BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ audituotų atskirų finansinių atas-

kaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo, valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės atsakomybės

ir atlygio ataskaitos už 2023 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir

Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pa-

teikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo

AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad konsoliduotame

metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra teisin-

gai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėž-

tumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas

Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė

Tomas Stukas Danguolė Širvinskienė

2024 m. balandžio 9 d. 2024 m. balandžio 9 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos už 2023 metus,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskai-

tomybės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje, pateikiamos kartu su metiniu prane-

šimu

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Turinys

Informacija apie bendrovę 3

Bendrųjų pajamų ataskaita 4

Finansinės būklės ataskaita 5

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 7

Pinigų srautų ataskaita 8

Aiškinamasis raštas 9

Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei

socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita 46

Priedas Nr.1 Bendrovių valdysenos ataskaitos forma 68

Priedas Nr.2 Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita 87

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB „Panevėžio statybos trestas“

Įmonės kodas: 147732969

Telefonas: +370 45 505 503

Telefaksas: +370 45 505 520

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Justas Jasiūnas, pirmininkas

Gvidas Drobužas

Kristina Mačiulienė

Lina Simaškienė

Vaidas Grincevičius (2023.01.01 – 2023.10.29)

Darijus Vilčinskas (2023.10.30 – 2023.12.31)

Vadovybė

Egidijus Urbonas, generalinis direktorius (2023.01.01 – 2023.07.30)

Tomas Stukas, generalinis direktorius (2023.07.31-2023.12.31)

Auditorius

Grant Thornton Baltic, UAB

Bankai

Luminor bankas AS

AB SEB bankas

AB „Swedbank“

OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

202

Pajamos pagal sutartis su klientais

80 751

79 222

Pardavimo savikaina

(76 909)

(77

066)

Bendrasis pelnas 3 842 2 156

Kitos pajamos

1 351

1 432

Pardavimo sąnaudos

(390)

(337)

Administracinės sąnaudos iš viso:

(7 673)

(6 797)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų

sumų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas

100

Kitos administracinės sąnaudos

(7 703)

(6 897)

Kitos sąnaudos

(759)

(620)

Veiklos pelnas (nuostoliai) (3 629) (4 166)

Finansinės pajamos iš viso

1 293

2 188

Palūkanų pajamos

428

231

Atstatomos priskaitytos konkurencijos tarybos priskai-

čiuotos palūkanos

1 133

Kitos finansinės pajamos

865

824

Finansinės sąnaudos iš viso:

(383)

(126)

Palūkanų sąnaudos

(375)

(102)

Kitos finansinės sąnaudos

(8)

(24)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (2 719) (2 104)

Pelno mokesčio (sąnaudos)/pajamos

440

384

Grynasis pelnas (nuostoliai) (2 279) (1 720)

Kitos bendrosios pajamos

Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuos-

tolius)

0 1 029

Ilgalaikio turto perkainavimo įtaka

0 1 211

Atidėtasis pelno mokestis nuo ilgalaikio turto perkainojimo

0 (182)

Straipsniai, kurie bus perkelti į pelną (nuostolius)

Iš viso kitos bendrosios pajamos

0 1029

Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)

(2 279) (691)

Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)

(0,14)

(0,11)

Pastabos, pateiktos 9-45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2023-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-09

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

202

TURTAS

Ilgalaikis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

3 966

4 051

Nematerialusis turtas

150

164

Investicinis turtas

3 926

3 741

Nuomos teise valdomas turtas

457

691

Investicijos į dukterines įmones

2 850

5 977

Suteiktos paskolos

6 378

5 954

Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai

114

Kitas ilgalaikis finansinis turtas

548

535

Atidėtojo mokesčio turtas

891

451

Ilgalaikio turto iš viso 19 167 21 678

Trumpalaikis turtas

Atsargos

4 634

5 267

Pirkėjų įsiskolinimas

4, 19

13 757

14 232

Sutarčių turtas

4, 19

2 531

4 104

Išankstiniai apmokėjimai

1 050

706

Suteiktos paskolos

1 427

1 358

Kitas trumpalaikis turtas

404

Avansinis pelno mokestis

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 125

5 013

Trumpalaikio turto iš viso 28 560 31 084

TURTO IŠ VISO 47 727 52 762

Pastabos, pateiktos 9-45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2023-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-09

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

202

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavas kapitalas

Įstatinis

kapitalas

4 742

Rezervai

2 296

2 509

Nepaskirstytasis pelnas

12 131

14 197

Nuosavo kapitalo iš viso 19 169 21 448

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Skola Konkurencijos tarybai

3 017

Atidėjiniai garantiniam remontui

270

471

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėjiniai pensijų fondui

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

225

408

Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 3 593 966

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Paskolos

4 120

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

259

296

Skolos tiekėjams

14 595

13 979

Sutarčių įsipareigojimas

915

3 630

Atidėjiniai

19, 25, 27

306

208

Kiti įsipareigojimai

19, 27

4 770

12 235

Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 24 965 30 348

Įsipareigojimų iš viso 28 558 31 314

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

IŠ VISO 47 727 52 762

Pastabos, pateiktos 9-45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2023-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-09

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst.

eurų

Pastaba

Įstatinis kapitalas

Privalomasis

rezervas

Perkainojimo

rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

Iš viso nuosavo

kapitalo

Likutis 2022-12-31

4 742 475 2 034

14 197 21 448

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(2 279)

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

- -

(2 279) (2 279)

Perkainoto turto nusidėvėjimas

(212)

213

Likutis 2023-12-31

4 742 475 1 822

12 131 19 170

Likutis 2021-12-31

4 742 475 1 137

15 785 22 139

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(1 720)

Turto įvertinimo rezervas

1 029

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

1 029

(1 720)

(691)

Perkainoto turto nusidėvėjimas

- -

(132)

132 -

Likutis 2022-12-31

4 742 475

2 034

14 197 21 448

Pastabos, pateiktos 9-45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2023-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-09

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

tūkst. eurų

Pastaba

202

2022

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(2 279)

(1 720)

Koregavimai:

Nusidėvėjimas ir amortizacija

13, 14

670

786

Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

(45)

(26)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

(440)

(384)

Finansinė veikla

(1 026)

(989)

Kiti nepiniginiai

straipsniai

(627)

(305)

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių apy-

vartiniame kapitale

(3 747) (2 638)

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai

Po vienerių metų gautinų sumų pokytis

241

352

Atsargų pokytis

617

(784)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis

2 232

586)

Išankstinių apmokėjimų pokytis

(353)

514

Kito turto pokytis

366

(228)

Skolų tiekėjams pokytis

616

2 167

Sutarčių įsipareigojimų (gautų išankstinių apmokėjimų) pokytis

(755)

473

Kitų įsipareigojimų pokytis

(

5 974

)

2 496

Sumokėtas pelno mokestis

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (6 757) (1 234)

Investicinės veiklos pinigų srautai

Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įren-

gimų įsigijimas

13, 14

(640)

(140)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas

Investicijų susigrąžinimas

3 108

Paskolų suteikimas

(292)

Suteiktų paskolų susigrąžinimas

415

Gauti dividendai

854

804

Gaut

os palūkanos

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 3 418 847

Finansinės veiklos pinigų srautai

Sumokėti dividendai*

(1)

Paskolų gavimas

(overdraftas)

4, 23

26 853

12 961

Paskolų grąžinimas

(overdraftas)

4, 23

(22 733)

(12

961)

Nuomos mokėjimai

(323)

(306)

Sumokėtos palūkanos

(

345)

(88)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 3 452 (395)

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

113

(782)

Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.

5 013

795

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.

5 126 5 013

* 2023 ir 2022 metais dividendai nebuvo mokami.

Pastabos, pateiktos 9-45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2023-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-09

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969,

o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios

vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB)

Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų

statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 491 darbuotojas (2022 m. gruo-

džio 31 d. –537 darbuotojų).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: „Genranga“, „Gerbusta“, „Pastatų apdaila“, „Klaipstata“ ir „Konst-

rukcija“. Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos Karalystėje.

2023 m. bei 2022 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

 AB „Hisk“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) (galutinis kontro-

liuojantis akcininkas);

 „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (4,85 %);

 Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims

(45,38 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės

ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys

yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika bei

skelbiamas internetiniame puslapyje www.pst.lt. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16 pas-

taboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad

vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas

2024 m. balandžio 9 d.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje (toliau – TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami

perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra

Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo pak-

laidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Sprendimai ir įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti sprendimus ir

įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto,

įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įverti-

nimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotar-

piu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir atei-

nantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos po-

litiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams ir kelia didelę riziką

dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

 12 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek

yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus.

 13 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įran-

gos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo turto,

įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per me-

tus (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskai-

tinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną: rengiant šias finan-

sines ataskaitas, atliktas Bendrovės nekilnojamo turto vertinimas.

 16 pastaba – investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias veiks-

nys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos projektų

bei kito dukterinių įmonių turto atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės vertintojus, kad

jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų

metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-Pirkimo sutartimi su

trečiąja šalimi ir susijusia informacija.

 19 ir 27 pastabos – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių

turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai

priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tiks-

lumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei sutarčių įsipareigojimą

pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujan-

tis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijęs su tikėtinų kredito nuostolių įverti-

nimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant ateities faktorius bei kitus subjektyvius

rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe. Vadovybės įvertinimas

buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.

 17 pastaba – suteiktos paskolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės arba trumpalaikės. Taip pat, šių

paskolų vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja, kad vadovybė padarytų kredito rizikos padidė-

jimo nuo pirminio pripažinimo vertinimą, kuris atliekamas vadovybei apsvarstant dukterinių įmonių

likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

 25 pastaba – Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pa-

jamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarna-

vimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis, įstatymais

nustatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.

 28 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai fi-

nansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad

Bendrovė laimės teisinius ginčus, nurodytus 28 pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo

baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Ataskaitiniais metais Bendrovė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas,

kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2023 m. sausio 1

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2023 m. sausio 1 d.

Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2023

m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti toliau:

17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas

draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.)

17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1 d.

ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos skirtos

padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų sumažinti sąnau-

das supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių rezultatų aiškinimą

ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant papildomą išimtį,

kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties dėl

9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus įmonės pri-

valėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.

Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors lei-

džiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 9-

asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė atidėti įsi-

galiojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, verti-

nimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų tai-

komi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elemen-

tais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti

teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką

ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis

TFAS.

Šis standartas neturės įtakos Bendrovės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Bendrovė neteikia

draudimo paslaugų.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais,

kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023 m.

sausio 1 d.)

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo

metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigaliojo

2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką

„Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m.

sausio 1 d.).

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vė-

liau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai reikšmingi sprendimai dėl apskaitos po-

litikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos

politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką. Be to, pareiškime apie tai-

komą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo sampratą priimant

sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių

įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.)

Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose

pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat pataisose paaiškinama,

kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo.

Pataisos, kurios įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, taikomos

apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi minėtu laikotarpiu arba vėliau.

(b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai

1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams (paskelbtos

2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės

padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti kla-

sifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės pa-

dėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar

sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie

tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų tai-

kymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m. spalio

31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.):

Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip Bend-

rovė ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalai-

kius ar ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Bendrovė privalo laikytis finansinių ataskaitų suda-

rymo datai arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to,

Bendrovė pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką,

kad ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti grąžinti per dvylika mėnesių. Pa-

taisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Pakeitimai taikomi ret-

rospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų

taikymo įtakos.

16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su pakeiti-

mais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir atgalinės nuomos

sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip pardavimas (paskelbtos

2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.).

16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja,

kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės nuomos,

taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise išlieka. Nauji

reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet kokį pelną ar

nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1

d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Pardavimo ir

atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos, pardavėjas-nuomininkas taiko pa-

keitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”.

Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos - tiekėjo finansavimo susitarimai (paskelbtos 2023 m. gegužės

mėn., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. galimas ankstyvas pritaikymas):

Tiekėjo finansavimo susitarimai papildo 7-ąjį TAS „Pinigų srautų ataskaita“, reikalavimu, kad ūkio sub-

jektas atskleistų papildomą informaciją apie tiekėjų finansavimo susitarimus. Pakeitimai taip pat įtraukia

tiekėjo finansavimo susitarimus, kaip pavyzdinį likvidumo rizikos atskleidimo reikalavimą 7-ajame

TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino

šių pataisų taikymo įtakos.

21-ojo TAS pataisos – atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima (paskelbtos 2023 m.

rugpjūčio mėn., įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., galimas ankstyvas pritaikymas):

Atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima papildo 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso

pasikeitimo įtaka“ ir reikalauja, kad ūkio subjektas taikytų nuoseklų metodą vertindamas, ar valiuta yra

keičiama į kitą valiutą, o kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima, nustatyti naudotiną valiutos

keitimo kursą ir atskleisti informaciją. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pa-

taisų taikymo įtakos.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kur-

sais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės

būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo

kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, per-

vertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepi-

niginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami

funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais va-

liutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o

pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja

verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų

srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos

gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu

finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną

(nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo

komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per

kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir

palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir

atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis

generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų

srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą,

kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių

priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti

sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik

pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų

normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų

pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas

vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trum-

palaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos

finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti

sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu

taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais.

Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN aps-

kaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per a-

teinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio

pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių

tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo

laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastintą

metodą TKN skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių atas-

kaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas neapima reikšmingo finan-

savimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, t.

y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įverti-

nimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su

skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų mat-

ricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius,

būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovė suteikia paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atskleista

17 pastaboje. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito

nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio

su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į ver-

tinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmin-

gai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos

galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio

tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu

turtu.

Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai

mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė

patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų),

atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi

duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų

pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius),

naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lū-

kesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaito-

mus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigo-

jimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju

- atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir

kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina nau-

dojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų

ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama

atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN

dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės

būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti

grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies)

pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima

prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal per-

leidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe

susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansi-

nio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro per-

leidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto

nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio

turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįsta-

mas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį

įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipa-

reigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažes-

niąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumo-

kėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo

terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam sko-

lintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos,

toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas

tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai

proporcingą metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant

vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad

žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų suda-

rymo dieną.

Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pas-

tatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo paskaičiuoto

nuo perkainotos apskaitinės vertės, ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji

yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra

padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnoja-

mojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės

perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažė-

jimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaičiuojamas

nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o

nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto nusidėvė-

jimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra perkeliamas į

nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto

pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos

sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam tur-

tui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis ski-

riasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos

tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies

savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnoja-

mojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai,

kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas

nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo

to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakan-

kamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

 Pastatai ir statiniai 8–40 metų

 Mašinos ir įrengimai 5–10 metų

 Transporto priemonės 5–10 metų

 Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną

kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskai-

tomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas perkaino-

tas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra

ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amor-

tizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarna-

vimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laiko-

tarpis – 3 metai. Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

3.5 Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo

vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar

pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripa-

žinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės atas-

kaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasi-

keitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savi-

kainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios

su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybi-

nės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitin-

kančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima

jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo aps-

kaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Inves-

ticinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskaitymui

yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas,

įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito remiantis jam taikyta aukš-

čiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudo-

jimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai

A) Bendrovė kaip nuomininkas

Sutarties pradžioje Bendrovė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar

pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė (kaip

nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą

mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu

turtu.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo

teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą

nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo

sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gau-

tas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai pro-

porcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, prik-

lausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

• Automobiliai 3 metai

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

• Pastatai ir statiniai 5 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba

jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise,

nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti

sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant

prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas,

kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės

garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra

pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu

daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent

jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių

mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skoli-

nimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti.

Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumaži-

nama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pa-

kartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz.,

būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasi-

keitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Bendrovė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pra-

džios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Trumpalaikės ir

mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

B) Bendrovė kaip nuomotojas

Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis

turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos

šios savybės:

 šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;

 šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kont-

rolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla (16 pastaba).

Bendros veiklos vykdytojas pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo:

 turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;

 įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;

 pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;

 pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir

 sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.8 Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savi-

kaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susi-

jusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant

normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais, yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės

būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos

pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip ap-

rašyta aukščiau. Nenaudotinos atsargos yra pilnai nuvertinamos.

3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investici-

jos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą

lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai banko einamosiose sąskaitose bei in-

dėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną

finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požy-

mių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji

vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įver-

tintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią

realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nusta-

tymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai

nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždir-

bančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės su-

mažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįs-

tamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio,

apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto per-

kainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės atas-

kaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo

atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma,

kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės

sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.11 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.12 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvy-

kusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų

suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus

būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią rea-

lias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.12 Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. už-

tikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma

paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.13 Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų

Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bend-

rovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau

patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma

mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuosto-

liai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savi-

kaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigoji-

mas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto me-

todą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę fi-

nansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nusta-

toma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, iš-

reikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mo-

kėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose paja-

mose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuoto-

jai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas a-

tostogas ir kt.

3.14 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su klien-

tais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi gauti

mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo at-

lygio komponentų.

Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais

atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subrangovai, nes Bendrovė:

- kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinka-

mai statybos-montavimo pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš

šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir ja pasi-

naudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar

gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternaty-

viai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties

pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvyk-

dymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo eta-

pais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu

sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir

sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kai-

nas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a) esamos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.14 Pajamos (tęsinys)

sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo

prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties

dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą,

kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai

ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų

koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar

konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių

ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savi-

kaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties sąnau-

dos viršys sutarties pajamas, nuostoliai taip pat nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai. Bend-

rovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama

praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma,

jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų pre-

kių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui.

Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba

prieš tai, kai teisė į atlygį, yra besąlyginė, Bendrovė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus

bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas,

kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas – Bendrovės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias

Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas

Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų

kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo

principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė

juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų sąnau-

dos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama

arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai,

kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuoja-

mos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai

patiriamos.

3.16 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnau-

dos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapi-

tale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio

tarifą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.16 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi lai-

kinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę

įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus

taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į

mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo

pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finan-

sinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus

panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti di-

desnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti ke-

liami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių

finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl

kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausan-

čių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali

būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vie-

nai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo lai-

kotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną,

tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir

tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvel-

giant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir

darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas

pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.18 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti

pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai,

priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir

kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami

segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma

vientisu verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nepa-

teikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepateikia 2023 ir 2022 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš už-

sienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrų Bendrovės pajamų ir visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra

Lietuvoje.

3.19 Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies

nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų

parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pag-

rindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną.

Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nusta-

tomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur

tinkama.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.19 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek

tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos

lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakore-

guotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie

stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kin-

tamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems

tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta

tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją

vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateik-

tais metodais ir prielaidomis 13, 15, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie

prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje

pastaboje.

3.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus

atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susi-

jusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atsklei-

dimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo

politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir

kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai

peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti draus-

mingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir atsakomy-

bes.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys

numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis pasko-

lomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito ri-

zikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo

kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo san-

dorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi

jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)

202

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

16 289

18 450

Suteiktos paskolos

7 805

7 312

Pinigai ir pinigų

ekvivalentai

5 125

5 013

Iš viso

29 219 30 775

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:

(tūkst. eurų)

202

Savivaldybės ir valstybės institucijos

1 268

6 266

Juridiniai asmenys

15 021

12 184

Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto 16 289 18 450

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų

įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose,

kaip atskleista 19 pastaboje.

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis ir sutarčių turtu, finansinių ataskaitų

datą pagal klientus:

(tūkst. eurų)

202

1 klientas

4 212

25,9

635

19,8

2 klientas

3 122

19,2

2 028

11,0

3 klientas

1 142

7,0

1 848

10,0

4 klientas

1 116

6,8

1 685

9,1

5 klientas

747

4,6

644

3,5

6 klientas

718

4,4

620

3,4

7 klientas

441

2,7

534

2,9

Kiti klientai

4 847

29,7

7 582

41,0

Vertės

sumažėjimas

(56)

(

0,3)

(126)

(0,7)

Iš viso 16 289 100 18 450 100

Gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

202

Vietinė rinka (Lietuva)

16 276

294

Latvija

Kiti

Iš viso

16 289 18 450

Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(tūkst. eurų)

202

Vertės suma-

žėjimas

Vertės sumažė-

jimas

Neuždelstos

13 627

15 931

Uždelstos 0

–

dienų

1 117

1 142

Uždelstos 30

–

90 dienų

813

1 255

Daugiau nei 90 dienų

248

126

Iš viso 16 345 56 18 576 126

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų į-

siskolinimų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abe-

jotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN metodą (pagal 9-ojo

TFAS reikalavimus). Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp

įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Suteiktų paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 pastaboje.

2022 m. lapkričio 25 d. išregistravus buvusią dukterinę įmonę OOO „Baltlitstroj“, Bendrovės kitas trum-

palaikis turtas nurašytas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi

kredito rizika yra gana žema.

Vadovybės nuomone, nėra rizikos dėl reikšmingų nuostolių Bendrovei be jau 2023 m. gruodžio 31 d

apskaitytų vertės sumažėjimų.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsiparei-

gojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvi-

dumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą gry-

nųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų paden-

gimą.

2023 m. vasario 20 d. pasirašyta sutartis su VMI dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo,

išdėstant ją ketverių metų laikotarpiui. Mokėtina Konkurencijos tarybos bauda apskaitoma ilgalaikiuose

ir trumpalaikiuose įsipareigojimuose.

Toliau pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Skolos tiekėjams

14 595

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

484

493

359

Overdraftas

4 120

253

4 253

Mokėtina bauda

pagal Konkurencijos tarybos sprendimą

4 409

4 671

772

3 899

Iš viso 23 608

24 012

19 754

4 258

Toliau pateikiami 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Skolos tiekėjams

13 979

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

704

146

558

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą

5 775

20 458

2 0458

19 900

558

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, aukščiau, rengdama šias finansines ataskaitas vadovybė

vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi teismo patvirtintos pasirašytos sutarties su VMI. Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą

išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį (su papildomomis palūkanomis).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

2021 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. Sutartis pratęsta

iki 2024 m. liepos 31 d. 2023 m gruodžio 31 d. panaudota 4 120 tūkst. eurų overdrafto limito. (23 pas-

taba).

Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

(tūkst. eurų)

2022.12.31

Priskaitymai

Pinigų gavi-

mai/(išmokos)

Kita

2023.12.31

Gautos paskolos

4 120

Dividendai

Įsipareigojimai pagal nuomos

sutartis

704 102 (322) 0 484

Iš viso 732 102 3 798 0 4 632

2022 m. gruodžio 31 d. overdrafto limitas nebuvo panaudotas. (23 pastaba).

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų

normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozi-

cijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis fi-

nansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos kurso kitimo rizika kadangi par-

davimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis

valiutomis nei eurais nėra reikšmingi. Didžioji dalis piniginio turto 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. ir

įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms bei gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms

skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinė-

mis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos

pokytis neturėtų reikšmingos įtakos kaip atskleista žemiau.

Bendrovės finansinis turtas ir paskolos, kurioms 2023 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos kintamos palū-

kanų normos, buvo šios:

Sutarties valiuta

202

Suteiktos ilgalaikės paskolos

tūkst. eurų

6 378

5 954

Suteiktos trumpalaikės paskolos

tūkst. eurų

1 427

1 358

Iš viso 7 805 7 312

Gautos paskolos (overdraftas)

tūkst. eurų

4 120

Iš viso 4 120 0

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 35

tūkst. eurų. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas taip pat

padidėtų apie 35 tūkst. eurų. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės gryna-

sis pelnas dėl gautos paskolos sumažėtų apie 21 tūkst. eurų.

Kapitalo valdymas

Bendrovės valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų patei-

sintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Bendrovės valdyba

seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia

siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant di-

desniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė

laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bend-

rovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo rezer-

vas ir privalomasis rezervas.

5. Pajamos pagal sutartis su klientais.

Pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 97 % 2023 ir 99 % 2022 m.)

(tūkst. eurų)

202

Lietuva

79 141

78443

Latvija

1 610

779

Pardavimai iš viso 80 751 79 222

Pardavimo pajamos iš didžiausio išorinio Bendrovės pirkėjo 2023 m. sudarė apie 17 234 tūkst. eurų (2022

m.: 18 214 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų.

2023 m. Bendrovė pripažino 2 531 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į

sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2022 m.: 674 tūkst. eurų). Informacija apie finansinių

metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje.

6. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)

202

Statybos subrangovai

38 735

41 919

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

18 644

16 136

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

10 943

9 582

Nusidėvėjimas

391

Amortizacija

Mechanizmų sąnaudos

1 686

2 856

Nuomos sąnaudos (trumpalaikė

nuoma)

2 199

1 550

Nuostolingos sutartys

(413)

515

Kitos sąnaudos

4 873

4 113

Pardavimo savikainos iš viso 76 909 77 066

7. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)

202

Reklamos ir kitos sąnaudos

Darbo užmokesčio sąnaudos (9

pastaba)

355

306

Pardavimo sąnaudų iš viso 390 337

8. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)

202

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

4 938

4 615

Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms

523

1 425

Nuomos sąnaudos

302

305

Nusidėvėjimas

226

Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį

119

121

Parama

Amortizacija

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimo sąnaudos (atstatymas) iš viso

(20) (68)

Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (atstatymas) (19 pastaba)

(

)

(13)

9.9

Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas (padidėjimas)

(55)

Kitos sąnaudos

142

Administracinių sąnaudų iš viso 7 673 6 797

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

9. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)

202

Atlyginimai

293

12 834

Socialinio draudimo įmokos

293

244

Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos

674

1 098

Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis

277

Atidėjinio pensijoms pokytis (25 ir 27

pastabos)

)

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 16 295 14 520

Apskaitytos:

Pardavimo savikainoje

10 943

9 582

Administracinėse sąnaudose

4 938

4 615

Pardavimo sąnaudose

355

306

Kitos veiklos sąnaudose

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 16 295 14 520

10. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

202

Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

Nuomos pajamos (15 pastaba)

466

413

Pajamos, susiję su turto

perkainavimu

140

346

Kitos pajamos

694

644

Kitų pajamų iš viso 1 351 1 432

Nuomojamo turto nusidėvėjimas

(139)

(132)

Kitos sąnaudos

(620)

(488)

Kitų sąnaudų iš viso (759) (620)

Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 592 812

11. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

202

Palūkanų pajamos

428

231

Palūkanų pajamos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (28

pastaba)

1 133

Kitos finansinės veiklos

pajamos

865

824

Finansinių pajamų iš viso 1 293 2 188

Paskolų palūkanų sąnaudos

(375)

(102)

Kitos sąnaudos

(8)

(24)

Finansinių sąnaudų iš viso (383) (126)

Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 910 2 062

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos):

(tūkst. eurų)

202

Einamojo pelno mokesčio sąnaudos

Atidėtojo mokesčio pokytis

(440)

(384)

Pelno mokesčio sąnaudų iš viso (440) (384)

2023 m. ir 2022 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir

0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

12. Pelno mokestis (tęsinys)

(tūkst. eurų)

202

Pelnas (nuostolis) prieš

apmokestinimą

(2 279)

104)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant

Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje

15.0 %

(342)

15.0 %

(316)

Neleidžiami atskaitymai

356

111

Neapmokestinamos pajamos

(522)

(419)

Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės

pokytis

240

(19,3) % (440) (18,3) % (384)

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)

202

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis mo-

kestis

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės suma-

žėjimas

122

184

Sukauptos premijos

267

222

Atidėjinys pensijoms

278

296

Atostogų rezervas

Atidėjinys garantiniam remontui

270

471

Atsargų nurašymas iki grynosios realizaci-

nės vertės

Perkeliami mokestiniai nuostoliai (neribotai)

8 684

1 303

5 225

785

Nuostolingi kontraktai

102

515

Atidėtojo mokesčio turto iš viso 1 477 1 053

Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas

(prekybos gautinų sumų vertės sumažėji-

mas) (10) (9)

Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas 1 467 1 044

Žemės ir pastatų perkainojimas

(2 144)

(322)

(2 394)

(359)

Investicinio turto vertės skirtumas

694

)

(

254

)

557

)

(234)

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (576) (593)

Atidėtasis mokestis, grynąja verte 891 451

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakan-

kamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas,

kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripa-

žinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)

202

Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte

451

249

Apskaityta kitose

bendrosiose pajamose

(182)

Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai

440

384

Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte 891 451

Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems apmokestinamiesiems skirtumams, susijusiems

su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų realizavimą laike ir

tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(tūkst. eurų)

Žemė ir

pastatai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Įrankiai ir

kitas turtas

Nebaigta sta-

tyba

Iš viso

Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)

Likutis 2023 m. sausio 1 d.

3 840

2 594

1 759

546

8 739

Įsigijimai

311

184

116

631

Perklasifikavimas

(45)

Nurašytas turtas

(453)

(69)

(167)

(689)

Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

3 795

2 452

1 874

495

8 636

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

2 598

2 614

1 740

603

7 555

Įsigijimai

108

245

Turto perkainojimas

1 134

Nurašytas turtas

(57)

(138)

(195)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

3 840

2 594

1 759

546

8 739

Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas

Likutis 2023 m. sausio 1 d.

650

2 287

1 467

284

4 688

Nusidėvėjimas per metus

224

196

114

113

647

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(439)

(66)

(

160

)

(665)

Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

874

2 044

1 515

237

4 670

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

500

2 048

279

290

4 117

Nusidėvėjimas per metus

150

296

188

129

763

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(57)

(135)

(192)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

650

2 287

1 467

284

4 688

Likutinė vertė

2023 m. sausio 1 d. 3 190 307 292 262 0 4 051

2023 m. gruodžio 31 d. 2921 408 359 258 20 3 966

2022 m. sausio 1 d. 2 098 566 461 313 0 3 438

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

(tūkst. eurų)

202

Nusidėvėjimas apskaitytas:

Pardavimo savikainoje

391

Veiklos sąnaudose

226

Kitose sąnaudose

139

146

Nusidėvėjimo iš viso 647 763

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas

2022 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kva-

lifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, pa-

teiktas vertinimas dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas

naudojant palyginamųjų kainų ir pajamų metodus. Reikšminga nestebima informacija buvo pa-

naudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei

kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį

metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2023 m. gruo-

džio 31 d., būtų 1 526 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 1 638 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto 2023 m. gruodžio 31 d. 2 927

tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. 2 108 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 6 327 tūkst. eurų (2022 m.

gruodžio 31 d. – 3 272 tūkst. eurų), įkeisti bankams, draudimo kompanijai bei valstybinėms ins-

titucijoms (žr. 28 pastabą).

14. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)

Programinė įranga

Kitas turtas

Iš viso

Savikaina

Likutis 202

m. sausio 1 d.

202

Įsigijimai

Nurašytas turtas

Likutis 202

m. gruodžio 31 d.

211

Likutis 202

m. sausio 1 d

221

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(22)

Likutis 202

m. gruodžio 31 d.

202

Amortizacija ir vertės sumažėjimas

Likutis 202

m. sausio 1 d.

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

Likutis 202

m. gruodžio 31 d.

Likutis 202

m. sausio 1 d.

(1)

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

(22)

Likutis 202

m. gruodžio 31 d.

Likutinė vertė

2023 m. sausio 1 d. 164 0 164

2023 m. gruodžio 31 d. 150 0 150

2022 m. sausio 1 d. 183 1 184

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

14. Nematerialus turtas (tęsinys)

(tūkst. eurų)

Amortizacija apskaityta:

Pardavimo savikainoje

Administracinėse sąnaudose

Amortizacijos iš viso 23 23

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto 2023 m. gruodžio 31 d. nėra

(2022 m. gruodžio 31 d. taip pat nebuvo).

15. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)

202

Likutis sausio 1 d.

3 741

3 396

Perklasifikavimas į/iš nekilnojamojo turto

130

Tikrosios

vertės

pasikeitimas

140

215

Likutis gruodžio 31 d. 3 926 3 741

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomo-

jama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių

planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės

veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-

Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato

vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %,

kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos

tiek 2023 metais, tiek 2022 metais).

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 690 tūkst. eurų tikroji vertė (2022 metais - 1 550

tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukia-

mas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 154 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus,

70 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. 171 tūkst. eurų – mažiau

nei per vienerius metus, 112 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio

patalpų nuomą per 2023 metus sudarė 132 tūkst. eurų (per 2022 - 123 tūkst. eurų) ir buvo aps-

kaitytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Taip pat Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir

kitas patalpas tiek Bendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų

apskaičiuota tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 2 236 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta

remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir išnuomoto ploto % dydžiu.

Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas įvertintas taikant lyginamąjį ir pa-

jamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir

paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 10,56 %. Nustatyta pastarojo investi-

cinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Vadovybė nustatė, kad investicinio turto

tikroji vertė reikšmingai nesikeitė

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas su-

tartis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė: 293 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 629 tūkst.

eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. 355 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 469 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2023

metus sudarė 334 tūkst. eurų (per 2022 - 332 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės

(tūkst. eurų)

202

Dukterinė įmonė

Valdoma

dalis

Savikaina

Valdoma

dalis

Savikaina

UAB „PST

investicijos“ Verkių 25C, Vilnius

305

68.3 %

3 432

UAB „Šeškinės projektai“ Verkių 25C, Vilnius

100 %

1 600

100 %

1 600

UAB „Ateities projektai“ Verkių g. 25C, Vilnius

100 %

400

100 %

400

UAB „Tauro apartamentai“ Verkių g. 25C

1, Vilnius

100 %

UAB „Hustal“ Tinklų g. 7, Panevėžys

100 %

UAB „Vekada“ Marijonų 36, Panevėžys

95.6 %

225

95.6 %

225

UAB „Skydmedis“ Pramonės 5, Panevėžys

100 %

145

100 %

145

UAB „Alinita“ Tinklų 7, Panevėžys

100 %

SIA „PS Trests“ Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov.,

Latvija

100 %

„Kingsbud“ Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai,

Lenkija

100 %

UAB Aliuminio fasadai“ Pramonės 5, Panevėžys

100%*

250

100%*

250

Vertės sumažėjimas:

UAB „PST investicijos“

(

112

)

(

112

)

UAB „Alinita“

(70)

SIA „PS Trests“

(4)

Investicijos, iš viso

2 850 5 977

*2022 m. UAB „PST investicijos“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sumažinti įstatinį

kapitalą 9.709 tūkst. eurų turima nuostolių suma (Bendrovės dalis – 6 636 tūkst. eurų). 2023 m.

UAB „PST investicijos“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti akcininkams 4.576

Tūkst. eurų, mažinant UAB „PST investicijos“ įstatinį kapitalą.

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Veiklos pobūdis

Nuosavas

kapitalas

202

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 202

Nuosavas

kapitalas

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 20

UAB „PST investicijos“ (kon-

soliduota grupė

–

žr. žemiau)

Nekilnojamojo turto vys-

tymas

250 5 502 4 808 33

UAB „Vekada“

Statyba: elektros instalia-

cija

813 (182) 988 (63)

UAB „Skydmedis“

Statyba: mediniai namai

1 892

884

1 507

837

UAB „Alinita“

Statyba: kondicionavimo

įranga

(251) 18 (265) (241)

UAB „Metalo meistrai“ iki su-

jungimo

Statyba

0 0 1 485 455

UAB „Hustal“ iki sujaungimo

Prekyba

376

216

UAB „Hustal“ po sujaungimo

Prekyba, statyba

3 038

1 243

2 095

690

UAB „Aliuminio fasadai“

Aliuminio profilių ga-

myba

(198) (8) (191) (120)

SIA „PS Trests“

Statyba

(182)

(193)

(51)

UAB „Šeškinės

projektai“

Nekilnojamojo turto vys-

tymas

8 280 701 7 615 1 337

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekyba

581

141

441

183

UAB „Ateities projektai“

Nekilnojamojo turto vys-

tymas

619 216 403 204

UAB „Tauro apartamentai“

Nekilnojamojo turto vys-

tymas

3 0 3 0

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Valdoma dalis

Nuosavas ka-

pitalas

202

Grynasis pel-

nas (nuosto-

liai) už 202

Nuosavas ka-

pitalas

Grynasis pel-

nas (nuosto-

liai) už 20

(9 264)

ZAO ISK „Baltevromarket“

100 % 0 0 198

5 629

Vadovybės vertinimu, 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB „Alinita“ ir SIA „PS

Trests“ nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Vadovybė įver-

tino atsiperkamąją investiciją į UAB „PST investicijos“ vertę 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d.,

kaip pateikta žemiau. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2023 m. ir 2022 m. gruodžio

31 d. nebuvo.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2023 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą)

193

Kitas turtas atėmus

įsipareigojimus, tikrąja verte

250

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

250

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,

974

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio staty-

bos trestas“

172

Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 202

m. gruodžio 31 d.

(20)

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

UAB „PST investicijos“ finansinio turto mažinimas, išmokant akcininkams

lėšas

3 127

UAB „PST investicijos“ finansinio turto mažinimas,

padengiant nuostolius

2 319

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2023 m. gruodžio 31 d.

(112)

2023 m. gegužės 30 d. UAB „PST Investicijos“ dukterinė įmonė ZAO ISK „Baltevromarket“

Kaliningrade, išregistruota. Galimas vertės sumažėjimas neatstatytas.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2022 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą

apskaitinės vertės sumažėjimą)

3 320

Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte

4 886

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

4 886

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,344 %

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio staty-

bos trestas“

3340

Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2022 m. gruodžio 31 d.

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2022 m. finansinių sąnaudų

straipsnyje

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

UAB „PST Investicijos“ investicijos atsiperkamosios vertės įvertinimas buvo labiausiais susijęs

su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade. 2021

metų balandžio mėn. ZAO ISK „Baltevromarket pardavė likusius sklypus už 7 000 tūkst. eurų,

pagal tuo metu galiojusį euro ir rublio kursą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela

1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai

įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro pro-

jekto vykdymui Latvijoje. 2021 m. projekto vystymas baigtas.

Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios

sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas.

PST un Arms bendra informacija:

(tūkst. eurų)

202

Turtas, iš viso

Įsipareigojimai, iš viso

Nuosavas

kapitalas

Pajamos

Grynasis rezultatas

(5)

17. Suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(tūkst. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

202

UAB „Šeškinės projektai“

3 mėn. EURIBOR+0,98

%, nuo 2019-11-05 3

mėn.

EURIBOR+3,0 %,

2026

6 3

5 954

Trumpalaikės paskolos

UAB „Ateities projektai“

6mėn.

EURIBOR+3,

202

1 379

1 28

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

1,5

% fiksuotos

2023

Iš viso 7 805 7 312

Paskolų atgautinumas 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2

atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip

atskleista 16 pastaboje.

Bendrovės suteikta ilgalaikė paskola nėra pradelsta 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruo-

džio 31 d. „Kingsbud“ Sp. z. o. o. 2024 m. sausio mėn. paskolą grąžino.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

18. Atsargos

(tūkst. eurų)

202

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

359

2 223

Vystomi projektai

3 366

3 119

Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

(91)

(75)

Atsargų iš viso 4 634 5 267

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2023 ir 2022 m. buvo apskaitytas

administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)

202

Gautinos sumos iš pirkėjų

12 729

14 075

Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)

2 531

4 104

Gautinos

sumos iš dukterinių įmonių

1 085

397

Vertės sumažėjimas metų pradžioje

(126)

(130)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas

(10)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų susigrąžinimas

Papildomas vertės sumažėjimas / atstatymas per metus

21 13

Vertės sumažėjimas metų pabaigoje

(56)

(126)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė 16 289 18 450

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų: 1 tūkst. eurų

2023 m. gruodžio 31 d., 114 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilga-

laikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2023 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma –

suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros sutarties sumos ir kuri bus sumokama kliento

pridavus objektą ir Bendrovei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kom-

panijos laidavimo raštą), sudarančios 1 400 tūkst. eurų (2022 m.: 3 555 tūkst. eurų), kurios susi-

jusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo

žiūrėkite 4 pastabą.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų konkrečius projektus 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31

d.:

(tūkst.. eurų)

202

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų pa-

jamų ataskaitoje per metus

47 711

65 689

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laiko-

tarpį

69 594

101 987

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos

bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus

45 757

62 233

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per

visą laikotarpį

66 993

98 550

Sutarčių turtas (

19 pastaba)

2 531

4 104

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti

sutartis

(27 pastaba)

728

2 687

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)

187

943

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (27 pastaba)

102

515

Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų

sumų straipsnius)

11 525

12 347

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal sta-

tybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2023 m. gruodžio 31 d.

yra 97 318 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 79 160 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis

šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

20. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst.. eurų)

202

Nefinansinis turtas

PVM

permoka

135

Sukauptos gautinos pajamos pagal sutartis

269

Kitas trumpalaikis turtas

Nefinansinis turtas iš viso

36 404

Kito trumpalaikio turto iš viso 36 404

2023 m. gruodžio 31 d. nei 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo.

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)

202

Pinigai bankuose

5 125

5 013

Pinigai kasoje

Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso 5 125 5 013

Nuo 2022.06.21 dienos Bendrovė pinigų kasoje neturi.

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos no-

minali vertė – 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų

akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę

gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2023 ir 2022

metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo

įsigijusi savų akcijų. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo įsigijusios Bend-

rovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)

202

Perkainojimo rezervas

1 822

2 034

Privalomasis rezervas

475

Rezervų iš viso 2 297 2 509

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei

vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

202

Perkainojimo rezervas sausio 1 d. 2 035 1 137

Perkainoji

mas

1 030

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

(213)

(132)

Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d. 1 822 2 035

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti

pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įsta-

tinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2023 m. ir 2022 m.

gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

23. Paskolos

(tūkst.. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

OP Corparate Bank plc. Lietuvos

filialas (overdraftas)

3 mėn.

EURIBOR+

2,54

202

4 120

Iš viso 4 120 0

2021 m. birželio mėn. Bendrovė su OP Corparate Bank plc. Lietuvos filialas banku pasirašė 5.000

tūkst. EUR overdrafto sutartį. 2022 m. gruodžio 31 d. overdraftas nebuvo panaudotas.

24. Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

202

Vietos rinka (Lietuva)

14 033

13 509

Latvija

193

264

Nyderlandų karalystė

145

Ukraina

Lenkija

328

Vokietija

Iš viso

14.595 13 979

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2019–2023 metais.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos dar-

bams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo pobūdžio

garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam remontui

paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnau-

domis.

Garantija

Pensija

Kita

Garantija

Pensija

Atidėjinių pokytis:

202

2023

202

Atidėjiniai laikotarpio pradžioje

471 295

702 228

Panaudota ir apskaityta pardavimo

savikainoje ir veiklos sąnaudose

(421)

(56)

(430)

(33)

Sukaupta per laikotarpį

220

109

199

100

Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje

270 278

109

471 295

* Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

26. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai

Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas per laikotarpį:

(tūkst. eurų)

Pastatai

Automobiliai

Iš viso

Likutis 202

m. sausio 1 d.

568

123

691

Įsigijimai

Nurašytas turtas

Nusidėvėjimas

(211)

(114)

(325)

Likutis 202

m. gruodžio 31 d.

357

100

457

202

sausio

31 d

779

198

977

Įsigijimai

Nurašytas turtas

Nusidėvėjimas

(211)

(89)

(300)

Likutinė vertė 202

m. gruodžio 31 d.

568

123

691

Bendrovė yra sudariusi ilgalaikes patalpų ir automobilių nuomos sutartis su 2 įmonėmis.

Nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:

(tūkst. eurų)

202

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje

704

981

Sudarytos nuomos sutartys pagal 16 TFAS

Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)

Priskaičiuotos palūkanos

Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)

(322)

(307)

Likutinė vertė gruodžio 31 d. 484 704

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

225

408

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

259

296

Bendrovės mokėjimai pagal nuomos sutartis sudaro:

(tūkst. eurų)

202

Minimalios įmokos

Per pirmus metus

283

308

Per antrus – penktus metus

210

420

Po penkerių metų

Iš viso

493

728

Būsimos finansinės sąnaudos

Per pirmus metus

(7) (16)

Per antrus – penktus metus

(2) (8)

Po penkerių metų

0 0

Iš viso

(9) (24)

Likutinė vertė

484

704

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

27. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)

202

Nefinansiniai įsipareigojimai

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti

sutartis (19 pastaba)

728

2 687

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirki-

mui ir pan.) (19 pastaba)

187

943

Įsipareigojimai dėl Konkurencijos tarybos

baudos (28 pastaba)

4 409

5 775

Mokėtinas PVM

Sukaupti atostoginiai

1 687

1 635

Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai

1 210

1 191

Atlyginimų priedų kaupinys darbuotojams

267

222

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams

102

515

sipareigojimai

dukterinei įmonei

2 734

Kiti įsipareigojimai

112

163

Kitų įsipareigojimų iš viso 8 702 15 865

28. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2023 m. gruodžio 31 d. bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos bankinės garantijos,

susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais sudarė 9 098 tūkst. eurų

(2022 m. gruodžio 31 d. – 10 456 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo

2024 m. sausio 07 d. iki 2029 m. rugpjūčio 30 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų iš-

leistų garantijų 13 996 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsi-

pareigojimais (2022 m. – 15 503 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo

2024 m. sausio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų

nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui

(25 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 6 327 tūkst. eurų (2022

m. gruodžio 31 d. – 3 272 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams, draudimo kompanijai bei valstybės

institucijai už suteiktą garantijų limitą, banko išleistas garantijas bei mokėtinų sumų atidėjimą.

Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2023 m. gruodžio 31 d. – 9 098 tūkst.

eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2024 m. kovo 31 d., su galimybe išleisti garantijas iki

2024 m. kovo 31 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst.

eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2022 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma

– 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 10 456 tūkst. eurų.

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir AB„PST“

veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo

darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarimu, Kon-

kurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungtinės veiklos

sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus vystymo

kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama

riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d.

reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vy-

riausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo

Bendrovė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl Bendrovė finansinėse ataskaitose už

metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514 tūkst. eurų baudą, susijusias 1 385

tūkst. eurų palūkanų ir 396 tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Bendrovė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino

visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų

palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau.

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI infor-

mavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Bendrovei paskirtos baudos ir pa-

lūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nurodė,

kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. 2023 vasario 17 d.

pasirašyta Taikos sutartis su VMI, išdėstant baudą ketverių metų laikotarpiui. 2023 m. liepos 20

d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai nutartimi patvirtino Bendrovės ir VMI 2023 m.

vasario 17 d. taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo vykdomoje

byloje. Taikos sutartimi likusios nesumokėtos skolos suma, kuri taikos sutarties sudarymo dieną

sudarė 5.568.841,30 EUR, išdėstoma laikotarpiui iki 2027 m. vasario 1 d., mokant įmokas kiek-

vieną mėnesį lygiomis dalimis. Taip pat, mokėjimų užtikrinimui, yra įkeistas Grupės ilgalaikis

turtas, kurio balansinė vertė 4 104 022 EUR.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje 2YT-238-1105/2021 išnagrinėjo AB

„PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais apskaičiuotas

vykdymo išlaidų dydis, 2022-02-08 nutartimi panaikino antstolio S. Ramanausko 2020 m.

rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-102-25277, vykdomojoje

byloje Nr. 0102/20/00638. Proceso šalys šios nutarties neskundė. Tuo būdu, išlaidos antstoliui

sumažėjo nuo 396 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230-

452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvar-

kymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos Res-

publikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m.

sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi

paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta

kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-14 panaikino Panevėžio apygardos

teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos

teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Pa-

nevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: patenkino skundą dėl

antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. OI 02/20/00638; panaikino

antstolio Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20- 17054, 2020 m.

birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-

17214, 2020m. birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102-

17969 ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų ir vykdymo

išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį Saulių Ramanauską atlikti šiuose

patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Tuo būdu priskaičiuotų

palūkanų suma nuo 1 385 tūkst. eurų sumažėjo iki 252 tūkst. eurų.

Bendrovei iškelta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, pagal ieškovės UAB „DG Paupio

verslo namai“ ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ (civilinės bylos Nr. e2-739-863/2024),

kuriuo ieškovė prašo priteisti solidariai iš Bendrovės ir Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo

Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovės naudai 827‘917,61 EUR sumą; priteisti iš Bendrovės

397‘983,79 EUR sumą; priteisti iš Bendrovės ieškovo naudai 6 procentų dydžio procesines pa-

lūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priteisti iš Bendrovės by-

linėjimosi išlaidas.

Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė įrodinėja, jog Bendrovė netinkamai atliko daugiabučio gyvena-

mojo namo Aukštaičių g. 10, Vilniuje, fasado apdailos plytelių klijavimo darbus, dėl ko įvairiose

objekto fasado vietose atitrūko ir nukrito lauko fasado plytelės.

2024 m. balandžio 3 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, žalos atlyginimą suma-

žindamas iki 208 141 EUR. Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

apeliaciniam teismui. Vadovybė numato skųsti teismo sprendimą ir tiki sėkminga bylos baigtimi,

todėl atidėjinys ieškinio sumai nebuvo suformuotas.

Įsipareigojimų užtikrinimui, draudimo kompanijai yra įkeistas nekilnojamas turtas 854 736 eurų

sumai.

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai

ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba

yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai

iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos

sprendimus.

2023–2022 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, kont-

roliuojančia Bendrovės įmone AB „Hisk“ bei dukterinėmis AB „Hisk“ įmonėmis (parodytos prie

„Kitos susijusios įmonės“ žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis

per 2023–2022 m.:

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

202

Pardavimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

Palūkanos ir

paslaugos

424

332

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

339

UAB „PST investicijos“

aslaugos

135

UAB „Skydmedis“

Prekės ir paslaugos

UAB „Ateities projektai“

Paslaugos

UAB „Aliuminio

fasadai“

Paslaugos

428

697

UAB Hustal

Paslaugos

171

210

SIA „PS Trests“

Paslaugos

102

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Palūkanos

Kontroliuojanti įmonė

AB „

Hisk

“

Prekės, paslaugos

106

185

Kitos susijusios įmonės

Prekės ir paslaugos

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis 2023 2022

Pirkimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

384

1 620

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekės ir paslaugos

1 275

777

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

1 212

1 600

SIA „PS Trests“

Paslaugos

1 725

865

UAB „Aliuminio fasadai“

Prekės ir paslaugos

966

UAB Šeškinės projektai“

Prekės ir paslaugos

289

308

UAB „PST investicijos“

aslaugos

217

357

Kitos

(1+8+16)

Paslaugos

Kontroliuojanti įmonė

AB „

Hisk

“

Prekės ir

paslaugos

965

593

Kitos susijusios įmonės

“

UAB

„Scard

“

Prekės ir paslaugos

110

120

Kitos

Prekės ir paslaugos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2023 2022

Gautinos sumos

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

433

458

UAB „

Hustal“

UAB „Aliuminio fasadai“

747

376

Kitos

Mokėtinos sumos:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Vekada“

246

435

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

420

176

SIA „PS Trests“

171

222

UAB

„Šeškinės projektai“

432

166

Kitos

Kontroliuojanti įmonė

AB „

Hisk

“

369

269

Kitos susijusios įmonės

Kitos

Gautinos paskolos, įskaitant sukauptas palūkanas, iš kontroliuojamų į-

monių:

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

UAB

„Šeškinės projektai“

6 378

5 954

UAB „Ateities projektai“

1 379

1 286

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų,

išskyrus suteiktas paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra

suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms

sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš

susijusių šalių. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių iš susijusių šalių padengimo

terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos

nariams už 2023 m., sudarė 1 068 tūkst. eurų (2022 m.: 995 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams

bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskai-

čiuotų sumų ar turto perleidimo.

30. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduoda-

mas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba palan-

kiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant

vertinimo metodiką.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

2023 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

16 289

Suteiktos paskolos

7 805

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 125

Finansinio turto iš viso 29 219 5 125 24 094

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)

(4 120)

Skolos tiekėjams

(14 595)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(259)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tary-

bos sprendimą

(4 409)

Finansinių įsipareigojimų iš viso (23 383) (4 120) (19 263)

2022 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

18 450

Suteiktos paskolos

7 312

312

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 013

Finansinio turto iš viso 30 775 5 013 25 762

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos

(overdraftas)

Skolos tiekėjams

(13

979)

(13

979)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(704)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tary-

bos sprendimą

775)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(20 458)

2023 m. ir 2022 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos

lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, ne-

apskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų

taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių

prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apy-

tikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes diskonta-

vimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra

su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies

ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo

dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tik-

roji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau –

apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Paskolos (overdrafto) tikroji

vertė prilygsta apytikslei apskaitinei vertei, nes taikomos kintamos palūkanos. Įsipareigojimų

pagal nuomos sutartis apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei, nes skaičiuojamos palūkanos.

Mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą tikroji vertė laikoma jos apskaitinė

vertė, nes nenumatytos palūkanos.

31. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

(eurais)

202

Grynasis metų

rezultatas

(2 278 981)

720 126)

Paskirti dividendai

Vidutinis akcijų skaičius

16 350 000

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (0,14) (0,11)

Paskirti dividendai vienai akcijai 0

32. Pobalansiniai įvykiai

AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) , buvęs vadovas bei draudikai R&Q Syndicate Manage-

ment Limited ir Marco International Insurance Company Limited 2024 m. sausio 23 d. pasirašė

taikos sutartis, kurių pagrindu taikiai užbaigti visi teisminiai ir arbitražo ginčai dėl buvusio PST

vadovo civilinės atsakomybės (dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruo-

džio 20 d. nutarimu Nr. 2S-11 (2017) skirtos baudos) ir su tuo susijusios draudimo išmokos iš-

mokėjimo. Pagal sudarytas taikos sutartis draudikai išmokėjo 1 200 000 EUR sumą PST naudai,

o PST atsisakė visų savo reikalavimų draudikų ir buvusio vadovo atžvilgiu.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

AB „Panevėžio statybos trestas“

2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas,

valdymo ataskaita bei

socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita

I. Konsoliduotas metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2023 m

sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB.

Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė

kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupe.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas

Akcinė bendrovė „Panevėžio

statybos trestas“

Įstatinis kapitalas

4 741 500 eurų

Būstinės adresas

P. Puzino g. 1, LT

35173 Panevėžys, Lietuva

Telefonas

(8~45) 505 503

Faksas

(8~45) 505 520

Teisinė

organizacinė forma

Akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m.

spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba

Registracijos Nr.

AB 9376

Įmonių rejestro kodas

147732969

Įmonės PVM kodas

LT477329610

Įmonės LEI kodas

529900O0VPCGEWIDCX35

Juridinių asmenų registro tvarkytoja

Valstybės įmonė Registrų centras

Elektroninio pašto adresas

pst@pst.lt

Interneto adresas

www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių,

įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių

medžiagų pardavimas, gamyba, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima pa-

talpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės į-

monės pavadi-

nimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Val-

doma

akcijų

dalis

(proc.)

UAB

„Skydmedis“

1999 m. birželio 17 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284718

Pramonės g. 5,

Panevėžys

Tel.+370 45 467626

Fax. +370 45 460259

info@skydmedis.lt

www.skydmedis.lt

100

UAB „Vekada“

1994 m. gegužės 16 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

147815824

Tinklų g.7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461311

Fax. +370 45 461311

info@vekada.lt

www.vekada.lt

95,6

UAB „Alinita“

1997 m. gruodžio 8 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

141619046

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 467630

Fax. +370 45 467630

info@alinita.lt

www.alinita.lt

100

„Kingsbud“

Sp.z.o.o.

2010 m. rugpjūčio 11 d.

Rajoninis Balstogės teis-

mas

Nacionalinio teismo XII

Ūkio skyrius

200380717

ul. A. Patli 12, 16-

400 Suwałki, Polska

Tel. +48 875 655 021

Fax. +48 875 655 021

biuro@kingsbud.pl

www.kingsbud.lt

100

„PS Trests“ SIA

2000 m. gegužės 22 d.

Latvijos Respublikos Į-

monių registras

40003495365

Rīgas rajons,

Mārupes pagasts,

Skulte,

Skultes iela 28

Tel.+371 29525066 100

UAB „Šeškinės

projektai“

2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

302561768

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 615 54090

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Ateities

projektai“

2006 m. balandžio 25 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

300560621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

Fax. +370 5 2102131

info@psti.lt

gdieckuviene@pst.lt

100

UAB „PST

Investicijos“

1998 m. gruodžio 23 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

124665689

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

UAB „Tauro

apartamentai“

2018 m. spalio 23 d. Vals-

tybinė įmonė Registrų

centras

304937621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 610 09222

gbujokas@psti.lt

100

Hustal UAB

1999 m. birželio 16 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284860

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel. +370 45 585087

info@hustal.eu

100

UAB „Aliumi-

nio fasadai“

2020 m. sausio 2 d. Vals-

tybinė įmonė Registrų

centras

305412441

Pramonės g.5,

Panevėžys

Tel. +370 6 86 32727

www.alfasadai.lt

info@alfasadai.lt

100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių-medinių konstrukcijų, surenkamų namų gamyba,

statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai

eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

Hustal UAB pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavi-

mas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno

gaminiai. Įmonės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų

vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija,

inžinerinių sistemų valdymas.

UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavi-

mas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių

sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

„Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“ Lie-

tuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir

glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

„PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir

vykdyti statybos darbus Latvijoje.

UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma.

UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų

gamyba.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Bendrovė yra sudariusi sutartį su AB Šiaulių bankas dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB

Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius,

vnt.

Nominali vertė, Eu-

rai

Bendra nominali

vertė, Eurai

Emisijos kodas

ISIN

Paprastosios vardinės akcijos

(PVA)

16 350 000 0,29 4 741 500 LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2023 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2019–2023

metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2023 metus

(Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje „Nasdaq

Vilnius“ per 2019-2023 metus:

Rodiklis 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m.

Didžiausia kaina, Eur 0,582 0,694 0,838 0,85 0,878

Mažiausia kaina, Eur 0,45 0,50 0,53 0,52 0,71

Vidutinė kaina, Eur 0,514 0,564 0,677 0,629 0,78

Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur 0,475 0,518 0,66 0,57 0,75

Apyvarta, vnt. 772 677 991 215 2 935 832 1 980 134 986 685

Apyvarta, mln. Eur 0,40 0,56 1,99 1,25 0,77

Kapitalizacija, mln. Eur 7,78 8,47 10,79 9,32 12,26

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių

rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Pateikiami svarbiausi įvykiai įvykę per 2023 metus ir skelbti per GlobeNewswire informacinę sis-

temą.

2023 m. vasario 1 d. Įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu pri-

imtas nutarimas pritarti suderintoms esminėms taikos sutarties su Valstybine mokesčių inspekcija

sąlygoms.

2023 m. balandžio 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų susirin-

kimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividen-

dus.

2023 m. liepos 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirin-

kimas. Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta UAB Grant Thornton Baltic bend-

rovės audito įmonė 2023 m. ir 2024 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos

trestas“ Grupės įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti, patvirtintos audito paslaugų

apmokėjimo sąlygos.

2023 m. liepos 31 d. AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) valdyba bendrovės generaliniu direk-

toriumi paskyrė Tomą Stuką. Iki šiol šias pareigas trejus metus ėjęs Egidijus Urbonas lieka grupės

vadovų komandoje ir tęs karjerą kaip PST statybos direktorius.

2023 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi

patvirtino Bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (VMI) 2023

m. vasario 17 d. taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo vykdomojoje

byloje.

2023 m. spalio 5 d. PST pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Juodeliai“ dėl antro gamybos

pastato statybos bei inžinerinių tinklų rekonstravimo. Plėtra numatyta Marijampolės savivaldybėje

veikiančiame įmonės padalinyje. Bendra sutarties vertė siekia 13,5 mln. eurų su PVM. Projekto

bendrasis plotas ~14 700 kv. m. Darbus numatoma atlikti iki 2024 metų birželio pabaigos.

2023 m. spalio 26 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 17 mln. Eur (su PVM) vertės užsa-

kymą su viena didžiausių maisto produktų gamybos bendrovių Lietuvoje AB „Kauno grūdai“ dėl

gamybos ir pramonės paskirties pastato Fortų g. 9, Alytuje, statybos darbų. Bendrasis pastato plotas

sieks 7,4 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos.

2023 m. spalio 30 d. įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirin-

kimas.

Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta naują AB “Panevėžio statybos trestas”

įstatų redakciją. Iš valdybos nario pareigų atšauktas AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos narys

Vaidas Grincevičius. Nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Darijus Vilčinskas.

2023 m. lapkričio 6 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 13 mln. Eur (su PVM) vertės užsa-

kymą su UAB „Sausių logistikos parkas“ dėl sandėliavimo paskirties pastato Logistikos g. 30, Sau-

sių k., Lentvario sen., Trakų r. sav. statybos darbų. Bendrasis pastato plotas sieks 10 tūkst. kv. m,

numatomas darbų atlikimo terminas – 12 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos. Statybos valdymo ir

techninės priežiūros paslaugas teiks UAB „Viconus“.

2023 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip Vilniaus Laz-

dynų baseino, kuris atvertas visuomenei, statyba, „Vilnius Gedimino technikos universiteto“ Elekt-

ronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso statybas ir u-

niversiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos

darbai. Užbaigti daugiabučių namų modernizavimo projektai Klaipėdoje. 2023 metais baigti darbai

kelių vėjo jėgainių parkų statybose, kur filialas „Konstrukcija“ atliko vėjo jėgainių pamatų statybą.

Taip pat toliau tęsiami darbai AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo

projekte Mažeikiuose, Panevėžio miesto „Aukštaitijos“ sporto rūmų rekonstrukcijos – baseino sta-

tybos, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos projektuose. Per 2023 metus

Bendrovė pasirašė sutarčių ir pradėjo vykdyti daugiabučių renovacijos projektus.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų komp-

leksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2023 m. gruodį jau 27-ąjį kartą buvo

įteikti Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdova-

nojimai, kuriuose AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos ir statybos medžiagų pramonės katego-

rijoje aukso medalį gavo už Lazdynų baseino projektą.

2023 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti inžine-

rinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir

išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, filialas at-

lieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, „Genranga“, Vilniaus filialas užsiimantis gene-

raline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir pro-

jektų valdymu Klaipėdos regione.

Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

2023 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. Hustal UAB, kuri gamina

statybines metalo konstrukcijas, per 2023 metus 97 procentų užsakymų kryptis buvo Skandinavijos

šalys. UAB „Skydmedis“, gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją

parduoda užsienio rinkoje. 94 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė reali-

zuotą produkciją. UAB „Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo,

vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimo, vidaus vandentiekio, nuotekų bei elektros monta-

vimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietu-

vos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos,

aliuminio langai ir durys, fasadai.

UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo

turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvartalas

Kunigiškėse.

Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2023 metais toliau vykdė pradėtus statybos

darbus.

2023 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje vei-

kianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o.

Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2024 metais)

2024 m. sausio 23 d. AB „Panevėžio statybos trestas“, buvęs Bendrovės vadovas D. Gesevičius bei

draudikai R&Q Syndicate Management Limited ir Marco International Insurance Company Limited

2024 m. sausio 23 d. pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu bus taikiai užbaigti visi teisminiai ir

arbitražo ginčai dėl buvusio Bendrovės vadovo D. Gesevičiaus civilinės atsakomybės (dėl Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2S-11 (2017) skirtos bau-

dos) ir su tuo susijusios draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal sudarytas taikos sutartis draudikai

išmokės 1 200 000 EUR sumą AB „Panevėžio statybos trestas“ naudai, o AB „Panevėžio statybos

trestas“ atsisakys visų savo reikalavimų draudikų ir buvusio vadovo D. Gesevičiaus atžvilgiu.

Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla:

Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių

grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konkuren-

cijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo tolygumas;

nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas; makroekonominių veiks-

nių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezulta-

tus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos

rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo

investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų

augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pra-

dėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos

kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja

Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas),

geopolitiniai pokyčiai, Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Taip pat vis dar išlieka neapibrėžtumas

pasaulio ekonomikos raidos tendencijose.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių

ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje. Teisiniai neapibrėž-

tumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-

oje pastaboje.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais

susijusi informacija

2023 metų AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos sudarė 119,828

mln. eurų, 2022 metų konsoliduotos pajamos buvo 115,84 mln. eurų. Per ataskaitinį laikotarpį Gru-

pės uždirbtas grynasis pelnas yra 3,322 mln. eurų, 2022 metų Grupės grynasis pelnas buvo 0,525

mln. eurų.

2023 m. gegužės mėn. likviduota UAB PST investicijos dukterinė įmonė OOO Baltevromarket (Ru-

sija, Kaliningradas). Įmonės likvidavimas turėjo reikšmingą įtaką Grupės rezultatams. Iš įmonės

eliminavimo Grupėje papildomai gauta 3,8 mln. eurų finansinės veiklos pajamų.

OOO Baltevromarket yra paskutinė likviduota Rusijos įmonė Grupės balanse.

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2023 metus siekė 80,751 mln. eurų, 2022 metų AB

„Panevėžio statybos trestas“ pardavimai buvo 79,222 mln. eurų.

2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ patyrė 2,279 mln. eurų grynojo nuostolio. 2022 metų AB

„Panevėžio statybos trestas“ grynasis nuostolis buvo 1,720 mln. eurų.

2 lentelė. 2021 – 2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos re-

zultatai (tūkst. eurų):

Grupė Pavadinimai Įmonė

2021 m. 2022 m. 2023 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.

98 451 115 840 119 828 Pajamos 65 721 79 222 80 751

86 283 106 310 107 588 Savikaina 59 888 77 066 76 909

12 168 9 530 12 240 Bendrasis pelnas 5 833 2 156 3 842

12,36 8,23 10,21 Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR) 8,88 2,72 4,76

2 414 -1 067 440 Tipinės veiklos rezultatas -589 -4 978 -4 221

2,45 -0,92 0,37 Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos -0,9 -6,28 -5,23

3 477 266 1 638 EBITDA

(AVR) 259 -4 192 -3 551

3,53 0,23 1,37 EBITDA marža (proc.) (AVR) 0,39 -5,29 -4,40

3 499 525 3 322 Grynasis pelnas (AVR) 304 -1 720 -2 279

3,55 0,45 2,77 Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.) 0,46 -2,17 -2,82

0,214 0,032 0,203

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS

(eurai)

(AVR)

0,019 -0,105 -0,139

12,58 1,75 10,89 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)

(AVR) 1,38 -7,89 -11,22

4,41 0,60 3,81

Turto grąža arba turto pelningumas

(ROA)

(AVR)

0,55 -3,40 -4,54

6,65 0,99 6,16 Investicijų pelningumas (ROI)

(AVR) 1,29 -7,67 -10,01

1,30 1,23 1,26 Einamojo likvidumo koeficientas

(AVR) 1,12 1,02 1,14

1 0,95 0,98 Kritinio likvidumo koeficientas

(AVR) 0,94 0,85 0,96

0,34 0,35 0,35 Nuosavybės koeficientas

(AVR) 0,46 0,41 0,40

0,65 0,64 0,65 Skolos koeficientas

(AVR) 0,54 0,59 0,60

1,90 1,82 1,85

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

(AVR)

1,19 1,46 1,49

Grupė Pavadinimai Įmonė

2021 m. 2022 m. 2023 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.

1,79 1,88 1,85 Akcijos buhalterinė vertė

(AVR) 1,35 1,31 1,17

0,37 0,28 0,26

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės san-

tykis (P/BV)

(AVR)

0,49 0,39 0,41

3,08 16,13 2,34

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai

santykis (P/E)

(AVR)

35,5 -4,92 -3,41

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti nuo

aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį).

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti

nuosavo kapitalo dalis).

Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas.

Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas

Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buhalterinė

akcijos vertė

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis pel-

nas, tenkantis vienai akcijai

AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau

atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo meto-

dika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines-ataskaitos

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2023 m. Gru-

pės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 74,3 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma

2,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 23,3 proc., 2022 m. Grupės pajamose staty-

bos-montavimo darbai sudarė 75,5 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma 1,6 proc., paga-

minta produkcija ir kitos pajamos buvo 22,9 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas:

2023 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 98,01 proc. Bendrovės

vykdomų darbų, 2022 m. –99,02 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė

81,1 proc. pajamų, 2022 m. – 83,6 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse 2023 ir 2022

metais sudarė atitinkamai 17,1 proc. ir 15,25 proc. visų pajamų.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis:

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis:

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, tva-

rumui, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės va-

dybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO

45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objek-

tui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar ma-

žinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiek-

vieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios prie-

monės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei darbuo-

tojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015

ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

2023 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo Bendrovės statybinę

laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų

bandymus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl didelis

dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyven-

dinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas

svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė

skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materia-

linėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine

darbo aplinkos kokybe.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, Bendrovėje – 491 dar-

buotojai. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, įmonėje – 536

darbuotojai.

Grupės ir Įmonės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Grupėje vyrai sudaro 86%, Įmonėje -84 % visų

darbuotojų. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi staty-

bose atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio

inžinerinio profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis.

3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 -2023 metais:

2022 m. 2023 m.

Grupė Įmonė Grupė Įmonė

Vadovai 22 11 22 11

Specialistai 304 224 309 229

Darbininkai 486 310 519 336

Viso 813 544 850 576

4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės dar-

buotojai

Sąrašinis

darbuotojų

skaičius

Turintieji

aukštąjį išsi-

lavinimą

Turintieji aukš-

tąjį neuniversite-

tinį išsilavinimą

Turintieji

aukštesnįjį

išsilavinimą

Turintieji vi-

durinį išsila-

vinimą

Turintieji

nebaigtą vi-

durinį

Vadovai 22 21 0 1 0 0

Specialistai 288 214 37 22 15 0

Darbininkai 452 19 8 64 324 37

Viso: 762 254 45 87 339 37

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2023 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, saugai (nebuvo nei

vieno mirtino nelaimingo atsitikimo) ir gerovei, įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Mokymai įmonėje

vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansi-

nių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-

oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti, staty-

bos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Ieškome būdų, kurie leistų efekty-

vinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti darbuotojų

darbo sąlygas bei paslaugų kokybę.

Suprasdami, kad statybos veikla palieka žymų pėdsaką gamtai, žmonėms, savo veikloje akcentuo-

jame tvarumo temą. Siekiame analizuoti veiklos įtaką aplinkai bei įgyvendiname sprendimus, kad

būtų nuosekliai mažinamas į aplinką išskiriamas CO2 kiekis, mažinamas neigiamas poveikis mūsų

darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai.

Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos kiekius.

Investuojame į efektyvesnes darbo priemones, žalią energiją pasigaminti ir naudoti leidžiančias tech-

nologijas.

Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje kartu su

partneriais siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų projektų valdyme taikymo.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

2023 m. Lietuvos statybų rinkai reikšmingos įtakos darė bendra šalies ir visos Europos makroeko-

nominė situacija. Visoje ES ekonominis aktyvumas buvo sumažėjęs, daugelyje šalių, įskaitant Lie-

tuvą, buvo fiksuota recesija. Lietuvos realusis BVP pokytis buvo neigiamas apie -0,2%. Tai turėjo

tiesioginės įtakos investicijų sulėtėjimui, tame tarpe ir NT sektoriuje. AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ visada diversifikuoja vykdomus projektus pagal skirtingus sektorius, t.y. įgyvendina statybinius

projektus gyvenamųjų, pramoninių, logistikos, žaliosios energetikos, visuomeninės paskirties sek-

toriuose. Tai garantuoja stabilų bendrovės portfelį.

Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, 2024 m. ekonominės prognozės rodo teigiamą tenden-

ciją, tikimasi apie 1,5% Lietuvos BVP augimo. Bendrovės turimų pasirašytų sutarčių-statybinių pro-

jektų portfelis leidžia prognozuoti augimą. AB „Panevėžio statybos trestas“ Grupės įmonės progno-

zuoja išlaikyti stabilias veiklos apimtis.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2024 metais ir toliau investuos į procesų efektyvinimą per skaitmeniza-

vimą, diegs inovacijas, tvariai vystys veiklą atsižvelgiant į naudas klientams, darbuotojams, verslo

partneriams bei akcininkams.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000

paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra visiškai

apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2023 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1759.

5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai

Akcijų skaičius,

vnt.

Įstatinio kapitalo dalis,

proc.

Užsienio šalių investuotojai

Juridiniai asmenys

1 351 015

8,3%

Fiziniai asmenys

1 401 132

8,6%

Vietiniai investuotojai

Juridiniai asmenys

9 850 635

60,2%

Fiziniai asmenys

3 747 218

22,9%

6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė

(įmonės pavadinimas, rūšis, būs-

tinės adresas, įmonių rejestro ko-

das)

Akcininkui nuosavybės teise

priklausančių paprastųjų var-

dinių akcijų skaičius (vnt.)

Turima įstati-

nio kapitalo da-

lis (%)

Nuosavybės teise prik-

lausančių akcijų sutei-

kiama balsų dalis (%)

AB „HISK“,

S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm.

kodas 147710353

8 138 932 49,78 49,78

Laisvai cirkuliuojančios akcijos

(akcininkai nuosavybės teise turintys ar

valdantys mažiau nei 5 proc. įstatinio

kapitalo

)

8 211 068 50,22 50,22

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra

vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ ak-

cijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuo-

tiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną

priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po

atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akci-

ninkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje pasta-

boje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai

ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės interneti-

niame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vil-

nius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede.

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius

listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įs-

tatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų

valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, renkama valdyba, kuri pagal

LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, val-

dyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei at-

lieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas

vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsie-

niečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant fi-

nansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo.

Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akci-

ninkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos. Val-

dant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir optimaliai

jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo, rinkos ri-

zika, verslo rizika ir operacine rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo

politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir

kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra regu-

liariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti draus-

mingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsi-

pareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik

tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir Bend-

rovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti, kad pas-

laugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Klientai,

kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję

išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, lei-

džiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepri-

imtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia palaikyti pa-

kankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti atitinkamų kredito inst-

rumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus įsipareigojimus.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų

normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos val-

dymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų val-

dymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų sta-

tybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės aplin-

kos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką statybos

sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo riziką, siekia

diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys sudaromos tiek priva-

čiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet ir kitose šalyse. Grupės

įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos, nekilnojamojo turto vystymo,

gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje neapsiribojama vienos paskirties

statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių, aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų

statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus projektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodug-

niai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad aplinka pakankamai stabili ir kompetentinga komanda

surinkta, priima galutinius sprendimus.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius fi-

nansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra audi-

tuojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši tvarka užtik-

rina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar

nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama valdyti

operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vidaus

kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šali-

mis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų atlikimo ir apskaitos kont-

rolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo sprendimų priimančių bei kontro-

liuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad

vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo tikslu pasitelkiama profesionalių teisininkų

konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37

straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nemateria-

lios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat į-

monės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų

susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių rinkimo

ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri

negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo

nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu:

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendi-

nimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės įsta-

tuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritį

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų

taryba nesudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis ak-

cinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus. Visuotinio ak-

cininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio

akcininkų surinkimo kompetencijos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kole-

gialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems) metams

renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės

funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių

renka valdyba.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės

valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę rep-

rezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo

atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direk-

torius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021

m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi.

Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d.

2023 m. spalio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iš valdybos nario pareigų at-

šauktas nepriklausomas valdybos narys Vaidas Grincevičius ir nepriklausomu valdybos nariu išrink-

tas Darijus Vilčinskas.

JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1,

Panevėžys) konsultantas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

valdybos narys;

UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos narys;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

narys.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys

Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

generalinis direktorius, valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) val-

dybos pirmininkas;

AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys, UAB

„Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) direktorius;

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „HISK“ akcininkas.

KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos teisės

universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) ekspertas-

konsultantas;

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

Hustal UAB (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

pirmininkė.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų

LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys) vyr.

finansininkė, valdybos narė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr.

buhalterė;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė;

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DARIJUS VILČINSKAS, Nepriklausomas valdybos narys

Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: UAB „VIP Centras“ , direktorius ; UAB „VK Invest“, direktorius ; UAB

“Restoda“ direktorius .

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – Medžiotojų Klubas „Truskava“ ,Valdybos narys.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

Administracija:

TOMAS STUKAS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Išsilavinimas –

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos bakalauro laipsnis, Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos magistro laipsnis.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Išsilavinimas – aukštasis

(LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2023 metus ne-

buvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos trestas“

akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai

yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario

nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia,

sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akci-

ninkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius.

Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

Lina Ragelienė – AB „Panevėžio statybos trestas“ buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės politika.

Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų narius

yra kandidato kompetencija.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita

Grupės konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita, parengta pagal Pasaulinės atskaitingumo

iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, yra pateikiama metinio pranešimo

priede „Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita 2023“.

Konsoliduota atlygio ataskaita

AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2023 metų laiko-

tarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įs-

tatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Pa-

nevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio politika ir 2021 m. balan-

džio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. 2022

metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame visuotiniame

akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių ataskaitų rinkiniu.

Valdybos narių atlygis

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas

tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo or-

ganas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direk-

torius.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje val-

dybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai.

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos

trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuotinio akci-

ninkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas

(tantjemos).

Valdybos nariams sumokėtas atlygis

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio statybos

trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija valdybos nariams, atliktus mokėjimus per 2023

metus. 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti tantjemas valdybos nariams.

Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių.

7 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2023 atlyginimą:

Vardas, pavardė Pareigos

Nepriklausomo val-

dybos nario viso už

2023 metus (Eurai)

Už konsultavimą

viso už 2023 metus

(Eurai)

Justas Jasiūnas Valdybos pirmininkas - 75 600

Gvidas Drobužas Valdybos narys - 148 645

Kristina Mačiulienė Valdybos narys - -

Vaidas Grincevičius* (1 -10 mėn.) Valdybos narys 32 850 -

Lina Simaškienė* Valdybos narys 39 600 -

Darijus Vilčinskas* (10 -12 mėn.) Valdybos narys 6 750 -

Iš viso 79 200 224 245

* nepriklausomas valdybos narys

Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ įmonių grupei priklausančios įmonės.

Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas.

Bendrovės darbuotojų atlygis

Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų

pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant prit-

raukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei.

Per 2023 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 16,324 mln.

Eur, 2022 m. – 14,520 mln. Eur.

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį

artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama

atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje, tyrimų

duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė tiesiogiai suin-

teresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos rezultatų, inst-

rumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie pasiekimai ir

indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovams

išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su darbuotojo, komandos

ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia https://www.pst.lt/pst-is-

tatai-ir-audito-nuostatai

Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį.

Lentelėse žemiau pateiktas 2019-2023 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (KAD

ir PAD).

8 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Generalinis direktorius 9993 9281 8863 7626

Aukščiausio lygmens vadovai 6049 5528 5107 5323 4524

Vidutinio lygmens vadovai 4713 4428 4297 3478 3216

Specialistai 2754 2380 2192 1806 1753

Darbininkų 2097 1646 1380 1319 1322

Viso 2458 2040 1800 1583 1569

9 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Aukščiausio lygmens vadovai 5569 5019 4482 3957 4083

Specialistai 2788 2436 2167 1871 1752

Darbininkų 2122 1649 1407 1363 1322

Viso 2471 2048 1787 1622 1569

Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra

Pastoviosios atlygio dalies atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai Bendrovės

veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias ir patirtį. Atly-

gis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo kompetencijos lygį

(atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis mokama kiekvieną mėnesį.

Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis peržiūrima ne dažniau nei kas 12

mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis aukščiausio ir vidutinio lygmens va-

dovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų PAD gali būti keičiama Bendro-

vės valdybos sprendimu.

Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas nuo

metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir direktoriams

nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Filialų direkto-

riams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno su-

mos.

Metiniai atlygio pokyčiai

Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros organų

nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus.

10 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis

2019 – 2023 metais:

Bendrovės rezultatai 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m.

Grynasis pelnas (tūkst. eurų) -2 279 -1 720 304 -12 418 590

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) -0,139 -0,105 0,019 -0,76 0,036

Turtas (tūkst. eurų) 47 727 52 762 48 478 62 290 71 337

Vidutinis darbo užmokestis 2458 2040 1800 1583 1569

Ilgalaikis skatinimas akcijomis

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei darbuo-

tojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų.

Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją programos.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Res-

publikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo tai-

syklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos

kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar reko-

mendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma

ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vil-

nius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis ak-

cininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bend-

rovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną

kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įs-

tatais, valdybą sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams

bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris ren-

kamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės

valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius trak-

tavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per a-

taskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės

vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskai-

tant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtik-

rina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE

/NEAKTUAL

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vie-

nodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numa-

tyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti

priimant bendrovei svarbius sprendimus.

Taip

Visa informacija, kuri remiantis teisės ak-

tais turi būti skelbiama viešai, yra skel-

biama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių

popierių biržos informacinę sistemą ir

Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės

šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data

ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų

akcininkų galimybę dalyvauti priimant

Bendrovei svarbius sprendimus.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą su-

darytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams sutei-

kia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir

kitas teises.

Taip

Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro

0,29 euro nominalios vertės 16 350 000

paprastosios vardinės akcijos, kurios jų tu-

rėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuo-

savybės, dividendų ir kitas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams są-

lygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti

su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikia-

momis teisėmis.

Taip

Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami

Bendrovės interneto tinklapyje, yra nurody-

tos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip

viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas

iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti

gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad nu-

rodytiems sandoriams turi būti gautas vi-

suotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius,

kurių tvirtinimui jiems nustatytos teisės

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įs-

tatyme ir Bendrovės įstatuose.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo

ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akci-

ninkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame

akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų

teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų

susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti ke-

lio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame

akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą vi-

suotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nuro-

dyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti

siūlomus sprendimo projektus.

Taip

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą

šaukia vadovaudamasi Lietuvos Respubli-

kos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta

tvarka.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akci-

ninkų teisę susipažinti su informacija, esant galimy-

bei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susi-

rinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti

viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar)

kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų su-

sirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus

sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti vie-

šai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis

užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informa-

ciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Vie-

šai prieinamai gali būti skelbiama ne visa doku-

mentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pa-

kenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės ko-

mercinės paslaptys.

Taip

Visa akcininkams skirta informacija, prane-

šimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų

susirinkimus, valdybos akcininkų susirinki-

mui siūlomi sprendimų ir dokumentų pro-

jektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti

dokumentai skelbiami viešai lietuvių ir

anglų kalbomis per „Nasdaq Vilnius“ ver-

tybinių popierių biržos informacinę sistemą

ir Bendrovės tinklalapyje.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų

būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirin-

kime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvau-

jant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliū-

čių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsa-

vimo biuletenį.

Taip

Kiekvienas akcininkas susirinkime gali da-

lyvauti asmeniškai arba pavesti atstova-

vimą kitam asmeniui.

Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams bal-

suoti užpildžius bendrąjį balsavimo biule-

tenį, kaip nustato įstatymas.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes daly-

vauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bend-

rovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias

technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams ga-

limybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių prie-

monėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas per-

duodamos informacijos saugumas ir galima nusta-

tyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos

nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti

teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio

asmens parašą. Be to, Bendrovės nuomone,

iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti

modernių technologijų priemonių visuoti-

niame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir

balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama

atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatū-

ras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito į-

monę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akci-

ninkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti

naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama in-

formuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas u-

žimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas

pareigas.

Taip

Informaciją apie kandidatus į Bendrovės

valdybos narius akcininkams pateikiama

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įs-

tatymo nustatyta tvarka visuotiniame akci-

ninkų susirinkime, kuriuo darbotvarkėje

nustatyta svarstyti klausimą dėl valdybos

narių rinkimo.

Informacija apie siūlomą išrinkti audito

bendrovę taip pat skelbiama kartu su prane-

šimu apie šaukiamo visuotinio akcininkų

susirinkimo nutarimų projektais, teisės aktų

nustatyta tvarka.

1.10.

1.11. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administ-

racijos vadovai

ar kiti su bendrove susiję kompeten-

tingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susiju-

sią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke,

turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirin-

kime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius

taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų su-

sirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuo-

tinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Taip

Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirin-

kimuose visuomet dalyvauja Bendrovės ge-

neralinis direktorius, valdybos pirmininkas,

vyr. buhalteris taip pat kiti kompetentingi

asmenys, galintys pateikti informaciją, su-

sijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo

darbotvarke. Visuotiniame akcininkų susi-

rinkime yra dalyvavę, bet ne visi, siūlomi

kandidatai į valdybos narius.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo ats-

kaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip

pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaid-

rumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rū-

pestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akci-

ninkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelg-

dami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas numato galimybę, kad

būtų išrenkamas tik vienas kolegialus prie-

žiūros ar valdymo organas, bendrovėje su-

daromas kolegialus valdymo organas – val-

dyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vie-

nasmenis valdymo organas – generalinis di-

rektorius. Kolegialus priežiūros organas –

stebėtojų taryba nėra sudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtin-

gai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebė-

tojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališ-

kai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai

informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos val-

dymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priim-

dama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veik-

lai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir

sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę as-

menys.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vado-

vaujančias pareigas.

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti

savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebė-

tojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei.

Nepriklausomi

stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) iš-

likti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami

sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų

lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų ta-

rybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bend-

rovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaro-

mos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais,

siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su

ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl

ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų ta-

ryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų

ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskai-

tant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę

kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į i-

šorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus ste-

bėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklau-

sančiais klausimais.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąži-

ningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti ste-

bėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų į-

vairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,

kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų į-

vairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduo-

tims tinkamai atlikti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individua-

liai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų

užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respubli-

kos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks

asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų

kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės

vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti ski-

riamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomenda-

cijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemo-

nes, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti

kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir

dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų

įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipa-

reigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose

bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti ste-

bėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tary-

bos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų ta-

rybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, a-

pie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcinin-

kai.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį,

turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai

laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nusp-

ręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nep-

riklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laiko-

mas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su

bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir da-

lyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį

turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susi-

rinkimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų at-

likti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebė-

tojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebė-

jimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno

stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efek-

tyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba

pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba tu-

rėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą infor-

maciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedū-

ras.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, at-

sižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategi-

jos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma,

įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba ne-

sudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendro-

vės strategijos patvirtinimą.

Taip

Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesu-

daroma, valdyba atlieka ir priežiūros funk-

cijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės strate-

giją. Taip pat analizuoja ir vertina informa-

ciją apie bendrovės veiklos strategijos gy-

vendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo

organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose

priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje

nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įs-

tatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,

vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti

į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų

grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo

kūrimo.

Taip

Bendrovė vadovaujasi Bendrovės strategi-

niu planu, pagal kurį bendrovės valdymo

organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią,

konkurencingą, finansiškai pajėgią ir tech-

niškai modernią įmonę, kuriančią ir maksi-

maliai didinančią vertę akcininkams.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi

įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, tai-

komų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai prik-

lauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitin-

kamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtik-

rinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

Taip

Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi įsta-

tymų ir Bendrovės vidaus politikos nuos-

tatų, taikomų Bendrovei ar įmonių grupei.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bend-

rovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į

EBPO geros praktikos rekomendacijas

dėl vi-

daus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti,

kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir

standartų.

Taip

Valdyba laikosi nurodytų rekomendacijų

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų

atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patir-

ties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Taip

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, at-

sižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikaciją,

patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų

susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, iš-

rinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų į-

vairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikaci-

jos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos

nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuo-

monių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Taip

Bendrovės valdybos narius renka visuotinis

akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdy-

bos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi

savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę

vadovavimo patirtį.

Šiuo metu moterys tarp valdybos narių su-

daro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys vyrai.

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties:

https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavar-

dės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,

profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius

profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų

konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant as-

mens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės

aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, ku-

riame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai.

Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte

nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuoti-

niam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais

metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duome-

nis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės meti-

niame pranešime.

Taip

Informacija apie valdybos narių einamas

pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje

yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibai-

gus kiekvieniems metams patikslinama bei

pateikiama Bendrovės rengiamose ataskai-

tose.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažin-

dinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.

Taip

Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti

su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla

bei strategija.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėž-

tam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai per-

renkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtik-

rintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakan-

kamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

Taip

Bendrovės valdybą renka visuotinis akci-

ninkų susirinkimas, Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme nustatytam

maksimaliam keturių metų laikotarpiui.

Nesibaigus kadencijai, pavienius valdybos

narius ar visą valdybą gali atšaukti visuoti-

nis akcininkų susirinkimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,

kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis

nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra

sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat netu-

rėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomenda-

cijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemo-

nes, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Taip

Valdybos pirmininkas atstovauja pagrindi-

niam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės

vadovu.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas

narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.

Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje

valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus,

apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebė-

tojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra

sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas

funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai daly-

vauja kolegialaus organo posėdžiuose ir

skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegia-

laus nario, pareigų vykdymui. 2023 metais

įvyko 19 (devyniolika) valdybos posėdžių,

kuriuose keturi valdybos nariai dalyvavo

visuose posėdžiuose, vienas valdybos narys

dalyvavo penkiolikoje posėdžių.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant

valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos

narių bus nepriklausomi

, turėtų būti skelbiama, ku-

rie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Val-

dyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir

atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo

kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklau-

somu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susiju-

sių aplinkybių.

Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas

Grincevičius ir Lina Simaškienė. Prieš ak-

cininkų susirinkimą buvo viešai paskelbta,

kad šie du kandidatai į valdybos narius bus

laikomi nepriklausomais valdybos narias.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą

valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti

bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akci-

ninkų susirinkime patvirtinta AB „Panevė-

žio statybos trestas“ nepriklausomų valdy-

bos narių atlygio už jų veiklą valdyboje

skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus

nepriklausimus valdybos narius, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu, vado-

vaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu,

mokamas atlyginimas (tantjemos).

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai

ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai

ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus

interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie netu-

rėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti tai-

komi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie ne-

turėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti

verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susiju-

sios su bendrovės veikla.

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi val-

dybos nariai veikia gera valia bendrovės bei

akcininkų interesams, vadovaujasi bendro-

vės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais,

stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą

priimant sprendimus

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti

savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos

struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti

kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos

nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą

bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos

tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažei-

džiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojan-

čių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitin-

kamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veik-

los procedūras.

Taip/Ne

Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai

nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas

vykdančių kolegialių organų veiklos verti-

nimas. Tačiau kolegialus organas užtikrina,

kad jo nariai būtų kompetentingi, turinys į-

vairiapusių žinių, nuomonių ir patirties

savo užduotims tinkamai atlikti.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efek-

tyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akci-

nių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, tu-

rėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek

bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių

valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos

ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o e-

sant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą

apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius

su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kont-

role, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba

turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius

verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformu-

luotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius reko-

menduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal

iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė

pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių

organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos

rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas ne-

pertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klau-

simų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų po-

sėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ket-

virtį.

Taip

Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal Val-

dybos darbo reglamentą yra rengiami ne re-

čiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno val-

dybos posėdžio metu sutariama kito valdy-

bos posėdžio data. Esant poreikiui valdybos

posėdžiai yra rengiami dažniau.

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą po-

sėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų

pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nag-

rinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti disku-

sija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su

pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo

nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posė-

džio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė

posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma,

išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kole-

gialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbot-

varkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėlioti-

nai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo

darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos

nariai sprendimams priimti reikalingą me-

džiagą darbotvarkės klausimais gauna iš

anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir

užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek

posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar

patikslinti svarstomo klausimo medžiagą.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių or-

ganų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priė-

mimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir

valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje de-

rinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glau-

džiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės

valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebė-

tojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės

valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje

svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšau-

kimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos,

kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai

apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus

organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susi-

jusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos

struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais,

kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros

funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui

rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir au-

dito komitetus

Kolegialus bendrovės valdymo organas –

valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlygi-

nimų komiteto funkcijas. Bendrovės val-

dyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo

– generalinio direktoriaus kandidatūrą ir

pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms

bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuo-

lat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus

ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendi-

nimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės au-

dito komitetas teikia rekomendaciją valdy-

bai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo.

Valdyba parenka audito įmonės / audito-

riaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą

visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtini-

mui.

2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau

nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pa-

teikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų

požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims ats-

kiriems komitetams nustatytus tikslus.

Taip

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų

audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais

popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo

sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atlie-

kantis kolegialus organas).

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams

nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais

gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio

Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač

dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, tu-

rėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla Bend-

rovėje.

5.1.4. Kolegialaus organo su-

kurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų

narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, ko-

mitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiek-

vieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiau-

sia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę tei-

kiant nepriklausomiems kolegialaus organo na-

riams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų

pirmininku.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla Bend-

rovėje.

Audito komitetas yra sudarytas iš trijų na-

rių. Du nariai atitinka nepriklausomumo

reikalavimus. Audito komitetas renkamas

vieneriems metams.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto

komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus

organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas lai-

kydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai infor-

muoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos re-

zultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrė-

žiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei parei-

gas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip

dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia a-

pie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendro-

vės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, ne-

pažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamen-

tuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti e-

samų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėju-

sius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos

kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Audito komitetas vadovaujasi komiteto su-

darytais ir Visuotinio akcininkų susirin-

kimo patvirtintais veiklos nuostatais. Šie

nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias

Audito komiteto teises ir pareigas, Audito

komiteto dydį, narystės Audito komitete

laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavi-

nimo, profesinės patirties reikalavimus bei

nepriklausomumo principus.

Patvirtinti Audito komiteto nuostatai skel-

biami Bendrovės interneto svetainėje.

Per 2023 metus Audito komitetas surengė 2

posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito

komiteto nariai.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komi-

tetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus or-

gano nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai tu-

rėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik

komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba

reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendro-

vės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto

pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai

palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems e-

sant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto

veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla Bend-

rovėje.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos tu-

rėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo

organų narių ir administracijos vadovų vietas bei re-

komenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Sky-

rimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patir-

ties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų

ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą

ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų

struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir

veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,

kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Neaktualu

Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudaro-

mas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegia-

laus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję

darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų

būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, sutei-

kiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

Neaktualu

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti

šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūly-

mus dėl atlygio politikos, taikomos priežiū-

ros ir valdymo organų nariams ir administ-

racijos vadovams. Tokia politika turėtų a-

pimti visas atlygio formas, įskaitant fik-

suotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklau-

sančio atlygio, skatinimo finansinėmis

priemonėmis sistemas, pensijų modelius, i-

šeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios

leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba

sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinky-

bes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl

individualaus atlygio kolegialių organų na-

riams ir administracijos vadovams siekiant,

kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir

šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos

įgyvendinimą.

Komitetas nesudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra

apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose au-

dito komiteto veiklą

Taip

Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.

2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas. Audito komitetas sudary-

tas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra nep-

riklausomi. Audito komitetas darbą organi-

zuoja vadovaudamasis akcininkų susirin-

kime patvirtintais audito komiteto nuosta-

tais

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti

išsamia informacija, susijusia su specifiniais bend-

rovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.

Bendrovės administracijos vadovai turėtų infor-

muoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų san-

dorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vyk-

doma skirtingais būdais.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja vado-

vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-

tintais audito komiteto nuostatais.

Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia in-

formacija, susijusia su specifiniais bendro-

vės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatu-

mais.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo po-

sėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos

pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finan-

sininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už fi-

nansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės au-

ditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus

susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant

valdymo organų nariams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja vado-

vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-

tintais audito komiteto nuostatais.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas a-

pie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus

audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito

komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės

auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės

gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp

nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos

grupės.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja vado-

vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-

tintais audito komiteto nuostatais.

Audito komitetas gauna šiame punkte nuro-

dytą informaciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bend-

rovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių

darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiš-

kai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi

pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta

tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klau-

simų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiks-

mams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja vado-

vaudamasis akcininkų susirinkime patvir-

tintais audito komiteto nuostatais

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl

konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat

Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų ta-

rybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos a-

taskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai

tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Taip

Audito komitetas analizuoja ir vertina

Bendrovės finansines ataskaitas, teikia re-

komendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo,

kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio

veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų

konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų

atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti ak-

tyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį

stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tie-

kėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų

vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai priešta-

rauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu

tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiū-

ros ar valdymo organo narys turėtų per protingą ter-

miną pranešti kitiems to paties organo nariams arba

jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės

akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situa-

ciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma,

vertę.

Taip

Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi

taip, kad nekiltų interesų konfliktas su

Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra ži-

noma nei vieno interesų konflikto tarp

Bendrovės ir jos valdymo organo nario at-

vejo.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems

interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį,

taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendro-

vės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų

būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bend-

rovės strategiją.

Taip 2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje

Bendrovės atlygio politika.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio for-

mas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų

priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis prie-

monėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmo-

kas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada

bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sus-

tabdyti mokėjimus.

Taip

Bendrovės atlygio politikoje nustatomos at-

lygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir iš-

mokėjimo principai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atly-

gio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų,

kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų

gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veik-

los rezultatų.

Taip

Atlygio politika skirta apibrėžti tik aukš-

čiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio

principus.

Žr. 3.2.8. punktą.

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai iš-

samią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. I-

šeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos

arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apsk-

ritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto

atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės iš-

mokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutrau-

kiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos va-

dovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo

kodekso nuostatomis, neviršijant jame nus-

tatytų sumų.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis

priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti

pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų

išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis

yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų

būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų sky-

rimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir

administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą

skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklauso-

mai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susi-

jusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias vadovams būtų atlyginama akcijo-

mis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kito-

mis teisėmis įsigyti akcijų.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgy-

vendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti

skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politi-

kai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansi-

niais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama,

kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais

finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje

neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams

bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su

praėjusiais finansiniais metais.

Taip

Bendrovė metiniame pranešime pateikia in-

formaciją apie atlygio politikos įgyvendi-

nimą.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba

bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti

įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo dar-

botvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus or-

gano nariams ir darbuotojams yra atlyginama akci-

jomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis

akcininkų susirinkimas.

Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias ko-

legialaus organo nariams ir darbuotojams

yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcio-

nais.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose

susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę,

darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, dar-

buotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje

bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtik-

rinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir

teisėti interesai.

Taip

Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų tei-

ses, leidžia interesų turėtojams įstatymų

nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės val-

dyme.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti

sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės val-

dysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų

dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai ga-

lėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas prii-

mant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos

su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos

ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavi-

mas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtrau-

kimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo

atvejais ir kita.

Taip

Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.

Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi bend-

radarbiavimo susitarimą su Darbo tarybą.

Pagal pasirašytą susitarimą, Bendrovė in-

formuoja tarybos atstovus apie Bendrovės

finansinę padėtį, darbdavio būklę, numato-

mus pokyčius ir kt.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės val-

dysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąly-

gos susipažinti su reikiama informacija.

Taip

Išsami informacija apie numatomus akci-

ninkų įvykius yra skelbiama teisės aktų

nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akci-

ninkai) turi pakankamai galimybių tiek su-

sipažinti su reikiama informacija, tiek bal-

suoti priimant sprendimus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąly-

gos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar nee-

tišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kole-

gialiam organui.

Taip

Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam or-

ganui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus,

įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informaci-

jos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens

duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama infor-

macija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

 bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

Taip Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai

viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose Bendrovės inter-

neto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“ vertybi-

nių popierių biržos svetainėje.

 bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informa-

ciją;

Taip

Informacija skelbiama tarpiniame pusme-

čio ir metiniame pranešimuose.

 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės ak-

cijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar)

kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat

įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nu-

rodant galutinį naudos gavėją;

Taip

Visa Bendrovės turima informacija skel-

biama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

 bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,

kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės

vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei

dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompe-

tenciją, atlygį;

Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-

niame pusmečio ir metiniame praneši-

muose.

 esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posė-

džių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per

praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;

Taip Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir meti-

niame pranešimuose.

 galimus numatyti esminius rizikos veiksnius,

bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;

Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-

niame pusmečio ir metiniame praneši-

muose.

 bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;

Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-

niame pusmečio ir metiniame praneši-

muose.

 pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais

ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų

išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar ak-

cijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais,

vietos bendruomene ir kt.);

Ne Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias darbuotojams būtų atlyginama akci-

jomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar ki-

tomis teisėmis įsigyti akcijų

 bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;

Taip/Ne Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-

niame pusmečio ir metiniame praneši-

muose.

 socialinės atsakomybės politikos, kovos su korup-

cija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar

planuojamus investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra

skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos

šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas ne-

atleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informa-

ciją, numatytą teisės aktuose.

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės tarpi-

niame pusmečio ir metiniame praneši-

muose.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nuro-

dytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri

yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti

informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos –

atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir

jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus. Informacija skelbiama Bendro-

vės tarpiniame pusmečio ir metiniame pra-

nešimuose.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nuro-

dytą informaciją, rekomenduojama pateikti informa-

ciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų na-

rių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją

ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų pa-

veikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama

atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų

narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą at-

lygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamen-

tuojama 7 principe.

Taip

Rekomendacijoje nurodyta informacija pa-

teikiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio

pranešimuose.

Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu,

kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskri-

minuojami informacijos gavimo būdo ir apimties

atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama vi-

siems ir vienu metu.

Taip

Bendrovė informaciją per „Nasdaq Vil-

niaus“ vertybinių popierių biržos naudo-

jamą informacijos atskleidimo sistemą pa-

teikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu

metu. Informacijos, galinčios turėti įtakos

jos išleistų vertybinių popierių kainai,

Bendrovė

neatskleidžia komentaruose, interviu ar ki-

tais būdais tol, kol tokia informacija viešai

paskelbiama per biržos informacijos sis-

temą

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nep-

riklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendro-

vės finansinės padėties ir finansinių veiklos re-

zultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rin-

kinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansi-

nės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklau-

soma audito įmonė.

Taip

Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų

ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių

įmonių (grupės) metinių finansinių atas-

kaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės

atskaitomybės standartus priimtus Europos

Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė

taip pat įvertina metinio pranešimo atiti-

kimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandida-

tūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų

bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje ne-

sudaroma - bendrovės valdyba.

Taip

Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam ak-

cininkų susirinkimui siūlo bendrovės val-

dyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmo-

kestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė tu-

rėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat tu-

rėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji

bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svars-

tydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip

Audito įmonė 2023 metais nėra suteikusi

jokių kitų ne audito paslaugų.

SOCIALINĖS

ATSAKOMYBĖS

IR TVARUMO

ATASKAITA

2023

TURINYS
Tvarumo ataskaita 2023
2
VADOVO ŽODIS  3
TVARUMAS GRUPĖJE 6
APLINKOSAUGOS SRITIS 17
SOCIALINĖ SRITIS
23
VALDYSENOS SRITIS 35
RODYKLĖ
42
APIE TVARUMO ATASKAITĄ    4
TRUMPAI APIE GRUPĘ 5
Pagrindiniai tvarumo principai 7
Tvarumo valdymas 8
Suinteresuotųjų šalių įtrauktis 9
Tvarumo temų reikšmingumo vertinimas 9
Tvarumo temų reikšmingumo matrica 10
Pagrindinės tvarumo temos 11
Atitikties ES Taksonomijos reglamentui
apžvalga
12
CO2 emisijų mažinimas ir efektyvus
energijos vartojimas
18
Atliekų mažinimas ir išteklių valdymas
20
Vandens tausojimas ir taršos mažinimas 21
Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai 22
Darbuotojai ir jų pasiskirstymas 24
Įvairovė, lygybė ir įtrauktis 26
Darbuotojų sauga ir gerovė  28
Darbuotojų mokymas ir švietimas 30
Vidinės tvarumo kultūros kūrimas 32
Teigiamas poveikis vietos
bendruomenėms
33
Žmogaus teisės 34
Verslo etika 36
Tvarumas tiekimo grandinėje 38
Inovacijos ir veiklos efektyvumas 39
Paslaugų ir statinių kokybė 40
Rizikų valdymas 41
GRI rodiklių sąrašas
42
JT Pasaulinio susitarimo principai 
45

VADOVO
ŽODIS
Būdama  viena  didžiausių  statybų  grupių  Lietuvoje,  tvarumą  laikome  neatsiejamą
nuo mūsų veiklos. Su džiaugsmu pristatau mūsų naujausią tvarumo ataskaitą, kuri
atspindi mūsų pasiekimus ir siekius aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse.
Į  šią  ataskaitą  įtraukėme  aktualijas,  kurios  yra  svarbiausios  mūsų  klientams,
darbuotojams, akcininkams, tiekėjams  ir partneriams, atsižvelgdami  į jų lūkesčius
tvarumo klausimais.
Mūsų  veiklos  tvarumo  ir  atsakomybės  principai  yra  grindžiami  pasauliniais
susitarimais ir rekomendacijomis. Įsipareigojame laikytis Jungtinių Tautų Pasaulinio
susitarimo  iniciatyvos  nustatytų  gairių,  prisidėti  prie  Darnaus  vystymosi  tikslų
siekimo  ir  vadovautis  kitais  visuotinai  pripažintais  socialinės  atsakomybės
principais.
Aplinkosaugos srityje  mūsų prioritetu  išlieka statinių  ir paslaugų poveikio aplinkai
mažinimas,  atliekų  valdymas  ir  išteklių  vartojimo  efektyvumas  bei  CO2  emisijų
mažinimas.  Investuodami  į  saulės  energetikos  projektus  ir  įsigydami  100  proc.
elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių įsipareigojame mažinti CO2 emisijas ir
prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Siekiame ne tik gerinti savo poveikį aplinkai,
bet  ir  būti  pavyzdžiu  kitoms organizacijoms. Pernai mūsų  pastangas  pastebėjo  ir
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pripažinusi Lazdynų  baseino statybos
projektą  metų  gaminiu  ir  apdovanojusi  „Lietuvos  metų  gaminys  2023”  aukso
medaliu. 
Socialinėje srityje mūsų pastangos yra orientuotos į darbuotojų saugą ir gerovę. Ir
toliau mūsų  pagrindiniu tikslu lieka  iniciatyva „Nelaimingų  atsitikimų darbe nulinė
vizija“. 2023 m. įdiegėme elektroninę mokymo platformą, užtikrinančią darbuotojų
saugos ir  sveikatos žinių tobulinimą, taip pagerindami  darbo aplinkos  saugumą ir
efektyvumą. Įvairių  projektų ir renginių metu rūpinomės  vidinės tvarumo kultūros
kūrimu ir puoselėjimu.
Valdysenos (ekonominėje) srityje ir toliau dedame visas pastangas puoselėti etiško
verslo  kultūrą,  užtikrinti  aukštą  įgyvendinamų  projektų  kokybę,  rizikų  valdymą,
stiprinti  bendradarbiavimą  su  partneriais,  kurie  padėtų  užtikrinti  reikiamas
inovacijas ir sklandų technologijų diegimą.
Šioje  tvarumo  ataskaitoje  pateikiame  išsamią  mūsų  veiklos  ir  įsipareigojimų
apžvalgą, siekiant tvarumo kiekvienoje veiklos srityje. Ir toliau sieksime įgyvendinti
mm
Generalinis direktorius
Tomas Stukas
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS
3
tvarumo iniciatyvas, atsižvelgdami  į suinteresuotųjų  šalių  lūkesčius ir  pasiūlymus.
Tvarumas mums – tai ne tik atsakomybė, bet ir galimybė augti bei tobulėti kartu su
mūsų bendruomene ir visuomene.
Dėkoju visiems mūsų darbuotojams, partneriams ir suinteresuotosioms šalims už jų
įsipareigojimą, indėlį ir tęstinį palaikymą mūsų tvarumo kelionėje.
GRI 2-22
VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
Tvarumo ataskaita 2023

APIE TVARUMO

ATASKAITĄ

Ši akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė; PST),

registruotos Lietuvoje adresu P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, ir jos dukterinių

įmonių (toliau Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupė) socialinės

atsakomybės ir tvarumo ataskaita (toliau – tvarumo ataskaita) yra skelbiama 2024

m. balandžio mėn. už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apima konsoliduotą visų Grupės įmonių

informaciją, kai kuriais atvejais išskiriant PST duomenis. Atskiros tvarumo ataskaitos

dukterinėms įmonėms nėra rengiamos.

Grupės tvarumo ataskaita yra teikiama pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos

(angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, 2021 m. atnaujintą versiją.

Tvarumo ataskaita yra teikiama už tą patį laikotarpį, kaip ir metinės finansinės

ataskaitos. Ši ataskaita yra integruota į metinį pranešimą, kurį audituoja

nepriklausomas išorinis auditorius, ir, perskaitęs tvarumo ataskaitos dalį, patvirtinta,

kad ji yra parengta laikantis LR įmonių atskaitomybės įstatymo. Bendrovės metinį

pranešimą (kartu su tvarumo ataskaita) tvirtina valdyba, tuomet jis pristatomas

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės kartu su Grupės įmonėmis

pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Šioje

ataskaitoje atskleidžiama, kaip Grupė prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus

vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals) bei laikosi Pasaulinio

susitarimo (angl. Global Compact) principų.

Ataskaita yra parengta konsultuojantis su išoriniais tvarumo ekspertais, bet ji nėra

audituota. Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija atitinka LR socialinės

atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių

ataskaitų teikimo gaires.

2023 metais, taikant GRI standartus, Grupė skyrė daug dėmesio atlikti

reikšmingumo analizę, apklausti suinteresuotąsias šalis ir parengti reikšmingumo

matricą, kurios pagrindu nustatyta suinteresuotosioms šalims svarbiausia

informacija. Šioje tvarumo ataskaitoje yra pateikiami geriausi jos paskelbimo metu

turėti duomenys, tačiau, žvelgiant į priekį, Grupė sieks ir toliau gerinti tvarumo

ataskaitose pateikiamos informacijos kokybę, išsamiai ir tiksliai atskleisti visus

aktualius veiklos rodiklius.

Klausimus ar atsiliepimus apie šią

ataskaitą bei Grupės tvarumo veiklas

galima pateikti šiais kontaktais:

Ekonomistė R. Kairienė:

rkairiene@pst.lt

*Šioje ataskaitoje terminai

„darnumas“ ir „tvarumas“

yra vartojami kaip

sinonimai.

GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-3 GRI 2-4 GRI 2-5 GRI 2-14

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TRUMPAI APIE
GRUPĘ
5
AB  „Panevėžio  statybos  trestas“  kartu  su  Grupės  įmonėmis  yra  viena  didžiausių
statybos  bendrovių  Lietuvoje,  veiklą  statybų  sektoriuje  vykdanti  daugiau  kaip  70
metų.  Grupė įgyvendino daugelį  itin  svarbių  ir  sudėtingų  projektų, kurie prisidėjo
prie šalies ekonominio augimo, infrastruktūros plėtros bei aplinkosaugos tikslų.
Grupė  vykdo  savo  veiklą  Lietuvoje,  Švedijoje,  Norvegijoje,  Latvijoje  ir  Lenkijoje.
Grupės veikla apima įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei
kitų objektų  statybą ir projektavimą  Lietuvoje bei už jos ribų,  metalo konstrukcijų
statyboms gamybą ir projektavimą, statybinių medžiagų pardavimą, nekilnojamojo
turto vystymą.
Grupę sudaro šios įmonės: 
GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-6
AB „Panevėžio statybos trestas”
UAB „Skydmedis”
Hustal UAB 
UAB „Vekada”
UAB „Alinita”
UAB „Aliuminio fasadai”
UAB „Šeškinės projektai”
UAB „Ateities projektai”
UAB „PST investicijos”
UAB „Tauro apartamentai”
SIA „PS Trests“ 
Sp.z.o.o. „Kingsbud“ 
Pagrindinės Grupės įmonių veiklos sritys: 
Įvairios  paskirties  pastatų,  statinių,  įrenginių  ir
komunikacijų  bei  kitų  objektų  statyba  ir
projektavimas Lietuvoje, ir už jos ribų.
Statybinių medžiagų pardavimas.
Dalies statybinių medžiagų gamyba.
Nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas.
Tarp  ypatingai  svarbių  Grupės  veiklos  partnerių  –  subrangovai.  Vykdydama
subrangovų  atranką,  Bendrovė  atlieka  subrangovų  kvalifikacijos  vertinimą.
Svarbiausi  subrangovams  keliami  reikalavimai  yra  aplinkosaugos,  darbuotojų
saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei sąžiningumas.
Daugiau  informacijos  apie  Grupės  veiklos  pobūdį  pateikiama  Bendrovės  ir
konsoliduotame metiniame pranešime.
Tvarumo ataskaita 2023
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMAS

GRUPĖJE

PAGRINDINIAI TVARUMO

PRINCIPAI

Grupė siekia tvarumo principus integruoti į bendrą veiklos strategiją ir pagrindinius

veiklos rodiklius. Tvarumas suprantamas kaip integrali Grupės veiklos dalis,

glaudžiai susieta su įsipareigojimais suinteresuotosioms šalims ir pagrindinėmis

strateginėmis kryptimis. Grupėje taikomi tvaraus, atsakingo ir sąžiningo verslo

principai yra aprašyti Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse bei

kitose taikomose politikose.

Pagrindiniai Grupėje taikomi tvarumo principai:

Diegti tvarumą trijose srityse, – aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos, –

siekiant subalansuotos ilgalaikės vertės kūrimo.

Priimant sprendimus dėl tvaraus Grupės vystymosi atsižvelgti į

suinteresuotųjų šalių lūkesčius, laikytis savo įsipareigojimų jų atžvilgiu,

skaidriai ir sąžiningai su jomis bendradarbiauti.

Laikytis Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos

nustatytų bendrų tikslų.

Diegti pasaulyje pripažintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos (OECD) gerojo valdymo rekomendacijas.

Prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (angl.

Sustainable Development Goals).

Remti ir savo veikloje vadovautis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl.

Global Compact) principais dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių,

aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos.

Atlikti patikrinimus (angl. due diligence) dėl aplinkosaugos, socialinio ir

ekonominio poveikio valdymo.

Nustatant tvarumo tikslus laikytis atsargumo principo (angl. precautionary

principle), t.y. aplinkosaugos atžvilgiu remtis geriausiomis esamu metu

prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-23 GRI 2-24

Grupė supranta darnaus vystymosi svarbą ir ateityje sieks dar aiškiau išgryninti

savo tvarumo strategijos kryptis, sukurti sistemą atsakingo verslo principų

įtvirtinimui visuose organizaciniuose lygmenyse, integravimui į veiklos strategiją,

politikas ir procedūras.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMO

VALDYMAS

Grupės aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymą prižiūri valdyba

bei vadovybė (aukščiausio lygmens vadovai). Valdyba kartą per metus peržiūri

poveikio valdymo rezultatus, svarsto ir tvirtina Grupės veiklos strategiją.

Atsakomybę už tvarumą kasdienėje veikloje valdyba pagal reikšmingas tvarumo

temas deleguoja atsakingiems vadovams ir įmonių darbuotojams. Paskirti atsakingi

asmenys apie aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymo rezultatus

valdybai praneša reguliariai, vykstant savaitiniams, mėnesiniams bei metiniams

susirinkimams, pagal poreikį teikia ataskaitas.

Apie kritines su tvarumu susijusias problemas įmonės vadovas nedelsiant

informuoja valdybą. 2023 m. kritinių, itin didelį susirūpinimą keliančių tvarumo

problemų Grupės įmonėse nebuvo.

Grupės valdymo struktūra ir sudėtis

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (atliekanti priežiūros funkciją) ir

generalinis direktorius.

Valdybos nariai atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik

audito komitetas, renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto

funkcijas vykdo valdyba.

Valdyba sudaroma iš 5 narių, kuriuos atstovauti akcininkų interesus ketveriems

metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

2023 m. valdybą sudarė 3 vyrai ir 2 moterys. 2 valdybos nariai buvo nepriklausomi.

Valdybos pirmininkas Bendrovėje neužėmė kitų svarbių (aukšto lygmens vadovo)

pareigų.

2023 m. audito komitetą sudarė 1 vyras ir 2 moterys, 2 audito komiteto nariai buvo

nepriklausomi.

Daugiau informacijos apie valdybos ir audito komiteto narius, įskaitant kitus

svarbius jų įsipareigojimus, pateikiama metinio pranešimo skyriuje „Valdymo

ataskaita”.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-13 GRI 2-15

Valdybos narių siūlymas ir atranka

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių

bendrovių įstatymu nustatyta tvarka.

Kandidatus į valdybos narius siūlo Bendrovės akcininkai. Valdybos nariai turi būti

kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turėti ilgametę vadovavimo

patirtį. Užtikrinama, kad bent 2 nariai būtų nepriklausomi, bent du penktadalius

valdybos narių sudarytų moterys.

Iki šiol valdybos nariai nebuvo atrenkami pagal kompetencijas darnaus vystymosi

srityje, ir konkrečių priemonių gilinti su tvarumu susijusias žinias nebuvo taikoma, –

jos būtų taikomos, jeigu atsirastų poreikis.

Interesų konfliktai

Valdybos nariai, darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai privalo atskleisti informaciją

apie bet kokią situaciją, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, galintis pažeisti

Bendrovės interesus jo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai. Turi būti

vengiama situacijų, kai darbuotojų asmeniniai, šeimos ar finansiniai interesai galėtų

susikirsti su Bendrovės interesais.

Metinio audito metu potenciali interesų konfliktų rizika yra įvertinama ir auditorius

pateikia savo išvadą. 2023 m. interesų konfliktų nebuvo nustatyta.

Informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai ir žalos ištaisymas

Suinteresuotosios šalys apie įvairius pažeidimus bei susirūpinimą keliančius

klausimus, tokius kaip galima, daroma ar padaryta nusikalstama veikla, tarnybinis

nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, ar kitas grėsmę viešajam interesui

keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, gali pranešti el. paštu

skundai@pst.lt ir kitais kanalais, nurodytais PST interneto svetainėje.

Informacija apie pažeidimus yra nagrinėjama pagal PST informacijos apie

pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą.

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, PST pagal Bendrovėje numatytas tvarkas

atlieka pažeidimo tyrimą, praneša vadovybei ir atsakingoms institucijoms, bei

įsipareigoja panaikinti ir (arba) ištaisyti žalą. Tais atvejais, kai nustatyto proceso

nėra, Bendrovė veikia įstatymų nustatyta tvarka.

GRI 2-16 GRI 2-17 GRI 2-25 GRI 2-26

GRI 2-9 GRI 2-10 GRI 2-11 GRI 2-12

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

SUINTERESUOTŲJŲ
ŠALIŲ ĮTRAUKTIS
9
Sėkmingam  tvarios  veiklos  užtikrinimui  Grupei  yra  itin  svarbu  nuolat
bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, vertinti ir atliepti jų lūkesčius. Grupės
strategijoje  yra  apibrėžtos  5  pagrindinės  suinteresuotųjų  šalių  grupės:  klientai,
darbuotojai, akcininkai, tiekėjai ir partneriai. 
Suinteresuotosiomis  šalimis  yra  įvardijamos  tos  grupės,  kurioms  labai  aktuali  ir
(arba)  daro  reikšmingą  poveikį  mūsų  veikla,  bei  didelę  įtaką  Grupei  turinčius
asmenis  ir  organizacijas.  Tvarumo  ataskaitos  turinys  yra  sudarytas  atsižvelgiant  į
pagrindinių suinteresuotųjų šalių nuomonę, poreikius ir lūkesčius.
Tvarumo ataskaita 2023
GRI 2-29 GRI 3-1
TVARUMO TEMŲ
REIKŠMINGUMO VERTINIMAS
2023 m. pradžioje Grupė pirmą kartą atliko tvarumo temų reikšmingumo vertinimą
(angl.  materiality  analysis)  pagal  GRI  standartus.  Šio  vertinimo  tikslas  –  nustatyti
pagrindines  Grupės  aplinkosaugos,  socialines  ir  valdysenos  temas,  jų  pagrindu
pradėti  formuoti  Grupės  tvarumo  strategiją,  bei  pradėti  teikti  išsamią  informaciją
apie jų valdymą tvarumo ataskaitose. 
Reikšmingumo analizės rezultatai yra apibendrinti toliau šioje ataskaitoje.
Pagrindiniai reikšmingumo vertinimo etapai:
Sektoriaus dalyviams reikšmingų temų nustatymas. 
Apžvelgtos  statybų  ir  kitų  sektorių,  kuriuose  veikia  Grupės
įmonės,  dalyviams  aktualios  temos,  sudarytas  potencialių
tvarumo  temų sąrašas.  Įvertintos  ir kitų plačiai  taikomų  tvarumo
standartų sektoriui rekomenduojamos temos. 
Suinteresuotosioms šalims svarbiausių temų įvertinimas.
Anoniminės  apklausos  būdu  surinkta  informacija  apie
suinteresuotosioms  šalims  svarbiausias  tvarumo  sritis.  Apklausa
vyko  2023  m.  kovo  mėn.,  išsiunčiant  klausimyną  tiksliniams
kontaktams  iš  kiekvienos  suinteresuotųjų  šalių  grupės.  Iš  viso
buvo gauti 204 atsakymai.
Poveikio ir rizikų vertinimas. 
Kiekviena  tvarumo  tema  įvertinta  tiek  pagal  galimą  poveikį
aplinkai ir visuomenei, tiek pagal įtaką pačios Grupės rezultatams.
Aptartos  pagrindinės  su  tvarumu  susijusios  rizikos  ir  galimybės,
bei  galimas  finansinis  poveikis  Grupės  įmonėms.  Galutinis
rezultatas  –  tvarumo  temų  reikšmingumo  matrica,  pateikiama
toliau.  Su  kiekviena  tema  susijusios  tvarumo  rizikos  aptariamos
visoje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose.
1
2
3
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMO TEMŲ
REIKŠMINGUMO MATRICA
10
Tvarumo ataskaita 2023
GRI 3-2 GRI 3-3
Vandens tausojimas ir taršos
mažinimas
Vidutiniškai svarbu Labai svarbu
Vidutinis Labai didelis
SVARBA SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS
POVEIKIS VISUOMENEI, APLINKAI IR GRUPĖS VEIKLOS REZULTATAMS
Teigiamas poveikis vietos
bendruomenėms
Tvarumas tiekimo grandinėje
Darbuotojų mokymas ir švietimas
Atliekų mažinimas ir išteklių
valdymas
Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai
Inovacijos
CO2 emisijų mažinimas ir
efektyvus energijos vartojimas
Vidinės tvarumo kultūros
kūrimas
Darbuotojų sauga ir gerovė
Verslo etika
Paslaugų ir statinių kokybė
Žmogaus teisės
Įvairovė, lygybė ir įtrauktis
Veiklos efektyvumas
Rizikų valdymas
Reikšmingumo matricoje yra išdėstytos Grupės tvarumui aktualiausios socialinės, aplinkosaugos ir valdysenos temos. Visos šios temos yra svarbios, tačiau, siekiant nustatyti
tvarumo prioritetus, jos yra išdėstytos pagal svarbą suinteresuotosioms šalims ir poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės veiklos rezultatams. Reikšmingomis (angl. material
topics) yra laikomos tos temos, kurios yra labai svarbios suinteresuotosioms šalims (SŠ) ir daro labai didelį poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės rezultatams, – matricoje
pažymėtos tamsiausia spalva. Visų reikšmingų tvarumo temų valdymo principai yra aprašyti pagal GRI reikalavimus šioje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose. 
              – aplinkosaugos sritis;           – socialinė sritis;           – valdysenos sritis
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ

Prioritetinė

tvarumo tema

Ilgalaikė kryptis

Darnaus vystymosi tikslai

Aplinkosaugos sritis

Statinių ir

paslaugų

poveikis

aplinkai

Taikyti ir kurti naujus sprendimus

bei paslaugas, padedančius

mažinti statinių poveikį aplinkai

per visą gyvavimo ciklą.

Atliekų

mažinimas ir

išteklių

valdymas

Optimizuoti gamybos procesus,

siekiant sumažinti naudojamų

žaliavų kiekį ir sumažinti bei

perdirbti atliekas.

CO2 emisijų

mažinimas ir

efektyvus

energijos

vartojimas

Mažinti mūsų veiklai reikalingos

energijos kiekį ir išsiskiriančių

šiltnamio efektą sukeliančių dujų

(CO2) kiekį.

Socialinė sritis

Darbuotojų

sauga

ir gerovė

Kurti saugią ir sveiką darbo

aplinką, gerinti darbo sąlygas.

Prioritetinė

tvarumo tema

Ilgalaikė kryptis

Darnaus vystymosi tikslai

Socialinė sritis

Žmogaus

teisės

Remti ir skatinti pagrindinių

žmogaus teisių apsaugą savo

veikloje.

Darbuotojų

mokymas ir

švietimas

Užtikrinti, kad visiems

darbuotojams būtų suteiktos

galimybės tobulinti ir vystyti

savo įgūdžius.

Įvairovė, lygybė

ir įtrauktis

Užtikrinti lygias galimybes,

užkirsti kelią diskriminacijai

darbe, skatinti lygybę įdarbinant

darbuotojus.

Valdysenos sritis

Verslo etika

Kurti ir puoselėti etiško verslo

kultūrą; užkirsti kelią korupcijai ir

kyšininkavimui, sąžiningai

konkuruoti.

Paslaugų ir

statinių kokybė

Užtikrinti, kad įgyvendinami

projektai būtų aukštos kokybės,

tenkintų klientų poreikius,

atitiktų industrijos standartus.

Inovacijos

Kurti ir taikyti inovatyvius

sprendimus; diegti šiuolaikiškas

technologijas pagrindiniuose

veiklos procesuose.

Veiklos

efektyvumas

Taikyti efektyvius, inovatyvius ir

išteklius taupančius procesų

valdymo būdus.

Rizikų

valdymas

Nuolat vertinti veiklos rizikas ir

diegti priemones jų šalinimui bei

mažinimui.

PAGRINDINĖS TVARUMO

TEMOS

Tvarumo ataskaita 2023

Atlikus reikšmingumo analizę nustatytos 12 pagrindinių (prioritetinių), Grupės

veikloje reikšmingiausių, glaudžiai tarpusavyje susijusių aplinkosaugos, socialinės ir

valdysenos srities tvarumo temų. Šių temų pagrindu Grupėje toliau bus

formuojama tvarumo strategija, teikiamos tvarumo ataskaitos.

Ties kiekviena tema yra nustatyti ir įvardinti ją atitinkantys (jeigu yra) Jungtinių

Tautų Darnaus vystymosi tikslai, prie kurių Grupė gali prisidėti labiausiai. Darnaus

vystymosi tikslai yra universalus siekių rinkinys, nurodantis visuotinio ekonominio,

socialinio ir aplinkosaugos vystymosi kryptį iki 2030 m.

Toliau šioje ataskaitoje detaliai aprašomi tvarumo temų valdymo principai, Grupės

veiklos rezultatai ir siekiai kiekvienoje srityje.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

ATITIKTIES ES TAKSONOMIJOS
REGLAMENTUI APŽVALGA
12
Tvarumo ataskaita 2023
Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas 2020/852 ir pagal
jį  priimti  deleguotieji  aktai)  yra  tvarios  ekonominės  veiklos  klasifikavimo  sistema,
skirta nukreipti privačias investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda
prie  Europos  žaliojo  kurso  aplinkosaugos  tikslų.  Taksonomijos  reglamente  yra
nustatyti  moksliniais  įrodymais  pagrįsti  kriterijai,  kuriais  yra  vertinamas  veiklos
tvarumas.  Tų  įmonių  veikla,  kuri  patenka  į  taksonomijos  sąrašą  ir  atitinka  joje
numatytus  kriterijus,  gali  būti  klasifikuojama  kaip  tvari  ir  pritraukti  žaliąsias
investicijas.
Taksonominė ekonominė veikla (angl. taxonomy-eligible) apibrėžiama kaip veikla,
aprašyta  susijusiuose  Taksonomijos  reglamento  deleguotuosiuose  aktuose,  t.  y.
yra  įtraukta  į  Taksonomiją.  Įmonės,  nustačiusios,  kad  jų  ekonominės  veiklos
pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx)
yra  susijusios  su  veiklomis,  aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti
analizę  ir  atskleisti,  kiek  jų  vykdoma  veikla  pagal  šiuos  rodiklius  atitinka
Taksonomijos  kriterijus.  Kriterijus  atitinkančia  (angl.  taxonomy-aligned)  yra
apibrėžiama  taksonominė  veikla,  kuri  atitinka  Taksonomijos  techninės  analizės
kriterijus, t.y. svariai prisideda prie bent vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų ir nedaro
reikšmingos žalos likusiems penkiems. 
Šioje  ataskaitoje,  vadovaudamiesi  Taksonomijos  reglamento  ir  susijusių
deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius Grupės veiklos rodiklius ir
informaciją  apie  taksonominių  veiklų  atitiktį  kriterijams.  Rodiklių  apskaičiavimo
metodika, palyginus su mūsų praeitų metų atskleidimu, buvo atnaujinta (aprašoma
toliau).
TAKSONOMINĖS VEIKLOS NUSTATYMAS IR RODIKLIŲ
APSKAIČIAVIMAS
Pajamos. Grupė dalį pajamų gauna iš taksonominės veiklos. Pagrindinė PST veikla,
– statyba, – sudaranti didžiausią Bendrovės gaunamų pajamų dalį, Taksonomijoje
atitika  veiklą Naujų  pastatų  statyba.  Kitos Bendrovės  veiklos  (nekilnojamojo  turto
veikla,  pastatų  renovavimo  veikla),  kurios  yra  laikomos  taksonominėmis,  pagal
Taksonomiją  yra  Pastatų  įsigijimas  ir  nuosavybė  ir  Esamų  pastatų  renovacija.
Atitinkamai yra išskaičiuotos  ir toliau lentelėje pateiktos pagal šias veiklas gautos
pajamos.
Kapitalo  išlaidos  (CapEx).  Vertinant  pagal  konkrečius  įsigijimus,  kuriuos  galima
priskirti  taksonominėms  veikloms,  2023  m.  Grupė  įsigijo  lengvųjų  keleivinių
transporto  priemonių  (Vežimas  motociklais,  keleiviniais  automobiliais  ir
lengvosiomis  komercinėmis  transporto  priemonėmis),  krovininių  transporto
priemonių  (Krovininio  kelių  transporto  paslaugos)  ir  saulės  jėgainę
(Atsinaujinančiųjų  išteklių  energijos  technologijų  įrengimas,  techninė  priežiūra  ir
remontas). Likusi dalis ilgalaikio turto įsigijimų paskirstyta taksonominėms veikloms
pagal  pajamas  atitinkančias  proporcijas,  kadangi  dažnai  ta  pati  įranga  yra
naudojama  skirtinguose  projektuose  ir  jos  priskirti  konkrečiai  veiklai  neįmanoma.
Šis  metodas  pasirinktas  kaip  tinkamiausias,  įvertinus  statybų  sektoriuje
vyraujančias Taksonomijos atskleidimo tendencijas. 
Veiklos  sąnaudos  (OpEx).  Veiklos  sąnaudos  (OpEx)  Taksonomijos  reglamente
apibrėžiamos  kaip  tiesioginės  nekapitalizuotos  išlaidos,  susijusios  su  moksliniais
tyrimais ir  plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike  nuoma, technine
priežiūra ir remontu, ir kt.  Pagal Taksonomijos  OpEx apibrėžimą,  veiklos sąnaudų
bendrą sumą (vardiklį) apskaičiavome įtraukiant tik techninės priežiūros ir remonto
bei  trumpalaikės  nuomos  išlaidas.  Kaip  ir  CapEx  atveju,  bendra  veiklos  sąnaudų
suma išskaidyta  pagal taksonomines veiklas taikant veiklos  pajamas atitinkančias
proporcijas.
VEIKLOS VERTINIMAS PAGAL TAKSONOMIJĄ
Iki  šiol  Taksonomijoje  buvo  paskelbti  ir  taikomi  kriterijai  veikloms,  galinčioms
prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, prie
kurių gali prisidėti mūsų nustatyta taksonominė veikla. 2023 m. pabaigoje sąrašas
buvo  papildytas  kriterijais  dėl  veiklų  atitikties  kitiems  keturiems  aplinkosaugos
tikslams. Pagal  papildytą sąrašą,  veikla Naujų  pastatų statyba  bei Esamų  pastatų
renovacija gali prisidėti ir prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo. Įvertinome
ir  kitas  veiklas,  įvardintas  ties  perėjimo  prie  žiedinės  ekonomikos  tikslu,  tačiau
nenustatėme  veiklų,  kurias  dar  būtų  galima  konkrečiai  priskirti  taksonominėms
pagal 2023 m. vykdytus projektus. Ateityje, atsižvelgiant į galimus naujus oficialius
ES  Taksonomijos  išaiškinimus,  mūsų  nustatyta  taksonominė  veikla  ir  rodiklių
apskaičiavimo metodika gali pasikeisti.
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

Techninės analizės metu nustatėme, kad šiuo metu Grupės vykdoma veikla

Taksonomijos kriterijus atitinka tik iš dalies, todėl bendrai vertinama, kaip

neatitinkanti. Grupė vykdo darbus pagal užsakovų patvirtintus darbo projektus ir

sąmatas, todėl savo ruožtu negali užtikrinti, kad projektai atitiktų Taksonomijos

kriterijus. Pavyzdžiui, pagrindinei veiklai Naujų pastatų statyba yra taikomi itin aukšti

klimato kaitos švelninimo kriterijai: nauji statiniai turi atitikti dar aukštesnius

energetinio naudingumo reikalavimus, nei šiuo metu taikomi aukščiausios A++

energinio naudingumo klasės statiniams, beveik nenaudojantiems šiluminės

energijos.

Grupės mastu ar atskirų projektų kontekste nėra atliktas klimato rizikų ir veiklos

pažeidžiamumo vertinimas, todėl veikla neatitinka vieno iš reikšmingos žalos

nedarymo kriterijaus (prisitaikymui prie klimato kaitos), taikomo visoms

taksonominėms veikloms.

Siekiame prisidėti prie ES Žaliojo kurso, todėl ateityje, kiek tai bus įmanoma pagal

veiklos pobūdį, numatome atsižvelgti į Taksonomijos reglamentą planuodami

investicijas į ilgalaikį turtą, kad kuo didesnė jų dalis būtų priskirta kriterijus

atitinkančiai veiklai.

Vertinimo rezultatai toliau pateikiami naudojant Taksonomijoje nustatytas

šablonines lenteles.

BŪTINIAUSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje užtikrina, kad būtų laikomasi

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų

daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių

principų. Bendrovė saugo ir gerbia žmogaus teises ir turi Darbuotojų, tiekėjų ir

įmonės atstovų elgesio kodeksą. Būdama viena didžiausių statybos bendrovių

Lietuvoje, AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažįsta, supranta ir jaučia atsakomybę

už savo veiklos poveikį socialinei, ekonominei ir gamtinei aplinkai. Grupė yra

įsipareigojusi veikti pagal teisės aktus, taisykles ir susitarimus, kurie taikomi jos

veiklai.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

pajamos

2023 m.

Pajamų

procentinė

dalis 2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

pajamų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

pajamų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

tūkst. Eur

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu

tvarios veiklos

(kriterijus

atitinkančios)

pajamos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Naujų pastatų

statyba

F41.1,

F41.2,

F43

81649

68.14 %

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

2883

2.41 %

Esamų pastatų

renovacija

F41,

F43

7340

6.13 %

Taksonominės,

tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios

veiklos (kriterijus

neatitinkančios

taksonominės

veiklos) pajamos

(A.2)

91872

76.67 %

VISO: A.1 + A.2

91872

76.67 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės

veiklos pajamos (B)

27956

23.33 %

VISO: A + B

119828

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

kapitalo

išlaidos

2023 m.

Kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis

2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

Eur

Taip/ Ne

Taip/Ne

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios

veiklos (kriterijus

atitinkančios) kapitalo

išlaidos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Vežimas motociklais,

keleiviniais automobiliais

ir lengvosiomis

komercinėmis

transporto priemonėmis

H49.32,

H49.39,

N77.11

100554

9.11%

Krovininio kelių

transporto paslaugos

H49,

H53

N77

172065

15.59%

Atsinaujinančiųjų išteklių

energijos technologijų

įrengimas, techninė

priežiūra ir remontas

F42,

F43,

M71,

C16,

C17,

C22,

C23,

C25,

C27,

C28

113915

10.32%

Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

582003

52.75%

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

10143

0.92%

Esamų pastatų

renovacija

F41, F43

25780

2.34%

Taksonominės, tačiau

aplinkos atžvilgiu

netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

kapitalo išlaidos (A.2)

1004459

91.04%

VISO: A.1 + A.2

1004459

91.04%

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos

kapitalo išlaidos (B)

98892

8.96%

VISO: A + B

1103352

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. KAPITALO IŠLAIDOS (CAPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

veiklos

išlaidos

2023 m.

Veiklos

išlaidų

procentinė

dalis 2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

veiklos

išlaidų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

veiklos

išlaidų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

Eur

Taip/ Ne

Taip/Ne

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios

veiklos (kriterijus

atitinkančios) išlaidos

(A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

547169

68.10 %

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

19284

2.40 %

Esamų pastatų

renovacija

F41, F43

49012

6.10 %

Taksonominės, tačiau

aplinkos atžvilgiu

netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

sąnaudos (A.2)

615465

76.60 %

VISO: A.1 + A.2

615465

76.60 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos

sąnaudos (B)

188014

23.40 %

VISO: A + B

803479

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. VEIKLOS SĄNAUDOS (OPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

APLINKOSAUGOS

SRITIS

Siekiant sudaryti geresnį vaizdą ir iškelti konkrečius bei

pamatuojamus tikslus, PST numato atlikti ir netiesioginių

trečiosios srities emisijų vertinimą už 2024 m.

CO2 EMISIJŲ MAŽINIMAS IR

EFEKTYVUS ENERGIJOS

VARTOJIMAS

Tvarumo ataskaita 2023

Grupė ir jos vykdoma veikla yra atsakinga už didelį kiekį į atmosferą patenkančių

šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl ši tema yra identifikuojama kaip

viena esminių poveikio sričių, kurią yra siekiama mažinti. Emisijų mažinimas ir

efektyvus energijos vartojimas yra reikšminga Grupės strategijos dalis, kuriai

ateityje bus keliami metiniai tikslai ir bus siekiama sumažinti poveikį. Grupė tęsia

savo pastangas, siekdama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos

apsaugos. Tai svarbu siekiant tvaraus ir ilgalaikio aplinkos išsaugojimo.

Grupė toliau investuoja į Saulės elektrinių plėtrą, perka energiją iš

atsinaujinančių šaltinių. Kai kurios grupės įmonės jau

pasigamina savo poreikiams reikalingos elektros energijos.

100%

PST šioje ataskaitoje skelbia savo veiklos apskaičiuotas (ŠESD) emisijas CO2

emisijos ekvivalentu. Skelbiant šią informaciją įvardijami emisijų šaltiniai bei jų

skaičiavimo metodikos, nurodant sritį (angl. Scope), kuriai priskiriamas emisijos

šaltinis. Skaičiuojant ŠESD emisijas buvo pasitelktos rinkos finansinių institucijų,

energijos išteklių tiekėjų žinios ir metodikos. Apskaičiuojant emisijas buvo

vadovaujamasi Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol, GHG) ir

Visuotinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) standartais bei rekomendacijomis.

Emisijų skaičiavimas apima ne tik CO2, bet ir visas kitas veikloje susidarančias

šiltnamio efektą sukeliančias dujas (CO2, NH4, CH4, HFCs), perskaičiuojant jas į

CO2 ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir žymint galutinį bendrą skaičių

CO2 ekv. Emisijų kiekio konsolidavimo metodas: veiklos kontrolė (angl. operational

control). Baziniais ŠESD skaičiavimo metais yra laikomi 2022 m., kadangi tai yra

pirmieji metai, kai PST pasirinko įvertinti savo sukuriamų emisijų kiekį.

2024 m. planai:

Matavimo

vnt.

2022 m.

2023 m.

Pokytis

2022/

2023 m.

Pokytis

2022/

2023 m., t

CO2 ekv.

Tiesioginės

apimties (sritis 1)

t CO2 ekv.

1 803,5

1 916,5

+ 6,27 %*

+ 113,1*

Netiesioginės

apimties (sritis 2)

t CO2 ekv.

243,0

462,8

+ 90,41 %**

+ 219,7**

Netiesioginės

apimties (sritis 3)

t CO2 ekv.

ŠESD emisijos

Pastabos: Apskaičiuota naudojant „rinkos metodą“ (angl. market based method), vertinant pagal faktinius

elektros energijos pirkimus. Skaičiuojant „geografiniu metodu“ (angl. location based method), t.y. pagal

šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, 2023m. Bendrovės netiesioginės Scope 2 ŠESD emisijos būtų

702,1 t CO2 ekv., 2022 m. – 850,1 t CO2 ekv.

* Palyginus su 2022 m., tiesioginės apimties (sritis 1) emisijos padidėjo dėl didesnio kuro suvartojimo

transporto parke.

** Palyginus su 2022 m., netiesioginės apimties (sritis 2) emisijos padidėjo, nes dalis elektros energijos

Hustal UAB buvo įsigyta be kilmės garantijų (negali būti priskiriama žaliai energijai), o PST statybos

objektuose ~53% padidėjo šildymo sąnaudos.

ŠESD emisijų intensyvumo rodiklis yra skaičiuojamas dalijant metinį išmetamų dujų

kiekį iš įvairių ekonominės veiklos vienetų. Šiuo atveju, PST skaičiuoja, kiek CO2

emisijų yra išskiriama vienam darbuotojui ir vienam mln. Eur apyvartos per metus.

Kaip ir bendrųjų emisijų skaičiavimo atveju, skaičiuojant santykinius emisijų

rodiklius įtraukiamos visos susidarančios ŠESD, konvertuojant jas į CO2 ekv.

2022 m.

2023 m.

Pokytis

2022/2023 m.

t CO2 ekv. / 1 darbuotoją

2,9

3,7

+ 28 %

t CO2 ekv. / 1 mln. Eur

apyvartos

20,9

23,0

+10 %

ŠESD emisijų intensyvumas

Pastaba: emisijų intensyvumo rodiklį PST apskaičiavo bendram „1 ir 2 vertinimo sričių” ŠESD emisijų kiekiui.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Energijos suvartojimas

Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas

Matavimo

vnt.

2022 m.

2023 m.

Tiesioginis kuro suvartojimas iš

atsinaujinančių šaltinių

0,42

0,84

Biokuras

0,42

0,84

Tiesioginis kuro suvartojimas iš

neatsinaujinančių šaltinių

24,05

25,67

Dyzelinas

22,58

23,48

Benzinas

1,47

2,19

Įsigyta ir suvartota energijos

21,21

17,78

Elektros

12,45

7,18

Šilumos

9,06

10,60

Bendras energijos suvartojimas

organizacijoje:

45,98

44,29

Energijos intensyvumas

2022 m.

2023 m.

TJ / m eur pajamų

0,47

0,43

TJ / 1 darbuotoją

0,066

0,068

Tvarumo ataskaita 2023

Pastaba: bendras suvartotos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal GRI 302-1 rodiklio formulę.

Konvertuojant energijos kiekius į TJ naudojami convert-measurement-units.com perskaičiavimo

koeficientai.kiekiui.

Energijos intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumo rodiklis yra apskaičiuojamas pagal GRI 302 Energy metodiką.

GRI 302-3

PST įsigijo naują buldozerį Komatsu, kuris pakeitė

ankstesnį, 2007 m. pagamintą, buldozerį. Naujasis

buldozeris turi naujos kartos Euro 6 variklį (senasis turėjo

Euro 3). Vertinant pagal faktiškai išdirbtas valandas 2023

m. ir vidutinį šiam modeliui nustatytą kuro sunaudojimą

per valandą, naujasis buldozeris sunaudoja dvigubai

mažiau kuro per darbo valandą ir per 2023 m. išskyrė apie

17,5 tonų mažiau CO2 emisijų, nei būtų išskirta dirbant

senuoju buldozeriu.

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

PST padidino saulės elektrinės (Puzino g. 1, Panevėžys)

galingumą nuo 30 kW iki 60 kW.

Hustal UAB padidino saulės elektrinės galingumą nuo

200 kW iki 320 kW.

Plėtoti saulės energetikos projektus, investuojant į naujų

saulės elektrinių kūrimą arba esamų plėtrą, siekiant

didinti atsinaujinančios energijos gamybą ir mažinti

priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių.

2024 m. planai:

Inicijuoti elektros energijos suvartojimo mažinimo

projektus, taikant efektyvumo didinimo priemones ir

skatinant atsakingą energijos naudojimą.

GRI 305-1

GRI 305-2 GRI 305-3 GRI 305-4GRI 302-1

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Bendrosios atliekos

12531,279

3684,020

2772,483

Pavojingos atliekos

2,923

4,759

11,107

VISO

12534,203

3688,779

2783,59

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Mediena

68,890

98,670

72,86

Metalai

20,010

5,118

277,585

Popierius

7,770

7,365

19,755

Stiklas

13,940

2,040

0,14

Plastikas

0,040

0,065

8,807

Betono plytų mišiniai

3099,940

1042,500

1088,1

Bituminiai mišiniai

1200,000

416,400

0,65

VISO

4410,59

3590,109

1467,897

ATLIEKŲ MAŽINIMAS IR

IŠTEKLIŲ VALDYMAS

Grupė siekia užtikrinti atsakingą visų su įmonių veikla susijusių atliekų tvarkymą ir

nuolat didinti jų perdirbimą, o taip pat ir atsakingą išteklių valdymą. Aplinkos ir

gamtos išteklių tausojimui, visapusiškos taršos prevencijos užtikrinimui, Bendrovė

turi praktiką kiekvieno projekto pradžioje parengti aplinkosaugos planą, kuriame

yra numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir

vykdomos veiklos valdymui. Taip siekiama kiek įmanoma sumažinti šioje srityje

paliekamą pėdsaką. Bendrovės požiūris į atliekų mažinimo temą yra konkrečiai

apibrėžtas PST Aplinkosaugos politikoje.

Siekiant sėkmingai valdyti šią temą Bendrovėje yra įdiegta Aplinkos apsaugos

valdymo sistema pagal LST EN ISO 14001:2015 standartą. Kiekvienais metais yra

nustatomi tikslai atliekų mažinimui ir juose aprašyta siektina išrūšiuotų atliekų dalis.

2024 m. uždaviniai:

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 306-3 GRI 306-4

Per 2024 m. užtikrinti atliekų rūšiavimą ne mažiau nei:

Įvertinus finansines galimybes, nuolat atnaujinti

statybinę techniką, mechanizmus, transporto priemones.

PST susidariusias statybines atliekas rūšiuoja jų susidarymo vietoje. Pakartotiniam

naudojimui tinkamos statybinės medžiagos yra atskiriamos. Netinkamos

pakartotiniam naudojimui atliekos yra perduodamos atliekų tvarkytojams.

Statybvietėse susidarančios atliekos taip pat yra rūšiuojamos pagal visus taikomus

reikalavimus.

Atliekų rūšiavimo procesas yra prižiūrimas ir kontroliuojamas vidaus auditų metu.

Susidariusių atliekų apskaita vedama elektroninėje GPAIS sistemoje. Pasibaigus

kalendoriniams metams yra apskaičiuojama išrūšiuotų atliekų dalis.

Veikloje susidariusios atliekos

PST stengiasi mažinti Grupės neigiamą poveikį aplinkai tinkamai tvarkydami visas

veikloje susidarančias atliekas. Bendrovė pritaria ir palaiko Europos Sąjungos (ES)

atliekų politiką, kurios pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų

hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui

pakartotiniam naudojimui, ir tik tuomet perdirbimui bei antriniam panaudojimui.

Perdirbti atiduotos atliekos

Pastaba: visos veikloje susidariusios pavojingos atliekos buvo atiduotos tvarkymui.

Pastaba: visos šios atliekos buvo atiduotos perdirbimui, tačiau PST negali užtikrinti, kad atliekos iš tikrųjų

buvo perdirbtos.

Naujos statinių statybos objektuose – 60 %

Statinių rekonstravimo, modernizavimo, atnaujinimo

objektuose – 30 %

Aplinkos tvarkymo, kelių įrengimo, statybvietės

įrengimo ir atliekų aikštelių įrengimo objektuose – 85 %

Kitaip neapibrėžtose atliekų susidarymo vietose – 45 %

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

PST stacionarių

objektų vandens

sunaudojimas

ML (megalitrai)

3,211

4,312

5,233

PST statybos

objektų vandens

sunaudojimas

ML (megalitrai)

1,365

12,102

8,822

VISO:

ML (megalitrai)

4,576

16,414

14,055

VANDENS TAUSOJIMAS IR

TARŠOS MAŽINIMAS

Bendrovė vertina vandens tausojimą ir jo taršos mažinimą kaip vieną iš esminių

tikslų ir siekia visais įmanomais būdais mažinti savo poveikį šioje temoje. Požiūris į

šią temą plačiau yra aprašomas Bendrovės Aplinkosaugos politikoje.

Suvartotas vandens kiekis

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 303-5

PST nenaudoja vandens iš vietovių kuriose jo trūksta, o visus skaičiavimus atlieka

pagal Bendrovės viduje įdiegtus apskaitos prietaisus.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

STATINIŲ IR PASLAUGŲ
POVEIKIS APLINKAI
Bendrovė vertina šią  temą kaip  vieną  svarbiausių siekiant  valdyti daromą poveikį
tiek  aplinkai,  tiek  darbuotojams  ir  visuomenei.  Todėl  yra  siekiama  taikyti  ir  kurti
naujus sprendimus bei paslaugas, padedančius mažinti statinių poveikį aplinkai per
visą  jų  gyvavimo  ciklą.  Žiedinėje  ekonomikoje  yra  siekiama  kuo  ilgiau  išlaikyti
produktų  ir  medžiagų  vertę,  išmesti  kuo  mažiau  atliekų  ir  naudoti  kuo  mažiau
išteklių, – to siekia ir Bendrovė, bandydama kiek galima mažinti savo poveikį šioje
srityje.
Svarbu paminėti, kad apimties požiūriu statyba ir griovimas  yra vieni iš didžiausių
atliekų  šaltinių.  Statybos  pramonė  turi  reikšmingą  įtaką  visam  pastato  ir
infrastruktūros gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui, o kadangi pastatų
eksploatavimo  trukmė  yra  ilga,  Bendrovė  visais  įmanomais  būdais  siekia  skatinti
tobulesnį  projektavimą,  kuris  padėtų  sumažinti  poveikį  aplinkai  ir  padidinti  jų
sudedamųjų dalių atsparumą  bei perdirbamumą.  Tuo pačiu, statybos  objektuose
yra  nuolat  mažinamas  pavojingų  cheminių  medžiagų  naudojimas,  jas  keičiant
mažiau pavojingomis.
Šiuo  metu  Bendrovės  naujai  pradedami  statyti  statiniai  yra  A++  energinio
naudingumo  klasės.  Šio  energinio  naudingumo  statiniai  beveik  nenaudoja
šiluminės energijos, o tai padeda prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kadangi
rinkoje griežtėja reikalavimai naujai įgyvendinamų projektų energetinei klasei, todėl
ir  PST  vysto  savo  kompetencijas  bei  technologinę  bazę,  kad  galėtų  įgyvendinti
tokio tipo projektus.
Tvarumo ataskaita 2023
2023 metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)
apdovanojimuose  Lazdynų  baseinas  buvo  pripažintas
metų  gaminiu  –  gautas  „Lietuvos  metų  gaminys  2023”
aukso medalis už šio baseino statybą.
2024  metais  prioritetas  bus  skiriamas  įsigyti  ir  įdiegti
įrangą bei mechanizmus, leisiančius sumažinti vykdomos
veiklos poveikį aplinkai bei kuro suvartojimą.
2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 
2024 m. planai:
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
22

SOCIALINĖ

SRITIS

Darbuotojų skaičius

Nuolatinių darbuotojų, pagal

lytį (neterminuota sutartis)

Laikinųjų darbuotojų, pagal

lytį (terminuota sutartis)

Visą darbo dieną dirbančių

darbuotojų, pagal lytį (pilnu

etatu)

Darbuotojai, dirbantys ne

visą darbo dieną, pagal lytį

(nepilnu etatu)

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

Iš viso

491

762

451

721

471

735

Moterys

108

103

156

Vyrai

411

618

375

578

392

578

Lietuva

490

756

450

716

470

729

Latvija

Lenkija

DARBUOTOJAI IR JŲ

PASISKIRSTYMAS

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Grupės vertybė ir

svarbiausia grandis siekiant tikslų. Grupė siekia užtikrinti pagarba ir rūpesčiu grįstus

santykius su savo darbuotojais, didinti jų įvairovę, puoselėti gerovę bei vidinę

kultūrą.

2021 m. rugpjūčio 6 d. darbuotojams atstovauti Grupėje išrinkta Darbo taryba, kurią

sudaro 9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojams

aktualių ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, darbdavio sprendimų, darbo

santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba

sudaroma 3 metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų

pradžios.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, PST –

491 darbuotojai. Palyginimui, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso

dirbo 805 darbuotojai, PST – 536 darbuotojai.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir vietovę

Tvarumo ataskaita 2023

Pastaba. Lentelėse yra pateikiami Grupės duomenys ataskaitinio laikotarpio (2023 m.) pabaigai. 2022 m. duomenys palyginimui pasiekiami PST Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2022 m.

Per 2023 metus grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Grupė informacijos

apie bendrą darbininkų (pvz., subrangovų darbuotojų), kurie nėra organizacijos

darbuotojai ir kurių darbą ji kontroliuoja, skaičių neturi.

GRI 2-7 GRI 2-8

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Nauji priimti darbuotojai

Darbuotojų kaita

Bendras

skaičius

kiekvienoje

kategorijoje

Naujų

darbuotojų

skaičius

Dalis pagal

kategoriją

(%)*

Išėjusių

(atleistų)

darbuotojų

skaičius

Kaita pagal

kategoriją

(%)*

Pagal lytį:

Moterys

108

9.3%

3.7%

Vyrai

654

225

34.4%

10.9%

Pagal amžių:

iki 30 m.

91.0%

29.9%

30-50 m.

389

131

33.7%

9.8%

daugiau nei

50 m.

306

14.1%

5.6%

Pagal vietovę:

Lietuva

756

212

28.00%

05.7%

Latvija

0.00%

Lenkija

33.3%

0.00%

Darbuotojų pasiskirstymas

Paskirstymas

pagal lytį

Bendras darbuotojų, turėjusių teisę į vaiko priežiūros

atostogas skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 7

Moterys – 1

Bendras vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų

skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 1

Bendras darbuotojų, kurie ataskaitiniu laikotarpiu grįžo į

darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms skaičius

(pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 3

Bendras darbuotojų, grįžusių į darbą pasibaigus vaiko

priežiūros atostogoms ir tebedirbančių praėjus 12

mėnesių po grįžimo į darbą skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 1

Tvarumo ataskaita 2023

*Dalis kategorijoje (angl. rate) apskaičiuojama pagal tokią formulę: naujų darbuotojų skaičius

konkrečioje kategorijoje dalijamas iš bendro darbuotojų skaičiaus toje kategorijoje.

Pavyzdžiui, naujų darbuotojų moterų skaičius tarp visų moterų darbuotojų.

Vaiko priežiūros atostogos

Pastaba: Vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų grįžimo į darbą santykinis rodiklis pagal GRI formulę

nenurodomas, nes rodiklis teikiamas pirmą kartą ir atskleidžiami tik 2023 m. duomenys.

GRI 401-1 GRI 401-3

Nauji priimti darbuotojai ir darbuotojų kaita

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Lytis ir amžiaus grupė

2022 m.

2023 m.

Dalis (%)

Valdyba

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Lytis ir amžiaus grupė

2021

2022

2023

Dalis (%)

PST

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Grupė

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Darbuotojų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis

ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IR

ĮTRAUKTIS

2023 m. Grupė didelį dėmesį skyrė įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Formuodama

įvairove, lygybe bei įtrauktimi grįstą darbo aplinką Grupė užtikrina, kad bus

atsižvelgta į įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonę ir geriau atspindėti šių šalių

lūkesčiai Grupės atžvilgiu.

2023 m., kaip ir anksčiau, Grupės darbuotojų daugumą, 86 proc. (PST – 84 proc.),

sudarė vyrai, kas yra būdinga statybų sektoriui. Tam didelės įtakos turi atliekamos

veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius

darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio-techninio inžinerinio

profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis.

Grupė nediskriminuoja darbuotojų lyties pagrindu, vertina juos pagal kvalifikaciją ir

visiems sudaro vienodas darbo ir karjeros galimybes. Kiekvieno darbuotojo

nuomonė ir idėjos yra priimamos. Per 2023 m. diskriminacijos atvejų užfiksuota

nebuvo.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 406-1 GRI 405-1

Grupė pasisako prieš prievartinį, nesavanorišką darbą, vaikų išnaudojimą. Į darbą

priimami tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą amžių atitinkantys asmenys.

Asmenų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis

Grupės valdyboje

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ



PST

Grupė

2021

2022

2023

2021

2022

2023

Daugiausiai uždirbančio asmens

metinis atlygis lyginant su visų

darbuotojų atlygio mediana

6,33:1

5,5:1

4,7:1

6:1

7,87:1

7,5:1

Daugiausiai uždirbančio asmens

metinio atlygio procentinis

padidėjimas lyginant su visų

darbuotojų metinio atlygio

medianos padidėjimu

0,24:1

0,29:1

2:1

0,73:1

ATLYGIO POLITIKA

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, Grupė

siekia išlaikyti atlygį artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Atlygio sistema tai visuma atlygio paketo elementų, kuriuos Grupės įmonės

naudoja, siekdamos pritraukti, motyvuoti, išlaikyti geriausius darbuotojus, kurie

padėtų įgyvendinti ilgalaikius tikslus, verslo strategiją. Pareiginis atlygis

darbuotojams nustatomas pagal darbuotojui priskirtą atsakomybę, darbuotojo

veiklos rezultatus, darbuotojo turimas kompetencijas, žinias, įgūdžius, lygiavertės

pareigybės apmokamos panašiai.

Darbuotojams taikomos pažangios premijų sistemos, suteikiama išskirtinė darbo

aplinka. Grupės darbuotojams taip pat yra taikomos socialinės garantijos:

išmokamos pašalpos mirus šeimos nariams ar darbuotojo artimiesiems (jei

netenkama darbuotojo), teikiamos dovanos gimus vaikui ir jubiliejinio gimtadienio

proga.

Daugiau informacijos apie atlygio politiką pateikiama metinio pranešimo skyriuje

„Konsoliduota atlygio ataskaita”.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-19 GRI 2-20

VALDYBOS NARIŲ ATLYGIO NUSTATYMAS

2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas” nepriklausomo valdybos nario atlygio už jų veiklą

valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Vadovaujantis šia tvarka nepriklausomam valdybos nariui yra mokamas fiksuotas

mėnesinis atlygis. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus

valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR

Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos).

AUKŠČIAUSIO IR VIDUTINIO LYGMENS VADOVŲ ATLYGIO

NUSTATYMAS

2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio

politika.

Valdyba tvirtina Bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) atlyginimą. Funkcinių

ir filialų direktorių atlyginimus tvirtina valdyba generalinio direktoriaus teikimu. Apie

tai kaip atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių (įskaitant akcininkus) nuomonę dėl

atlygio bei konsultantų įsitraukimą nustatant atlyginimus Bendrovė informacijos

šiuo metu neturi.

Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.

Pastovioji atlygio dalis – darbo sutartyje nustatytas pagrindinis mėnesinis

darbuotojo pareiginis atlyginimas, mokamas kiekvieną mėnesį. Kintamoji atlygio

dalis mokama atsižvelgiant į pasiektus Bendrovės rezultatus ir darbuotojo

pasiektus rezultatus.

Valdybos narių ir vadovybės atlygio politika nėra susieta su rezultatais tvarumo

srityje.

2022 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d.

vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių

ataskaitų rinkiniu.

Bendras metinio atlyginimo santykis

PST geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio padidėjimas buvo 8

proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis

padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 26 proc.

Grupės mastu – geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio augimas

buvo 18 proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis

padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 24 proc.

GRI 2-21

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

DARBUOTOJŲ SAUGA IR

GEROVĖ

Grupei yra labai svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką savo darbuotojams, todėl

saugumas yra laikomas vienu aukščiausių prioritetų.

Vienas pagrindinių Grupės siekių – tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia

saugias ir nepavojingas darbo vietas AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams

ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės vardu.

Grupėje galioja darbuotojų saugos ir sveikatos politika bei įdiegtos atitinkamos ISO

45001 standartų procedūros:

Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisinių ir kitų reikalavimų

įgyvendinimas (ADSSVP-02).

Parengtis avarijoms ir atsakomieji veiksmai (ADSSVP-04).

Monitoringas ir matavimai (ADSSVP-06).

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas (DSSVP-09).

Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas (DSSVP-10).

Tikslų, uždavinių ir vadybos programų valdymas (KADSSVP-002).

Projektavimo valdymas (KADSSVP-003).

Pirkimas–pardavimas (KADSSVP-004).

Subrangovų parinkimas (KADSSVP-005).

Tai padeda užtikrinti nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos

valdymo priemonių nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 403-1

SU DARBU SUSIJUSIOS RIZIKOS

Tinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos temos valdymas reikšmingai prisideda

prie Grupės tvarios ir ilgalaikės veiklos užtikrinimo. Statybos sektoriuje, kuriame yra

didelės fizinės apkrovos arba yra atliekami pavojingi darbai, darbai su chemikalais

ar kitomis medžiagomis, yra didelė traumų ir profesinių ligų rizika.

Identifikuoti pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai (pavojai):

Triukšmas – statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo

priemonėmis.

Rankas veikianti vibracija - statybos objekte dirbant su kilnojamomis

elektrinėmis darbo priemonėmis.

Žema ir aukšta temperatūra (darbas lauko sąlygomis, atvirose patalpose,

šaltuoju ir šiltuoju metų periodu).

Nepakankamas apšvietimas – dirbtinis apšvietimas (kai darbai atliekami lauke,

atvirose patalpose tamsiu paros metu, rūsyje).

Kontaktas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis - naftos produktai,

(kuras, tepalai ir kt.), rūgštys, šarmai esantys mišiniuose bei kitos naudojamos

pavojingos cheminės medžiagos, gruntas, dažai, klijai, sandarinimo medžiagos.

Fizinis darbo krūvis keliant krovinį rankomis ir jo pernešimu, dalyvaujant rankų,

kojų ir nugaros raumenims.

Kritimas iš aukščio – fasadiniai pastoliai; mobilūs bokšteliai, kopėčios; mobilios

darbinės kėlimo platformos; darbo vietos aukštyje neapsaugotos apsauginiais

aptvėrimais.

Kritimas tame pačiame lygyje (horizontalus), paslydimo, suklupimo, užkliuvimo

pavojus.

Krintantys daiktai – krovinių kėlimas kranais; darbo vietos aukštyje

neapsaugotos apsauginiais aptvėrimais; pavojingos zonos šalia pastatų, kėlimo

įrenginių.

Užgriuvimo, prispaudimo pavojus – sunkiųjų statybinių konstrukcijų

montavimas ir demontavimas naudojant kėlimo įrenginius.

Judančio transporto užvažiavimo, prispaudimo, pavojus - statybinių medžiagų

pristatymas, atliekų išvežimas, gerbūvio darbai.

Įtraukimo, suspaudimo, sutraiškymo pavojus besisukančių mechanizmų bei

įrenginių dalių.

Įsipjovimo, įsidrėskimo pavojus naudojant aštrius įrankius ar medžiagas

aštriomis briaunomis, smailiais kampais.

Elektros srovės poveikis (kintamos elektros srovės įtampa virš 50 V ir pastovios

elektros srovės įtampa virš 75 V, aukšta įtampa – 10 kV ir daugiau.).

Atskilusios, lekiančios apdirbamų medžiagų dalelės – pavojingos zonos

statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo priemonėmis.

Gaisro pavojus – suvirinimo darbai, metalo pjovimo darbai elektriniais įrankiais

sukeliant kibirkštis, elektrinių buitinių prietaisų naudojimas.

Sandėliuojamų statybinių medžiagų ir konstrukcijų galimas pasislinkimas,

griūtis – statybinių medžiagų ir sunkiųjų konstrukcijų sandėliavimas.

Kitų organizacijų ir jų darbuotojų vykdomų darbų ir paslaugų pavojus.

Dulkių pavojus – šiltuoju metu vykdomi žemės kasimo darbai, statybos darbai.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

2022 m.

2023 m.

Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius

Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų)

skaičius milijonui išdirbtų valandų

1,31

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

2024 m. planai:

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 403-9

Sužeidimai, susiję su darbu

Pastaba: Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (angl. total

recordable injury rate per million hours worked) rodiklis yra apskaičiuotas pagal GRI 403-9 standarto

formulę. Visų darbuotojų bendras per 2023 m. dirbtų valandų skaičius yra 11269833 val.

Įdiegta elektroninė kvalifikacijos ir darbuotojų saugos ir

sveikatos mokymo platforma, siekiant gerinti mokymo

kokybę ir pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui.

Skaitmenizuotas asmeninių apsaugos priemonių

išdavimo procesas. Nuo 2023-03-01 asmeninės apsaugos

priemonės darbuotojams išduodamos per elektroninę

platformą VIACOREX.

DARBUOTOJŲ SVEIKATOS IR SAUGOS MOKYMAI

Bendrovė vykdo darbuotojų sveikatos ir saugos darbe mokymus, siekiant užtikrinti,

kad kiekvienas darbuotojas būtų informuotas ir pasirengęs saugiai atlikti savo

pareigas. Mokymų programa yra sudaryta iš kelių dalių:

Teoriniai mokymai, kurie apima sveikatos ir saugos darbe

pagrindus, teisinius aktus, bendrovės taisykles ir procedūras.

Taip pat dėmesys skiriamas pavojaus identifikavimui ir

saugaus elgesio principams, įskaitant asmeninės apsaugos

priemonių naudojimą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.

Praktiniai mokymai, susiję su konkrečiais pavojais ir

veiklomis, pavyzdžiui, gaisro sauga, civilinė sauga, cheminių

medžiagų naudojimas ir padidintos rizikos darbai. Čia taip pat

įtraukiami evakuacijos plano mokymai ir pirmosios pagalbos

principai.

Periodiniai žinių patikrinimai ir praktinės treniruotės, skirtos

atnaujinti ir patikrinti darbuotojų žinias bei įgūdžius realiose

ar simuliuotose situacijose.

Bendrovės vadovai ir saugos specialistai atsakingai užtikrina mokymų kokybę,

nuolat atnaujindami programas atsižvelgdami į naujausius pavojus ir teisinius

reikalavimus. Taip bendrovė siekia sukurti saugią darbo aplinką ir garantuoti, kad

kiekvienas darbuotojas būtų gerai pasirengęs veiksmams įvairiose situacijose.

2023-03-16 Technikos direktorius K. Grimalis, DSST vyr.

specialistas V. Fijalkauskas ir statybos vadovas K. Kurpis

dalyvavo kompanijos „PETROFAC“ forume „2023

Contractors safety forum Lithuania“, kuriame Lietuvos ir

užsienio kompanijos dalinosi saugios aplinkos kūrimo

patirtimi.

Pradėta skaitmenizuoti darbuotojų privalomą sveikatos

tikrinimą naudojant elektroninę platformą esveikata.lt

siekiant gerinti sveikatos tikrinimo kokybę ir informacijos

pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui.

2024 m. – „Nelaimingų atsitikimų darbe nulinė vizija“

tikslas – 0 nelaimingų atsitikimų darbe.

2024 m. I ketvirtį baigti diegti DSS vadybos e. platformą

„SAUGA.lt“; DSS ir kompetencijų (profesinius mokymus

vykdyti naudojant e. Platformą „SAUGA.lt“.

Gerinti darbuotojų ir vadovo suvokimo lygį DSS ir rizikos

vertinimo srityse tobulinant mokymo programas,

informacijos pateikimo būdus.

GRI 403-5

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Vienas pagrindinių Grupės strategijos tikslų – skatinti darbuotojų mokymąsi ir

tobulėjimą visuose lygmenyse. Personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų

įgūdžių tobulinimas leidžia užtikrinti tinkamą ir sklandžią Grupės įmonių bei veiklos

procesų eigą, o taip pat yra vienas svarbiausių konkurencingumą užtikrinančių

veiksnių.

Personalo ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgiant į Grupės tikslus ir

darbuotojų kompetenciją reikalingą šiems tikslams pasiekti. Grupės darbuotojams

suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose,

seminaruose, konferencijose. Grupėje nuolat vykdomas vidinis darbuotojų

mokymas, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietai keliamus reikalavimus.

Didžiausią dėmesį mokymų metu Grupė skiria Darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS)

mokymams, kurie yra įtraukti ir aprašyti Grupės Darbuotojų saugos ir sveikatos

politikoje. Šios temos sklandžiam procesui užtikrinti Grupėje taip pat yra įdiegta ISO

45001 procedūra Personalo mokymas (KADSSVP-016), o mokymų tvarka apibrėžta

Grupės darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities

tikrinimo ir vertinimo tvarkoje.

Bendrovė ir jos įmonės yra atsakingos už savo darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių

ugdymą, o tai reiškia, kad jos investuoja laiką ir lėšas į reikalingų mokymų ir

švietimo programų organizavimą bei įgyvendinimą.

Mokymai Grupėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai).

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

Grupė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant

gerinti jų kompetencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2023 m.

buvo organizuojami mokymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Mokymai, kuriuose

dalyvavo darbuotojai, išvardinti toliau pateikiamoje lentelėje.

4712

Per 2023 m. Grupė iš viso skyrė valandų įvairiems

išoriniams ir vidiniams mokymams.

DARBUOTOJŲ MOKYMAS

IR ŠVIETIMAS

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui



2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

Specialistų

skaičius

Skaičius, val.

Vidutinis mokymų

valandų skaičius

darbuotojui

Moterys

130

170

21,67

8,95

Vyrai

143

272

2791

4542

19,52

16,70

Pardavimų ir derybų

4,00

5,33

Aukštalipio

916

148

22,90

6,43

Krovinių kabinėtojas

277



13,19

Priešgaisrinės saugos

(darbuotojo)

161

176

3,35

2,98

Priešgaisrinės saugos

(vadovo)

6,83

5,67

Civilinės saugos

0,11

1,82

Smurtas ir

priekabiavimas:

pavojus, prevencijos

priemonės, darbuotojų

teisės ir pareigos

0,11

1,82

Kėlimo platformos ir jų

įrangos operatorius

1274



31,07

Darbo kėlimo kranais

organizavimas



3,00

Bokštinio krano

operatorius



32,00

Mobilių darbinių

platformų darbo

vadovas



16,00

Statybos saugos ir

sveikatos darbe

koordinatorius



32,00



2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

Specialistų

skaičius

Skaičius, val.

Vidutinis mokymų

valandų skaičius

darbuotojui

Pirmos pagalbos

mokymai

143

0,11

2,70

DSS specialistai

652

1072

72,44

76,57

Darbuotojų saugos ir

sveikatos tobulinimas



21,33

Darbdavio įgalioti

asmenys*

170

34,00

Energetikos

darbuotojai (šilumos

ūkis)

234

29,25

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

gauti

8,00

16,00

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

pratęsti

404

704

23,76

24,28

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

papildyti darbui

kultūros paveldo

objekto teritorijoje, jo

apsaugos zonoje,

kultūros paveldo

vietovėje

160

259

16,00

19,92

Atsakingų konstrukcijų

suvirintojų atestacijos

mokymai

128

32,00

GRI 2-4 GRI 404-1

* Darbdavio įgaliotas asmuo – tai struktūrinio dalinio

vadovas, kuriam įmonės vadovas pavedė įgyvendinti

DSS prevencines priemones (skyriaus, tarnybos,

biuro ir kito padalinio vadovas)

Pastaba: Už 2023 m. pateikiama lentelė yra atnaujinta

su duomenimis už 2022 m., nes praeitų metų

ataskaitoje informacija buvo atskleista nepilnai.

243

apmokyti

darbuotojai ir

vadovai

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Grupė nuosekliai siekia puoselėti vidinės tvarumo kultūros gyvavimą. Didelis

dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui, kuriama palanki terpė naujų idėjų

plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Grupė siekia užtikrinti,

jog darbuotojai gerai jaustųsi savo darbo vietoje, galėtų tobulėti, plėsti savo

kompetencijas ir žinias, laisvai kurti bei įgyvendinti su tvarumu susijusias idėjas.

Pagrindiniai Grupėje priimti tvarios kultūros principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai).

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai).

Etiškas (padorus) elgesys.

Pagarba (įsiklausymas ir reagavimas) suinteresuotųjų šalių interesams.

Pagarba įstatymų viršenybei.

Tarptautinio elgesio normų laikymasis.

Pagarba žmogaus teisėms.

Tinkamai įdiegta tvarumo kultūra padeda įmonei valdyti neigiamą poveikį aplinkai,

užtikrinti tvarios statybos procesą ir prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo.

Vidinės tvarumo kultūros kūrimui ir puoselėjimui Grupė yra parengusi papildomus

susijusius dokumentus, kuriais siekia supažindinti darbuotojus su Grupės pozicija

įvairių tvarumo klausimų atžvilgiu. Visiems darbuotojams pasiekiami šie

dokumentai:

Tiekėjų elgesio kodeksas

Aplinkosaugos politika

VIDINĖS TVARUMO KULTŪROS

KŪRIMAS

Praktiniai pirmosios pagalbos mokymai – visi norinys

Panevėžio ir Vilniaus darbuotojai dalyvavo pirmosios

pagalbos kursuose, kuriuose sužinojo arba prisiminė, kaip

elgtis gyvybei grėsmę keliančiose situacijose, kad

prireikus galėtų pagelbėti kolegoms, artimiesiems ar

kitiems savo aplinkos žmonėms.

Praplėstas turimų saulės elektrinių parkas ir jų galia

Hustal UAB.

Hustal UAB kolegos ėmėsi konkrečių veiksmų

aplinkosaugos srityje ir parengė dvi aplinkosaugines

produktų deklaracijas (EDP). Pagrindinės produkcijos

deklaracijoje vienas pagrindinių rodiklių – produktų

globalinio atšilimo potencialas (GWP) – sumažintas nuo

2,83 iki 1,47 kgCO2/kg, o dėžinių sijų deklaracijoje

pasiektas itin mažas GWP – 0,877 kgCO2/kg. Tai reiškia,

kad dabar Hustal UAB gaminiai palieka mažesnį anglies

dioksido pėdsaką ir yra ekologiškesni.

2023 m. pasiekimai:

Gegužės mėn. darbuotojai kartojo žingsnių iššūkio

iniciatyvą, kurios metu nuėjo daugiau nei 22 mln. žingsnių.

Per 2023 m. Grupėje buvo įgyvendintos šios tvarumo kultūrą

skatinančios iniciatyvos:

Tvarumo ataskaita 2023

PST dukterinė įmonė „Skydmedis“ savo gamyboje

naudoja ir pati pilnai savo poreikius aprūpina žalia

energija. Nei elektros, nei šildymui kuro neperka iš išorės.

PST perka ir orientuojasi tik į žalios energijos pirkimus

bendrovės mastu.

Vis dažniau vykdomuose projektuose (ypač vėjo jėgainių)

Bendrovė naudoja pagal mažesnės CO2 emisijos formulę

pagamintą Ecocrete betoną, pasižymintį tais pačiais

standartinio ir ankstyvojo stiprumo rodikliais kaip ir

įprastas betonas, tačiau garantuojantį gana reikšmingą

CO2 emisijos sumažinimą. Bendrovė Siekia ir toliau

naudoti gamtai draugiškesnį betoną bei taikyti kitas,

efektyviau naudoti resursus ir mažinti aplinkos taršą

padedančias technologijas.

Bendrovė stengiasi atsakingai apgalvoti ir savo klientams

ar partneriams ypatingomis progomis dovanoti tvarias

dovanas. Pvz, Lazdynų baseino statybos užbaigimo proga

teritorijoje buvo pasodintas ąžuoliukas su atminimo

lentele; partneriams „OP bankui“ jų įsikūrimo Lietuvoje

jubiliejaus proga taip pat įteiktas ir pasodintas medelis

šalia jų ofiso.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Teigiamas poveikis bendruomenėms yra viena svarbiausių Grupės krypčių. Grupė
tiki, kad socialinė verslo atsakomybė, – veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir
valdoma  kaip  bet  kuri  kita  verslo  veikla,  –  veda  prie  tvarios,  ir  atsakomybe
pagrįstos, ekonomikos kūrimo. 
Grupės  pastovus  ir  nuolatinis  verslo  ir  projektų  valdymo,  kokybės,  klientų
pasitenkinimo, tiekimo  ir subrangovų grandinių  valdymo, aplinkosaugos ir  viešųjų
ryšių  tobulinimas  –  tai  ne  tik  atvirumas  ją  supančiai  aplinkai,  bet  ir  tikslas  veikti
etiškai,  sąžiningai  ir  skaidriai  rinkos,  aplinkosaugos,  visuomenės  ir  darbuotojų
atžvilgiu.
Grupės  įmonės  savo  veikloje  vadovaujasi  aukščiausio  lygmens  verslo  etikos
standartais  ir  socialinės  etikos  principais.  Socialinės  atsakomybės  veikla  yra
paremta  Grupės  vertybėmis  ir  apibrėžia  Grupės  požiūrį  į  savo  veiklą,  socialinių,
aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus
procesus, bei į santykius su užsakovais.
Statybų  sektorius  savo  veikla  palieka  gana  žymų  pėdsaką  gamtai  bei  aplinkai:
eikvojami  gamtos  ištekliai,  naudojama  daug  įvairios  technikos  (sunkvežimiai,
traktoriai ir kt.) bei taršių statybinių žaliavų (medžiagų). Nevaldant rizikų, susijusių su
tokios veiklos vykdymu, poveikis aplinkai, įskaitant bendruomenes, gali būti didelis. 
Sėkmingam  šios  temos  suvaldymui  Grupė  įgyvendina  vietos  bendruomenių
įtraukimą, poveikio vertinimą ir šias plėtros programas:
Nustatant  aplinkos  apsaugos  aspektus  yra  atsižvelgiama  į  gyvavimo  ciklo
perspektyvą.  Proceso  metu  vertinami  šie  pagrindiniai  produkto  ir  (arba)
paslaugos  gyvavimo ciklo tarpsniai:  žaliavų  įsigijimas,  projektavimas, statybos
produktų  gamyba,  gabenimas,  statinio  statyba,  statinio  naudojimas,
nugriovimas pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas. 
Grupėje  vykdoma  aplinkosaugos,  socialinių  ir  valdysenos  rodiklių  stebėsena
bei  atliekami  matavimai:  atliekų  kiekis,  naudojamų  pavojingų  cheminių
medžiagų  kiekis,  grunto  taršos  incidentai  naftos  produktais,  lietaus  nuotekų
užterštumas,  vidaus  degimo  variklių  išmetamų  dujų  matavimai,  oro
užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtumas, gatvių tarša
purvu ir (arba) dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt
. 
Matavimų  rezultatus  Grupė  bei  jos  įmonės  teikia  kontroliuojančioms
institucijoms.
TEIGIAMAS POVEIKIS VIETOS
BENDRUOMENĖMS
Tvarumo ataskaita 2023
GRI 413-1
PARAMA VIETOS BENDRUOMENĖMS
2023  m.  Grupė  toliau  įgyvendino  savo  tikslą  būti  patikima  ir  socialiai  atsakinga
įmone – investavo finansinius bei žmogiškuosius išteklius į įvairią papildomą veiklą,
rėmė socialinius, sporto, kultūrinius bei sveikatinimo projektus. Per 2023 m. Grupė
parėmė  virš  10  įvairių  organizacijų.  Siekiame  remti  švietimo  bendruomenę,
bendradarbiauti  su  studentais  ir  stiprinti  jų  susidomėjimą  statybų  sektoriaus
veiklomis.
2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 
Prisidėjome  prie  Lietuvos  mokslo  bendruomenės  palaikymo  bei
auginimo:
Skyrėme  stipendiją  geriausios  2022  metų  mokslinės
disertacijos  autorei  pagal  Lietuvos  jaunųjų
mokslininkų  sąjungos  (LJMS)  inicijuotus  „Geriausios
2022 m. disertacijos“ rinkimus.  
Bendradarbiaudami  su  Kauno  technologijų
universiteto  (KTU)  Panevėžio  technologijų  ir  verslo
fakultetu, 2023 m. įsteigėme stipendiją už geriausius
studijų  ir  mokslo  pasiekimus  II-os  pakopos  studijų
programos  „Integruotas  projektavimo  ir  statybos
valdymas“ studentui (-ei).  
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
33

Tvarumo ataskaita 2023

Grupė siekia užtikrinti darbo aplinką, kurios pagrindas yra pagarba pamatinėms

žmogaus teisėms ir žmogiškosioms vertybėms. Žmogaus teisių užtikrinimo svarba

yra apibrėžta PST Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse. PST tikisi,

kad darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai visuose Bendrovės padaliniuose

draudžia bet kokios formos diskriminaciją ir priekabiavimą.

Per 2023 m. Grupėje nenustatyta su žmogaus teisėmis susijusių rizikų, žmogaus

teisių pažeidimų nebuvo.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė laikosi žmogaus teisių apsaugos

principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų, pasisako už sąžiningą ir

skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę

reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet

kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės

darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeimyninės padėties,

priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai, ar asmens savybių, turi

lygias teises ir galimybes. 2023 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas

nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas.

ŽMOGAUS

TEISĖS

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

VALDYSENOS

SRIT IS

Verslo etika yra neatsiejama PST ir Grupės įmonių veiklos dalis. Grupė siekia kurti ir

puoselėti etiško verslo kultūrą, užkirsti kelią korupcijai ir kyšininkavimui bei

sąžiningai konkuruoti.

Grupės pozicija ir platesnis požiūris į verslo etiką yra aprašytas PST darbuotojų,

tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse, kuris yra pasiekiamas visoms

suinteresuotoms šalims.

Grupė yra išskyrusi ir savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

VERSLO

ETIKA

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 205-3

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos

apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti

savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto

prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų

sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir

kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems

Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims,

kurios veikia Grupės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti

galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės

nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus.

Bendrovė ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir

nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų. Grupė

visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą

informaciją.

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami

laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo,

proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų,

racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir

nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Grupė atlieka subrangovų kvalifikacijos

vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų

užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami

reikalavimai.

Per 2023 m. reikšmingų teisės aktų nesilaikymo atvejų užfiksuota nebuvo. Baudų

už įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus taip pat nebuvo. Grupė laikosi

įstatymų vyriausybinių norminių aktų apibrėžta tvarka.

2023 m. korupcijos atvejų įmonėje neužfiksuota.

GRI 2-27

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai,

aplinkai).

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį

visuomenei ir aplinkai).

Etiškas (padorus) elgesys.

Pagarba (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių

interesams.

Pagarba įstatymų viršenybei.

Tarptautinio elgesio normų laikymasis.

Pagarba žmogaus teisėms.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023
GRI 205-2
ANTIKORUPCINIŲ POLITIKŲ IR
PROCEDŪRŲ KOMUNIKACIJA IR
MOKYMAI
Informacijos apie pažeidimus  teikimo ir nagrinėjimo  tvarkos aprašas  įkeltas  į PST
interneto  svetainę  ir  pasiekiamas  visiems  valdymo  organams.  Valdybos  nariams,
generaliniam  direktoriui  išsiųstas  el.  paštu.  Visi  darbuotojai  (100  proc.)  yra
informuoti apie organizacijos antikorupcinę politiką ir procedūras.
Verslo  partneriams  informacijos  apie  pažeidimus  teikimo  ir  nagrinėjimo  tvarkos
aprašas  pasiekiamas  PST  interneto  svetainėje.  Supažindinimo  procentas  nėra
skaičiuojamas.
2023 metais valdymo organo narių apmokymai apie antikorupciją nebuvo rengiami.
Apmokymai darbuotojams  taip pat nebuvo  rengti –  procedūra detaliai  paaiškinta
minėtame tvarkos apraše. Darbuotojai su ja yra supažindinami pasirašytinai. 
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
37

Vietovė

Įsigytų produktų ir paslaugų dalis pagal valstybes (%)

2022 m.

2023 m.

Lietuva

94,4

88,87

Lenkija

2,7

3,2

Latvija

1,5

7,64

Vokietija

1,3

0,28

Tvarumas tiekimo grandinėje valdomas renkantis tiekėjus, atsižvelgiant į jų

taikomas praktikas, poveikį aplinkai, žmogaus teisėms ir bendruomenėms.

Prisidedant prie tvarumo iniciatyvų tiekimo grandinėje Grupė gali suteikti impulsą

statybinių produktų tiekėjams ir gamintojams jungtis ir siekti didesnio savo veiklos

tvarumo.

Tinkamam šios temos proceso užtikrinimui yra numatyta pirkimo–pardavimo

procedūra. Papildomai, šios temos valdymas apibrėžtas Kokybės ir Aplinkosaugos

politikose.

Pirkimų biudžeto dalis pagal veiklos vietoves

TVARUMAS TIEKIMO

GRANDINĖJE

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 204-1 GRI 308-1

Pastaba: Grupės vietinių tiekėjų apibrėžtis – Lietuva. Pagrindinės veiklos vietovės apibrėžtos pagal

objektus.

Nauji tiekėjai Iki šiol nebuvo vertinami pagal aplinkosaugos ir socialinius kriterijus.

Ateityje numatoma pradėti vertinti tiekėjus pagal tvarumo kriterijus ir pirmenybę

teikti tiekėjams, kurie šiuos kriterijus atitinka.

2023 m. pasiekimai:

2022 m. skaitmenizavus pirkimų valdymo

sistemą, pirkimai pradėti vykdyti e-pirkimų

platformoje Viacorex. 2023 m. 90 proc.

pirkimų buvo vykdomi per šią sistemą.

2022 m. pirkimo–pardavimo sutartys buvo

perkeltos į Doclogix programą – tai leidžia

ženkliai mažinti popieriaus ir spausdinimo

dažų sunaudojimą. Tad 2023 m. buvo

atsisakyta popierinių priedų prie bendrinių

sutarčių, siunčiami e-užsakymai. Taip

vykdoma iki 80 proc. pirkimų.

GRI 414-1

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Bendrovė  ir  Grupės  įmonės  nuolat  skiria  didelį  dėmesį  veiklos  valdymo
efektyvumui didinti, statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms
diegti. Grupė ieško būdų, kurie leistų efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius
taupančius  procesų  valdymo  būdus,  gerinti  darbuotojų  darbo  sąlygas,  statybos
darbų ir paslaugų kokybę. Tad 2023 m. bendrovė pradėjo pagrindinės savo veiklos
–  projektų  valdymo  procesų  optimizavimą.  Bus  siekiama  procesus  išgryninti  bei
suskaitmeninti.
Optimizuodama gamybos procesus, Bendrovė ir jos įmonės siekia mažinti veikloje
naudojamos energijos kiekius.  Investuojama į žalią energiją pasigaminti ir naudoti
leidžiančias technologijas. 
Siekdama  palaikyti  aukščiausią  kompetenciją  statybos  sektoriuje,  savo  veikloje
Grupė diegia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas. Bendradarbiaudama
su partneriais, Grupė siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų
taikymo plėtojimo projektų valdymo veikloje.
Statinių  projektų  rengimui  Grupė  naudoja  šiuolaikines  projektavimo  programas.
Grupė  taip  pat  vykdo  aktyvią  stebėseną  ir  nuolat  pildo  naudojamų  programų
paketą aktualiomis programomis.
INOVACIJOS IR VEIKLOS
EFEKTYVUMAS
Tvarumo ataskaita 2023
2024 m. planai:
2024  m.  Bendrovės  prioritetas  bus  skiriamas  procesų
skaitmeninimui  (projektų  valdymo,  personalo  valdymo,
duomenų  analizės).  Taip  pat  bus  siekiama  įsigyti  ir
įdiegti  įrangą  bei  mechanizmus  leisiančius  padidinti
darbo  našumą,  darbų  atlikimo  tikslumą  bei  sumažinti
vykdomos veiklos poveikį aplinkai, kuro suvartojimą.
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
39

Paslaugų ir statinių kokybė – viena pagrindinių strateginių Grupės temų. Bendrovė
ir  jos  įmonės  siekia  užtikrinti,  kad  įgyvendinami  projektai  būtų  aukštos  kokybės,
patenkintų klientų poreikius ir atitiktų industrijos standartus. 
Siekdama patenkinti  klientų poreikius  ir lūkesčius,  Grupė stengiasi  suprasti ne  tik
kliento  nustatytus,  bet  ir  prognozuojamus  poreikius,  nustatydama  svarbiausias
produktų (paslaugų) charakteristikas, įvertindama savo padėtį rinkoje, nustatydama
rinkos  galimybes,  silpnąsias  vietas  bei  numatydama  konkurencinį  pranašumą
ateityje.
Sklandžiam  šios  temos  vykdymui  Grupė  vadovaujasi  sukurta,  dokumentais
įforminta,  įgyvendinta  ir  nuolat  prižiūrima  kokybės  vadybos  sistema.  Grupė
įsipareigoja nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą pagal LST EN
ISO 9001:2015 standarto reikalavimus. Tam nustatyti specialūs procesai, apibrėžta
jų  seka  ir  sąveika,  taip  pat  nustatyti  kriterijai  ir  metodai  efektyviam  procesų
valdymui. 
Planuodama  produkto  bei  paslaugų  realizavimą,  Bendrovė  ir  jos  įmonės  yra
nustačiusios  kokybės  tikslus  ir  reikalavimus,  keliamus  produktui  ar  paslaugai.
Reikalavimai  išsamiai  aprašyti  Grupės  Kokybės  politikoje.  Kokybės  tikslai  bei
reikalavimai yra peržiūrimi kas 1 metus.
Bendrovėje ir  jos įmonėse įdiegtas  vadybos sistemos sertifikuoja  nepriklausomas
priežiūros  auditas,  kurį  vykdo  sertifikacinės  firmos  „Bureau  Veritas”  auditoriai.
Vadovybinės vertinamosios analizės metu yra analizuojami vidaus ir išorės auditų
rezultatai ir priimami sprendimai vadybos sistemos gerinimui.
PASLAUGŲ IR STATINIŲ
KOKYBĖ
2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 
2023 m. siekiant suefektyvinti bendravimą ir užduočių
pasidalijimą  su  bendradarbiais,  tiekėjais,
subrangovais  ir  užsakovais  garantinio  laikotarpio
užduočių  valdymui  buvo  pradėta  naudoti  Einpix
programa.  Ji  leido  supaprastinti  užduočių  ir  defektų
valdymą, efektyviai spręsti neatidėliotinas problemas
ir  prižiūrėti  darbuotojų  vykdomas  užduotis  realiuoju
laiku, stebėti užsakovo reakciją į atliekamus darbus.
2024 m. planai:
Kokybės  klausimus  integruoti  į  diegiamą  projektų
valdymo IT sistemą.
Tvarumo ataskaita 2023
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
40

Rizikos  valdymas  yra  strateginio  valdymo  dalis  ir  neatsiejamas  nuo  kasdienės
Grupės veiklos. Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir
reikšmingas  rizikas  ir  optimaliai  jas  valdyti.  Grupė  siekia  nuolat  vertinti  veiklos
rizikas ir diegti priemones jų šalinimui ir mažinimui.
Vykdydama veiklą PST ir Grupės įmonės susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis:
Teisinio reguliavimo
Didelės konkurencijos
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo
Ekonomikos cikliškumo
Užsakymų gavimo tolygumas
Nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje 
Medžiagų kainų augimo
Makroekonominių veiksnių 
Dempingo
Tik  kai  kurios  iš  jų  gali  žymiau  paveikti  Grupės  ir  Bendrovės  veiklos  rezultatus.
Pagrindiniai  faktoriai,  sukuriantys  Bendrovės  ir  Grupės  verslo  riziką,  yra
konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. 
Statybos  paslaugų  paklausa  stipriai  priklauso  ir  nuo  investicijų  apimties  bei
finansavimo  gaunamo  iš  ES  struktūrinių  fondų.  Medžiagų  ir  paslaugų  kainų
augimas  ir  svyravimai  apsunkina  vykdomų  projektų  biudžetų  sudarymo  procesą
bei  galimybę  pradėtus  projektus  užbaigti  pagal  suplanuotas  išlaidas.  Tai  sukelia
papildomą  riziką  vykdant  fiksuotos  kainos  statybos  sutartis  ir  mažina  projektų
pelningumą. 
Bendrovės ir Grupės veiklai įtaką daro  ir Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės
įmonės,  ekonominė  situacija  (ekonominis  cikliškumas),  geopolitiniai  pokyčiai,
Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išlieka rizikos susijusios su COVID-19. 
Vis  dar  išlieka  neapibrėžtumas  pasaulio  ekonomikos  raidos  tendencijose  dėl
numatomos regioninės ir pasaulinės krizės.
Daugiau  informacijos  apie  rizikas  bei  jų  valdymą  pateikiama  Grupės  metinio
pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita” 
RIZIKŲ
VALDYMAS
Informacija  apie  iškylančios  finansinės  rizikos  tipus  ir  rizikos  valdymą  pateikta
Atskirų finansinių  ataskaitų 4-oje  pastaboje ir  Konsoliduotų finansinių  ataskaitų 4-
oje  pastaboje. Teisiniai  neapibrėžtumai  pateikti  Atskirų finansinių ataskaitų  28-oje
pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje. 
Tvarumo ataskaita 2023
SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS  APIE TVARUMO ATASKAITĄ  TRUMPAI APIE GRUPĘ
41

Tvarumo ataskaita 2023

RODYKLĖ

GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Pareiškimas dėl GRI standartų naudojimo

Akcinės bendrovės

Panevėžio statybos trestas

tvarumo ataskaita atitinka

GRI standartus ir yra

pateikta už laikotarpį nuo

2023 m. sausio 1 d. iki

gruodžio 31 d.

Taikomi GRI 1

GRI 1: Taikymo pagrindai

2021

Taikomi GRI standartai sektoriams

Netaikomi

GRI 2: Bendroji informacija 2021

GRI standartas

Puslapis

1. Organizacija ir jos ataskaitų teikimo praktika

2-1

Informacija apie organizaciją

4, 5 psl.

2-2

Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo

ataskaitą

4, 5 psl.

2-3

Ataskaitinis laikotarpis, ataskaitų teikimo

dažnumas ir kontaktinis asmuo

klausimams apie ataskaitą

4 psl.

2-4

Pasikartojanti informacija

4, 31 psl.

2-5

Išorinis patikrinimas

4 psl.

2. Veikla ir darbuotojai

2-6

Veikla, vertės grandinė ir kitiverslo

santykiai

5 psl.

2-7

Darbuotojų skaičius ir įvairovė

24 psl.

2-8

Darbininkai, kurie nėra organizacijos

darbuotojai

24 psl.

GRI standartas

Puslapis

3. Valdymas

2-9

Valdymo struktūra ir sudėtis

8 psl.

2-10

Aukščiausiojo valdymo organo narių

siūlymas ir atranka

8 psl.

2-11

Aukščiausiojo valdymo organo

pirmininkas

8 psl.

2-12

Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo

prižiūrint organizacijos poveikio valdymą

8 psl.

2-13

Atsakomybės už organizacijos poveikio

valdymą delegavimas

8 psl.

2-14

Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo

teikiant tvarumo ataskaitas

4 psl.

2-15

Interesų konfliktai

8 psl.

2-16

Pranešimai apie kritines problemas

8 psl.

2-17

Aukščiausiojo valdymo organo narių

turimos žinios darnaus vystymosi srityje

8 psl.

2-18

Aukščiausiojo valdymo organo veiklos

tvarumo srityje rezultatų vertinimas

Iki šiol nebuvo nustatyta

konkretaus proceso vertinti

valdybos veiklą tvarumo

atžvilgiu. Toks procesas būtų

numatytas, jeigu atsirastų

poreikis.

2-19

Atlygio politika

27 psl.

2-20

Atlyginimų nustatymo procesas

27 psl.

2-21

Metinio atlyginimo santykis

27 psl.

4. Strategija, politika ir taikomos praktikos

2-22

Pareiškimas apie tvarios plėtros

strategiją

3 psl.

2-23

Atsakingo verslo politika

7 psl.

2-24

Atsakingo verslo politikoje apibrėžtų

įsipareigojimų įtvirtinimas

7 psl.

2-25

Sukelto neigiamo poveikio ištaisymo

procesai

8 psl.

2-26

Patarimų ir susirūpinimą keliančių

klausimų iškėlimo instrumentai

8 psl.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

GRI standartas

Puslapis

2-27

Atitiktis teisiniam reguliavimui

36 psl.

2-28

Narystė asociacijose

AB „Panevėžio statybos trestas“ yra

Lietuvos statybininkų

asociacijos,Statybos produktų

bandymų laboratorijų asociacijos

irPanevėžio prekybos, pramonės ir

amatų rūmų narė.UAB „Metalo

meistrai“ – Lietuvos suvirintojų

asociacijos narė,UAB „PST investicijos”

– Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros

asociacijos narė.

5. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

2-29

Bendradarbiavimo su

suinteresuotomis šalimis praktika

9 psl.

2-30

Kolektyvinės sutartys

Įmonė nėra sudariusi su darbuotojais

kolektyvinės sutarties.

GRI 3: Pagrindinės tvarumo temos 2021

3-1

Pagrindinių tvarumo temų

nustatymo procesas

9 psl.

3-2

Pagrindinių tvarumo temų sąrašas

10 psl.

3-3

Pagrindinių tvarumo temų

valdymas

10 psl.

Ekonominės temos

GRI 204: Pirkimų praktika 2016

204-1

Išlaidų vietiniams tiekėjams dalis

38 psl.

GRI 205: Antikorupcija 2016

205-2

Antikorupcinių politikų ir

procedūrų komunikacija ir

mokymai

37 psl.

205-3

Patvirtinti korupcijos incidentai ir

veiksmai, kurių buvo imtasi

36 psl.

Aplinkosaugos temos

GRI 302: Energija 2016

302-1

Energijos suvartojimas

organizacijoje

19 psl.

302-3

Energijos intensyvumas

19 psl.

GRI standartas

Puslapis

GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2018

303-5

Vandens suvartojimas

21 psl.

GRI 305: Emisijos 2016

305-1

Tiesioginės (Scope 1) ŠESD emisijos

19 psl.

305-2

Netiesioginės (Scope 2) energijos ŠESD

emisijos

19 psl.

305-3

Kitos netiesioginės (Scope 3) ŠESD

emisijos

19 psl.

305-4

ŠESD emisijų intensyvumas

19 psl.

GRI 306: Atliekos 2020

306-3

Susidariusios atliekos

20 psl.

306-4

Atliekos, kurios nebuvo pašalintos

20 psl.

GRI 308: Tiekėjų patikrinimas pagal aplinkosaugos kriterijus 2016

308-1

Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal

aplinkosaugos kriterijus

38 psl.

Socialinės temos

GRI 401: Įdarbinimas 2016

401-1

Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų

kaita

25 psl.

401-3

Vaiko priežiūros atostogos

25 psl.

GRI 402: Darbo santykiai 2016

402-1

Trumpiausias pranešimų apie veiklos

pakeitimus laikotarpis

Sutampa su Darbo kodekse

nustatytais terminais

GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga 2018

403-1

Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo

sistema

28 psl.

403-5

Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai

29 psl.

403-9

Sužeidimai, susiję su darbu

29 psl.

GRI 404: Darbuotojų mokymai ir ugdymas 2016

404-1

Vidutinis mokymo valandų skaičius, per

metus tenkantis darbuotojui

31 psl.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

GRI standartas

Puslapis

GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016

405-1

Valdymo organų ir darbuotojų

įvairovė

26 psl.

GRI 406: Nediskriminavimas 2016

406-1

Diskriminavimo atvejai ir

korekciniai veiksmai, kurių buvo

imtasi

26 psl.

GRI 413: Vietos bendruomenės 2016

413-1

Veiklos, susijusios su vietos

bendruomenių dalyvavimu,

poveikio vertinimu ir plėtros

programomis

33 psl.

GRI 414: Tiekėjų vertinimas pagal socialinius kriterijus 2016

414-1

Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti

pagal socialinius kriterijus

38 psl.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Pasaulinio susitarimo principas

Puslapis

Mes remiame ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises.

34 psl.

Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais.

34 psl.

Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas.

34 psl.

Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Nesinaudojame vaikų darbu ir stengiamės prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Nediskriminuojame ir stengiamės prisidėti prie profesinės diskriminacijos panaikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Taikome prevencines priemones ir laikomės atsargumo principo aplinkos atžvilgiu.

7 psl.

Imamės iniciatyvų, skatinančių atsakomybę už aplinką.

17 psl.

Skatiname aplinkai draugiškų technologijų kūrimą ir taikymą.

17 psl.

Netoleruojame korupcijos ir kovojame su visomis jos formomis, įskaitant papirkinėjimą ir kyšininkavimą.

36 psl.

JT PASAULINIO

SUSITARIMO PRINCIPAI

Šio amžiaus pradžioje Jungtinės Tautos sudarė ir paskelbė 10 universalių principų

(angl. Global Compact), kurių savanoriškai laikytis kviečiamos visos organizacijos,

siekiančios veiklą vykdyti atsakingai ir tvariai. Savo veikloje remiame šiuos principus

ir skatiname jų įgyvendinimą tose srityse, kuriose galime daryti įtaką. Žemiau

pateikiame visų principų sąrašą ir nurodome, kuriuose puslapiuose šioje ataskaitoje

yra aprašyta mūsų veikla, siekiai ir iniciatyvos šių principų įgyvendinimo atžvilgiu.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ