchijos lygis). Reikšminga neste-

bima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą.

Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina

už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet apsvarsto, ar yra požymių, kad žemės ir pastatų

apskaitinė vertė reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės. Kas penkerius metus užsakoma verti-

nimo eksperto rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti šį vadovybės įvertinimą.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2021 m. gruo-

džio 31 d., būtų 1 637 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d.: 1 727 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto 2021 m. gruodžio 31 d. 1

376 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. 874 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 2 483 tūkst. eurų (2020 m.

gruodžio 31 d. - 2 617 tūkst. eurų), įkeisti bankams (žr. 28 pastabą).

14. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)

Programinė įranga

Kitas turtas

Iš viso

Savikaina

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

255

256

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(44)

(1)

(45)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

221

Likutis 2020 m. sausio 1 d

209

213

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(37)

(3)

(40)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

255

256

Amortizacija ir vertės sumažėjimas

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

(44)

(1)

(45)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

(1)

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

(30)

(3)

(33)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

Likutinė vertė

2021 m. sausio 1 d.

203

204

2021 m. gruodžio 31 d.

183

184

2020 m. sausio 1 d.

152

154

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

14. Nematerialus turtas (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2021

2020

Amortizacija apskaityta:

Pardavimo savikainoje

Administracinėse sąnaudose

Amortizacijos iš viso

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto 2021 m. gruodžio 31 d. nėra

(2020 m. gruodžio 31 d. taip pat nebuvo).

15. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)

2021

2020

Likutis sausio 1 d.

3 213

2 687

Perklasifikavimas į/iš nekilnojamojo turto

113

526

Tikrosios vertės pasikeitimas

Likutis gruodžio 31 d.

3 396

3 213

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomo-

jama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių

planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės

veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-

Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato

vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %,

kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos

tiek 2021 metais, tiek 2020 metais). Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms nepa-

kitus), tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 100 tūkst. eurų, o kapitalizavimo nor-

mai išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 90 tūkst.

eurų.

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 420 tūkst. eurų tikroji vertė (2020 metais - 1 350

tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukia-

mas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 123 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus,

165 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2020 m. gruodžio 31 d. 91 tūkst. eurų – mažiau

nei per vienerius metus, 64 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio

patalpų nuomą per 2021 metus sudarė 102 tūkst. eurų (per 2020 - 99 tūkst. eurų) ir buvo apskai-

tytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Taip pat Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir

kitas patalpas tiek Bendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų

apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 350 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta

remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir išnuomoto ploto % dydžiu.

Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas įvertintas taikant lyginamąjį ir pa-

jamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir

paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Nustatyta pastarojo investi-

cinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Vadovybė nustatė, kad investicinio turto

tikroji vertė reikšmingai nesikeitė. 2020 m. Investicinio turto pokytį lėmė 2020 metų sausio mė-

nesį išnuomotas gamybinis cechas dukterinei įmonei UAB „Aliuminio fasadai“.

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas su-

tartis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė: 281 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 490 tūkst.

eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2020 m. gruodžio 31 d. 142 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 222 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2021

metus sudarė 324 tūkst. eurų (per 2020 - 199 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės

(tūkst. eurų)

2021

2020

Dukterinė įmonė

Valdoma

dalis

Savikaina

Valdoma

dalis

Savikaina

UAB „PST investicijos“ Verkių 25C, Vilnius

68.3 %

8 877

68.3 %

8 877

UAB „Šeškinės projektai“ Verkių 25C, Vilnius

100 %

1 600

100 %

1 600

UAB „Ateities projektai“ Verkių g. 25C, Vilnius

100 %

400

100 %

400

UAB „Tauro apartamentai“ Verkių g. 25C-1, Vilnius

100 %

UAB „Hustal“ Tinklų g. 7, Panevėžys

100 %

UAB „Vekada“ Marijonų 36, Panevėžys

95.6 %

225

95.6 %

225

UAB „Skydmedis“ Pramonės 5, Panevėžys

100 %

145

100 %

145

UAB „Alinita“ Tinklų 7, Panevėžys

100 %

UAB „Metalo meistrai“ Tinklų 7, Panevėžys

100 %

SIA „PS Trests“ Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov.,

Latvija

100 %

„Kingsbud“ Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai,

Lenkija

100 %

OOO „Teritorija“ Lunačiarsko pr. 43/27, Čerepove-

cas, Vologdos sr., Rusijos Federacija

87.5 %

UAB Aliuminio fasadai“ Pramonės 5, Panevėžys

100%*

250

100%*

200

Vertės sumažėjimas:

UAB „PST investicijos“

(5 558)

(5 565)

UAB „Alinita“

(70)

SIA „PS Trests“

(4)

Investicijos, iš viso

5 976

5 919

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Veiklos pobūdis

Nuosavas

kapitalas

2021-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 2021

Nuosavas

kapitalas

2020-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 2020

UAB „PST investicijos“

(konsoliduota subgrupė –

žr. žemiau)

Nekilnojamojo turto

vystymas

4 848

1 341

2 580

(2 795)

UAB „Vekada“

Statyba: elektros insta-

liacija

1 013

(286)

1 299

UAB „Skydmedis“

Statyba: mediniai na-

mai

1 170

570

1 000

674

UAB „Alinita“

Statyba: kondiciona-

vimo įranga

(24)

163

(187)

191

UAB „Metalo meistrai“

Statyba

1 030

2 72

758

318

UAB „Hustal“

Prekyba

226

133

226

147

UAB „Aliuminio fasa-

dai“

Aliuminio profilių ga-

myba

(71)

(173)

(148)

SIA „PS Trests“

Statyba

(142)

(163)

UAB „Šeškinės projek-

tai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

4 367

3 649

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekyba

456

125

242

OOO „Teritorija“

Nekilnojamojo turto

vystymas

(1 059)

307

(1 126)

(349)

UAB „Ateities projek-

tai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

199

(95)

294

(55)

UAB „Tauro aparta-

mentai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Valdoma dalis

Nuosavas ka-

pitalas

2021-12-31

Grynasis pel-

nas (nuosto-

liai) už 2021

Nuosavas ka-

pitalas

2020-12-31

Grynasis pel-

nas (nuosto-

liai) už 2020

(9 264)

ZAO ISK „Baltevromarket“

100 %

5 301

3 924

(9 119)

(2 375)

Vadovybės vertinimu, 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB „Alinita“, SIA „PS

Trests“ ir OOO „Teritorija“ buvo nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės suma-

žėjimas. Vadovybė nustatė galimus vertės sumažėjimo požymius ir įvertino atsiperkamąją inves-

ticijų į UAB „PST investicijos“ ir UAB „Šeškinės projektai“ vertę 2021 m. ir 2020 m. gruo-

džio 31 d., kaip pateikta žemiau. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2021 m. ir 2020

m. gruodžio 31 d. nebuvo.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2021 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą)

3 312

Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte

1 545

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

4 857

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,344 %

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio staty-

bos trestas“

3 320

Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2021 m. gruodžio 31 d.

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

(5 566)

Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2020 m. finansinių sąnaudų

straipsnyje

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2021 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

UAB „PST Investicijos“ investicijos atsiperkamosios vertės įvertinimas buvo labiausiais susijęs

su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade. 2021

metų balandžio mėn. ZAO ISK „Baltevromarket pardavė likusius sklypus už 7 000 tūkst. eurų,

pagal tuo metu galiojusį euro ir rublio kursą.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2020 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą)

3 312

Įvertinta ZAO ISK „Baltevromarket“ vystomo projekto tikroji vertė

6 500

Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte

(1 080)

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

5 420

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,344 %

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio staty-

bos trestas“

3 704

Apskaičiuotas galimas papildomas vertės sumažėjimas 2020 m. gruodžio 31

392

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

(5 566)

Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2019 m. finansinių sąnaudų

straipsnyje

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2020 m. gruodžio 31 d.

(5 566)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

Investicija į UAB „Šeškinės Projektai“

UAB „Šeškinės Projektai“ vykdė administracinės paskirties pastato statybą (2020 m. rugsėjo

mėnesį pastatas priduotas valstybinei komisijai), naudodama iš Bendrovės pasiskolintas pinigi-

nes lėšas (taip žr. 17 pastabą). Remiantis vadovybės vertinimu dėl UAB „Šeškinės Projektai“

vykdomo projekto tikrosios vertės, atsiperkamoji investicijos vertė nėra nuvertėjusi. Be investi-

cijos, 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė šiai dukterinei įmonei buvo suteikusi 23 662 tūkst. EUR

paskolas, skirtas finansuoti projekto vystymą, kaip atskleista 17 pastaboje. 2021 m. rugsėjo mėn.

UAB „Šeškinės projektai“ pasirašė Kredito sutartį 20 000 tūkst. EUR sumai su OP Corporate

Bank PLC ir AB Citadele bei grąžino Bendrovei dalį suteiktos paskolos ir palūkanų – 17 934

tūkst. EUR.

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela

1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai

įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro pro-

jekto vykdymui Latvijoje. 2021 m. projekto vystymas baigtas.

Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios

sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas.

PST un Arms bendra informacija:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Turtas, iš viso

696

Įsipareigojimai, iš viso

617

Nuosavas kapitalas

Pajamos

(33)

846

Grynasis rezultatas

(24)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

17. Suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(tūkst. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

2021

2020

Ilgalaikės paskolos

UAB „PST investicijos“

(paskola)

6 mėn. EURIBOR+2,2 %

2021-12-31

1 641

UAB „PST investicijos“

(paskola)

6 mėn. EURIBOR+1,9 %

2021-12-31

176

UAB „PST investicijos“

(paskola)

6 mėn. EURIBOR+2,0 %

2021-12-31

UAB „PST investicijos“

(paskola)

6 mėn. EURIBOR+3,0 %

2021-12-31

OOO „Baltlitstroj“ (pas-

kola)

9 % fiksuotos

2016-12-31

174

161

OOO „Baltlitstroj“ pasko-

los vertės sumažėjimas

(174)

(161)

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

1,5 % fiksuotos

2023-12-31

140

UAB „Šeškinės projektai“

3 mėn. EURIBOR+0,98

%, nuo 2019-11-05 3

mėn. EURIBOR+3,0 %,

2026-07-01

5 728

8 662

UAB „Šeškinės projektai“

6 mėn. EURIBOR+2,0

%, nuo 2019-11-05 3

mėn. EURIBOR+3,0 %,

2021-06-14

507

OOO „Teritorija“

12 % fiksuota, nuo 2017

m. lapkričio 30 d. - 6 %

2021-12-31

865

1 082

OOO „Teritorija“ pasko-

los vertės sumažėjimas

(865)

(1 082)

UAB „Ateities projektai“

6 mėn. EURIBOR+2,0 %

2022-06-30

363

UAB „Ateities projektai“

6mėn.EURIBOR+3,35 %

2022-12-31

1 110

Darbuotojai

0 %

2023-02-25

Darbuotojai

1,50 %

2022-08-25

Trumpalaikės paskolos

UAB „Šeškinės projektai“

3 mėn. EURIBOR+0,98

%, nuo 2019-11-05 3

mėn. EURIBOR+3,0 %,

2021-06-14

15 000

UAB „Ateities projektai“

6 mėn. EURIBOR+2,0 %

2021-12-31

372

UAB „Ateities projektai“

6mėn.EURIBOR+3,35 %

2021-12-31

948

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

1,5 % fiksuotos

2023-12-31

Darbuotojai

0 %

2023-02-25

Darbuotojai

1,50 %

2022-08-25

UAB „Alinita“

6 mėn. EURIBOR+2,0 %

2021-01-31

Iš viso

7 194

27 781

2020 m. UAB “Šeškinės projektai“ suteikta 15 000 tūkst. EUR paskolos suma klasifikuota kaip

trumpalaikė pagal sutartyje numatytą grąžinimo terminą, kadangi vadovybė tikėjo, kad UAB

„Šeškinės projektai“ refinansuos gautą paskolą ir laiku (pagal sutartį) ją grąžins Bendrovei. 2021

m. rugsėjo mėn. 15 000 tūkst. EUR paskola refinansuota, sudarius penkerių metų trukmės kredito

sutartį su OP Corporate Bank PLC bei AB Citadele bankais.

Paskolų atgautinumas 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2

atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip

atskleista 16 pastaboje.

Bendrovės suteiktos ilgalaikės paskolos nėra pradelstos 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m.

gruodžio 31 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

18. Atsargos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

2 202

664

Vystomi projektai

2 414

2 176

Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

(57)

(65)

Atsargų iš viso

4 559

2 775

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2021 ir 2020 m. buvo apskaitytas

administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)

2021

2020

Gautinos sumos iš pirkėjų

11 341

9 520

Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)

3 082

491

Gautinos sumos iš dukterinių įmonių

567

1 656

Vertės sumažėjimas metų pradžioje

(157)

(68)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų susigrąžinimas

Papildomas vertės sumažėjimas / atstatymas per metus

(89)

Vertės sumažėjimas metų pabaigoje

(130)

(157)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė

14 860

11 510

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų: 29 tūkst. eurų

2021 m. gruodžio 31 d., 228 tūkst. eurų 2020 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalai-

kėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2021 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma –

suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros sutarties sumos ir kuri bus sumokama kliento

pridavus objektą ir Bendrovei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kom-

panijos laidavimo raštą), sudarančios 3 775 tūkst. eurų (2020 m.: 4 405 tūkst. eurų), kurios susi-

jusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo

žiūrėkite 4 pastabą.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų konkrečius projektus 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31

d.:

(tūkst.. eurų)

2021

2020

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų pa-

jamų ataskaitoje per metus

39 030

30 277

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laiko-

tarpį

49 685

78 553

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos

bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus

36 167

30 525

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per

visą laikotarpį

46 471

77 477

Sutarčių turtas (19 pastaba)

3 082

491

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti

sutartis (27 pastaba)

674

1 731

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)

470

1 084

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (27 pastaba)

135

Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų

sumų straipsnius)

6 981

7 421

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal sta-

tybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2021 m. gruodžio 31 d.

yra 78 005 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 63 887 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis

šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

20. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst.. eurų)

2021

2020

Finansinis turtas

Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO „Baltlitstroj“, susi-

jusi su atliktu apmokėjimu tiekėjui už įmonę

1 240

OOO „Baltlitstroj“ gautinų sumų vertės sumažėjimas

(1 240)

Suteikta paskola OOO Baltlitstroj

174

160

Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas

(174)

(160)

Finansinis turtas iš viso

Nefinansinis turtas

PVM permoka

171

Kitas trumpalaikis turtas

Nefinansinis turtas iš viso

175

Kito trumpalaikio turto iš viso

175

Buvusi dukterinė įmonė OOO Baltlitstroj yra bankroto procedūrose. Gautinos sumos iš OOO

„Baltlitstroj“ yra išieškojimo stadijoje, dėl kurių vyksta teisminiai procesai. Vadovybės verti-

nimu, mažai tikėtina, kad išieškomos sumos bus atgautos, todėl joms yra apskaitytas vertės su-

mažėjimas.

2021 m. gruodžio 31 d. nei 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo.

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pinigai bankuose

5 793

4 640

Pinigai kasoje

Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso

5 795

4 648

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos no-

minali vertė – 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų

akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę

gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2021 ir 2020

metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2021 ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo

įsigijusi savų akcijų. 2021 ir 2020 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo įsigijusios Bend-

rovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Perkainojimo rezervas

1 139

1 270

Privalomasis rezervas

475

Rezervų iš viso

1 614

1 745

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei

vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

2021

2020

Perkainojimo rezervas sausio 1 d.

1 270

1 403

Perkainojimo rezervo sumų perkėlimas į nepaskirstytąjį pelną

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

(133)

Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.

1 137

1 270

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

22. Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti

pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įsta-

tinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2021 m. ir 2020 m.

gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

23. Paskolos

(tūkst.. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

2021

2020

OP Corparate Bank plc. Lietuvos

filialas (overdraftas)

3 mėn.

EURIBOR+1,95%

2021-06-14

15 000

Iš viso

15 000

2021 m. birželio mėn. Bendrovė su OP Corparate Bank plc. Lietuvos filialas banku pasirašė 5.000

tūkst. EUR overdrafto sutartį. 2021 m. gruodžio 31 d. overdraftas nebuvo panaudotas.

24. Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Vietos rinka (Lietuva)

11 154

7 390

Latvija

591

651

Ukraina

Lenkija

136

Vokietija

Iš viso

11 811

8 187

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2017–2021 metais.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos dar-

bams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo pobūdžio

garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam remontui

paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnau-

domis.

Garantija

Pensija*

Garantija

Pensija

Atidėjinių pokytis:

2021

2020

Atidėjiniai laikotarpio pradžioje

744

241

809

164

Panaudota ir apskaityta pardavimo

savikainoje ir veiklos sąnaudose

(191)

(21)

(226)

(18)

Sukaupta per laikotarpį

149

161

Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje

702

228

744

241

* Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

26. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai

Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas per laikotarpį:

(tūkst. eurų)

Pastatai

Automobiliai

Iš viso

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

990

140

1 129

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(131)

Nusidėvėjimas

(80)

(3)

(83)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

779

198

977

2020 m. gruodžio 31 d

Įsigijimo vertė

1 055

140

1 195

Sukauptas nusidėvėjimas

(65)

Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.

990

140

1 129

Bendrovė yra sudariusi ilgalaikes patalpų ir automobilių nuomos sutartis su 2 įmonėmis.

Nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje

1 129

Sudarytos nuomos sutartys pagal 16 TFAS

135

1 176

Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)

Priskaičiuotos palūkanos

Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)

(309)

(58)

Likutinė vertė gruodžio 31 d.

981

1 129

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

689

878

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

292

251

Bendrovės mokėjimai pagal nuomos sutartis sudaro:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Minimalios įmokos

Per pirmus metus

287

265

Per antrus – penktus metus

726

911

Po penkerių metų

Iš viso

1 013

1 176

Būsimos finansinės sąnaudos

Per pirmus metus

(16)

(17)

Per antrus – penktus metus

(16)

(30)

Po penkerių metų

Iš viso

(32)

(47)

Likutinė vertė

981

1 129

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

27. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)

2021

2020

Nefinansiniai įsipareigojimai

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti

sutartis (19 pastaba)

674

1 731

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirki-

mui ir pan.) (19 pastaba)

470

1 084

Įsipareigojimai dėl Konkurencijos tarybos baudos (28 pastaba)

8 542

9 808

Mokėtinas PVM

102

Sukaupti atostoginiai

1 339

1 030

Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai

1 096

892

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams

135

Kiti įsipareigojimai

106

Atlyginimų priedų kaupinys darbuotojams

390

281

Kitų įsipareigojimų iš viso

12 617

15 153

28. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2021 m. gruodžio 31 d. bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos garantijos, susijusios

su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais sudarė 8 013 tūkst. eurų (2020 m.

gruodžio 31 d. – 7 835 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo

2022 m. sausio 17 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų

garantijų 13 392 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigo-

jimais (2020 m. – 14 064 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2022 m.

sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra aps-

kaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui (25 pas-

taba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 2 475 tūkst. eurų (2020

m. gruodžio 31 d. – 2 483 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko

išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2021 m. gruodžio

31 d. – 8013 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2023 m. birželio 30 d., su galimybe

išleisti garantijas iki 2023 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu

suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2020 m. gruodžio

31 d. garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 7 835 tūkst. eurų.

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

1) LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir

AB„PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir moder-

nizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nu-

tarimu, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungti-

nės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus

vystymo kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo

siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5

str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. Bendrovė ginčijo Konkuren-

cijos tarybos sprendimą dėl paskirtos baudos ir remiantis vadovybės turimu visų faktų ir aplin-

kybių vertinimu rengiant 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės metines finansines ataskaitas, va-

dovybė labiau tikėjo nei ne, kad Bendrovės naudai bus priimtas teigiamas sprendimas ir ne-

apskaitė jokio atidėjinio, susijusio su Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu, 2019 m. gruo-

džio 31 d. datai.

2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nu-

tartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo Bendrovė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl

Bendrovė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino

8 514 tūkst. eurų baudą (8 pastaba), susijusias 1 385 tūkst. eurų palūkanų (11 pastaba) ir 396

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų (8 pastaba). Bendrovė savo finansinėse ataskaitose už me-

tus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau

vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip

aprašyta toliau. Šiame etape nėra įmanoma pagrįsta nustatyti, koks bus galutinis ginčo dėl mo-

kėtinų palūkanų sumos rezultatas.

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI infor-

mavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Bendrovei paskirtos baudos ir pa-

lūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nurodė,

kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. Šiuo metu VMI yra

pateiktas taikos sutarties projektas vykdymo procese derinimui. VMI informavo Bendrovę, jog

kreipėsi į Europos Komisiją dėl valstybės paramos notifikavimo. Europos Komisijos sprendimą

tikimąsi gauti šių metų pavasarį. Gavus teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovė turės

suderinti galutines taikos sutarties sąlygas su VMI, o šalių pasirašyta taikos sutartis turės būti

patvirtinta teismo. Savo ruožtu, Bendrovė vykdo savo prievoles ir moka Konkurencijos tarybos

paskirtą baudą pagal 8 metų baudos mokėjimo grafiką, nors VMI pasiliko teisę peržiūrėti grafiko

laikotarpį, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Taip pat Bendrovės įsipareigojimų užtikrini-

mui buvo areštuotas turtas, kurio likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 057 tūkst. eurų

(2020 m. – 3 578 tūkst. eurų).

Taip pat, šiuo metu teismuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl priskaičiuotų palūkanų bei vyk-

dymo išlaidų kaip aprašyta toliau.

Dėl ginčijamos palūkanų 1 385 tūkst. eurų sumos Bendrovės nuomone, apskaičiuotų palūkanų

dydis ir jų skaičiavimo terminai privalėjo būti nurodyti vykdomajame dokumente – Konkurenci-

jos tarybos 2020-06-09 d. nutarime. Be to, įstatyminės palūkanos turi būti skaičiuojamos kaip

numatyta Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, t. y. palūkanos skaičiuojamos iki kol

bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo atveju, palūkanos su-

darytų 252 tūkst. eurų. Taip pat, teisme yra ginčijamas antstolio patvarkymas dėl 396 tūkst. eurų

vykdymo išlaidų. Bendrovės nuomone vykdymo išlaidos akivaizdžiai per didelės. Bylose dėl

palūkanų bei vykdymo išlaidų ginčijimo teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones –

palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimas sustabdytas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230-

452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvar-

kymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos Res-

publikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m.

sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi

paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta

kasacine tvarka. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paskirtas 2022-04-14 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai

ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba

yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai

iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos

sprendimus.

2021–2020 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, kont-

roliuojančia Bendrovės įmone AB „Panevėžio keliai“ bei dukterinėmis AB „Panevėžio keliai“

įmonėmis (parodytos prie „Kitos susijusios įmonės“ žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sando-

riai su susijusiomis šalimis per 2021–2020 m.:

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

2021

2020

Pardavimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

Palūkanos ir paslaugos

988

4 988

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

126

UAB „Metalo meistrai“

Prekės, paslaugos

336

377

OOO „Teritorija“

Palūkanos

UAB „PST investicijos“

Palūkanos ir paslaugos

UAB „Skydmedis“

Prekės ir paslaugos

UAB „Ateities projektai“

Paslaugos

167

UAB „Aliuminio fasadai“

Paslaugos

783

691

Kitos Hustal-3, Trest-2,Kingsbud-2

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

Prekės, paslaugos

801

Kitos susijusios įmonės

Prekės ir paslaugos

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

2021

2020

Pirkimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

2 000

2 033

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekės ir paslaugos

277

811

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

134

1 354

UAB „Metalo meistrai“

Prekės ir paslaugos

SIA „PS Trests“

Paslaugos

445

153

UAB „Aliuminio fasadai“

Prekės ir paslaugos

906

552

UAB Šeškinės projektai“

Prekės ir paslaugos

288

212

Kitos Skyd.-2, Hustal-16, PSTI-6

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

Prekės ir paslaugos

884

206

Kitos susijusios įmonės“

UAB Panevėžio ryšių statyba“

Prekės ir paslaugos

UAB „Betono apsaugos sistemos“

Prekės ir paslaugos

Kitos 20+3+19+18

Prekės ir paslaugos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2021

2020

Gautinos sumos

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

515

975

UAB „Metalo meistrai

276

UAB „Aliuminio fasadai“

390

338

Kitos Skyd.-16, AP-2, Kingsb-62

109

Jungtinė veikla (PST UN Arms)

597

Kitos susijusios įmonės

Mokėtinos sumos:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Vekada“

105

448

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

SIA „PS Trests“

Kitos-Skyd.-1, ŠP-44, Alinita-21

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

210

Kitos susijusios įmonės

Kitos

Gautinos paskolos, įskaitant sukauptas palūkanas, iš kontroliuojamų į-

monių:

UAB „PST investicijos“

1 938

OOO „Teritorija (bendrąja verte)

865

1 082

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

140

UAB „Šeškinės projektai“

5 728

24 169

UAB „Alinita“

UAB „Ateities projektai“

1 320

1 473

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų,

išskyrus suteiktas paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra

suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms

sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš

susijusių šalių, išskyrus gautinoms sumoms iš OOO „Teritorija“ ir OOO „Baltlitstroj“ kaip atsk-

leista 17 ir 20 pastabose. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių iš susijusių šalių

padengimo terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos

nariams už 2021 m., sudarė 1 327 tūkst. eurų (2020 m.: 852 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams

bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskai-

čiuotų sumų ar turto perleidimo, išskyrus tantjemas, išmokėtas 2020 metais.

30. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduoda-

mas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palan-

kiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant

vertinimo metodiką.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

2021 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

15 537

Suteiktos paskolos

7 194

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 795

Finansinio turto iš viso

28 526

5 795

22 731

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)

Skolos tiekėjams

(11 811)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(981)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tary-

bos sprendimą

(8 542)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(21 334)

2020 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

11 510

Suteiktos paskolos

27 781

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

4 648

Finansinio turto iš viso

43 939

4 648

39 291

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)

(15 000)

Skolos tiekėjams

(8 187)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(1 129)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tary-

bos sprendimą

(9 808)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(34 124)

2021 m. ir 2020 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos

lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, ne-

apskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų

taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių

prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apy-

tikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes diskonta-

vimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra

su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies

ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo

dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tik-

roji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau –

apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Paskolos (overdrafto) tikroji

vertė prilygsta apytikslei apskaitinei vertei, nes taikomos kintamos palūkanos. Įsipareigojimų

pagal nuomos sutartis apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei, nes skaičiuojamos palūkanos.

Mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą tikroji vertė laikoma jos apskaitinė

vertė, nes nenumatytos palūkanos.

31. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

(eurais)

2021

2020

Grynasis metų rezultatas

303 350

(12 418 000)

Paskirti dividendai

490 000

Vidutinis akcijų skaičius

16 350 000

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

0,02

(0,76)

Paskirti dividendai vienai akcijai

0,03

32. Pobalansiniai įvykiai

2022 metais ekonomikos vėl laukia sunkus periodas. Išaugusi geopolitinė įtampa regione ir Eu-

ropos Sąjungoje (ES), Rusijai užpuolus Ukrainą, neabejotinai turi įtakos statybos ir nekilnoja-

mojo turto sektoriams. Šiai dienai labai sunku prognozuoti, kokią įtaką statybų sektoriui turės

susidariusi situacija. Kadangi Ukraina yra reikšmingas žaliavų tiekėjas, karas Ukrainoje turi di-

delę įtaką medžiagų tiekimo grandinėje ir kainų didėjimui. Bendrovė yra įsivertinusi rizikas ir

medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos, neužsisakinėja, tačiau di-

džioji dalis armatūros, žaliavinio plieno, medienos ir silikatinių blokelių tiekėjų buvo importuo-

jama iš Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos. Kad užtikrinti savalaikį medžiagų tiekimą, Bendrovė

ieško alternatyvų ir perorganizuoja medžiagų tiekimo grandinę iš kitų šalių. Taip pat didelę įtaką

statybos sektoriui turi ir energijos brangimas.

Tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose, brangstančių žaliavų ir energijos, užsakovai gali

peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti ar atidedami. O tai gali

sumažinti statybų apimtis.

Bendrovė atsakingai stebi, vertina vykstančius procesus rinkoje, kad užtikrinti sklandų veiklos

tęstinumą.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo poveikį Bendrovės

veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei įprastinės veiklos

sąnaudos būtų optimalios.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

2021 metų Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas,

valdymo ataskaita bei

konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio

ataskaita

I. Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2021 metų Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo

2021 m sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB.

Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė

kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupė.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“

Įstatinis kapitalas

4 741 500 eurų

Būstinės adresas

P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva

Telefonas

(8~45) 505 503

Faksas

(8~45) 505 520

Teisinė-organizacinė forma

Akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba

Registracijos Nr.

AB 9376

Įmonių rejestro kodas

147732969

Įmonės PVM kodas

LT477329610

Įmonės LEI kodas

529900O0VPCGEWIDCX35

Juridinių asmenų registro tvarky-

toja

Valstybės įmonė Registrų centras

Elektroninio pašto adresas

pst@pst.lt

Interneto adresas

www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, stati-

nių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų,

statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima

patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmo-

nės pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Val-

doma

akcijų

dalis

(proc.)

UAB „Skydme-

dis“

1999 m. birželio 17 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284718

Pramonės g. 5,

Panevėžys

Tel.+370 45 467626

Fax. +370 45 460259

info@skydmedis.lt

www.skydmedis.lt

100

UAB „Metalo

meistrai“

1999 m. birželio 16 d

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284860

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461677

Fax. +370 45 585087

info@metalomeist-

rai.lt

www.metalomeist-

rai.lt

100

UAB „Vekada“

1994 m. gegužės 16 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

147815824

Marijonų g. 36, Pa-

nevėžys

Tel.+370 45 461311

Fax. +370 45 461311

info@vekada.lt

www.vekada.lt

95,6

UAB „Alinita“

1997 m. gruodžio 8 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

141619046

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 467630

Fax. +370 45 467630

info@alinita.lt

www.alinita.lt

100

„Kingsbud“

Sp.z.o.o.

2010 m. rugpjūčio 11 d.

Rajoninis Balstogės teis-

mas

Nacionalinio teismo XII

Ūkio skyrius

200380717

ul. A. Patli 12, 16-

400 Suwałki, Polska

Tel. +48 875 655 021

Fax. +48 875 655 021

biuro@kingsbud.pl

www.kingsbud.lt

100

„PS Trests“ SIA

2000 m. gegužės 22 d.

Latvijos Respublikos Į-

monių registras

40003495365

Rīgas rajons,

Mārupes pagasts,

Skulte,

Skultes iela 28

Tel.+371 29525066

100

„Teritorija“ OOO

2013 m. birželio 3 d.

Kaliningrado sr. Federa-

cinė mokesčių tarnybos

inspekcija Nr12

3528202650

Lunačiarskio per.

43-27, Čerepovecas

Bologdos sritis

Rusijos federacija

Tel. +7 9097772202

Fax. +7 9217234709

baltevromarke-

tao@mail.ru

maslena11@mail.ru

87,5

UAB „Šeškinės

projektai“

2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

302561768

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 615 54090

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Ateities

projektai“

2006 m. balandžio 25 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

300560621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

Fax. +370 5 2102131

info@psti.lt

gdieckuviene@pst.lt

100

UAB „PST Inves-

ticijos“

1998 m. gruodžio 23 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

124665689

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

Dukterinės įmo-

nės pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Val-

doma

akcijų

dalis

(proc.)

UAB „Tauro a-

partamentai“

2018 m. spalio 23 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

304937621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 610 09222

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Hustal“

2018 m. gruodžio 11 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

304968047

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461677

Fax. +370 45 585087

audrius.macie-

kus@hustal.eu

https://hustal.eu/

100

UAB „Aliuminio

fasadai“

2020 m. sausio 2 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

305412441

Pramonės g.5,

Panevėžys

Tel. +370 6 86 32727

www.alfasadai.lt

info@alfasadai.lt

100

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

AO „ISK Bal-

tevro-market“

2001 m. liepos 13 d.

AB „Nepriklausoma re-

gistravimo kompanija:-

Akcininkų rejestro tvar-

kytojas

3906214631

Rostovskaja

5-7, Kaliningradas,

Kaliningrado sr. Ru-

sijos Federacija

Tel.+79097772202

baltevromarke-

tao@mail.ru

100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai eksportuojama į

Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB „Metalo meistrai“ pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir

gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi

plieno gaminiai.

UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių

darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė sig-

nalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų mon-

tavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inži-

nerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

„Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“

Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens ma-

sės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

„PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir

vykdyti statybos darbus Latvijoje.

„Teritorija“ OOO pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas.

UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB

„PST investicijos“ nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado sri-

tyje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK „Baltevromarket“.

UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB „Hustal“ pagrindinė veikla – metalo konstrukcijų pardavimas, montavimas ir projektavi-

mas. Bendrovės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų

gamyba.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ „Finasta“ vertybinių popierių aps-

kaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo

prijungta prie AB „Šiaulių bankas“, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ „Finasta“

turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB

Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius,

vnt.

Nominali vertė, Eu-

rai

Bendra nominali

vertė, Eurai

Emisijos kodas

ISIN

Paprastosios vardinės akcijos

(PVA)

16 350 000

0,29

4 741 500

LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2021 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2017–

2021 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2021 me-

tus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje „Nas-

daq Vilnius“ per 2017-2021 metus:

Rodiklis

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Didžiausia kaina, Eur

0,838

0,85

0,878

0,99

1,34

Mažiausia kaina, Eur

0,53

0,52

0,71

0,75

0,85

Vidutinė kaina, Eur

0,677

0,629

0,78

0,881

1,078

Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur

0,66

0,57

0,75

0,752

0,916

Apyvarta, vnt.

2 935 832

1 980 134

986 685

1 596 044

2 854 251

Apyvarta, mln. Eur

1,99

1,25

0,77

1,41

3,08

Kapitalizacija, mln. Eur

10,79

9,32

12,26

12,3

14,98

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindi-

nių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2021 m. vasario 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė sutartį dėl pastato, kuriame įsikurs

naujas prekybos centras „Senukai“, statybų Vilniuje. Projekto vertė viršija 7 mln. eurų (įskaitant

PVM).

2021 m. vasario 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ per įgaliotą atstovą gavo Europos Žmo-

gaus Teisių Teismo (EŽTT) pranešimą, kuriame patvirtinta, kad PST pareiškimas užregistruotas

preliminariam nagrinėjimui.

PST pasinaudojo juridinio asmens teise kreiptis į EŽTT dėl verslo interesų gynimo taikant Žmo-

gaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. PST kreipėsi į EŽTT dėl Konvencijos 6

straipsnio ir šios Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalies galimų pažeidimų, kuriuos

Lietuvos administraciniai teismai galimai pažeidė nagrinėdami PST skundus dėl Konkurencijos

tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.2S-11(2017) panaikinimo.

2021 m. vasario mėn. 18 d. Bendrovė dalyvauja teisminiame ginče dėl antstolio veiksmų byloje

dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos. 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apygardos teismas

priėmė nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, panaikinantis

antstolio patvarkymą dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, konkre-

čiai dėl 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių įmokų.

2021 m. vasario 23 d. Bendrovė gavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimą, kuriuo

teismas atsisakė priimti Bendrovės pareiškimą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos (Konvencijos) pažeidimų.

2021 m. vasario 23 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ po laimėto viešojo konkurso pasirašė

sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Lazdynų baseino statybos darbų. Bendra sutarties vertė

siekia 21,083 mln. eurų (su PVM). Baseino statybos darbus planuojama atnaujinti artimiausiu

metu, o juos baigti numatoma iki 2022 m. pradžios.

2021 m. balandžio 9 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas, kurio metu buvo atšaukta bendrovės valdyba (in corpore) kadencijai nesibaigus ir

išrinkta nauja bendrovės valdyba.

2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas byloje dėl LR Konkurencijos

tarybos priskaičiuotų palūkanų už visą teisminio nagrinėjimo, kurio metu Bendrovė ginčijo Kon-

kurencijos tarybos Bendrovei skirtą baudą, laikotarpį paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmų nutartį.

2021 m. balandžio 29 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų su-

sirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti

dividendus.

2021 m. liepos 9 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė sandorį su nekilnojamojo turto plė-

totoju „Galio Group“ dėl gyvenamųjų namų „reVINGIS“ kvartalo statybų Geležinio Vilko g. 2,

Vilniuje. Bendra sutarties vertė siekia per 16 mln. eurų (įskaitant PVM). Kvartalo statybos darbus

planuojama pabaigti – 2023 m. antroje pusėje.

2021 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teis-

mui ir skundžia valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ sprendimą atmesti AB „Panevė-

žio statybos trestas“ pasiūlymą viešajame pirkime, vykdomame tarptautinio konkurso būdu, dėl

mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A

statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijun-

gimo prie infrastruktūros darbų.

2021 m. liepos 29 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susi-

rinkimas, kurio metu išrinkta Grant Thornton Baltic UAB bendrovės audito įmonė.

2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ skundą dėl VĮ Ignalinos atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo

ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A staty-

bos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo

prie infrastruktūros darbų pirkime. Teismas paliko nepakeistą sprendimą atmesti AB „Panevė-

žio statybos trestas“ pasiūlymą, bet VĮ Ignalinos atominė elektrinė sprendimo motyvai atmesti

pasiūlymą dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimo dalimis buvo pripažinti nepag-

rįstais. Bendrovė vertina teismo sprendimą ir ketina jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2021 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip buvusios

ligoninės pastatų komplekso rekonstrukciją Bokšto gatvėje Vilniuje, ,,Elmoris“ gamybos ir san-

dėliavimo pastato Vilniuje statybą, ketvirtojo UAB „Vilniaus duona“ Panevėžio kepyklos mo-

dernizavimo etapo darbus, Klaipėdoje du metus trukusias daugiafunkcio sporto paslaugų centro,

Senukų prekybos centro, V. Pociūno g. 10 Vilniuje statybas. Taip pat baigti keli daugiabučių

renovacijos projektai esantys Debesijos g. 6 ir 8, Architektų g. 196 Vilniuje.

Taip pat toliau tęsia darbus tokiuose projektuose, kaip Mokslų akademijos Vrublevskių bibliote-

kos rekonstrukcijos, Kėdainių valyklos rekonstrukciją, naujos „Lietuvos draudimo“ būstinės pro-

jektą, J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje. Tęsiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto elekt-

ronikos, mechanikos ir transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso Plytinės g. 25, Vil-

niuje statybos darbai, bei pradėti universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos

fakultetų mokomojo korpuso statybos darbai.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų

kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. „Lietuvos metų gaminio

2021“ apdovanojimai, kaip ir kasmet organizuojami Lietuvos pramonininkų konfederacijos.

Juose PST pelnė aukso medalį už Kauno kogeneracinės jėgainės objektą. Didelio efektyvumo

atliekomis kūrenama kogeneracinė jėgainė gali pagaminti ir užtikrinti apie 40 proc. Kauno miesto

šilumos poreikio.

2021 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti inži-

nerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus

ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, „Gen-

ranga“, Vilniaus filialas užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione,

„Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

2021 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. UAB „Metalo meistrai“

pagrindinė veiklos kryptis – statybinių metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba . UAB

„Hustal“ 2021 metais tęsė savo pagrindinę veiklą – didmeninę prekybą metalo konstrukcijomis.

Pagrindinė metalo konstrukcijų pardavimo kryptis – Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“,

gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje.

94 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB

„Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicio-

navimo sistemų montavimo bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių

darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ ga-

minamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai.

UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo

turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvar-

talas Kunigiškėse.

Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2021 metais toliau vykdo pradėtus statybos

darbus ir ieško naujų užsakymų.

2021 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje

veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o.

Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2022 metais)

2022 m. sausio 5 d. Bendrovė apskundė Panevėžio apygardos teismo nutartį kasacine tvarka

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2022 m. sausio mėn. 05 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

paliko galioti 2021 m. vasario mėn. 17 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą.

2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-06 priėmė nutartį dėl VĮ Ignalinos

atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trum-

paamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išori-

nių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų,

kuria atsisakė priimti AB Panevėžio statybos trestas kasacinį skundą ir nagrinėti bylą kasacine

tvarka. Teismas tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad byla mažai reikšminga visos Lietu-

vos teismų ir viešųjų pirkimų praktikai. Teismo sprendimas ir ginčo baigtis įmonės tolimesnei

veiklai įtakos neturės, kadangi šiuo metu jos galimybėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ri-

bojimai nebetaikomi.

2022 m. kovo 8 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) paskelbė pranešimą, kad stabdo Ru-

sijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą:

- OOO „Baltevromarket“, kurios 100 proc. įstatinio kapitalo priklauso įmonei UAB

„PST investicijos“, veikla stabdoma, nors bendrovė nuosavybės teise valdomo turto

nuo 2021 m. vidurio nebeturi.

- OOO „Territorija“ nevykdo aktyvios veiklos jau tris metus.

- OOO „Baltlitstroj“ nuo 2017 m. yra paskelbtas bankrotas, vykdomos su tuo susijusios

procedūros.

PST jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama su

tuo susijusias rizikas

Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla:

Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių

grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konku-

rencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo toly-

gumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas; makroekono-

minių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės

veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra kon-

kurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa

stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų.

Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų suda-

rymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia

papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip

pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekono-

minė situacija (ekonominis cikliškumas). Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomi-

kos raidos tendencijose bei dėl būsimos regioninės ir pasaulinės krizės.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansi-

nių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje. Teisiniai nea-

pibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių a-

taskaitų 27-oje pastaboje.

COVID-19 įtaka:

Statybų sektorius 2021 metais buvo prie vis dar didžiausią poveikį patiriančių sektorių. AB „Pa-

nevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių COVID-19 pandemijos metu

išryškėjus problemoms, operaciniams iššūkiams ir rizikoms ieškojo sprendimų ir išeičių, suge-

bėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių veiklos sąlygų, bei pasikeitusios rinkos dalyvių

elgsenos. Užuot atidėjus sprendimus ramesniems laikams, po karantino, Bendrovė ir Grupės į-

monės stengėsi palaikyti normalų veiklos ritmą. Vadovybė atsakingai stebi ir vertina esamą situ-

aciją (ypač dėl klientų atsiskaitymo, tiekimų stygiaus, užsakymų vykdymo) ir nedelsiant reaguoja

ir priima atitinkamus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausi-

mais susijusi informacija

Pasaulinis raktinis žodis 2021 m. buvo pandemija. COVID-19 liga ir jos plitimui riboti taikomos

priemonės paveikė visą šalį, visus ekonomikos sektorius ir visą socialinę veiklą. COVID-19 įta-

koje Bendrovės ir įmonių Grupės funkcionavimo ir ekonomikos augimo požiūriu metai buvo

labai sunkūs ir netolygūs.

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2021 metų dvylika mėnesių sudarė 65,721mln.

eurų, kai per 2020 metų dvylika mėnesių Bendrovės pajamos buvo 59,712 mln. eurų. Nors Bend-

rovė patyrė pandemijos sukeltus sunkumus, Bendrovės pajamos padidėjo 10 procentų lyginant

su 2020 metų pajamomis. Bendrovei 2021 metus pavyko baigti su minimaliu 0,304 mln. eurų

pelnu, kai 2020 metų nuostolis buvo 12,418 mln. eurų.

Per tą patį laikotarpį AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos su-

darė 98,451 mln. eurų ir yra 31 procentu didesnės nei per 2020 metus gautas pajamas. 2020

metais Grupės pajamos buvo 74,912 mln. eurų. 2021 metais Grupės uždirbtas grynasis pelnas

yra 3,049 mln. eurų, kai 2020 metais Grupės patirtas nuotolis buvo 10,431 mln. eurų.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

2 lentelė. 2019 – 2021 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos re-

zultatai (tūkst. eurų):

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

110 466

74 912

98 451

Pajamos

108 464

59 712

65 721

104 586

68 167

86 283

Savikaina

104 913

58 531

59 888

5 880

6 745

12 168

Bendrasis pelnas

3 551

1 181

5 833

5,32

12,36

Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR)

3,27

1,98

8,88

-681

-9 360

2 414

Tipinės veiklos rezultatas

-651

-12 595

-589

-0,62

-12,49

2,45

Tipinės veiklos rezultato proc. nuo apy-

vartos

-0,6

-21,09

-0,9

2 553

-7 925

3 477

EBITDA

(AVR)

1 926

-11 362

259

2,31

-10,58

3,53

EBITDA marža (proc.) (AVR)

1,78

-19,03

0,39

821

-10 431

3 499

Grynasis pelnas (AVR)

590

-12 418

304

0,74

-13,92

3,55

Grynojo pelno (nuostolio) marža (proc.)

0,54

-20,8

0,46

0,05

-0,638

0,214

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS

(eurai)

(AVR)

0,036

-0,76

0,019

2,39

-34,40

12,58

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)

(AVR)

1,7

-43,89

1,38

1,07

-13,99

4,41

Turto grąža arba turto pelningumas

(ROA)

(AVR)

0,83

-18,59

0,55

2,25

-36,97

6,65

Investicijų pelningumas (ROI)

(AVR)

1,65

-52,81

1,29

1,63

0,75

1,3

Einamojo likvidumo koeficientas

(AVR)

1,35

0,88

1,12

0,85

0,53

Kritinio likvidumo koeficientas

(AVR)

1,24

0,81

0,94

0,45

0,36

0,34

Nuosavybės koeficientas

(AVR)

0,49

0,35

0,46

0,54

0,62

0,65

Skolos koeficientas

(AVR)

0,51

0,65

0,54

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

1,21

1,72

1,90

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

(AVR)

1,05

1,85

1,19

2,1

1,61

1,79

Akcijos buhalterinė vertė

(AVR)

2,13

1,34

1,35

0,36

0,35

0,37

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės san-

tykis (P/BV)

(AVR)

0,35

0,43

0,49

14,94

-0,89

3,08

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai

santykis (P/E)

(AVR)

20,83

-0,75

35,5

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti

nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį).

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti

nuosavo kapitalo dalis).

Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas.

Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas

Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buhalte-

rinė akcijos vertė

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis

pelnas, tenkantis vienai akcijai

AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau

atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodikliu. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo meto-

dika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines-ataskaitos

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2021 m.

Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 71,9 proc., nekilnojamojo turto 8 proc., pa-

gaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 20,1proc., 2020 m. Grupės pajamose statybos-monta-

vimo darbai sudarė 94 proc., nekilnojamojo turto 1,7 proc., pagaminta produkcija ir kitos paja-

mos buvo 4,3 proc.

Įmonės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

108,50

59,71

65,72

0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Statybos-montabimo darbai (mln. eurų)

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

2021 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 97,17 proc. Bend-

rovės vykdomų darbų, 2020 m. – 97,8 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų

sudarė 78,9 proc. pajamų, 2020 m. – 81,2 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse

sudarė 2021 ir 2020 metais sudarė atitinkamai 12,2 proc. ir 16 proc. visų pajamų.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei,

rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės vady-

bos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO

45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam ob-

jektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui

ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrini-

mui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konk-

rečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2020 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę la-

boratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų

bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei dar-

buotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO

14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl di-

delis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir

jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompeten-

cija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį fak-

torių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuo-

jami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sis-

tema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 833 darbuotojai, Bendrovėje – 560

darbuotojai. 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 870 darbuotojai, įmonėje

– 593 darbuotojai. COVID-19 pandemijos sukelti veiklos apribojimai, sumažėjusios darbų apim-

tys tiesiogiai įtakojo ir Bendrovės bei Grupės darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 -2021 metais:

2020 m.

2021 m.

Grupė

Įmonė

Grupė

Įmonė

Vadovai

Specialistai

315

236

316

234

Darbininkai

575

382

523

347

Viso

915

631

862

592

4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės dar-

buotojai

Sąrašinis

darbuotojų

skaičius

Turintieji

aukštąjį išsi-

lavinimą

Turintieji aukš-

tąjį neuniversite-

tinį išsilavinimą

Turintieji

aukštesnįjį

išsilavinimą

Turintieji vi-

durinį išsila-

vinimą

Turintieji

nebaigtą vi-

durinį

Vadovai

Specialistai

311

243

Darbininkai

500

353

Viso:

833

287

365

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2021 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmo-

nėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finan-

sinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose

(32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė ir Grupės įmonės skiria didelį dėmesį verslo procesų valdymo tobulinimui, veiklos

efektyvumo didinimui, tikslingai investuoja į gamybinių pajėgumų konkurencingumo didinimą,

darbuotojų darbo sąlygų gerinimą.

Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje die-

gia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas.

Statinių projektų rengimui naudojame šiuolaikines projektavimo programas. Nuolat sekame

naujoves bei papildome naudojamų programų paketą aktualiomis programomis.

Bendrovė siekia sklandžiai vykdyti statybos darbus. Naudojame šiuolaikinę programinę įrangą,

leidžiančią savo veikloje naudotis statinio skaitmeninio (BIM) modelio teikiamais privalumais.

Skaitmeninį modelį naudojame pasiūlymo rengimo, pasiruošimo statybai stadijoje, vykdome

gaminių tiekimą į statybos aikštelę, sekame suplanuotų ir atliktų darbų eigą.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Dar neatsigavusios dėl COVID-19 pandemijos įtakos, 2022 metais ekonomikos vėl laukia sunkus

periodas. Išaugusi geopolitinė įtampa regione ir Europos Sąjungoje, Rusijai užpuolus Ukrainą,

neabejotinai turi įtakos statybos ir nekilnojamojo turto sektorius. Šiai dienai labai sunku progno-

zuoti, kokią įtaką statybų sektoriui turės susidariusi situacija. Kadangi Ukraina yra reikšmingas

žaliavų tiekėjas, karas Ukrainoje turi didelę įtaką medžiagų tiekimo grandinėje ir kainų didėji-

mui. Grupė yra įsivertinusi rizikas ir medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos, Baltarusijos bei

Rusijos, neužsisakinėja. Tačiau Lietuvos tiekėjų, iš kurių Grupė įsigyja medžiagas, didžioji dalis

armatūros, žaliavinio plieno, medienos ir silikatinių blokelių buvo importuojama iš Ukrainos,

Baltarusijos bei Rusijos. Kad užtikrinti savalaikį medžiagų tiekimą, Bendrovė ir Grupės įmonės

ieško alternatyvų ir perorganizuoja medžiagų tiekimo grandinę iš kitų šalių. Taip pat didelę įtaką

statybos sektoriui ir Grupės įmonėms turi ir energijos brangimas.

Tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose, brangstančių žaliavų ir energijos, užsakovai gali

peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti ar atidedami. O tai gali

sumažinti statybų apimtis.

Grupė ir Bendrovė atsakingai stebi, vertina vykstančius procesus rinkoje, kad užtikrinti sklandų

veiklos tęstinumą.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir įmonių grupė, ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo

poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei

įprastinės veiklos sąnaudos būtų optimalios.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2022 metais dės visas pastangas atsiradusių rizikų vertinimui bei jų

valdymui, naujų rinkų paieškai ir naujai pradedamų projektų rentabilumo didinimui. Bendrovė ir

Grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350

000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra vi-

siškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2021 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1734.

5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai

Akcijų skaičius,

vnt.

Įstatinio kapitalo dalis,

proc.

Užsienio šalių investuotojai

Juridiniai asmenys

1 991 745

12,2%

Fiziniai asmenys

1 362 559

8,3%

Vietiniai investuotojai

Juridiniai asmenys

9 358 358

57,2%

Fiziniai asmenys

3 637 338

22,2%

6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapi-

talo:

Akcininko vardas, pavardė

(įmonės pavadinimas, rūšis, būs-

tinės adresas, įmonių rejestro ko-

das)

Akcininkui nuosavybės teise

priklausančių paprastųjų var-

dinių akcijų skaičius (vnt.)

Turima įstati-

nio kapitalo da-

lis (%)

Nuosavybės teise prik-

lausančių akcijų sutei-

kiama balsų dalis (%)

AB „PANEVĖŽIO KELIAI“,

S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm.

kodas 147710353

8 138 932

49,78

CLAIRMONT HOLDINGS LTD

Įm. kodas 85573

GRIGORI AFXENTIOU, 27 P.O.

6021, KIPRAS

936 052

5,72

Laisvai cirkuliuojančios akcijos

7 275 016

44,50

2022 m. kovo 14 d. įvykusiame AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ neeiliniame visuotiniame akci-

ninkų susirinkime bendrovės akcininkai priėmė sprendimą pakeisti AB „ PANEVĖŽIO KELIAI“

(j. a. k. 147710353) pavadinimą į AB „HISK“. Keičiamas tik bendrovės pavadinimas, kiti duo-

menys bei teisės ir įsipareigojimai lieka nepakitę.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra

vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“

akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą

visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti

pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos

po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2021 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.

7 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius

metus:

Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai

2015

2016

2017

2018

2019

Bendra dividendams skirta suma EUR

261.977

1.062.750

981.000

490.500

Dividendai tenkantys vienai akcijai

0,016

0,065

0,060

0,030

Dividendų ir Bendrovės grynojo pelno san-

tykis proc.

79,81%

59,33%

504,50%

83,09%

Dividendų pelningumas (dividendai tenkan-

tys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio

pabaigai), proc.

1,7%

6,9%

6,6%

5,3%

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje

pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvy-

kiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės

internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB

NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede.

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX

Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuoti-

nis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akci-

nių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo),

arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, ren-

kama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovau-

jantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai

atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik

audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas

vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei už-

sieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus sky-

rimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuoti-

niam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės neprik-

lausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos.

Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir opti-

maliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo,

rinkos rizika, verslo rizika ir operacinė rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos val-

dymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų

limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos

yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia

sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo

funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi

tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir

Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti,

kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos.

Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe

tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą,

leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia palai-

kyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti atitinkamų

kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus įsipareigojimus.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir pa-

lūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos

rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų

valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų

statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės

aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką

statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo

riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys su-

daromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet ir

kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos, ne-

kilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje

neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių,

aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus pro-

jektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad aplinka

pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra

audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši

tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų

ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama

valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti

vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosio-

mis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų atlikimo ir aps-

kaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo sprendimų priiman-

čių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti teisinės atitikties ri-

ziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo tikslu pasitelkiama

profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei sutarčių rengimo pro-

cesuose.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo

straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nema-

terialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat

įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akci-

ninkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių

rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma,

kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bend-

rovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu:

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendi-

nimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės

įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos

sritį

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akci-

ninkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje

stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis

akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus. Visuoti-

nio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos

visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas ko-

legialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems) me-

tams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir

kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš

savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės

valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę

reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nus-

tato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Genera-

linis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021

m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi.

Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d.

JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1,

Panevėžys) konsultantas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7,

Panevėžys) valdybos narys;

UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmi-

ninkas;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys;

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys

Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

generalinis direktorius, valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7,

Panevėžys) valdybos pirmininkas;

AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys,

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) di-

rektorius;

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „Panevėžio ke-

liai“ akcininkas.

VAIDAS GRINCEVIČIUS, Nepriklausomas valdybos narys

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis

laipsnis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Asociacija LitBAN – Lithuanian Business Angel Network (Įm. k. 304811409, L. Stuokos-Guce-

vičiaus g. 9-10, Vilnius) narys, rizikos kapitalo investuotojas,

SIQOR industries UAB (Įm. k 304755864, adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius) valdybos

pirmininkas.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos

teisės universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

ekspertas-konsultantas;

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

„Hustal“ UAB (Įm. k. 304968047, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB „Metalo meistrai“ (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys ) valdybos narė;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

pirmininkė.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų

LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

vyr. finansininkė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr.

buhalterė;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „New Miracle“ (Įm. kodas 304552981, J. Zikaro g. 33A, Panevėžys) vyr. buhalterė;

MB WEB Solutions (Įm. kodas 303044019, Filaretų g. 99A, Vilnius) direktorė;

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

Administracija:

EGIDIJUS URBONAS – Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Bendrovės

akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis, inžinieriaus-statybininko kvalifikacija, Kauno technolo-

gijos Universitetas. Turi įgijęs statybos inžinieriaus magistro laipsnį, Vilniaus Gedimino techni-

kos Universitetas, Statybos valdymo magistratūros programa.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos pirminin-

kas.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Iš-

silavinimas – aukštasis (LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2021 metus

nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du

nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komi-

teto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia,

sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2020 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komiteto nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius.

Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė - nepriklausoma auditorė, Bendrovės akcijų neturi.

Eglė Grabauskienė – Bendrovės vyr. buhalterės pavaduotoja, Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės poli-

tika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų

narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita

Mes tikime, kad socialinė verslo atsakomybė yra veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir

valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla – veda prie tvarios, ir atsakomybe pagrįstos, ekonomikos

kūrimo.

PST bendrovės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų pasitenkinimo,

tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų ryšių tobulinimas – tai ne tik

atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplin-

kosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu.

Bendrovė ir Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos stan-

dartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir

apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos prin-

cipų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Trumpas veiklos modelio aprašymas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ – Lietuvos statybų įmonė, kuri savo veiklą statybų

sektoriuje vykdo daugiau kaip 60 metų ir turi aukščiausią kompetenciją išskirtinei kokybei kurti.

Sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai yra

vertybės, kurios leido mums pasiekti užsibrėžtų tikslų – šiandien mes esame viena didžiausių

statybos bendrovių Lietuvoje. Bendrovė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų,

kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo, turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros

plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui.

2021 metais Bendrovė, siekdama optimizuoti patiriamus kaštus, sukoncentruoti teikiamas pas-

laugas ir sustiprinti gamybinius pajėgumus, atliko struktūrinius pokyčius. Vienas iš jų, metų

pradžioje į vieną sujungti filialai „Konstrukcija“ ir „Betonas“, bei „Genranga“ ir „Stogas“, kas

sumažino filialų administravimo išlaidas bei pagreitino sprendimų priėmimo procesus.

Bendrovės sudėtyje veikia filialai:

- „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose,

- „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus,

- „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai,

- Vilniaus filialas „Genranga“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus re-

gione,

- „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės verslo modelis praėjusiais metais nekito. Įmonių

skaičius išliko toks pats. Visą grupę sudaro pagrindinė įmonė, AB „Panevėžio statybos trestas“,

bei 13 dukterinių bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijos Federacijoje. Informacija

apie tai, kokią dukterinių įmonių kapitalo dalį valdo AB „Panevėžio statybos trestas“, pateikta

konsoliduoto metinio pranešimo 5 dalyje.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės įmonės prik-

lauso įvairioms asociacijoms. AB „Panevėžio statybos trestas“ yra Lietuvos statybininkų asocia-

cijos, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir

amatų rūmų narė. UAB „Metalo meistrai“- Lietuvos suvirintojų asociacijos narė, UAB “PST

investicijos” - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narė.

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir

turi šiuos atskaitingus segmentus:

• Statyba;

• Metalo konstrukcijos;

• Skydiniai namai;

• Betoninių grindų įrengimas;

• Aliuminio konstrukcijų gamyba;

• Nekilnojamojo turto vystymas;

• Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB Vekada“, UAB „Alinita“,

ir PS „Trests“ SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų,

konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros

instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos sis-

temų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB „Metalo meistrai“, „Hustal“ UAB veikla. Pagrindinė

veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia me-

talo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB „Skydmedis“ veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų

namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių ga-

myba.

Betoninių grindų įrengimo segmento, pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo dar-

bus, vykdo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“.

Aliuminio konstrukcijų gamybą (aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamybą) nuo

2020 metų pradžios pradėjo vykdyti UAB „Aliuminio fasadai“.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės - UAB „Šeškinės projektai“, UAB „Ateities projektai“,

UAB „Tauro apartamentai“, OOO Teritorija, UAB „PST investicijos“.

Kita veikla Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba.

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose, dėl apimčių nereikšmingumo, betoninių grindų įrengimo

ir aliuminio konstrukcijų gamybos segmentai, nėra išskiriami ir priskiriami segmentui „Kita

veikla“.

Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos bei jos sąjungininkų

griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai ir

Baltarusijos Respublikai, AB „Panevėžio statybos trestas“ stabdo Rusijos Federacijos regione

turimų įmonių veiklą.

Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta 3 metų strategija.

Bendrovės 2019 – 2021 metų veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu, bendrovės vertės didi-

nimu, santykių su klientais valdymu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulė-

jimu.

Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, naudojančia pažangias technologijas,

garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūly-

dami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą.

Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas, kuriant pridėtinę vertę mūsų klientams, akci-

ninkams ir darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai);

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai);

Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus;

Gerbti įstatymų viršenybę;

Laikytis tarptautinio elgesio normų;

Gerbti žmogaus teises.

Aplinkosauga

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Grupės įmonėse (UAB „Skydmedis“, UAB „Metalo meist-

rai“, UAB „Alinita“, UAB „Vekada“, UAB „Hustal“) yra sukurta, įforminta dokumentais ir, sie-

kiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsau-

gos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamen-

tuojančių teisinių reikalavimų vykdymą.

Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia

išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos

išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos

objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt .

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias

su Bendrovės ir Grupės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų

šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad in-

tegruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; iš-

vengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė pla-

nuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; veiksmus galimybėms spręsti ar stiprinti; kaip in-

tegruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą.

Yra parengtas AB „Panevėžio statybos trestas” rizikų ir galimybių registras”.

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos reikšmin-

gumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Ap-

linkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklų, paslaugų bei produktų

buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau

kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms,

kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų ap-

linkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam

naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali

sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti Bendrovės sugebėjimą jos

AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama

į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) pas-

laugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; projektavimas; statybos produktų gamyba;

gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pa-

šalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisi-

niai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2021 metais Bendrovėje buvo vykdomas AVS rodiklių moni-

toringas ir atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų kiekis,

naftos produktais grunto taršos incidentai, lietaus nuotekų užterštumas, vidaus degimo variklių

išmetamų dujų matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtu-

mas, gatvių tarša purvu/ dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt.

Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant ma-

žiau pavojingomis.

Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių elektros

šaltinių. AB „Panevėžio statybos trestas“, atsakingai žiūrėdama į klimato kaitos problemą, yra

ne tik elektros energijos vartotoja, bet ir gamintoja.

AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200 kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina

apie 190 tūkst. kWh elektros energijos, tai sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės sunaudo-

jamos elektros energijos. Taip pat Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai

pagamina apie 80 000 kWh atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą.

2021 m. Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ sumontuota ir paleista eksploatuoti nauja 150 kW

saulės elektrinė. Planuojama, kad ji pagamins apie 80 - 90 proc. visos gamybinės bazės sunau-

dojamos elektros energijos.

Per 2021 m. pagaminta – 263,549 tūkst. kWh (2020 metais -24,9 tūkst. kWh) žalios elektros

energijos iš atsinaujinančių elektros šaltinių ir tai leido išvengti 1028,79 t CO

(2020 m. - 97,2

t CO

išmetimų į aplinką.

Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ 2021 metais patalpų šildymui sumontavo ir pradėjo naudoti

biokatilą. 30 procentų katilui eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamybinių medienos

atliekų, kurių nereikia utilizuoti.

Sėkmingai naudojama „MobyDick ConLine KIT Flex400 MC“ ratų plovimo sistema. Uždaro

ciklo ratų plovimo sistema ne tik sumažina gatvių užterštumą nuo purvo, neleidžia užterštam

vandeniui patekti į miesto nuotekų tinklus, bet ir yra alternatyva šlavimo šluotoms, kurios sukelia

dulkes ir didina kietųjų dalelių pasklidimą mieste.

Vykdoma susidariusių atliekų apskaita GPAIS modulyje https://www.gpais.eu/.

Grupės išrūšiuota perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamų, bei antrinės žaliavos atliekų:

2021 metai

2020 metai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Medienos atliekos, t

71,03

68,89

42,59

35,93

Popieriaus, kartono atliekos, t

12,83

8,53

6,49

Polietileno atliekos, t

7,69

7,81

0,12

Oro taršos mažinimui vykdoma emisijų iš transporto priemonių ir mechanizmų vidaus degimo

variklių kontrolė (filialas „Gerbusta“); oro valymo įrenginių monitoringas (UAB „Skydmedis“);

atlikti dažymo kamerų oro valymo įrenginių efektyvumo matavimai (UAB „Metalo meistrai“).

Per 2021 metus Grupės sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą sudarė 132 955 eurus (2020 m.

– 168 509 eurus), Bendrovės -123 071 eurą (2020 m.- 157 968 eurus), t.t:

2021 metai

2020 metai

eurai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Už teršimą pakuotės atliekomis

2 797

1 383

2 290

1 096

Už teršimą iš mobilių taršos šaltinių

6 556

5 844

2 544

2 120

Aplinkos apsaugai (atliekų tvarkymui)

123 642

115 844

163 675

154 752

Statomuose statiniuose yra taikomos modernios, sveiką darbo aplinką kuriančios inžinerinės sis-

temos. Pagal galimybes naudojamos aplinkai nekenksmingos statybinės medžiagos. Statant nau-

jus statinius atsižvelgiama į pasikeitusias klimato sąlygas. Kintant temperatūros režimui keičiasi

patalpų vėdinimo, šildymo ir vėsinimo poreikiai. Todėl diegiami nauji technologiniai ir architek-

tūriniai sprendimai. Statybų sektoriuje yra naudojamos labai netvarios medžiagos CO2 atžvilgiu:

plienas, cementas ir stiklas ir kt., todėl ieškoma sprendimų, kaip statybos procesui tapti draugiš-

kesniu aplinkai, t.y. – organinių medžiagų panaudojimas. Projektuotojai taiko aukščiausius pas-

tato projektavimo ir statybos standartus, prisidedančius prie aplinkos tausojimo bei sveikos darbo

aplinkos. Didelis dėmesys projektuojant skiriamas oro kokybės patalpose užtikrinimui, gerąsias

tarptautines praktikas atitinkančiam išmaniam apšvietimui, išorinį triukšmą sulaikančiai garso

varžai. Aukščiau išvardintas priemones patvirtinantis „BREEAM New Construction Very Good“

sertifikatas suteiktas Verslo centrui U219. Ši sertifikatas taip pat patvirtina atsakingą vystytojų

požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą, bei garantuojantis ilgalaikę grąžą.

Ataskaita parengta, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų tei-

kimo gairės“ (2017-C 215-01).

Taksonomijos apžvalga

Reglamentas (ES) 2020/852, dar vadinamas Taksonomijos reglamentu, nustato tvarių ekonomi-

nių veiklų klasifikavimo ir investicijų analizės, apibrėžiančią veiklų, laikytinų padedančioms

siekti aplinkos apsaugos tikslų, bendrą nomenklatūrą. Bendrovės pagrindinė veikla yra įvairios

paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas,

Bendrovė vykdo darbus pagal užsakovų patvirtintus darbo projektus. Kadangi Grupė privalės

teikti informaciją, pagal Taksonomijos reglamentą, atlikome preliminarų veiklų vertinimą,

ar/kaip veikla prisideda prie vieno iš šešių numatytų aplinkosaugos tikslų.

1. Šiuo metu Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio naudingumo

klasės. A++ energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja šiluminės energijos, kas

prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

2. Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių

elektros šaltinių. Dalį sunaudojamos energijos Bendrovė pasigamina pati, kitą perką iš

žaliosios elektros energijos tiekėjų. AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200

kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina apie 190 tūkst. kWh elektros energijos, tai

sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat

Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai pagamina apie 80 000

kWh atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą. Grupės įmo-

nėje UAB „Skydmedis“ pradėta eksploatuoti nauja 150 kW saulės elektrinė. Iš viso per

2021 metus buvo pagaminta 263,549 tūkst. kWh (2020 metais -24,9 tūkst. kWh) žalios

elektros energijos. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ patalpų šildymui naudoja biokuro

katilinę. 30 procentų katilui eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamyboje lieka-

mos medienos atliekų, kurių nereikia utilizuoti. Visa tai atsinaujinantys energijos šalti-

niai, kurie leidžia ženklia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir prisideda prie šiltnamio

efekto mažinimo.

3. Statydami naujus statinius naudojame vis daugiau tvarių medžiagų, kurios atitarnavusios

pastato gyvavimo ciklą, galėtų būti dar kartą panaudotos naujam gyvavimo ciklui, arba

būti „draugiškos gamtai“ ir nesudaryti taršos, jas utilizuojant. Viena iš tokių medžiagų –

mediena. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ namų statybai naudoja medienos skydus.

4. Naujinamas automobilių parkas. Atsisakome senų taršių automobilių, parką papildant

naujais, mažiau taršiais automobiliais. 30 procentų Grupės įmonės transporto priemonių,

atitinka Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikato reikalavimus.

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Grupės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų.

Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėto-

jimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kom-

petencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama

šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams su-

daromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose.

Per 2021 m. buvo organizuojami mokymų ciklai emocinio intelekto tematika, vadovams buvo

skirtas veiklos vertinimo įgūdžių tobulinimo kursas. Teisininkai kartu su Personalo sk. darbuo-

tojais dalyvavo metinėje darbo teisės konferencijoje, taip pat teisininkams buvo skirti mokymai

apie nuolat besikeičiantį viešųjų pirkimų reglamentavimą. Nemažas dėmesys 2021 m. buvo

skirtas ir vidinės komunikacijos praktinių įgūdžių gerinimui, pasitelkiant profesionalių lektorių

pagalbą.

Nuolat siekiame tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia saugias ir nepavojingas darbo vietas

AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės

vardu. 2008 metais įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (ISO 45001) užtikrina

bendrovei nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių

nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę. Darbuotojams renkame darbo ir asmeninėmis apsaugos

priemones vadovaujantis pažangiausiomis technologijomis. Keliame darbuotojų profesinę kom-

petenciją ir geriname darbuotojų suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Vykdome ne-

laimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, mažiname nelaimingų atsitikimų tikimybę. Į

darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos procesus įtraukiame partnerius, tiekėjus ir kitus dirban-

čius Bendrovės vardu. Numatome žmogiškuosius ir finansinius išteklius darbuotojų saugos ir

sveikatos sistemos palaikymui bei nuolatiniam gerinimui.

Bendrovė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant gerinti jų kom-

petencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2021 m. buvo organizuojami mo-

kymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Iš viso per 2021 m. apmokytų darbuotojų ir vadovų

skaičius – 243. Darbuotojai dalyvavo šiuose mokymuose:

- darbininko, dirbančio aukštalipių darbus,

- krovinių kabinėtojų,

- kėlimo įrenginių šaltkalvių – montuotojų,

- kėlimo platformų ir jų įrangos operatorių,

- DSS specialistų,

- statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių,

- pirmosios pagalbos .

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu AB „Panevėžio statybos trestas“ grupėje buvo

laikomasi nuostatos: kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai

nekenksmingos darbo sąlygos, t.y. darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenks-

minga sveikatai, iki minimumo sumažinta užsikrėtimo rizika darbo aplinkoje ir darbuotojai ap-

saugoti nuo COVID-19 ligos. Tuo būdu buvo parengtas ir vykdomas „COVID – 19 prevencinių

priemonių planas“.

Darbuotojams, kuriems nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, pasitelkiant telekomunikacijų

priemones (internetą, telefono ryšį), darbas buvo organizuotas nuotoliniu būdu. Tam, kad padi-

dinti darbuotojų galimybę dirbti nuotoliniu būdu, Bendrovė investavo į nešiojamųjų kompiuterių

įsigijimą.

Darbuotojų, kurie pagal analizės rezultatus negalėjo dirbti nuotoliniu būdu, darbo vietose buvo

imtasi priemonių mažinančių riziką užsikrėsti COVID-19 virusu:

- įrengtos pertvaros tarp darbo vietų, taikomos organizacines priemones, kad būtų išlaiky-

tas ne mažiau kaip 2 metrų atstumas tarp dirbančių darbuotojų;

- sumažinta galimybė patekti į administracines patalpas ir statybos objektus tretiesiems as-

menims(įrengiant durų užraktus ir kontrolės postus); ribojamas klientų patekimas į įmo-

nės patalpas, atsisakyta fizinio darbuotojų bendravimo su klientais;

- darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP) ;

- higieninei patalpų priežiūrai ir dezinfekcijai įsigytas specialus aparatas (karšto garo ge-

neratorius „FAST 250 PUMP PRO PLUS“) skirtas administracijos patalpų ir statybos

objektuose buitinių patalpų dezinfekcijai po kiekvieno nustatyto COVID – 19 atvejo ir po

to periodiškai.

Vykdant numatytas COVID – 19 prevencines priemones ir laikantis veiksmų plano pavyko iš-

vengti COVID – 19 viruso protrūkio AB „Panevėžio statybos trestas“ grupėje.

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pa-

žangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra tei-

kiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimie-

siems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gim-

tadienio proga.

2021 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro

9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų,

aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų

norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo ta-

rybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Grupė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties.

Grupės darbuotojų daugumą, 81% (Bendrovės 85% ), sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi at-

liekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius

darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio inžinerinio profilio specia-

lybes ir darbą lauko sąlygomis. Grupės įmonėse 2021 metais moterys visų specialisto pareigas

einančių darbuotojų sudarė 33 %, Bendrovėje - 33%.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netole-

ruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką,

laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų

teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nep-

riklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei

ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2021 metais Bend-

rovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs

nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir socialiai atsa-

kinga įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais,

kurie apima ir socialinę atsakomybę. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ investuoja į įvairią papil-

domą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo projektus.

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupė per 2021 m. rėmė 17 įvairių organizacijų, viešųjų

įstaigų švietimo, sporto, kultūros, sveikatos sferose. Tarp Grupės vykdomų socialinių iniciatyvų,

Bendrovės inicijuotos veiklos:

- Tarptautinė DUOday iniciatyva. Keletui dienų skirtingi Bendrovės padaliniai/filialai

buvo priėmę darbuotis žmones su negalia.

- Kraujo donorystės akcija verslo centre „U219“, bendradarbiaujant kartu su Nacionaliniu

kraujo centru. Šią akciją planuojama kartoti.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir

siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą

ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo,

neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų do-

kumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos vi-

siems Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios

veikia Grupės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems ko-

rupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat vykdo veiklos kontrolę,

tobulinant veiklos procesus.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų po-

litikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Grupė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą in-

formaciją.

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygia-

teisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir

konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant

vienodas ir nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Ap-

linkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų

sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

2021 metais AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo įtrauktas į „Transparency International“ vyk-

domą pilietinę iniciatyvą „Sąžiningumo susitarimas“ (angl. Integrity Pacts), kurios metu buvo

stebi du su Neries krantinių modernizavimu susijusius projektus ir atitinkamai susijusius viešuo-

sius pirkimus. Viena iš iniciatyvos dalių yra verslų skaidrumo vertinimas, kuris susideda iš di-

džiausių Lietuvoje veikiančių verslų vertinimo, didžiausių tiekėjų infrastruktūros ir statybų sri-

tyje, veikiančių su Vilniaus miesto savivaldybe, skaidrumo vertinimas, ir jų palyginimas su Ne-

ries krantinių pirkimus laimėjusių tiekėjų vertinimu. 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje pa-

kartotinai vertinti didžiausi tiekėjai, kurie dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės viešuosiuose pirki-

muose ir pasirašė sutartis statybų darbams ar susijusioms paslaugoms atlikti nuo 2019 m. rugp-

jūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. imtinai. Daugiausiai balų surinko AB „Panevėžio statybos

trestas" – 90 iš 100 galimų.

Atlygio ataskaita

AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2021 metų

laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaito-

mybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvir-

tinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio politika ir

2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevė-

žio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mo-

kėjimo tvarka. 2020 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2021 m. balandžio 29 d. įvy-

kusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniu.

Valdybos narių atlygis

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenka-

mas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas kolegialus val-

dymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – gene-

ralinis direktorius.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje

valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai.

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos

trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuo-

tinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas

atlyginimas (tantjemos).

Valdybos nariams sumokėtas atlygis

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio sta-

tybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija apie naujai išrinktos valdybos nariams,

atliktus mokėjimus per 2021 metus. 2021 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos

trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti

tantjemas valdybos nariams.

Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių.

8 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2021 atlyginimą:

Vardas, pavardė

Pareigos

Nepriklausomo

valdybos nario

mėnesio atlygi-

nimas (Eurai)

Nepriklausomo

valdybos nario

viso už 2021 me-

tus (Eurai)

Iš viso per 2021

metus iš Bend-

rovės gautos pa-

jamos (Eurai)

Justas Jasiūnas

Valdybos pirmininkas

62 899

Gvidas Drobužas

Valdybos narys

232 629

Kristina Mačiulienė

Valdybos narys

Vaidas Grincevičius*

Valdybos narys

3 300

25 614

Lina Simaškienė*

Valdybos narys

3 300

25 614

Iš viso

6 600

51 229

295 528

* nepriklausomas valdybos narys

Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos

trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės.

Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas.

Bendrovės darbuotojų atlygis

Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų

pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant prit-

raukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei.

Per 2021 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 13,405

mln. Eur, 2020 m. – 12,404 mln. Eur.

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį

artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama

atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje, ty-

rimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė tiesio-

giai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos re-

zultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie

pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio

lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su

darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai

Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį.

Lentelėse žemiau pateiktas 2017-2021 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

(KAD ir PAD).

9 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokes-

tis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Generalinis direktorius

8863

7626

Aukščiausio lygmens vadovai

5107

5323

4524

3887

4568

Vidutinio lygmens vadovai

4297

3478

3216

2630

3030

Specialistai

2192

1806

1753

1244

Darbininkų

1380

1319

1322

980

917

Viso

1800

1583

1569

1170

1109

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

10 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokes-

tis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Aukščiausio lygmens vadovai

4482

3957

4083

3040

3193

Specialistai

2167

1871

1752

1343

1261

Darbininkų

1407

1363

1322

956

914

Viso

1787

1622

1569

1148

1097

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra

Pastoviosios atlygio dalies– atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai Bend-

rovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias ir pa-

tirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo kom-

petencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis mokama

kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis peržiūrima

ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis aukščiausio

ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų PAD

gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu.

Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas

nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir direk-

toriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Fi-

lialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti pri-

imtos pelno sumos.

Metiniai atlygio pokyčiai

Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros

organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus.

11 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis

2017 – 2021 metais:

Bendrovės rezultatai

2021 m.

2020 m.

2019 m.**

2018 m.

2017 m.

Grynasis pelnas (tūkst. eurų)

304

-12 418

590

-4 852

194

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)

0,019

-0,76

0,036

-0,297

0,012

Turtas (tūkst. eurų)

48 478

62 290

71 337

58 986

55 925

Vidutinis darbo užmokestis

1800

1583

1569

1170

1109

** Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje

Ilgalaikis skatinimas akcijomis

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei dar-

buotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti

akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją

programos.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu,

atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo

nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra

nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat

pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius

listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą

Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą.

Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami

ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų

komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant

ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį

laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir

vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito

įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE

/NEAKTUALU

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti

sudarytos vienodos galimybės susipažinti su

teisės aktuose numatyta informacija ir (ar)

dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei

svarbius sprendimus.

Taip

Visa informacija, kuri remiantis teisės

aktais turi būti skelbiama viešai, yra

skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių

popierių biržos informacinę sistemą ir

Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės

šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data

ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų

akcininkų galimybę dalyvauti priimant

Bendrovei svarbius sprendimus.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės

kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

Taip

Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro

0,29 euro nominalios vertės 16 350 000

paprastosios vardinės akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti

investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš

perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų

naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis

teisėmis.

Taip

Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami

Bendrovės interneto tinklapyje, yra

nurodytos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių

kaip viso ar beveik viso bendrovės turto

perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės

perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio

akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad

nurodytiems sandoriams turi būti gautas

visuotinio akcininkų susirinkimo

pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina

sandorius, kurių tvirtinimui jiems

nustatytos teisės Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės

įstatytuose.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo

organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros

turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes

dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime

ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei

interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų

susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų

užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui

visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų

susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę

dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus

sprendimo projektus.

Taip

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą

šaukia vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatyta tvarka.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių

akcininkų teisę susipažinti su informacija,

esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam

akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus

iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba,

bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio

kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo

protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus

sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti

viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar)

kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama

šią informaciją paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti

skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų

viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei

arba būtų atskleistos bendrovės komercinės

paslaptys.

Taip

Visa investuotojams skirta informacija,

pranešimai apie šaukiamus visuotinius

akcininkų susirinkimus, valdybos

akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų

ir dokumentų projektai bei priimti

nutarimai bei patvirtinti dokumentai

skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis

per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių

biržos informacinę sistemą ir Bendrovės

tinklalapyje.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti,

turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti

akcininkų susirinkime asmeniškai jame

dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams

neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš

anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo

biuletenį.

Taip

Kiekvienas akcininkas susirinkime gali

dalyvauti asmeniškai arba pavesti

atstovavimą kitam asmeniui.

Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams

balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo

biuletenį, kaip nustato įstatymas.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes

dalyvauti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama

plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu

būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti

ir balsuoti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių

priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

užtikrintas perduodamos informacijos

saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir

balsavusiojo tapatybę.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos

nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti

teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio

asmens parašą. Be to, Bendrovės

nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo

poreikio naudoti modernių technologijų

priemonių visuotiniame akcininkų

susirinkime dalyvaujant ir balsuojant

elektroninio ryšio priemonėmis.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimų projektus

rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus

organo narių kandidatūras, siūlomą jiems

atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie

klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti

naują kolegialaus organo narį,

rekomenduojama informuoti apie jo

išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar

siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.

Taip

Informaciją apie kandidatus į Bendrovės

valdybos narius akcininkams pateikiama

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame

akcininkų susirinkime, kuriuo

darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą

dėl valdybos narių rinkimo.

Informaciją apie siūlomą išrinkti audito

bendrovę taip pat skelbiama kartu su

pranešimu apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimų projektus,

teisės aktų nustatyta tvarka.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai,

administracijos vadovai

ar kiti su bendrove

susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti

informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi

kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat

turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti

į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Taip

Bendrovės visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose visuomet dalyvauja

Bendrovės generalinis direktorius,

valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip

pat kiti kompetentingi asmenys, galintys

pateikti informaciją, susijusią su visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarke.

Visuotiniame akcininkų susirinkime yra

dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į

valdybos narius.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo

atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą,

taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei

skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų

sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti

bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų

interesams, atsižvelgdami į darbuotojų

interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas numato galimybę, kad

būtų išrenkamas tik vienas kolegialus

priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje

sudaromas kolegialus valdymo organas –

valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir

vienasmenis valdymo organas –

generalinis direktorius. Kolegialus

priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra

sudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali

skirtingai paveikti bendrovės akcininkų

interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais

turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad

akcininkai būtų tinkamai informuojami apie

bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir

kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka

priimdama sprendimus, turinčius reikšmę

bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų

tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų

daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias

pareigas.

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai

reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano,

kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti

bendrovei. Nepriklausomi

stebėtojų tarybos

nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami

analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir

nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali

kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra

nepriklausomi.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad

bendrovės mokesčių planavimo strategijos

būtų sudaromos ir įgyvendinamos

vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti

ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais

bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko

gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad

stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais

ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais

pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą

reikiamą informaciją ir teisę kreiptis

nepriklausomo profesionalaus patarimo į

išorinius teisės, apskaitos ar kitokius

specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų

kompetencijai priklausančiais klausimais.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir

sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo

išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų

kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės

patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat

siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti

tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti

užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip

visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti

skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe

būti individualiai perrenkamiems naujai

kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas

profesinės patirties augimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti

toks asmuo, kurio esamos arba buvusios

pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai

vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos

narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į

stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

informacija apie priemones, kurių imtasi

veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms

atlikti kiekvienas narys turėtų skirti

pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas

stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip

apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus

(ypač vadovaujančias pareigas kitose

bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti

stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu

stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei

pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų

būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos

narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų

tarybos nariai laikomi nepriklausomais.

Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras

jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo

kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas

nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su

bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose

atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba

turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų

apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo

organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė

vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos

nario kompetencijos ir darbo efektyvumo

vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba

pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų

taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti

atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės

valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės

strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei

ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai

stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat

yra atsakinga už bendrovės strategijos

patvirtinimą.

Taip

Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba

nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros

funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės

strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina

informaciją apie bendrovės veiklos

strategijos gyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės

valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir

bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais

atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų

taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas

priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai

priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į

bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų

interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant

tvaraus verslo kūrimo.

Taip

Bendrovė vadovaujasi Bendrovės

strateginiu planu, pagal kurį bendrovės

valdymo organų misija yra sukurti ir

išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai

pajėgią ir techniškai modernią įmonę,

kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę

akcininkams.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus

laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus

politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar

bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė.

Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos

valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant

reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

Taip

Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi

įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos

nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių

grupei.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad

bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios

įtrauktos į EBPO geros praktikos

rekomendacijas

dėl vidaus kontrolės, etikos ir

atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų

laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir

standartų.

Taip

Valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato

kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

Taip

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

atsižvelgia į tinkamą kandidato

kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-

bribery/44884389.pdf

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio

akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba

nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų

kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės

patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat

siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti

tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos

pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad

valdybos nariai, kaip visuma, turėtų

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo

užduotims tinkamai atlikti.

Taip

Bendrovės valdybos narius renka

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti

ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti,

turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

Šiuo metu moterys tarp valdybos narių

sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys

vyrai.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai,

pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas

pareigas, kitus svarbius profesinius

įsipareigojimus ir potencialius interesų

konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant

asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos

posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar

atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba

nesudaroma, šiame punkte nustatyta

informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam

akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais

metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus

duomenis apie savo narius ir pateikti juos

bendrovės metiniame pranešime.

Taip

Informacija apie valdybos narių einamas

pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių

veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o

pasibaigus kiekvieniems metams

patikslinama bei pateikiama Bendrovės

rengiamose ataskaitose.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti

supažindinti su pareigomis, bendrovės

struktūra bei veikla.

Taip

Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti

su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla

bei strategija.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai

tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės

patirties augimas ir pakankamai dažnas jų

statuso pakartotinas patvirtinimas.

Taip

Bendrovės valdybą renka visuotinis

akcininkų susirinkimas, Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatytam maksimaliam keturių metų

laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai,

pavienius valdybos narius ar visą valdybą

gali atšaukti visuotinis akcininkų

susirinkimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks

asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos

nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai

stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs

bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti

skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

informacija apie priemones, kurių imtasi

veiklos nešališkumui užtikrinti.

Taip

Dabartinis, 2021-04-09 išrinktos valdybos

pirmininkas ir ankstesnės iki 2021-04-09

pareigas ėjęs valdybos pirmininkas

atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra

buvęs Bendrovės vadovu.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti

kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko

ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo

mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų

būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba,

jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra

sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas

funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai

dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose

ir skiria pakankamai laiko savo, kaip

kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2021

matais įvyko 12 (dvylika), naujai 2021-04-

09 išrinktos valdybos, valdybos posėdžių,

kuriuose dalyvavo visi valdybos nariai. Iki

2021-04-09 pareigas ėjusių valdybos narių

įvyko 5 (penki) valdybos posėdžiai, keturi

valdybos nariai dalyvavo visuose

penkiuose posėdžiuose, vienas valdybos

narys dalyvavo keturiuose posėdžiuose.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais

renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų

taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi

turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai

laikomi nepriklausomais. Valdyba gali

nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir

atitinka visus Įstatyme nustatytus

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali

būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų

asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas

Grincevičius ir Lina Simaškienė naujai

valdybos kadencijai buvo išrinkti 2021-04-

09. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai

paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos

narius bus laikomi nepriklausomais

valdybos narias.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį

turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas.

Taip

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“

nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų

veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka.

Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus

nepriklausimus valdybos narius, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu,

vadovaujantis LR Akcinių bendrovių

įstatymu, mokamas atlyginimas

(tantjemos).

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai,

rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei

akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,

atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.

Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti

asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi

susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie

neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus

pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis,

kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi

valdybos nariai veikia gera valia bendrovės

bei akcininkų interesams, vadovaujasi

bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų

interesais, stengiasi išlaikyti savo

nepriklausomumą priimant sprendimus

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų

atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti

valdybos struktūros, darbo organizavimo ir

gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat

kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir

darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar

valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.

Valdyba turėtų bent kartą per metus

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie

savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Taip/Ne

Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai

nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas

vykdančių kolegialių organų veiklos

vertinimas. Tačiau kolegialus organas

užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi,

turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti

efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji

sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,

siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos

akcininkams. Gera bendrovių valdysena

reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir

stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o

esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų

tarybą apie visus svarbius bendrovei

klausimus, susijusius su planavimu, verslo

plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,

įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba

turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie

faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo

anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant

to priežastis.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius

rekomenduojama rengti atitinkamu

periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą

grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,

kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų

posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti

tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas

nepertraukiamas esminių bendrovės

valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės

kolegialių organų posėdžiai turėtų būti

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

Taip

Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal

Valdybos darbo reglamentą ir rengiami ne

rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno

valdybos posėdžio metu sutariama kito

valdybos posėdžio data. Esant poreikiui

valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau.

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą

posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad

turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti

posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir

galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami

sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą

posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti

pateikta visa reikalinga su posėdžio

darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė

posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar

papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje

dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie

sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar

papildymu arba kai neatidėliotinai reikia

spręsti svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo

darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos

nariai sprendimams priimti reikalingą

medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš

anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir

užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek

posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar

patikslinti svarstomo klausimo medžiagą.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės

kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų

sprendimų priėmimo procesą, bendrovės

kolegialių priežiūros ir valdymo organų

pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti

šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,

glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su

bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų

būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač

tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai,

susiję su valdybos narių atšaukimu,

atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma,

valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami

juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai

interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus

organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove

susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės

valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų

taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma -

valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas,

sudaro komitetus. Kolegialiam organui

rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio

ir audito komitetus

Kolegialus bendrovės valdymo organas –

valdyba, vykdo skyrimo komiteto,

atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės

valdyba parenka bei tvirtina bendrovės

vadovo – generalinio direktoriaus

kandidatūrą ir pritaria generalinio

direktoriaus siūlomoms bendrovės

direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina

jų patirtį, profesinius gebėjimus ir

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito

įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais

prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą

(teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti

mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju

bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl

jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip

pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems

komitetams nustatytus tikslus.

Taip

bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,

išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito

komitetas teikia rekomendaciją valdybai

dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo.

Valdyba parenka audito įmonės /

auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo

kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui tvirtinimui.

2021 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas.

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems

komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų

numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus

organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,

susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens,

veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti

taikomos visam kolegialiam organui.

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti

komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų

narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus,

komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.

Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti

parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų

kompetenciją, pirmenybę teikiant

nepriklausomiems kolegialaus organo nariams.

Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų

pirmininku.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

Audito komitetas yra sudarytas iš trijų

narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo

reikalavimus. Audito komitetas renkamas

vieneriems metams.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto

komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats

kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti

savo pareigas laikydamiesi nustatytų

įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų

organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.

Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys

jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas,

turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip

dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet

skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir

praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo

metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens

duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės

aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų

komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per

praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Audito komitetas vadovaujasi komiteto

sudarytais is Visuotinio akcininkų

susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais.

Šie nuostatai nustato taisykles,

apibrėžiančias Audito komiteto teises ir

pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

Audito komitete laikotarpį, Audito

komiteto narių išsilavinimo, profesinės

patirties reikalavimus bei

nepriklausomumo principus.

Patvirtinti Audito komiteto nuostatai

skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.

Per 2021 metus Audito komitetas surengė 3

posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito

komiteto nariai.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų

savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus

organo nariai, kurie nėra komiteto nariai,

paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto

posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas

gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje

dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba

ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui

turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai

palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,

kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų

nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose

taisyklėse.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos

turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros,

valdymo organų narių ir administracijos

vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam

organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas

turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties

pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų

ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai,

aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti

reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo

organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius,

žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui

rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo

planavimui.

Neaktualu

Bendrovėje skyrimo komitetas nėra

sudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.2.2. Sprendžiant klausimus,

susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie

su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir

administracijos vadovais, turėtų būti

konsultuojamasi su bendrovės vadovu,

suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.

Neaktualu

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų

būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti

pasiūlymus dėl atlygio politikos,

taikomos priežiūros ir valdymo

organų nariams ir administracijos

vadovams. Tokia politika turėtų

apimti visas atlygio formas, įskaitant

fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų

priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas,

taip pat sąlygas, kurios leistų

bendrovei susigrąžinti sumas arba

sustabdyti mokėjimus, nurodant

aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai

padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus

dėl individualaus atlygio kolegialių

organų nariams ir administracijos

vadovams siekiant, kad jie atitiktų

bendrovės atlygio politiką ir šių

asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką

bei jos įgyvendinimą.

Komitetas nesudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto

funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą

Taip

Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas. Audito komitetas

sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra

nepriklausomi. Audito komitetas darbą

organizuoja vadovaudamasis akcininkų

susirinkime patvirtintais audito komiteto

nuostatais

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti

aprūpinti išsamia informacija, susijusia su

specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir

veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos

vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie

svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus,

kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais

būdais.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia

informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais.

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.

537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų

audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

100

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar

jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)

valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas,

vyriausiasis finansininkas (arba viršesni

darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),

vidaus auditorius ir išorės auditorius.

Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus

susitikti su atitinkamais asmenimis,

nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti

informuotas apie vidaus auditorių darbo

programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba

periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat

turėtų būti informuotas apie išorės auditorių

darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti

ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp

nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei

jos grupės.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Audito komitetas gauna šiame punkte

nurodytą informaciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar

bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,

reglamentuojančių darbuotojų galimybę

pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie

įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir

turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka

proporcingam ir nepriklausomam tokių

klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems

veiksmams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti

stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai,

savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis

mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir

pusės metų ataskaitos.

Taip

Audito komitetas analizuoja ir vertina

Bendrovės finansines ataskaitas, teikia

rekomendacijas valdybai dėl jų

patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to

laikotarpio veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti

interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų

konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti

aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir

finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus,

kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje

bendrovėje.

101

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys

turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai

interesai prieštarauja ar gali prieštarauti

bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis

dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo

organo narys turėtų per protingą terminą

pranešti kitiems to paties organo nariams arba

jį išrinkusiam bendrovės organui, arba

bendrovės akcininkams apie tokią interesų

prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų

pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip

Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi

taip, kad nekiltų interesų konfliktas su

Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra

žinoma nei vieno interesų konflikto tarp

Bendrovės ir jos valdymo organo nario

atvejo.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems

interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų

atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės

strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti

bendrovės interneto tinklalapyje atlygio

politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima

ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

Taip

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje

Bendrovės atlygio politika.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas

atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo

veiklos rezultatų priklausančio atlygio,

skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat

sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada

bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas

arba sustabdyti mokėjimus.

Taip

Bendrovės atlygio politikoje nustatomos

atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir

išmokėjimo principai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,

atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių

organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai

neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo

bendrovės veiklos rezultatų.

Taip

Atlygio politika skirta apibrėžti tik

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų

atlygio principus.

Žr. 3.2.8. punktą.

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti

pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių

išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų

viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių

atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti

didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis

arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos

neturėtų būti mokamos, jei sutartis

nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

darbo kodekso nuostatomis, neviršijant

jame nustatytų sumų.

102

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio

politikoje turėtų būti pateikta pakankamai

išsami informacija apie akcijų išlaikymą po

teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra

pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas

neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus

metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo

kolegialių organų nariai ir administracijos

vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų

iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo

poreikio padengti kokias nors išlaidas,

susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias vadovams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės

interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio

politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia

dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų

ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur

tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje

taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio

politika buvo įgyvendinama praėjusiais

finansiniais metais. Tokio pobūdžio

informacijoje neturėtų būti komercinę vertę

turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys

turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės

atlygio politikos pokyčiams, lyginant su

praėjusiais finansiniais metais.

Taip

Bendrovė metiniame pranešime pateikia

informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika

arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis

turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal

kurias kolegialaus organo nariams ir

darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba

akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis

akcininkų susirinkimas.

Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias

kolegialaus organo nariams ir darbuotojams

yra atlyginama akcijomis arba akcijų

opcionais.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar

abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant

bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai

apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis,

turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų

teisės ir teisėti interesai.

Taip

Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų

teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų

nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės

valdyme.

103

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti

bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta

tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės

valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų

ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius

bendrovei sprendimus, konsultacijos su

darbuotojais ar jų atstovais bendrovės

valdysenos ir kitais svarbiais klausimais,

darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame

kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės

valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir

kita.

Taip

Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.

Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi

bendradarbiavimo susitarimą su Darbo

tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą,

Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie

Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio

būklę, numatomus pokyčius ir kt.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja

bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų

būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama

informacija.

Taip

Išsami informacija apie numatomus

akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų

nustatyta tvarka, todėl investuotojai

(akcininkai) turi pakankamai galimybių

tiek susipažinti su reikiama informacija,

tiek balsuoti priimant sprendimus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos

sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą

ar neetišką praktiką priežiūros funkciją

vykdančiam kolegialiam organui.

Taip

Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam

organui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės

klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios

informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos,

taip pat asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,

bendrovės viešai atskleidžiama informacija

turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius

rezultatus;

Taip

Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai

viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose Bendrovės

interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“

vertybinių popierių biržos svetainėje.

9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir

nefinansinę informaciją;

Taip

Informacija skelbiami tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius

bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar)

netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais

asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės

struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant

galutinį naudos gavėją;

Taip

Visa Bendrovės turima informacija

skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

104

9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narius, kurie iš jų yra laikomi

nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas

akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą

kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją,

atlygį;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų

sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą

posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie

pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos

rezultatus;

Taip

Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos

veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir

priežiūros politiką;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis

šalimis;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su

darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

(pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,

darbuotojų dalyvavimas bendrovės

valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis

ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,

tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias darbuotojams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų

9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir

strategiją;

Taip/Ne

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.10. socialinės atsakomybės politikos,

kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones,

svarbius vykdomus ar planuojamus

investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės

yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,

nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis

Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo

pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės

aktuose.

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

105

9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1

punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama

bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų

bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie

visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos –

atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir

jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus. Informacija skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4

punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama

pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros

ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo

profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius

interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų

sprendimus. Taip pat rekomenduojama

atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės

gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai

detaliau reglamentuojama 7 principe.

Taip

Rekomendacijoje nurodyta informacija

pateikiama Bendrovės metiniuose ir

pusmečio pranešimuose.

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama

tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar

investuotojai nebūtų diskriminuojami

informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu.

Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir

vienu metu.

Taip

Bendrovė informaciją per „Nasdaq

Vilniaus“ vertybinių popierių biržos

naudojamą informacijos atskleidimo

sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis

vienu metu. Informacijos, galinčios turėti

įtakos jos išleistų vertybinių popierių

kainai, Bendrovė

neatskleidžia komentaruose, interviu ar

kitais būdais tol, kol tokia informacija

viešai paskelbiama per biržos informacijos

sistemą

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės

nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl

bendrovės finansinės padėties ir finansinių

veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių

ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime

pateikiamos finansinės informacijos

patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito

įmonė.

Taip

Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų

ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių

įmonių (grupės) metinių finansinių

ataskaitų auditą pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus

priimtus Europos Sąjungoje.

Nepriklausoma audito įmonė taip pat

įvertina metinio pranešimo atitikimą

audituotoms finansinėms ataskaitoms.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės

kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų

taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -

bendrovės valdyba.

Taip

Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės

valdyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės

užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas,

bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia

informacija taip pat turėtų disponuoti

bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji

bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba,

svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą

pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip

Audito įmonė 2021 metais nėra suteikusi

jokių kitų ne audito paslaugų.