AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

už 2021 metus, parengtos pagal

Tarptautinius finansinės atskaitomybės

standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje, pateikiamos kartu su

nepriklausomo auditoriaus išvada ir

metiniu pranešimu

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas

Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas, valdymo

ataskaita, konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio

ataskaita

Bendrovės valdysenos ataskaita

Auditoriaus išvada

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB „Panevėžio statybos trestas“

Įmonės kodas: 147732969

Telefonas: +370 45 505 503

Telefaksas: +370 45 505 520

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Justas Jasiūnas, pirmininkas

Gvidas Drobužas

Kristina Mačiulienė

Lina Simaškienė

Vaidas Grincevičius

Vadovybė

Egidijus Urbonas, generalinis direktorius

Auditorius

Grant Thornton Baltic, UAB

Bankai

Luminor Bankas AS

AB SEB Bankas

Swedbank, AB

AB Šiaulių Bankas

OP Corporate Bank Plc Lithuania Branch

Grant Thornton Baltic UAB

Member of Grant Thornton International Ltd

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ akcininkams

Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių

(toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2021 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji

finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų konsoliduotoji bendrųjų pajamų ataskaita,

konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita, konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai

pateikia apie Grupės 2021 m. gruodžio 31 d. konsoliduotą finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų

konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus ir konsoliduotus pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės

atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus

išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą

Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau –

TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su

auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos

finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra

pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo

laikotarpio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir

mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Mes įvykdėme atsakomybes apibūdintas šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų

auditą“, įskaitant susijusias su pagrindiniais dalykais. Atitinkamai, mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą,

kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų

rezultatai, įskaitant procedūras atliktas kaip atsaką į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų

nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

1. Konkurencijos tarybos skirta bauda

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 28 pastaboje, 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo Bendrovė ginčijo Konkurencijos tarybos

sprendimą, ir pagal šią nutartį Bendrovė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio

31 d., pripažino 8,5 mln. eurų baudą ir susijusias 1,4 mln. eurų palūkanas. Bendrovė ginčyja mokėtinų

palūkanų ir vykdymo išlaidų sumas ir veda derybas su VMI dėl mokėjimų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties perskaitymą;

- diskusijas su vadovybe ir vadovybės išorės teisininku apie priimtą nutartį ir kitus veiksmus, kurių

vadovybė ketina imtis dėl mokėjimų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui;

- išorės teisininko laiško, kuriuo atsakoma į mūsų užklausas, analizę;

- atitinkamo ankstesnių metų vadovybės įvertinimo rezultato svarstymas

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

Šis dalykas buvo svarbus mūsų auditui, nes paskirtos baudos ir palūkanų apmokėjimas reikšmingai įtakoja

Grupės pinigų srautus.

Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 27 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra

pakankama.

2. Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Grupės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2, 3.13 ir

18 pastabose, Grupė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų pabaigoje

nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas palyginant visų iki

finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo to,

kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl šių

sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų (tiek

teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Grupės pajamų pripažinimo proceso, įskaitant taikyto su nebaigta statyba susijusio pajamų

pripažinimo modelio ir su ilgalaikėmis statybos sutartimis susijusių kontrolių supratimo atnaujinimą.

Mes taip pat įvertinome, kaip vadovybė daro apskaitinius įvertinimus (nustato projekto baigtumo lygį),

ir duomenų, kuriuo ji grindžia tokius įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą, kaip tai aprašyta

toliau.

- Grupės pajamų ir sąnaudų priskyrimo konkrečiai sutarčiai pagrindinių kontrolių testavimą.

- Vadovybės prognozių tikslumo svarstymą dėl galimo tendencingumo, palyginant pasirinktų 2021 m.

baigtų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis maržomis,

kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2020 m. gruodžio 31 d.

- Apsvarstymą, ar visos reikšmingos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos.

- Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms

ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir

kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar projektai,

kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti

pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

- palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės

skaičiavimus;

- svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų

supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už sutartis

atsakingiems vadovams;

- palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą, su

į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi faktinę

darbo pažangą, ir ar įtrauktos išlaidos yra tinkamos pagal savo pobūdį;

- svarstydami Grupės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant į mūsų

supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Grupės veiklos rezultatus;

- ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su pajamų

sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų užbaigimo lygį.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinių ataskaitų 2, 3.13 ir 18 pastabose yra pakankamai atskleista susijusi

informacija.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

3. Investicinio turto tikrosios vertės įvertinimas

Grupė apskaito investicinį turtą finansinėse ataskaitose tikrąja verte (40-asis TAS). Reikšmingas investicinio

turto straipsnyje rodomos sumos padidėjimas 2021 m. gruodžio 31 d. yra susijęs su UAB „Šeškinės projektai“

vystomo verslo centro projekto tikrosios vertės pasikeitimo pelnu, kuris pateikiamas bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

Grupės investicinio turto tikroji vertė pagrįsta įvertinimais, kuriuos atliko nepriklausomi turto vertintojai. Šie

vertinimai priklauso nuo tam tikrų pagrindinių prielaidų, kurioms padaryti būtina priimti reikšmingus

sprendimus. Informacija apie vertinimo metodus ir pagrindinius vertinime naudotus duomenis atskleista 2 ir 16

pastabose.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų

vadovybės įvertinimų.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

- Mes įgijome supratimą, kaip vadovybė nustato investicinio turto tikrąją vertę (įskaitant metodus ir

prielaidas).

Atsižvelgėme į šiuos dalykus:

- nepriklausomo išorės vertintojo kompetenciją, gebėjimus ir objektyvumą;

- mūsų įgytą supratimą apie išorės vertintojo taikomus metodus rinkos vertei nustatyti;

- vadovybės išoriniam vertintojui pateiktų duomenų tikslumą ir tinkamumą, kuomet buvo naudotas

diskontuotų pinigų srautų metodas. Mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, naudotas

rengiant diskontuotus pinigų srautus, įskaitant diskonto normas, turto savininko kaštus, rinkos nuomos

kainas, užimtumą ir kitas;

- rinkos kainų lygio svarstymą, kur įvertinimui buvo naudojamas palyginamųjų rinkos verčių metodas.

Galiausiai, apsvarstėme, ar Grupės finansinių ataskaitų 2 ir 16 pastabose yra pakankamai atskleista su dalyku

susijusi informacija.

4. Prekybos gautinu sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip atskleista Grupės finansinių ataskaitų 18 pastaboje, 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje

Grupė pateikė ilgalaikes ir trumpalaikes prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą, kurie atitinkamai sudarė

0,03 mln. eurų ir 18,48 mln. eurų.

Remiantis 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ tikėtinų kredito nuostolių (TKN) įvertinimo reikalavimu,

vadovybė privalo priimti reikšmingus sprendimus. Kaip atskleista 2 pastaboje, konkretūs veiksniai, kuriuos

vadovybė svarsto, apima istorinių kredito nuostolių analizę, prielaidas dėl ekonomikos vystymosi ir kitus

subjektyvius rizikos faktorius, būdingus konkrečiam skolininkui ar skolininkų grupei.

Šis dalykas yra reikšmingas mūsų auditui dėl sumų reikšmingumo, nes šios gautinos sumos sudaro daugiau

kaip 21 proc. viso Grupės turto 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje. Be to, vertindama jų

vertės sumažėjimą, vadovybė privalo padaryti reikšmingus svarstymus ir prielaidas.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Vadovybės prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimo proceso supratimą.

Mes apsvarstėme, ar taikomas įvertinimo nustatymo modelis yra tinkamas ir ar vertės sumažėjimo

nustatymo politika atitinka 9- ojo TFAS „Finansinės priemonės“ reikalavimus.

Mes taip pat įvertinome kaip vadovybė padarė apskaitinius įvertinimus ir duomenų, kuriais ji grindė tokius

įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą atlikdami šias procedūras:

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

- Gautinoms sumoms ir sutarčių turtui, kurių vertės sumažėjimą vadovybė vertino individualiai, mes

aptarėme su vadovybe konkrečius pasirinktus likučius ir vadovybės atliktą tikėtino šių sumų

atgautinumo analizę bei nepriklausomai svarstėme galimus požymius, kad tikėtini kredito nuostoliai

įvertinti nepakankamai, atsižvelgdami į gautinų sumų senėjimą, peržiūrėdami mokėjimų tendencijas ir

po finansinės būklės ataskaitos datos atgautas sumas;

- Gautinoms sumoms, kurios buvo vertinamos vadovybės naudojant tikėtinų kreditų nuostolių matricą,

mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, taikytas rengiant TKN matricą, įskaitant istorinius

kredito nuostolių duomenis ir su ateities įvykiais susijusią informaciją 2021 m. gruodžio 31 d. Mes

tikrinome gautinų sumų senėjimo analizės teisingumą palygindami pasirinktų įrašų datą su išrašytose

sąskaitose nurodyta data bei patikrinome aritmetinį vadovybės atlikto vertės sumažėjimo skaičiavimo

tikslumą.

Be to, mes vertinome finansinėse ataskaitose (2 ir 18 pastabose) pateiktos informacijos apie šį dalyką

pakankamumą.

Kiti dalykai

Įmonės finansinės ataskaitos už metus pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31d. buvo audituotos kito auditoriaus,

kuris apie Įmonės ataskaitas 2021 m. balandžio 2 d. pateikė besąlyginę nuomonę.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešime (toliau –

Grupės), įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Atlygio ataskaitą ir Socialinės atskaitomybės ataskaitą, tačiau

ji neapima konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga

už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame

jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir

apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose,

arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu

darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo

susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir

Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų konsoliduotąsias finansines

ataskaitas bei ar Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo

parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti

finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis;

• Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo

parengtas laikantis LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo

reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu

nustatome, kad Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį

faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už konsoliduotąsias finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal

tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę,

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

kokia, vadovybės nuomone, yra būtina konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų

iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir

atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu,

išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų,

tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar konsoliduotosios finansinės ataskaitos kaip visuma

nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų

nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą,

jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl

apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti

didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis konsoliduotosiomis finansinėmis

ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio

skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome konsoliduotųjų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba

klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų

tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika

yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas,

klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis

tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės vidaus kontrolės

veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių

atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis

surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio

gali kilti reikšmingų abejonių dėl Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks

reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius

atskleidimus konsoliduotose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime

modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus

išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant

atskleidimus, ir tai, ar konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai

taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

• Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą

Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų

audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo

laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme

audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos

reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti

pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos

priemones.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo

svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais

audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą

nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas

neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo

pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2021 m. liepos 29 d. Grant Thornton Baltic UAB buvo pirmą kartą

paskirti atlikti Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Grupės konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų auditą Visuotinio narių susirinkimo sprendimu atnaujinamas kas dveji metai ir bendras

nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra pirmi metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Grupei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės

aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1

dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito užduoties laikotarpį nesuteikėme kitų paslaugų, išskyrus Bendrovės atskirųjų ir Grupės

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir šių ataskaitų vertimo paslaugas

Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų

teikimo formato reikalavimams

Vadovaujantis mūsų sutartimi, Įmonės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant

patvirtinti, kad konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, vienas

elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (toliau – konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas) atitinka nustatytus reikalavimus.

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Įmonės vadovybė pritaikė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą,

siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais

nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus.

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra

numatyti ESEF reglamente.

Remiantis ankstesniame sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, šie reikalavimai yra tinkami kriterijai

pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Įmonės vadovybė yra atsakinga už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų pateikimo

formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.

Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją

bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato parengimui be reikšmingų neatitikimų ESEF

reglamento reikalavimams.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą.

Grant Thornton International Ltd. narys

Auditas

Apskaita

Mokesčiai

Teisinės paslaugos

Finansinės konsultacijos

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas

elektroninio ataskaitų teikimo formatas atitinka ESEF reglamentą.

Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu)

„Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos peržvalgas“ (toliau – TUUS 3000 (P)). Šis

standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kuriomis

gautume pakankamą užtikrinimą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo

formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. ). Pakankamas užtikrinimas

– tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą neatitikimą reikalavimams, jeigu jis yra, visada

galima nustatyti per užtikrinimo užduotį, kuri atliekama pagal TUUS 3000 (P).

Atliktų procedūrų apibendrinimas

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad konsoliduotųjų finansinių

ataskaitų vienas elektroninis ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais buvo parengtas

laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos

nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

• supratimą vidaus kontrolės sistemos ir procesų, kurie svarbūs konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;

• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;

• įvertinimą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra

pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus

ESEF reglamente;

• įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar

tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas

elementas; ir

• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021

m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Arvydas

Ziziliauskas.

Arvydas Ziziliauskas

Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000467

2022 m. balandžio 4 d.

Jonavos g. 60C, Kaunas

Grant Thornton Baltic UAB

Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513

Pasirašyta elektroniniu parašu 2022 m. balandžio 4d.

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

GRUPĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ ir jos dukterinių įmonių

(toliau – Grupė) audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo,

valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2021

metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko

valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo

taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateiktos konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos

pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje,

atitinka tikrovę ir teisingai parodo Grupės finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus,

kad Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės

atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga,

Grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“

Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė

Egidijus Urbonas Danguolė Širvinskienė

2022 m. balandžio 4 d. 2022 m. balandžio 4 d.

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. Eurų

Pastaba

2021

2020

Pajamos pagal sutartis su klientais

5, 6

98 451

74 912

Pardavimo savikaina

(86 283)

(68 167)

Bendrasis pelnas

12 168

6 745

Investicinio turto tikrosios vertės pokytis

2 260

5 026

Kitos pajamos

1 710

404

Pardavimo sąnaudos

(516)

(438)

Administracinės sąnaudos iš viso

(9 238)

(15 667)

Konkurencijos tarybos bauda

(8 514)

Pirkėjų įsiskolinimo, sutarčių turto ir kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimo sąnaudos

(365)

Kitos administracinės sąnaudos

(9 243)

(6 788)

Kitos sąnaudos

(1 612)

(779)

Veiklos pelnas (nuostoliai)

4 772

(4 709)

Finansinės pajamos iš viso

Kitos finansinės pajamos

Finansinės sąnaudos

(646)

(5 453)

Palūkanų sąnaudos

(484)

(1 685)

Kitos finansinės veiklos sąnaudos

(162)

(3 768)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

4 205

(10 143)

Pelno mokesčio sąnaudos

(706)

(288)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

3 499

(10 431)

Kitos bendrosios pajamos

Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuostolius)

Straipsniai, kurie ateityje gali būti perkelti į pelną (nuostolius)

(95)

2 833

Valiutos perskaičiavimo įtaka

(95)

2 833

Iš viso kitos bendrosios pajamos (nuostoliai)

(95)

2 833

Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)

3 404

(7 598)

Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis:

Bendrovės akcininkams

3 049

(9 503)

Nekontroliuojančiai daliai

450

(928)

3 499

(10 431)

Bendrosios pajamos (nuostoliai) , tenkančios:

Bendrovės akcininkams

2 998

(7 509)

Nekontroliuojančiai daliai

406

(89)

3 404

(7 598)

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)

0,20

(0,58)

Pastabos, pateiktos 15–63 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021

2020

TURTAS

Ilgalaikis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

9 846

10 099

Nematerialusis turtas

267

290

Investicinis turtas

31 400

28 335

Ilgalaikės prekybos gautinos sumos

228

Kitas ilgalaikis finansinis turtas

703

236

Atidėtojo mokesčio turtas

390

531

Ilgalaikio turto iš viso

42 635

39 719

Trumpalaikis turtas

Atsargos

10 129

9 866

Pirkėjų įsiskolinimas

15 069

11 210

Sutarčių turtas

3 414

774

Išankstiniai apmokėjimai

1 766

388

Kitas turtas

1 243

1 014

Avansinis pelno mokestis

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

11 888

9 410

Trumpalaikio turto iš viso

43 569

32 675

TURTO IŠ VISO

86 204

72 394

Pastabos, pateiktos 15–63 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021

2020

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas

4 742

Rezervai

6 869

7 085

Nepaskirstytasis pelnas

17 713

14 498

Bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis

29 324

26 325

Nekontroliuojanti dalis

1 230

824

Nuosavo kapitalo iš viso

30 554

27 149

Paskolos ir kitos finansinės skolos

19 441

Atidėjiniai

965

993

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

875

555

Kiti įsipareigojimai

784

304

Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso

22 065

1 852

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Paskolos ir kitos finansinės skolos

816

15 529

Skolos tiekėjams

15 660

9 888

Sutarčių įsipareigojimai

3 771

3 791

Atidėjiniai

18, 25

148

319

Mokėtinas pelno mokestis

120

Kiti įsipareigojimai

13 070

13 783

Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso

33 585

43 393

Įsipareigojimų iš viso

55 650

45 245

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

86 204

72 394

Pastabos, pateiktos 15–63 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. eurų

Pas-

taba

Įstatinis

kapitalas

Privalomasis

rezervas

Perkainojimo

rezervas

Valiutos

perskaičiavi-

mo rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

Bendrovės

savininkams

tenkanti

nuosavo

kapitalo dalis

Nekontro-

liuojanti

dalis

Iš viso

nuosavo

kapitalo

2020 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas

4 742

600

2 173

4 312

14 498

26 325

824

27 149

Bendrųjų pajamų už metus iš viso

Grynasis pelnas (nuostoliai)

3 049

450

3 499

Valiutos perskaičiavimo įtaka

(51)

(44)

(95)

Kitų bendrųjų pajamų iš viso

(51)

(44)

(95)

Bendrųjų pajamų už metus iš viso

(51)

3 049

2 998

406

3 404

Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas

(165)

166

2021 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas

4 742

600

2 008

4 261

17 713

29 324

1 230

30 554

2019 m. gruodžio 31d. nuosavas kapitalas

4 742

599

2 325

2 318

24 343

34 327

913

35 240

Bendrųjų pajamų už metus iš viso

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(9 503)

(928)

(10 431)

Valiutos perskaičiavimo įtaka

1 994

839

2 833

Privalomojo rezervo didinimas

(1)

Kitų bendrųjų pajamų iš viso

1 994

(1)

1 994

839

2 833

Bendrųjų pajamų už metus iš viso

1 994

(9 504)

(7 509)

(89)

(7 598)

Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas

(152)

149

(3)

Sandoriai su Bendrovės akcininkais,

tiesiogiai pripažinti nuosavame kapitale

Paskelbti dividendai

(490)

Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso

(490)

2020 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas

4 742

600

2 173

4 312

14 498

26 325

824

27 149

Pastabos, pateiktos 15–63 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2021

2020

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pelnas (nuostoliai)

3 499

(10 431)

Koregavimai:

Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą)

14, 15

1 063

1 434

Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo

(191)

Pelno mokesčio sąnaudos

706

288

Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas

394

2 999

Investicinio turto tikrosios vertės pokytis

(2 260)

(5 026)

Kiti nepiniginiai straipsniai

579

10 545

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių

apyvartiniame kapitale

3 790

(168)

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

Atsargų pokytis

(3 168)

(3 951)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis

(6 306)

15 423

Išankstinių apmokėjimų pokytis

(1 379)

Kito turto pokytis

1 020

(76)

Skolų tiekėjams pokytis

5 710

(10 185)

Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis

895

237

Kitų įsipareigojimų pokytis

(1 083)

(68)

Sumokėtas pelno mokestis

(717)

(3)

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

(1 238)

1 281

Investicinės veiklos pinigų srautai

Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų įsigijimas

14, 15

(796)

(1 003)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas

377

Investicijų įsigijimas

(9)

Paskolų suteikimas

Paskolų susigrąžinimas

Gautos palūkanos ir dividendai

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai

(412)

(978)

Finansinės veiklos pinigų srautai

Sumokėti dividendai

(488)

Paskolų grąžinimas

(317)

Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas

5 000

3 200

Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai

(71)

(6)

Sumokėtos palūkanos

(484)

(273)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai

4 128

2 433

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

2 478

2 736

Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje

9 410

6 674

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje

11 888

9 410

Pastabos, pateiktos 15–63 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas –

147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios

vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos

(VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro

patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės

pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto

projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų. 2021 m. gruodžio 31d. Grupėje dirbo 840 darbuotojai

(2020 m. - 879 darbuotojai).

2021 m. bei 2020 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB „Panevėžio keliai“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %)

– galutinė kontroliuojanti patronuojanti įmonė;

• „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (5,73 %);

• Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims

(44,49 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

AB „Panevėžio keliai“ yra galutinė patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas

finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB

„Panevėžio keliai“ didžioji dalis akcininkų yra fiziniai asmenys ir nei vienas iš jų nevaldo daugiau

nei 50 % akcijų. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba

nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės

vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 4 d.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

(tūkst. eurų)

Veiklos

šalis

Veiklos pobūdis

Nuosavas

kapitalas

2021-12-31

Grynasis 2021

metų pelnas

(nuostoliai)

Nuosavas

kapitalas

2020-12-31

Grynasis

2020 metų

pelnas

(nuostoliai)

UAB PST

Investicijos

(konsoliduota)

Lietuva

Nekilnojamojo turto

vystymas

4 848

1 341

2 580

(2 795)

UAB Vekada

Lietuva

Statyba: elektros

instaliacija

1 013

(286)

1 299

UAB Metalo

Meistrai

Lietuva

Statyba: metalo

konstrukcijos

1 030

272

758

318

UAB Skydmedis

Lietuva

Statyba: skydiniai

namai

1 170

570

1 000

674

UAB Alinita

Lietuva

Statyba:

kondicionavimo

įranga

(24)

163

(187)

191

OOO Teritorija

Rusija

Nekilnojamojo turto

vystymas

(1 059)

307

(1 126)

(349)

Kingsbud

Sp.z.o.o.

Lenkija

Tarpininkavimo

paslaugos

456

125

242

SIA PS Trests

Latvija

Statyba

(142)

(163)

UAB Šeškinės

Projektai

Lietuva

Nekilnojamojo turto

vystymas

4 367

3 649

UAB Ateities

projektai

Lietuva

Nekilnojamojo turto

vystymas

199

(95)

294

(55)

UAB Hustal

Lietuva

Metalo konstrukcijų

pardavimas

226

133

226

147

UAB Aliuminio

fasadai

Lietuva

Aliuminio profilių

gamyba

(71)

(173)

(148)

UAB Tauro

apartamentai

Lietuva

Nekilnojamojo turto

vystymas

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Dukterinių įmonių kontroliuojama dalis:

Registracijos adresas

2021

2020

UAB PST Investicijos

(grupė)

Verkių 25C, Vilnius

68.3 %

UAB Vekada

Marijonų 36, Panevėžys

95.6 %

UAB Metalo Meistrai

Tinklų 7, Panevėžys

100 %

UAB Skydmedis

Pramonės 5, Panevėžys

100 %

UAB Alinita

Tinklų 7, Panevėžys

100 %

UAB Šeškinės Projektai

Verkių 25C, Vilnius

100 %

OOO Teritorija

Lunačiarsko pr. 43/27, Čerepovecas, Vologdos g.,

Rusija

87.5 %

Kingsbud Sp. z. o. o.

A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai, Lenkija

100 %

SIA PS Trests

Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov., Latvija

100 %

UAB „Tauro apartamentai“

Verkių g. 25C-1, Vilnius

100 %

UAB „Hustal“

Tinklų g. 7, Panevėžys

100 %

UAB „Ateities projektai“

Verkių g. 25C-1, Vilnius

100 %

UAB „Aliuminio fasadai“

Pramonės 5, Panevėžys

100 %*

Bendrovės dukterinė įmonė UAB „PST investicijos“ turi šią dukterinę įmonę:

Veiklos pobūdis

2021

2020

ZAO ISK „Baltevromarket“

Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaliningrade

100 %

Jungtinė veikla

2016 metais Grupė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela

1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvia, dėl jungtinės veiklos ir solidarios atsakomybės naujai

įkurtoje partnerystės įmonėje PST Un Arms. Pagal sutartį, 50% veiklos sąnaudų bei pajamų, turto

ir įsipareigojimų iš PST Un Arms jungtinės veiklos priklauso Grupei. Bendros partnerystės įmonė

PST Un Arms įsteigta tam tikram projektui, kuris vykdomas Latvijoje. 2021 metais projekto

vykdymas baigtas.

Apibendrinta PST un Arms informacija

(tūkst. eurų)

2021

2020

Turtas viso

696

Įsipareigojimai viso

617

Nuosavas kapitalas

Pajamos

(33)

846

Grynasis rezultatas

(24)

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės

standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir

pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta

– eurais. Ši valiuta yra Patronuojančios įmonės funkcinė valiuta, kaip ir dukterinėse įmonėse

Lietuvoje ir Latvijoje. Funkcinė valiuta užsienio dukterinių įmonių yra atitinkamai tų šalių,

kuriose jos veikia, nacionalinė valiuta. Šių dukterinių įmonių duomenys įtraukti į finansines

ataskaitas yra įvertinami naudojant jų funkcinę valiutą. Funkcinės valiutos perskaičiavimo

principai į Grupės finansinių ataskaitų pateikimo valiutą atskleisti 3.1 pastaboje.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios

apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Sprendimai ir įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi

prielaidomis atlikti sprendimus ir įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei

finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai

rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi.

Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei

ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant

apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose

pateiktiems skaičiams ir kelia didelę riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių

ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose:

• 4 pastaba - mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą klasifikavimas. Kaip

aprašyta 4 pastaboje, vadovybė įvertino, kad įsipareigojimas Grupės finansinėse

ataskaitose turi būti klasifikuojamas kaip trumpalaikis.

• 13 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas

tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus

laikinuosius skirtumus.

• 14 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo

turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Grupė nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus

– (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų

apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną:

rengdama šias finansines ataskaitas vadovybė įvertino, kad žemėms ir pastatams,

apskaitomiems perkainota verte, 2021 m. gruodžio 31 d. nėra vidinių ar išorinių indikacijų,

kurios rodytų reikšmingus tikrosios vertės pasikeitimus lyginant su tikrosiomis vertėmis

pagal atliktą ir apskaitytą paskutinį perkainojimą 2018 metų finansinėse ataskaitose.

• 16 pastaba – investicinio turto tikroji vertė. Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie

įvertintų šio turto tikrąsias vertes.

• 17 pastaba – atsargų grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas. Svarbiausias

veiksnys, vertinant atsargų grynąją galimo realizavimo vertę yra vykdomų statybos

projektų numatoma galimo realizavimo vertė. Todėl Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad

jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų

kainų metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-

Pirkimo sutartimi su trečiąja šalimi ir susijusia informacija.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

• 18 pastaba – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir

sutarčių turto bei sutarčių įsipareigojimų vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus

pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų

(sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas

ir sutarčių turtą bei įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės

sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir

įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais, tikėtinų kredito nuostolių įvertinimu,

pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant būsimus pinigų srautus bei kitus

subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe.

Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.

• 24 pastaba – Grupė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines

pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio

aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis

pajamomis, įstatymais numatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.

• 27 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį.

Atidėjiniai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau

tikėtina, nei ne, kad Grupė laimės teisinius ginčus, nurodytus 27 pastaboje arba šiuo metu

galimos neapibrėžtumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

COVID-19 įtaka:

Statybų sektorius 2021 metais buvo prie vis dar didžiausią poveikį patiriančių sektorių.

Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupė COVID-19 pandemijos metu išryškėjusioms

problemoms, operaciniams iššūkiams ir rizikoms ieškojo sprendimų ir išeičių, sugebėjo

prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių veiklos sąlygų, bei pasikeitusios rinkos dalyvių

elgsenos. Užuot atidėjus sprendimus ramesniems laikams, po karantino, Grupės įmonės

stengėsi palaikyti normalų veiklos ritmą. Vadovybė atsakingai stebi ir vertina esamą situaciją

(ypač dėl klientų atsiskaitymo, tiekimų stygiaus, užsakymų vykdymo) ir nedelsiant reaguoja

ir priima atitinkamus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei

naudojant vienodus apskaitos principus.

Kontrolė pasiekiama kai Grupė patiria, ar turi teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje

ir turi galimybę paveikti tą grąžą per savo įtaką investicijai. Grupė kontroliuoja investiciją tada,

ir tik tada, kai Grupė turi:

- Įtaką investicijai (t. y. egzistuoja teisės kurios duoda galimybę valdyti atitinkamas

investicijos veiklas);

- Teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje;

- Galimybę naudoti savo įtaką investicijai siekiant įtakoti grąžą.

Dažniausiai daroma prielaida, kad dauguma balsavimo teisių suteikia kontrolę.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų kontrolė pereina Grupei ir nebėra

konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio

sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra

eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojančiai daliai, finansinės

būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai.

Dukterinių įmonių nuostoliai yra priskiriami nekontroliuojančiai daliai, net jei tai sąlygoja

neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Grupės nekontroliuojančios dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo

sandoris: skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojančios dalies / nekontroliuojančiai daliai

perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo/ pardavimo kainos

yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas

kaip nuosavo kapitalo sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;

• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;

• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;

• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;

• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;

• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose);

• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės

dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma

sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame

subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina

nekontroliuojančia dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įsigyjamo subjekto

identifikuojamo grynojo turto dalimi. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti,

pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar

įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 9 TFAS: arba

pelne/nuostoliuose, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra

klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas

yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje. Patirtos įsigijimo išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas

į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje

įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per bendrųjų pajamų ataskaitą.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant

pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų

įsipareigojimų sumą. Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo

turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus

vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimas yra vertinamas kasmet. Apskaitytas vertės

sumažėjimas nėra atstatomas. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas

prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams,

kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas

turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis

yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos

apskaitinę vertę, nustatant pelną ar nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas

prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia

įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai

būdingos šios savybės:

• šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;

• šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos

kontrolė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Grupė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla.

Grupė, kaip bendros veiklos vykdytojas, pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusį:

• turtą, įskaitant jai priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;

• įsipareigojimus, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;

• pajamas, gautas pardavus jai priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;

• pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir

• sąnaudas, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

A) Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto

(TFAAK) išaiškinimų taikymas

Ataskaitiniais metais Grupė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei

interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems

nuo 2021 m. sausio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2021 m. sausio 1 d.

TFAS 16 pataisos: Su COVID-19 susijusios nuomos lengvatos po 2021 m. birželio 30 d.

(pataisos) (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d., galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d.)

Šiomis pataisomis yra išplečiama 2020 m. pataisų taikymo apimtis, prailginant tinkamumo taikyti

praktinę priemonę laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

2020 m. gegužės 28 d. Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (toliau – „TASV“) išleido pataisas

dėl su COVID-19 susijusių nuomos lengvatų, kuriomis buvo pakeistas 16-asis TFAS „Nuoma“.

2020 m. pataisos leidžia nuomininkams nevertinti, ar nuomos lengvatos, atsirandančios dėl

tiesioginės COVID-19 pandemijos pasekmės, yra nuomos modifikacijos, o vietoj to apskaityti

šias nuomos lengvatas taip, lyg tai nebūtų nuomos pakeitimai. Be kitų sąlygų, 2020 m. pataisos

leidžia nuomininkui taikyti praktinę priemonę tik nuomos lengvatoms, dėl kurių nuomos

mokėjimų sumažinimas turi įtakos tik mokėjimams, kurių iš pat pradžių mokėjimo terminas buvo

2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau. Jei nuomos lengvata sumažina nuomos mokėjimus iki ar po

2021 m. birželio 30 d., ši 16-ojo TFAS praktinė priemonė negali būti taikoma šioms nuomos

lengvatoms.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams,

prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi

reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms, nes per ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta

reikšmingų lengvatų/nuolaidų ir jų nesitikima gauti vėlesniais laikotarpiais.

Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-as etapas. 9-asis TFAS, 39-asis TAS, 7-asis

TFAS, 4-asis TFAS ir 16-asis TFAS (pataisos) (paskelbtos 2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo

2021 m. sausio 1 d.)

Šiomis pataisomis yra numatomos laikinos lengvatos, darančios poveikį finansinėms atskaitoms,

kai tarpbankinė siūloma palūkanų norma (IBOR) pakeičiama alternatyvia beveik nerizikinga

palūkanų norma (RFR).

Pakeitimai apima šias praktines priemones:

• Praktinė priemonė reikalaujanti sutartinių pakeitimų arba pinigų srautų pokyčių, kurių

tiesiogiai reikalauja reforma, traktuojama kaip kintamos palūkanų normos pokyčiai, tiek, kiek

pasikeitė rinkos palūkanų norma.

• Leisti atlikti IBOR reformos reikalaujamus apsidraudimo priskyrimo ir apsidraudimo

dokumentų pakeitimus nenutraukiant apsidraudimo ryšio.

• Suteikti laikiną palengvinimą įmonėms nuo būtinybės įvykdyti atskiro nustatymo

reikalavimą išimtis, kai RFR priemonė priskiriama kaip rizikos komponento apsidraudimo

priemonė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams,

prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi

reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos: Palūkanų normos indekso reforma

(paskelbtos 2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir turi būti taikoma

retrospektyviai)

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis užbaigiamas antrasis etapas, orientuotas į

problemas, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos

lyginamasis indeksas keičiamas į beveik nerizikingą palūkanų normą (RFR). Pataisų taikymas

neturės įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

(b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai

Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui,

prasidedančiam 2021 m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę

atskaitomybę, yra pateikti toliau:

3-iojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“,

37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisos ir 2018–2020 m.

metiniai TFAS patobulinimai (visi paskelbti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio

1 d.)

TASV paskelbė šias siauros taikymo srities TFAS standartų pataisas:

• 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisomis atnaujinama 3-iajame TFAS pateikta nuoroda į

Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, nekeičiant verslo jungimų apskaitos

reikalavimų.

• 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisose numatytas draudimas

įmonei iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainos atimti pajamas, gautas

pardavus turto vienetą, kol įmonė rengia turtą numatytam naudojimui. Vietoj to, bendrovė

pripažins tokias pardavimo pajamas ir susijusias sąnaudas pelno (nuostolių) dalyje pelno

(nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

• 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisose nurodoma,

kurias išlaidas įmonė turėtų įtraukti nustatydama sutarties vykdymo išlaidas, kad galėtų

įvertinti, ar sutartis yra nuostolinga.

• 2018–2020 m. metiniais TFAS patobulinimais daromi nedideli 1-ojo TFAS „Tarptautinių

finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9-ojo TFAS „Finansinės

priemonės“, 41-ojo TAS „Žemės ūkis“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ aiškinamųjų pavyzdžių

pakeitimai.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams,

prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė šiuo metu vertina šių pataisų įtaką

finansinėms ataskaitoms.

17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos

atidėjimas draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d., bet

ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES)

17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m.

sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Pataisos skirtos padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad

galima būtų sumažinti sąnaudas supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą,

supaprastinti finansinių rezultatų aiškinimą ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo

įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant papildomą išimtį, kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis

TFAS taikomas pirmą kartą.

4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios

išimties dėl 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

pasibaigus įmonės privalėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau

prasidedančiais finansiniais metais.

Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Grupės ir Bendrovės

finansinėms ataskaitoms.

TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, įsigalios nuo 2023 m. sausio

1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau,

nors leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su

klientais“ ir 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba

nusprendė atidėti įsigaliojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo

sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama,

kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims

su savarankiško dalyvavimo elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią

informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija

finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai,

finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis TFAS. Šis standartas neturės

įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Grupė ir Bendrovė

neteikia draudimo paslaugų.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir

įsipareigojimais, kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės

7 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES)

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio

pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas.

Pataisos įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis

taikymas yra leidžiamas. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų

taikymo įtakos.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos

„Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galios nuo 2023 m.

sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES)

Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse

ataskaitose pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat

pataisose paaiškinama, kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos

politikos keitimo ir klaidų taisymo. Pataisos, kurios įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau

prasidedančiais finansiniais metais (ankstesnis taikymas yra leidžiamas), taikomos apskaitos

politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi minėtu laikotarpiu arba vėliau. ES dar

nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“

(paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., galios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti

ES).

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar

finansinės padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra

neapibrėžta, turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką

įsipareigojimų pateikimui finansinės padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų,

susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat

informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisose

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti

naudodama savo nuosavybės priemones. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą

praktiką „Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d.,

galios nuo 2023 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.

arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis

priimamai reikšmingi sprendimai dėl apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS

pataisomis reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti

„reikšmingą“ apskaitos politiką. Be to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir

pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos

atskleidimo. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos

keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami

funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio

Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama

įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie

denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios

vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir

įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine

valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais

valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba

nuostoliuose.

Užsienyje veikiančių dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios

vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės

būklės ataskaitos sudarymo datą galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje veikiančių

dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu

galiojančiais valiutos keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose

pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama, atitinkama valiutos kurso

pokyčio įtakos rezervo dalis perklasifikuojama į pelną arba nuostolius.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis

turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota

savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto

pinigų srautų savybių ir Grupės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus

prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė pirminio

pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į

kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS

nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte

per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik

pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis

vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė valdo savo finansinį turtą, kad šis

generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant

sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y.

datą, kurią Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar

nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2021 m. ir 2020

m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar

nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2021 m. ir 2020 m.

gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių

priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Grupė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant

surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie

yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios

palūkanų normos metodą (EPN) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai

apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra

pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Grupės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas

trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms

skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius.

TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė tikisi gauti,

skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami

dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra

reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl

įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai

padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį

kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką

(galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė taiko

supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai

finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Grupės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos it sutarčių turtas neapima reikšmingo

finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną

metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito

nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos

faktorius, susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Grupė sudarė

tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota,

kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Grupė suteikia paskolas su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis. Išduodant paskolą, bendru

atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais

laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė

koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią

nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai

pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė apskaito visus paskolos

galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo

laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-

impaired) finansiniu turtu.

Grupė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei

sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas

ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių

mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo

procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų

sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja

su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną

(nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas,

kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus

apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi

finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų

paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Grupės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas,

įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota

savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra

pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami.

Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat

mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama į

finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama

finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra

ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės

dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Grupės finansinės būklės

ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba

prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai

šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio

turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš

esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio

finansinio turto kontrolę.

Kai Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro

perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio

turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos

su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas

yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė taip

pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra

vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė išlaikė.

Kai su Grupe susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama

mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei gali

tekti sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar

baigiasi jo terminas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam

skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės

pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo

atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina,

atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas

taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną,

atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai,

užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės

finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti

nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra

sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo, paskaičiuoto nuo perkainotos apskaitinės vertės ir

nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į

nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė

yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos

į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje.

Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija

praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki

kito perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei,

atėmus turto likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės

vertės, o nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio

turto nusidėvėjimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar

pardavimu yra perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto

savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai

susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo

bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos

kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo

laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį,

kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies Grupė tikisi gauti ekonominės naudos

ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies

likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios

sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto,

įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos)

būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo

laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas

nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai 8–40 metų

• Mašinos ir įrengimai 5–10 metų

• Transporto priemonės 5–10 metų

• Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi

kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir

apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba

perklasifikuojamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama

į nepaskirstytąjį pelną.

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas (išskyrus prestižą)

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis

yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės

sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio

nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai.

Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3 metai.

Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

3.5 Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl

kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos

poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio

pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės

būklės ataskaitos datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios

vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios

su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto

gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo

sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti ir kai

nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto

pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai

turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis.

Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam

apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito

remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos

politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai

A) Grupė kaip nuomininkas

Sutarties pradžioje Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama,

ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už

atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Grupė (kaip

nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Grupė pripažįsta nuomos

įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama

teisė naudotis nuomojamu turtu. Grupė 2020 metų pradžioje turėjo tik keletą nereikšmingų turto

(automobilių) nuomos sutarčių, tačiau jau 2021 metų pabaigai yra galiojanti 21 ilgalaikė

automobilių nuomos sutartis.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Grupė pripažįsta

naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina

atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo

pakartotinio įvertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio

vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos,

atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas

skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą

turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

• Automobiliai 3 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė

arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo

pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės

būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas

(įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas,

kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti

sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima

pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo

teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos

laikotarpį Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios

nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos

atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie

mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną

skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai

nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas

palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų

suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos

laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos

tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti

nuomojamą turtą vertinimas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis

pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą).

Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą

per nuomos laikotarpį.

B) Grupė kaip nuomotojas

Grupės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip

investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą

nuomos laikotarpį.

3.7 Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymo projektais pardavimui, kaip

įprastinė Grupės veikla, klasifikuojamos kaip atsargos ir apskaitomos savikaina arba grynąja

galimo realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Kapitalizuojamos sąnaudos apima žemės, statybų, subrangos ir kitus projektų vystymo kaštus.

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri

mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas

sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra

įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos

užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

3.8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai

likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas

sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose

sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos

kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei

nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir

tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama

diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę

diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su

tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes,

kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus

uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl

vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek,

kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio, apskaityto perkainojimo

rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo

perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės

būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl

vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas

atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki

tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.10 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.11 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl

praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje

ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams

apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant

priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir

riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t.

y. užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Grupė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių

suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.12 Išmokos darbuotojams

Grupė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo

schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam

darbo sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol

tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo)

atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų

darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais,

taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės

ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus

pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir

išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį,

palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai

darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas,

premijas, mokamas atostogas ir kt.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.13 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Grupės didžioji pajamų dalis uždirbama iš pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statybos,

bei skydinių namų gamybos ir surinkimo paslaugų. Be to, kaip aprašyta 5 pastaboje Grupė uždirba

pajamas iš metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos. Pajamos pagal sutartis su klientais

pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė tikisi gauti

mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Grupė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo

atlygio komponentų.

Grupė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir

tais atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subkontraktoriai, nes Grupė:

- kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais, skydinių namų surinkimo bei

iš metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos sutarčių yra įvykdomi per laikotarpį ir

atitinkamai jų pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių

kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Grupė vykdydama sutartį, ir ja

pasinaudoja; b) Grupė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra

kuriamas ar gerinamas, arba c) Grupė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti

naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą

vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos sutarties pajamos ir

sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų

įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų sutarties išlaidų

proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo

etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis,

jeigu sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios

yra atskiros ir sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų

atskiras pardavimo kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas

yra apskaitomas kaip (a) esamos sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios

prekės ar paslaugos yra atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo

dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros

ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies

įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir Grupės pažangos siekiant

visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų

padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Grupė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį

ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina

finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas

pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai

tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip

pelnas arba nuostoliai.

Grupė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.13 Pajamos (tęsinys)

Pasinaudodama praktine išimtimi, Grupė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo

komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už

prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Grupės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos

klientui. Jeigu Grupė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui

sumokant atlygį arba prieš tai, kai teisė į atlygį tampa besąlygine, Grupė pateikia tokią teisę į atlygį

kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Grupės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras

laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2

pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas – Grupės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias

Grupė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas

Grupės pajamomis, kuomet Grupė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus

atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.14 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir kitos panašios pajamos. Palūkanų pajamos

pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Finansines

sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudas. Palūkanų sąnaudos

pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama

arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar

gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką,

yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra

pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

3.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio

sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su

nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį

mokesčio tarifą. Grupės įmonės apmokestinamos atskirai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės

rezultatų. Didžioji dalis Grupės veiklos yra vystoma Lietuvoje, kur taikomas 15% pelno mokesčio

tarifas.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis

atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės

grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių

tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar

padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės

priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.15 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai

apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės

peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra

tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti

didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali

būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir

(arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė

nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos

nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba)

išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio

paties pobūdžio sandorių pelno.

3.16 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis

vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Grupės akcininkams, iš

tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant

sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio

grynasis pelnas (nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus

svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvelgiant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių

akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Grupė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas.

Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.17 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali

uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina

Grupės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo

veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai

priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

3.18 Tikrosios vertės nustatymas

Grupės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies

nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną

būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos

dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti

vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų

analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis,

kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės

hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.18 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos

(nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų

kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis

(nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami

skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam

priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju,

reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau

pateiktais metodais ir prielaidomis 14, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė

informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar

įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

3.19 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami,

išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo

reikalauja.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus,

susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą.

Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos

valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų

limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos

yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia

sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo

funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys

numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu, sutarčių turtu

bei pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito

rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno

naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti

pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir

yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė

vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)

2020

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

18 512

12 211

Suteiktos paskolos

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

11 888

9 410

Iš viso

30 406

21 632

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:

(tūkst. eurų)

2020

Savivaldybės ir valstybės institucijos

3 305

605

Juridiniai asmenys

15 207

11 606

Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto

18 512

12 211

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos

pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių

turto straipsniuose, kaip atskleista 18 pastaboje.

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(tūkst. eurų)

2021

2020

1 klientas

2 099

11,3

2 618

21,4

2 klientas

1 692

9,1

1 965

16,1

3 klientas

925

5,0

797

6,5

4 klientas

826

4,5

739

6,1

5 klientas

763

4,1

719

5,9

6 klientas

468

2,5

597

4,9

7 klientas

467

2,5

478

3,9

Kiti klientai

11 644

62,9

4 663

38,2

Vertės sumažėjimas

(372)

(1,9)

(365)

(3)

Iš viso

18 512

100

12 211

100,0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Vietinė rinka (Lietuva)

16 078

9 911

Eurozonos šalys

2 097

2 011

Kitos šalys

337

289

Iš viso

18 512

12 211

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Prekybos gautinų sumų senėjimas bendrąja verte finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas

taip:

(tūkst. eurų)

2021

Vertės

sumažėjimas

2020

Vertės

sumažėjimas

Neuždelstos

15 122

9 226

Uždelstos 0–30 dienų

2 269

995

Uždelstos 30–90 dienų

1 079

504

Daugiau nei 90 dienų

414

372

1 851

365

Iš viso

18 884

372

12 576

365

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus kredito nuostolius, susijusius su iš

pirkėjų gautinomis sumomis. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai

įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini

kredito nuostoliai pagal TKN metodą. Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat

peržiūrimos, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose (pasirenkami

tik patikimi bankai), todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių

įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti

pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms

sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Grupė

užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas,

įskaitant finansinių skolų padengimą.

Toliau pateikiami 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant

apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė vertė

Sutartiniai

nediskontuoti

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėn.

Įsipareigojimai

Paskolos ir lizingo įsipareigojimai

2 0257

22 220

417

21 803

Skolos tiekėjams

15 660

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos

sprendimą*

8 542

Iš viso

44 459

46 422

24 619

21 803

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias

finansines ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi neatšaukiamos sutartinės teisės atidėti mokėjimus

kol nėra pasirašyta atitinkama taikos sutartis su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją

lygiomis dalimis per 8 metų laikotarpį (be papildomų palūkanų).

Toliau pateikiami 2020 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant

apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

(tūkst. eurų)

Apskaitinė vertė

Sutartiniai

nediskontuoti

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėn.

Įsipareigojimai

Paskolos ir lizingo įsipareigojimai

15 529

15 677

15 137

540

Skolos tiekėjams

9 888

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos

sprendimą

9 808

Iš viso

35 225

35 373

34 833

540

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

2021

2020

Paskolos ir lizingo įsipareigojimai

1,95– 2,7 %

1.95 – 6.0 %

2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui.

Overdraftas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo panaudotas UAB „Šeškinės projektai“ nekilnojamojo

turto projekto vystymui, kurio grąžinimo terminas buvo 2021 m. birželio 14 d. Refinansuojant

paskolą, 2021 m. rugsėjo mėn. UAB „Šeškinės projektai“ pasirašė Kredito sutartį 20 000 tūkst.

EUR sumai su OP Corporate Bank PLC ir AB Citadele, paskolos galiojimo terminas iki 2026 m.

liepos 1 d. 2021 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui.

2021 m. gruodžio 31 d. overdrafto limitas nebuvo panaudotas (23 pastaba).

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir

palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos

atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo

jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai

ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis

valiutomis nei funkcinė valiuta.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

2021 m.

gruodžio 31 d.

Vidurkis

2021 m.

2020 m.

gruodžio 31 d.

Vidurkis

2020 m.

1 SEK =

0,0976

0,0984

0,0994

0,0953

1 RUB =

0,0118

0,0115

0,0109

0,0121

1 NOK =

0,1003

0,0984

0,0948

0,0932

Toliau pateikiama Grupės piniginių balanso straipsnių likučių analizė pagal valiutas:

2021 m. gruodžio 31d. (tūkst. eurų)

EUR

NOK

PLN

RUB

Atidėtojo mokesčio turtas

390

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

18 487

PVM permoka, avansinis pelno

mokestis

726

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

11741

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

(875)

Paskolos ir kitos finansinės skolos

(20 319)

Skolos tiekėjams

(15 491)

(40)

(43)

(24)

Atidėjiniai

(1 113)

Pelno mokestis

(82)

(37)

(1)

Kiti įsipareigojimai

(17 192)

(231)

(185)

(17)

Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso

(23 728)

(249)

(140)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

2020 m. gruodžio 31d. (tūkst. eurų)

EUR

NOK

SEK

RUB

Atidėtojo mokesčio turtas

531

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

12 211

PVM permoka

727

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

8 950

374

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

(555)

Paskolos ir kitos finansinės skolos

(15 529)

Skolos tiekėjams

(9 882)

(6)

Atidėjiniai

(1 176)

Kiti įsipareigojimai

(13 442)

(341)

Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso

(18 165)

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems valiutų

kursų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (atsižvelgiant į piniginio turto ir

įsipareigojimų tikrųjų verčių pokyčius).

Eurų įtaka Rusijos dukterinėje įmonėje:

Valiutų kurso

padidėjimas /

sumažėjimas

Įtaka pelnui prieš

mokesčius

2021 m.

EUR

+15,00 %

(2 012)

EUR

-15,00 %

2 012

Valiutų kurso

padidėjimas /

sumažėjimas

Įtaka pelnui prieš

mokesčius

2020 m.

EUR

+15,00 %

(1 900)

EUR

-15,00 %

1 900

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms

skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Grupė nesinaudoja

jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti.

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės grynasis pelnas sumažėtų apie

102 tūkst. eurų dėl gautų paskolų (2020 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas sumažėtų apie 76 tūkst.

eurų ).

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas

investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka

kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia

siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama

esant didesniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo

lygis. Grupė laikosi LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį įmonės

nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2021 ir 2020 m. gruodžio 31

d. Grupė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas,

perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi

keturis atskaitingus segmentus:

• Statyba;

• Metalo konstrukcijos;

• Skydiniai namai;

• Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB Panevėžio statybos trestas, UAB Vekada, UAB Alinita ir PS

Trests SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir montavimas įvairių

pastatų, konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros

instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos įrengimas bei priešgaisrinės

apsaugos sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijos) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB Metalo meistrai ir UAB Hustal veikla. Pagrindinė

veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia

metalo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB Skydmedis veikla. Įmonės sritis yra gamyba, konstrukcija

ir medienos apdirbimas skydiniams namams. Skydiniai namai yra pagrindinis produktas, kurio

maždaug 94 % yra sėkmingai eksportuojami į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją ir kitas

šalis.

Kita veikla susidaro iš UAB Šeškinės projektai, OOO Teritorija, UAB „Ateities projektai“, UAB

PST investicijos, kurių pagrindinės veiklos yra nekilnojamojo turto vystymas bei Kingsbud

Sp.zo.o., kuri užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba, taip pat kita AB Panevėžio

statybos trestas veikla (aliuminio konstrukcijų gamyba ir betoninių grindų įrengimas ir kt.).

Su statybomis susiję segmentai buvo agreguoti, siekiant suformuoti vieną statybos segmentą,

kadangi šie segmentai yra susiję su skirtingomis veiklomis tam tikrose statybos fazėse. Jokie kiti

segmentai nebuvo agreguoti, formuojant aukščiau nurodytus segmentą.

Segmentų veikla yra įvertinta atsižvelgiant į pelną ar nuostolį bei yra vertinama nuolat pagal

veiklos pelną konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Tarpusavio kainos tarp veiklos segmentų yra nustatomos vadovybės, kurios vadovybės vertinimu

yra panašios į trečiųjų šalių sandorių kainas.

Veiklos segmentai

Žemiau pateiktos lentelės parodo pajamas, sąnaudas, pelną ir tam tikrą turto bei įsipareigojimų

informaciją, susijusią su atskaitingais veiklos segmentais:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant.

Kiti atskleidimai

Kapitalo išlaidos

274

222

283

796

Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai.

(tūkst. eurų)

2021 gruodžio 31 d. arba per 2021 metus

Statyba

Metalo

konstrukcijos

Skydiniai

namai

Kita

veikla

Segmentai

iš viso

Vidinių

sandorių

eliminavimas

Grupė iš

viso

Pajamos

Trečiosios šalys

7 0801

5 887

7 004

14 759

98 451

Vidiniai sandoriai

4 992

4 916

781

10 689

Pajamos iš viso

75 793

10 803

7 004

15 540

109 140

10 689

98 451

Kitos pajamos

634

116

3 393

4 143

Sąnaudos

Nusidėvėjimas ir amortizacija

(923)

(60)

(93)

(1 063)

(1063)

Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos

(71 105)

(5173)

(6 421)

(12 275)

(94 974)

Palūkanų sąnaudos

(276)

(1)

(207)

(484)

Palūkanų pajamos

Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas)

(24)

(6)

(53)

(83)

Kitos sąnaudos

(650)

(962)

(1 612)

Pelno mokesčio sąnaudos

(164)

(2)

(578)

(706)

Segmento rezultatas

3 285

5 607

598

4 871

14 361

10 689

3 672

Segmento turtas

58 710

3 701

3 150

44 369

109 930

(23 726)

86 204

Segmento įsipareigojimai

29 250

1 932

2 312

33 689

67 183

(11 533)

55 650

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant.

Kiti atskleidimai

Kapitalo išlaidos

684

236

182

1 201

Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai.

(tūkst. eurų)

2020 gruodžio 31 d. arba per 2020 metus

Statyba

Metalo

konstrukcijos

Skydiniai

namai

Kita

veikla

Segmentai

iš viso

Vidinių

sandorių

eliminavimas

Grupė iš

viso

Pajamos

Trečiosios šalys

57 469

5 412

8 259

3 772

74 912

Vidiniai sandoriai

8 592

4 528

1 022

14 142

Pajamos iš viso

66 061

9 940

8 259

4 794

89 054

14 142

74 912

Kitos pajamos

245

5 115

5 430

Sąnaudos

Nusidėvėjimas ir amortizacija

(1 308)

(14)

(75)

(37)

(1 434)

Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos

(71 772)

(4 523)

(7 295)

752

(82 838)

Palūkanų sąnaudos

(1 671)

(14)

(1 685)

Palūkanų pajamos

Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas)

(8)

(13)

(49)

(3 679)

(3 749)

Kitos sąnaudos

(736)

(1)

(42)

(779)

Pelno mokesčio sąnaudos

449

(77)

(139)

(521)

(288)

Segmento rezultatas

(8 740)

5 369

714

6 368

3 711

14 142

(10 431)

Segmento turtas

70 694

4 090

2 858

39 009

116 651

(44 257)

72 394

Segmento įsipareigojimai

41 187

3 054

1 858

31 776

77 875

(32 631)

45 244

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Įsipareigojimų suderinimas

2021

2020

Segmento veiklos įsipareigojimai

6 7183

77 875

Vidiniai įsipareigojimai

(11 533)

(32 631)

Įsipareigojimų iš viso

55 650

45 244

Geografinė informacija

Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiama informacija apie geografinį Grupės pajamų

pasiskirstymą pagal klientų buvimo vietą:

2021

2020

Lietuva

77 654

60 857

Rusija

6 777

Skandinavijos šalys

12 051

12 018

Kitos šalys

1 969

2 037

98 451

74 912

Didžioji dalis Grupės ilgalaikio turto yra Lietuvoje. Šis ilgalaikis turtas sudarytas iš ilgalaikio

materialaus turto, investicinio turto, nematerialaus turto, ilgalaikio finansinio ir kito turto.

6. Pajamos pagal sutartis su klientais

(tūkst. eurų)

2021

2020

Statyba

70 801

70 417

Kitos pajamos pagal sutartis su klientais

27 650

4 495

Iš viso pardavimo pajamos

98 451

74 912

2021 metais Grupė pripažino 1 800 eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos

į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2020 metais – 1 939 tūkst. eurų).

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis atskleista 18 pastaboje.

7. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)

2021

2020

Statybų subrangovai

32 432

28 762

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

2 7847

21 556

Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)

12 998

13 199

Žemės sklypų pardavimas

4 826

Nusidėvėjimas ir amortizacija

670

744

Kita

7 510

3 906

Iš viso pardavimo savikainos

86 283

68 167

8. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Reklamos ir panašios sąnaudos

Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)

395

324

Kitos sąnaudos

Iš viso pardavimo sąnaudų

516

438

Turto suderinimas

2021

2020

Segmento veiklos turtas

109 930

116 651

Vidinis turtas

(23 726)

(44 257)

Turto iš viso

86 204

72 394

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

9. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)

6 078

4 584

Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms

2 080

1 077

Konkurencijos tarybos bauda (27 pastaba)

8 514

Atidėjinys vykdomosioms išlaidoms (27 pastaba)

396

Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį

168

139

Nusidėvėjimas

327

361

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimo sąnaudos iš viso:

(66)

Gautinų sumų vertės (sumažėjimas) padidėjimas (18 pastaba)

(66)

Amortizacija

Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės (17

pastaba)

(33)

Nuomos sąnaudos

406

209

Išmokėtos tantjemos

118

Kitos sąnaudos

139

350

Administracinių sąnaudų iš viso

9 238

15 667

10. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Atlyginimai

16 606

15 537

Privalomojo socialinio draudimo įmokos

347

374

Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos

1 468

1 432

Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis

1 172

777

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

19 593

18 120

Apskaitytos:

Pardavimo savikainoje

12 998

13 199

Administracinėse sąnaudose

6 078

4 584

Pardavimo sąnaudose

395

325

Kitos veiklos sąnaudose

122

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

19 593

18 120

11. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Investicinio turto tikrosios vertės pokytis

2 260

5 026

Nuomos ir kitos pajamos

309

375

Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo ir kita

1 401

Kitų pajamų iš viso

3 970

5 430

Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas

(32)

(295)

Kitos sąnaudos

(1 580)

(484)

Kitų sąnaudų iš viso

(1 612)

(779)

Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

2 358

4 651

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

12. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Palūkanų pajamos

Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka

Kitos finansinės pajamos

Finansinių pajamų iš viso

Palūkanų sąnaudos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (27

pastaba)

1 385

Paskolų palūkanų sąnaudos

484

300

Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka

3 756

Kitos sąnaudos

123

Finansinių sąnaudų iš viso

646

5 453

Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

(567)

(5 434)

13. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Einamojo pelno mokesčio sąnaudos

245

111

Atidėtojo mokesčio pokytis

461

177

Pelno mokesčio sąnaudų iš viso

706

288

2021 m. ir 2020 m. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 23 % - Norvegijoje, 22 % -

Švedijos karalystėje, 20 % - Rusijoje bei 0 % Latvijoje. Efektyvaus mokesčio tarifo suderinimas:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą

4 205

(10 143)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos),

taikant Grupės mokesčio tarifą Lietuvoje

15,0 %

631

15,0 %

(1 521)

Skirtingo mokesčio tarifo taikymo įtaka

kitose šalyse

Neleidžiami atskaitymai

498

2 244

Neapmokestinamos pajamos

(322)

(374)

Panaudoti mokestiniai nuostoliai

(186)

(38)

Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio

tikslinimas

(41)

Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės

vertės pokytis

(13)

(2,84 %)

706

8,16 %

288

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Laikini

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Laikini

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

2 558

384

2 767

415

Atsargų nukainojimas iki grynosios

realizacinės vertės

Sukaupti atostoginiai

424

346

Sukauptos premijos

428

304

Atidėjiniai garantiniam remontui ir kita

1 104

166

1 131

170

Keliami mokestiniai nuostoliai

5 698

855

5 306

796

Nuostolingos sutartys

135

Atidėtojo mokesčio turto iš viso

1 542

1 508

Nepripažintas atidėtojo mokesčio

turtas

(342)

(372)

Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas

1 200

1 136

Žemės ir pastatų perkainojimas

(1 492)

(224)

(1 689)

(253)

Investicinio turto vertės skirtumas

(9 740)

(1 461)

(6 041)

(907)

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai

(1 685)

(1 160)

Iš viso atidėtojo mokesčio, grynąja

verte

(485)

(24)

Finansinės būklės ataskaitoje

pateikta kaip:

Atidėtojo mokesčio turtas

390

531

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

(875)

(555)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje bus pakankamai

mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas,

kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo

pripažintas daliai gautinų sumų vertės sumažėjimo ir užsienyje veikiančių įmonių laikinųjų

skirtumų dėl realizavimo netikrumo.

Nepanaudoti mokestiniai nuostoliai 2021 m. gruodžio 31d. sudarė 5 986 tūkst. (2020 m. gruodžio

31 d. atitinkamai sudarė 5 419 tūkst. eurų). Šių mokestinių nuostolių panaudojimas galimas

neribotą laiką.

Grupės atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo sudengti tarpusavyje tiek, kiek jie yra

susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija ir ta pačia apmokestinamąja įmone.

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.

(24)

153

Apskaityta kitose bendrosiose pajamose

Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai

(461)

(177)

Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.

(485)

(24)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Mokėtino pelno mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Avansinis pelno mokestis sausio 1 d.

Mokėtinas pelno mokestis sausio 1 d.

(83)

(215)

Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis sausio 1 d.

(70)

(171)

Priskaičiuota per finansinius metus pelno mokesčio

(587)

(148)

Sumokėta / užskaityta su kitų mokesčių permoka

717

332

Avansinis pelno mokestis gruodžio 31 d.

Mokėtinas pelno mokestis gruodžio 31 d.

(120)

(83)

Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis gruodžio 31 d.

(60)

(70)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(tūkst. eurų)

Žemė ir

pastatai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Įrankiai ir

kitas turtas

Nebaigta

statyba

Iš viso

Savikaina

(žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

7 844

3 905

2 765

1 535

16 049

Įsigijimai

468

176

766

Perklasifikavimas

327

(173)

235

Perleidimai ir nurašytas turtas

(116)

(167)

(250)

(276)

(809)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

8 081

4 287

2 611

1 262

16 241

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

4 412

3 795

2 627

1 349

12 197

Įsigijimai

3 228

256

233

456

140

4 313

Perklasifikavimas

154

(154)

Perleidimai ir nurašytas turtas

(146)

(95)

(270)

(461)

15 127

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

7 844

3 905

2 765

1 535

16 049

Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

597

2 718

1 774

861

5 950

Nusidėvėjimas per metus

426

316

207

1 017

Perleidimai ir nurašytas turtas

(82)

(102)

(113)

(275)

(572)

Likutis 2021 m. gruodžio 31d.

583

3 042

1 977

793

6 395

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

273

2 354

1 511

891

5 029

Nusidėvėjimas per metus

324

494

350

227

1 395

Perleidimai ir nurašytas turtas

(130)

(87)

(257)

(474)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

597

2 718

1 774

861

5 950

Likutinė vertė

2020 m. sausio 1 d.

4 139

1 441

1 116

458

7 168

2021 m. sausio 1 d.

7 247

1 187

991

674

10 099

2021 m. gruodžio 31 d.

7 498

1 245

634

469

9 846

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2021

2020

Nusidėvėjimas apskaitytas:

Pardavimo savikainoje

657

723

Administracinėse sąnaudose

327

361

Kitose sąnaudose

311

Nusidėvėjimo iš viso

1 017

1 395

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas

2018 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę

kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija,

atlikta Grupės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas

naudojant palyginamųjų kainų metodą (3 tikrosios vertės hierarchijos lygis). Reikšminga

nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertą, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar

arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei

kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Vadovybė finansinių ataskaitų tikslais kasmet apsvarsto, ar yra požymių, kad žemės ir pastatų

apskaitinė vertė reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės. Kas penkerius metus užsakoma eksperto

rengiama išorinio vertinimo ataskaita, siekiant patikrinti šį vadovybės įvertinimą. Jei pastatai ir

žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2021 m. gruodžio 31 d., būtų 1 670

tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d.: 1 811 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

2021 m. gruodžio 31 d. buvo 2 660 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d.: 2 228 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, įskaitant investicinį turtą, kurių apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 3 1

400 tūkst. eurų, įkeisti bankams (2020 m. gruodžio 31 d. – 30 002 tūkst. eurų). 2021 m. gruodžio

31 d. naudojimo teise valdomo turto (įranga, įrankiai ir transporto priemonės) grynoji likutinė

vertė buvo 147 tūkst. eurų (2020 m.: 3 tūkst. eurų).

15. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)

Prestižas

Programinė

įranga

Kitas turtas

Iš viso

Savikaina

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

323

408

798

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(71)

(9)

(80)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

323

367

748

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

323

350

735

Įsigijimai

113

118

Nurašytas turtas

(55)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

323

408

798

Amortizacija/vertės sumažėjimas

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

292

156

508

Priskaičiuota per metus

Nurašyto turto amortizacija

(64)

(9)

(73)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

292

137

481

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

292

165

516

Priskaičiuota per metus

Perleisto turto amortizacija

(47)

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

292

156

508

Likutinė vertė

2021 m. sausio 1 d.

252

290

252

290

2021 m. gruodžio 31 d.

230

267

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

15. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta tokiu būdu: 13 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 33 tūkst. eurų

administracinėse sąnaudose (2020 m.: 21 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 18 tūkst. eurų

administracinėse sąnaudose).

Prestižas yra susijęs su UAB „Alinita“ (statyba: kondicionavimo darbų PGV). Vadovybės

vertinimu, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl prestižo nuvertėjimas nebuvo

pripažįstamas.

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina

2021 m. gruodžio 31 d. buvo 90 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d.: 116 tūkst. eurų).

16. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)

2021

2020

Likutis sausio 1 d.

28 335

1 612

Perklasifikavimas į nekilnojamąjį turtą

(4 04)

(3 277)

Perklasifikavimas vystomo projekto iš atsargų

1 209

24 974

Tikrosios vertės pasikeitimas

2 260

5 026

Likutis gruodžio 31 d.

31 400

28 335

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra

nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi

detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti

Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-

Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato

vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %,

kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek

2020 metais, tiek 2019 metais). Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus),

tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 100 tūkst. eurų, o kapitalizavimo normai

išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 90 tūkst.

eurų.

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 420 tūkst. eurų tikroji vertė (2020 metais - 1 350

tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas

viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 123 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 165

tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2020 m. gruodžio 31 d. 91 tūkst. eurų – mažiau nei

per vienerius metus, 64 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio patalpų

nuomą per 2021 metus sudarė 102 tūkst. eurų (per 2020 - 99 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose

pajamose (žr. 10 pastabą).

Grupė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir kitas patalpas

kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 262

tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis

ir išnuomoto ploto % dydžiu. Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas

įvertintas taikant lyginamąjį ir pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui

metodui pagal nuosavo kapitalo ir paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91

%. Vadovybė nustatė, kad investicinio turto tikroji vertė reikšmingai nesikeitė 2021 m. bei 2020

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas

sutartis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė: 62 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 120 tūkst.

eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2020 m. gruodžio 31 d. sudarė: 64 tūkst. eurų – mažiau nei

per vienerius metus, 129 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

16. Investicinis turtas (tęsinys)

Nuomos pajamos per 2021 metus sudarė 60 tūkst. eurų (2020 metus sudarė 63 tūkst. eurų) ir buvo

apskaitytos kitose pajamose. 2020 -2021 metais vadovybė perkėlė UAB Šeškinės projektai

vystomą nekilnojamo turto projektą (administracinės paskirties pastatą) iš atsargų straipsnio,

kuriame jis buvo apskaitytas atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. (17

pastaba), į investicinį turtą, kadangi vadovybės planai šiuo metu yra uždirbti nuomos pajamas.

Atlikus tam tikros turto dalies, priskirtos Grupės įmonių naudojamam turtui, perklasifikavimą,

likusio investicinio turto tikroji vertė 2021 m. gruodžio 31 d. yra 29 895 tūkst. eurų. 2021 metais

šis turtas buvo įvertintas tikrąja verte pagal Grupės apskaitos politiką, taikomą investiciniam

turtui, ir 2 433 tūkst. eurų vertės padidėjimas buvo apskaitytas kaip kitos pajamos (11 pastaba).

Vadovybė, vertindama šio projekto tikrąją vertę, rėmėsi nepriklausomo vertintojo konsultacija

(Ober-Haus Nekilnojamas Turtas ) dėl projekto tikrosios vertės, parengta 2021 m. lapkričio 30 d.,

ir vadovybės įvertinimu dėl tikrosios vertės pokyčio, įvykusio per gruodžio mėnesį. Pagrindinės

prielaidos, naudotos vadovybės vertinime 2021 m. gruodžio 31 d. nustatant šios investicijos

atsiperkamąją vertę, buvo šios: diskonto norma – 8 % (prieš mokesčius), išnuomotas plotas – 84

%, patalpų nuomos kaina – 12,20 – 15,00 EUR/kv. m. 1 mėnesiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs administracinių patalpų nuomos gautini

mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė 1 676 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 4 801 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų. (2020 metais- 1 044 tūkst.

eurų – mažiau nei per vienerius metus, 5 206 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų.)A

Nuomos pajamos per 2021 metus sudarė 1 093 tūkst. eurų ir buvo apskaityta pardavimo

pajamose.(2020 metais – 444 tūkst. eurų).

Nustatyta bendra investicinio turto 31 400 tūkst. eurų tikroji vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (2020

metais – 28 335 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

17. Atsargos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu

4 644

7 548

Kitos atsargos

5 485

2 318

Atsargų iš viso

10 129

9 866

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Savikaina:

Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina

3 083

6 098

Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos

2 151

1 791

Iš viso savikainos

5 234

7 889

Nukainojimas:

Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės

vertės

(261)

(341)

Iš viso nukainojimo

(261)

(341)

Kapitalizuotų sąnaudų iš viso

4 973

7 548

Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:

2021

2020

Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios

realizacinės vertės laikotarpio pradžioje

341

Papildomas nurašymas (atstatymas) apskaitytas administracinėse

sąnaudose

(80)

Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios

realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje

261

341

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

17. Atsargos (tęsinys)

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra

įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų realizavimo vertes, kurios nustatomos

remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis.

Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2021 m.

bei 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

2021 m. gruodžio 31 d.

kapitalizuotos sąnaudos

balansine verte

2020 m. gruodžio 31 d.

kapitalizuotos sąnaudos

balansine verte

AB „Panevėžio statybos trestas“

2 414

2 177

ZAO ISK „Baltevromarket“

4 501

UAB PST investicijos

UAB „Šeškinės projektai”

UAB „Ateities projektai“

2 487

863

Iš viso

4 973

7 548

UAB „Ateities projektai“ vystomo projekto grynoji realizacinė vertė buvo nustatyta remiantis

nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ konsultacija dėl galimų rinkos

kainų 2021 m. lapkričio 30 d. Buvo taikomas palyginamųjų kainų metodas. Reikia pažymėti, kad

2021 metais pradėti kotedžų statybos darbai.

AB „Panevėžio Statybos Trestas“ vystomo projekto Vilniuje (Kudirkos g.) grynoji realizacinė

vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“

konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2021 m. lapkričio 30 d. Buvo taikomas palyginamųjų kainų

metodas. Projekto statybos numatytos pradėti 2022 metais, gavus visus reikalingus leidimus.

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

5 062

1 954

Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija

Pirktos prekės, skirtos perparduoti

152

420

Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje

(66)

(99)

Nurašymas

Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus

(65)

Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

(58)

(66)

Kitų atsargų iš viso

5 156

2 318

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas

administracinėse sąnaudose.

18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)

2021

2020

Gautinos sumos iš pirkėjų

14 904

11 736

Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)

3 414

774

Gautinos sumos iš susijusių šalių

566

Vertės sumažėjimas metų pradžioje

(365)

(431)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas, skolų grąžinimas

177

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas

Papildomas vertės sumažėjimas /(atstatymas) per metus

(16)

(111)

Vertės sumažėjimas metų pabaigoje

(372)

(365)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso

18 512

12 211

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas (tęsinys)

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės prekybos gautinos sumos: 29 tūkst. eurų

2021 m. gruodžio 31 d., 228 tūkst. eurų 2020 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su

ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip aprašyta žemiau.

2021 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma –

suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri apmokama kliento

pridavus objektą ir Grupei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos

laidavimo raštą), sudarančios 3 775 tūkst. eurų (2020 m.: 4 405 tūkst. eurų), kurios susijusios su

nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4

pastabą.

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal

statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2021 m. gruodžio 31 d.

yra 82 730 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. yra 66 619 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji

dalis šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų individualius kontraktus 2021 m. ir

2020 m. gruodžio 31 d.:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų

pajamų ataskaitoje per metus

43 188

35 885

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą

laikotarpį

53 649

84 587

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos

bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus

39 769

35 335

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per

visą laikotarpį

50 295

82 561

Sutarčių turtas (sukauptos pajamos)

3 332

774

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti

sutartis (25 pastaba)

694

1 800

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)

2 632

1 991

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (25 pastaba)

135

Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų

straipsnius)

9 071

9 484

19. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst. eurų)

2021

2020

Finansinis turtas

Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO Baltlitstroj, susijusi

su atliktu mokėjimu tiekėjui už įmonę

1 240

OOO Baltlitstroj gautinų sumų vertės sumažėjimas

(1 240)

Suteikta paskola OOO Baltlitstroj

174

160

Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas

(174)

(160)

Nefinansinis turtas

PVM permoka

718

727

Kitas trumpalaikis turtas

525

287

Kito trumpalaikio turto iš viso

1 243

1 014

Buvusi dukterinė įmonė OOO Baltlitstroj yra bankroto procedūrose. Gautinos sumos iš OOO

„Baltlitstroj“ yra išieškojimo stadijoje, dėl kurių vyksta teisminiai procesai. Vadovybės vertinimu

joms yra apskaitytas vertės sumažėjimas. 2021 m. ir 2020m. gruodžio 31 d.

Grupė neturėjo terminuotų indėlių.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

20. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)

2021

2020

Pinigai bankuose

11 886

9 399

Pinigai kasoje

Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso

11 888

9 410

21. Kapitalai ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė – 0,29 euro. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų vardinių akcijų

savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti

dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2020 metais nebuvo

įstatinio kapitalo pokyčių. 2021 ir 2020 metais Grupė savo akcijų neturėjo.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)

2021

2020

Perkainojimo rezervas

2 008

2 173

Privalomasis rezervas

600

Valiutos perskaičiavimo rezervas

4 261

4 312

Rezervų iš viso

6 869

7 085

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei

vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

2021

2020

Perkainojimo rezervas sausio 1 d.

2 173

2 325

Perkainojimas (14 pastaba)

Perkainojimo nusidėvėjimas

(165)

(169)

Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis

Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.

2 008

2 173

Privalomasis rezervas sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, t. y. į

rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus

mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis

rezervas 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės ir buvo pilnai

suformuotas.

Valiutos perskaičiavimo rezervas susidaro konsoliduojant dukterines įmones, kurių funkcinė

valiuta skiriasi nuo Grupės funkcinės valiutos.

22. Skolos tiekėjams

(tūkst. eurų)

2021

2020

Lietuva

14 629

8 751

Latvija

591

651

Lenkija 55+25+329

359

428

Kita 11+19+51

Skolos tiekėjams iš viso

15 660

9 888

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

23. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Paskolos

20 172

15 526

Nuomos įsipareigojimai

Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso

20 257

15 529

Ilgalaikiai įsipareigojimai

19 441

Trumpalaikiai įsipareigojimai

816

15 529

0Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso

20 257

15 529

Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

(tūkst. eurų)

Palūkanų norma

Galioja

2021

2020

OP Corporate Bank plc.

Lietuvos filialas

3 mėn.

EURIBOR+0,98%; nuo

2020-05-21 iki 2020-

07-30 3 mėn.

EURIBOR+1,30%; nuo

2020-07-31

EURIBOR+1,95%;nuo

2021-09-29 2,44 % ir

2,72%

2026/07

20 000

15 000

AB „Panevėžio keliai“

(paskola)

1 ir 6 mėn.Euribor+1,9;

nuo 2019-01-01 3 mėn.

EURIBOR+2,85

2021/12

313

Fiziniai asmenys

12 % fiksuota, nuo

2017 m. lapkričio 30 d.

- 6 % iki 2020-12-31, -

0 %

2022/12

172

213

-12-31

Paskolų iš viso

20 172

15 526

Pagal sutartį su banku už paskolą 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo įkeitusi dukterinei įmonei

– UAB „Šeškinės projektai“ nuomos teise priklausantį žemės sklypą kartu su negyvenamuoju

pastatu, esančiu Ukmergės g. 219, Vilnius, kaip užstatą.

Kitose finansinėse skolose apskaityti nuomos įsipareigojimai, kurių likutinė vertė 2021 m.

gruodžio 31 d. lygi 85 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. lygi 3 tūkst. eurų), ir įsipareigojimai

bankui už išleistas garantijas.20319

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

24. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai atidėjiniai

(tūkst. eurų)

2021

2020

Atidėjiniai garantiniam remontui

816

837

Kiti

297

339

Atidėjiniai iš viso

1 113

1 176

Atidėjinių pokytis:

2021

2020

Garantinis

remontas

Pensijos*

Kiti

Garantinis

remontas

Pensijos

Kiti

Atidėjiniai garantiniam

remontui laikotarpio pradžioje

837

293

885

202

Panaudota per laikotarpį

238

(37)

(288)

(28)

(25)

Sukaupta per laikotarpį

(259)

(24)

240

119

Atidėjiniai garantiniam

remontui laikotarpio pabaigoje

816

288

837

293

* Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį.

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais. Pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10

metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti įvertinimais,

atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

25. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)

2021

2020

Nefinansiniai įsipareigojimai:

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti

sutartis (18 pastaba)

891

1 800

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui

ir pan.) (18 pastaba)

2 880

1 991

Sukaupti atostoginiai

1 775

1 466

Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai

1 595

1 298

Atlyginimų priedai darbuotojams

428

318

Mokėtinas PVM

307

432

Sukauptos sąnaudos

223

101

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (18 pastaba)

135

Finansiniai įsipareigojimai:

Įsipareigojimai dėl konkurencijos tarybos baudos (27 pastaba)

8 542

9 808

Veiklos nuomos įsipareigojimai

216

Kiti įsipareigojimai

897

449

Sutarčių ir kitų įsipareigojimų iš viso

17 625

18 014

Iš jų:

Ilgalaikė dalis

784

304

Trumpalaikė dalis

16 841

17 710

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

26. Vienai akcijai tenkantis pelnas ir dividendai

(eurai)

2021

2020

Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams

3 049 262

(9 503 186)

Paskelbti dividendai

490 000

Vidutinis akcijų skaičius

16 350 000

Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai

0,19

(0,58)

Paskelbti dividendai vienai akcijai

0,03

Grupė neturi potencialių akcijų. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai),

naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2021 m. gruodžio 31 d. Bankų Grupės vardu trečioms šalims suteiktos 8 365 tūkst. eurų garantijos,

susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2020 m. – 7 842 tūkst. eurų).

Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2025 m. kovo 02 d.

Be to, Grupė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 13 417 tūkst. eurų sumai, taip pat

susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2020 m. – 15 046 tūkst. eurų). Šių

garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. Jokie

papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus

įvertintą atidėjinį garantinio remonto įsipareigojimui (24 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. lygi 35 975 tūkst. eurų (2020

m. gruodžio 31 d. – 30 002 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko

išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2021 m. gruodžio

31 d. – 8 013 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2023 m. birželio 30 d., su galimybe

išleisti garantijas iki 2023 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu

suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2020 m. gruodžio

31 d. garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 7 842 tūkst. eurų.

Teisiniai neapibrėžtumai

Grupė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

1) LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir

AB„PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir

modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

Nutarimu, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos

jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB

„Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus,

kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos

įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. Bendrovė ginčijo

Konkurencijos tarybos sprendimą dėl paskirtos baudos ir remiantis vadovybės turimu visų faktų

ir aplinkybių vertinimu rengiant 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės metines finansines ataskaitas,

vadovybė labiau tikėjo nei ne, kad Bendrovės naudai bus priimtas teigiamas sprendimas ir

neapskaitė jokio atidėjinio, susijusio su Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu, 2019 m.

gruodžio 31 d. datai.

2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį

dėl Bendrovės skundo, kuriuo Bendrovė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl

Bendrovė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514

tūkst. eurų baudą (8 pastaba), susijusias 1 385 tūkst. eurų palūkanų (11 pastaba) ir 396 tūkst. eurų

antstolio vykdymo išlaidų (8 pastaba).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

27. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Bendrovė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino

visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų

palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau. Šiame etape nėra įmanoma pagrįsta

nustatyti, koks bus galutinis ginčo dėl mokėtinų palūkanų sumos rezultatas.

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI

informavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Bendrovei paskirtos baudos ir

palūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat

nurodė, kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. Šiuo metu

VMI yra pateiktas taikos sutarties projektas vykdymo procese derinimui. VMI informavo

Bendrovę, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl valstybės paramos notifikavimo. Europos

Komisijos sprendimą tikimąsi gauti šių metų pavasarį. Gavus teigiamą Europos Komisijos

sprendimą, Bendrovė turės suderinti galutines taikos sutarties sąlygas su VMI, o šalių pasirašyta

taikos sutartis turės būti patvirtinta teismo. Savo ruožtu, Bendrovė vykdo savo prievoles ir moka

Konkurencijos tarybos paskirtą baudą pagal 8 metų baudos mokėjimo grafiką, nors VMI pasiliko

teisę peržiūrėti grafiko laikotarpį, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Taip pat Bendrovės

įsipareigojimų užtikrinimui buvo areštuotas turtas, kurio likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.

sudarė 3 057 tūkst. eurų (2020 m. – 3 578 tūkst. eurų).

Taip pat, šiuo metu teismuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl priskaičiuotų palūkanų bei

vykdymo išlaidų kaip aprašyta toliau.

Dėl ginčijamos palūkanų 1 385 tūkst. eurų sumos Bendrovės nuomone, apskaičiuotų palūkanų

dydis ir jų skaičiavimo terminai privalėjo būti nurodyti vykdomajame dokumente –

Konkurencijos tarybos 2020-06-09 d. nutarime. Be to, įstatyminės palūkanos turi būti

skaičiuojamos kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, t. y. palūkanos

skaičiuojamos iki kol bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo

atveju, palūkanos sudarytų 252 tūkst. eurų. Taip pat, teisme yra ginčijamas antstolio patvarkymas

dėl 396 tūkst. eurų vykdymo išlaidų. Bendrovės nuomone vykdymo išlaidos akivaizdžiai per

didelės. Bylose dėl palūkanų bei vykdymo išlaidų ginčijimo teismas yra pritaikęs laikinąsias

apsaugos priemones – palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimas sustabdytas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230-

452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio

patvarkymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m.

sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi

paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta

kasacine tvarka. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paskirtas 2022-04-14 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi

giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja

Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia

šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba

daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2021–2020 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone

AB „Panevėžio keliai“ bei dukterinėmis AB „Panevėžio keliai“ įmonėmis. Toliau pateikiami

įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2021–2020 m.:

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

2021

2020

Pardavimai:

Akcininkas

AB „Panevėžio keliai“

Prekės ir paslaugos

105

880

Akcininko patronuojamosios įmonės

UAB „Ukmergės keliai“

Prekės ir paslaugos

UAB „Panevėžio ryšių statyba“

Prekės ir paslaugos

UAB „Keltecha“

Prekės ir paslaugos

Pirkimai:

Akcininkas

AB „Panevėžio keliai“

Prekės ir paslaugos

944

206

Akcininko patronuojamosios įmonės

UAB „Ukmergės keliai“

Prekės ir paslaugos

UAB „Keltecha“

UAB Aukštaitijos traktas

Prekės ir paslaugos

Kitos įmonės, susijusios su akcininku

UAB „Panevėžio ryšių statyba“

Prekės ir paslaugos

AB „Specializuota komplektavimo valdyba“

Prekės ir paslaugos

UAB „Betono apsaugos sistemos“

Prekės ir paslaugos

(tūkst. eurų)

2021

2020

Gautinos sumos:

Akcininkas

AB „Panevėžio keliai“ (prekybos gautina suma)

Mokėtinos sumos:

Akcininkas

AB „Panevėžio keliai“

210

Akcininko patronuojamosios įmonės

Kiti

Kitos įmonės, susijusios su akcininku

Kiti

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra

suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms

sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų iš susijusių šalių gautinoms sumoms.

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo

pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini Grupės vadovybei, įskaitant valdybą, 2021

m. sudarė 1 943 tūkst. eurų (2020 m.: 1 412 tūkst. eurų). Grupės direktoriams bei valdybos

nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų

ar turto perleidimo.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas

turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba

palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant

vertinimo metodiką.

2021 m. gruodžio 31 d.

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

18 512

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

11 888

Finansinio turto iš viso

30 400

11 888

18 512

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms

skaičiuojamos palūkanos

(20 319)

Nuomos mokėjimai

(147)

Skolos tiekėjams

(15 598)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos

tarybos sprendimą (27 pastaba)

(8542)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(44 606)

2020 m. gruodžio 31 d.

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

12 211

Pirkėjų įsiskolinimai

9 410

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

21 621

9 410

12 211

Finansinio turto iš viso

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms

skaičiuojamos palūkanos

(15 526)

Nuomos mokėjimai

(3)

Skolos tiekėjams

(9 888)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos

tarybos sprendimą (27 pastaba)

(9 808)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(35 225)

2021 m. ir 2020 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Metodai ir prielaidos, Grupės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų,

neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų

taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių

prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma

apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tęsinys)

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su

palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

Mokėtinos sumos, paskolos ir kitos finansinės skolos ir nuomos įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies

ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo

dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma,

tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau –

apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Kitų įsipareigojimų ir mokėtinos

baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą tikroji vertė laikoma apytikriai jos lygia

apskaitinei vertei dėl trumpo sutarties termino. Paskolos (overdrafto) tikroji vertė prilyginama

apskaitinei vertei, nes taikomos rinkos kintamos palūkanos.

30. Nekontroliuojančios dalys

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ priklausė 95,6 % dukterinės

įmonės UAB „Vekada“, 68,3 % dukterinės įmonės UAB „PST investicijos” ir 87,5 % dukterinės

įmonės OOO „Teritorija“ paprastųjų vardinių akcijų. Laikoma, kad AB „Panevėžio statybos

trestas“ yra dukterinių įmonių kontroliuojantis akcininkas.

Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai rodikliai (tūkst.

eurų):

UAB „PST investicijos“

2021

2020

Nekontroliuojanti dalis, proc.

31,7 %

Ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

4 865

5 906

Turto iš viso

4 865

5 907

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareigojimai

2 284

Įsipareigojimų iš viso

2 293

Grynasis turtas

4 850

3 614

Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai

1 537

1 146

Pajamos

6 787

1 147

Sąnaudos

(5 446)

(3 942)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

1 341

(2 795)

Kitos bendrosios pajamos

Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai

425

(885)

Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

919

(916)

Investicinės veiklos pinigų srautai

Finansinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

919

(916)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

UAB „Vekada“

2021

2020

Nekontroliuojanti dalis, proc.

4,4 %

Ilgalaikis turtas

245

322

Trumpalaikis turtas

1 203

1 581

Turto iš viso

1 448

1 903

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareigojimai

380

504

Įsipareigojimų iš viso

380

504

Grynasis turtas

1 068

1 399

Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai

Pajamos

2 909

2 700

Sąnaudos

(3 195)

(2 693)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(286)

Kitos bendrosios pajamos

Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai

(13)

Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

(218)

257

Investicinės veiklos pinigų srautai

(13)

Finansinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

(142)

244

OOO „Teritorija“

2021

2020

Nekontroliuojanti dalis, proc.

12,5 %

Ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

Turto iš viso

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareigojimai

1 073

1 298

Įsipareigojimų iš viso

1 073

1 298

Grynasis turtas

(1 059)

(1 287)

Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai

(132)

(161)

Pajamos

335

Sąnaudos

(28)

(349)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

307

(349)

Kitos bendrosios pajamos

Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai

(44)

Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

(1)

Investicinės veiklos pinigų srautai

Finansinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

(1)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

31. Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

(tūkst. eurų)

2020.12.31

Paskelbti

dividenda

Priskaity

mai

Pinigų

išmokos

Valiutos

pokytis

2021.12.31

Mokėtini dividendai

Gautos paskolos ir

mokėtinos palūkanos

15 526

5 000

(207)

20 319

Kiti įsipareigojimai

Finansinės nuomos

įsipareigojimai

153

(71)

Iš viso

15 557

5 153

(278)

20 432

32. Pobalansiniai įvykiai

Dar neatsigavusios dėl COVID-19 pandemijos įtakos, 2022 metais ekonomikos vėl laukia sunkus

periodas. Išaugusi geopolitinė įtampa regione ir Europos Sąjungoje (ES), Rusijai užpuolus

Ukrainą, neabejotinai turi įtakos statybos ir nekilnojamojo turto sektorius. Šiai dienai labai sunku

prognozuoti, kokią įtaką statybų sektoriui turės susidariusi situacija. Kadangi Ukraina yra

reikšmingas žaliavų tiekėjas, karas Ukrainoje turi didelę įtaką medžiagų tiekimo grandinėje ir

kainų didėjimui. Grupė yra įsivertinusi rizikas ir medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos,

Baltarusijos bei Rusijos, neužsisakinėja, tačiau didžioji dalis armatūros, žaliavinio plieno,

medienos ir silikatinių blokelių tiekėjų buvo importuojama iš Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos.

Kad užtikrinti savalaikį medžiagų tiekimą, Grupės įmonės ieško alternatyvų ir perorganizuoja

medžiagų tiekimo grandinę iš kitų šalių. Taip pat didelę įtaką statybos sektoriui ir kitoms Grupės

įmonėms turi ir energijos brangimas.

Tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose, brangstančių žaliavų ir energijos, užsakovai gali

peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti ar atidedami. O tai gali

sumažinti statybų apimtis.

Grupė atsakingai stebi, vertina vykstančius procesus rinkoje, kad užtikrinti sklandų veiklos

tęstinumą.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir įmonių grupė, ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo

poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei

įprastinės veiklos sąnaudos būtų optimalios.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2022-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2022-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

2021 metų Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas,

valdymo ataskaita bei

konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio

ataskaita

I. Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2021 metų Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo

2021 m sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB.

Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė

kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupė.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“

Įstatinis kapitalas

4 741 500 eurų

Būstinės adresas

P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva

Telefonas

(8~45) 505 503

Faksas

(8~45) 505 520

Teisinė-organizacinė forma

Akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba

Registracijos Nr.

AB 9376

Įmonių rejestro kodas

147732969

Įmonės PVM kodas

LT477329610

Įmonės LEI kodas

529900O0VPCGEWIDCX35

Juridinių asmenų registro tvarky-

toja

Valstybės įmonė Registrų centras

Elektroninio pašto adresas

pst@pst.lt

Interneto adresas

www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, stati-

nių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų,

statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima

patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmo-

nės pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Val-

doma

akcijų

dalis

(proc.)

UAB „Skydme-

dis“

1999 m. birželio 17 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284718

Pramonės g. 5,

Panevėžys

Tel.+370 45 467626

Fax. +370 45 460259

info@skydmedis.lt

www.skydmedis.lt

100

UAB „Metalo

meistrai“

1999 m. birželio 16 d

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

148284860

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461677

Fax. +370 45 585087

info@metalomeist-

rai.lt

www.metalomeist-

rai.lt

100

UAB „Vekada“

1994 m. gegužės 16 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

147815824

Marijonų g. 36, Pa-

nevėžys

Tel.+370 45 461311

Fax. +370 45 461311

info@vekada.lt

www.vekada.lt

95,6

UAB „Alinita“

1997 m. gruodžio 8 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

141619046

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 467630

Fax. +370 45 467630

info@alinita.lt

www.alinita.lt

100

„Kingsbud“

Sp.z.o.o.

2010 m. rugpjūčio 11 d.

Rajoninis Balstogės teis-

mas

Nacionalinio teismo XII

Ūkio skyrius

200380717

ul. A. Patli 12, 16-

400 Suwałki, Polska

Tel. +48 875 655 021

Fax. +48 875 655 021

biuro@kingsbud.pl

www.kingsbud.lt

100

„PS Trests“ SIA

2000 m. gegužės 22 d.

Latvijos Respublikos Į-

monių registras

40003495365

Rīgas rajons,

Mārupes pagasts,

Skulte,

Skultes iela 28

Tel.+371 29525066

100

„Teritorija“ OOO

2013 m. birželio 3 d.

Kaliningrado sr. Federa-

cinė mokesčių tarnybos

inspekcija Nr12

3528202650

Lunačiarskio per.

43-27, Čerepovecas

Bologdos sritis

Rusijos federacija

Tel. +7 9097772202

Fax. +7 9217234709

baltevromarke-

tao@mail.ru

maslena11@mail.ru

87,5

UAB „Šeškinės

projektai“

2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

302561768

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 615 54090

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Ateities

projektai“

2006 m. balandžio 25 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

300560621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

Fax. +370 5 2102131

info@psti.lt

gdieckuviene@pst.lt

100

UAB „PST Inves-

ticijos“

1998 m. gruodžio 23 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

124665689

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

Dukterinės įmo-

nės pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Val-

doma

akcijų

dalis

(proc.)

UAB „Tauro a-

partamentai“

2018 m. spalio 23 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

304937621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 610 09222

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Hustal“

2018 m. gruodžio 11 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

304968047

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461677

Fax. +370 45 585087

audrius.macie-

kus@hustal.eu

https://hustal.eu/

100

UAB „Aliuminio

fasadai“

2020 m. sausio 2 d.

Valstybinė įmonė Re-

gistrų centras

305412441

Pramonės g.5,

Panevėžys

Tel. +370 6 86 32727

www.alfasadai.lt

info@alfasadai.lt

100

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

AO „ISK Bal-

tevro-market“

2001 m. liepos 13 d.

AB „Nepriklausoma re-

gistravimo kompanija:-

Akcininkų rejestro tvar-

kytojas

3906214631

Rostovskaja

5-7, Kaliningradas,

Kaliningrado sr. Ru-

sijos Federacija

Tel.+79097772202

baltevromarke-

tao@mail.ru

100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai eksportuojama į

Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB „Metalo meistrai“ pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir

gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi

plieno gaminiai.

UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių

darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė sig-

nalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų mon-

tavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inži-

nerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

„Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“

Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens ma-

sės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

„PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir

vykdyti statybos darbus Latvijoje.

„Teritorija“ OOO pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas.

UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB

„PST investicijos“ nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado sri-

tyje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK „Baltevromarket“.

UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB „Hustal“ pagrindinė veikla – metalo konstrukcijų pardavimas, montavimas ir projektavi-

mas. Bendrovės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų

gamyba.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ „Finasta“ vertybinių popierių aps-

kaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo

prijungta prie AB „Šiaulių bankas“, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ „Finasta“

turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB

Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius,

vnt.

Nominali vertė, Eu-

rai

Bendra nominali

vertė, Eurai

Emisijos kodas

ISIN

Paprastosios vardinės akcijos

(PVA)

16 350 000

0,29

4 741 500

LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2021 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2017–

2021 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2021 me-

tus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje „Nas-

daq Vilnius“ per 2017-2021 metus:

Rodiklis

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Didžiausia kaina, Eur

0,838

0,85

0,878

0,99

1,34

Mažiausia kaina, Eur

0,53

0,52

0,71

0,75

0,85

Vidutinė kaina, Eur

0,677

0,629

0,78

0,881

1,078

Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur

0,66

0,57

0,75

0,752

0,916

Apyvarta, vnt.

2 935 832

1 980 134

986 685

1 596 044

2 854 251

Apyvarta, mln. Eur

1,99

1,25

0,77

1,41

3,08

Kapitalizacija, mln. Eur

10,79

9,32

12,26

12,3

14,98

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindi-

nių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2021 m. vasario 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė sutartį dėl pastato, kuriame įsikurs

naujas prekybos centras „Senukai“, statybų Vilniuje. Projekto vertė viršija 7 mln. eurų (įskaitant

PVM).

2021 m. vasario 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ per įgaliotą atstovą gavo Europos Žmo-

gaus Teisių Teismo (EŽTT) pranešimą, kuriame patvirtinta, kad PST pareiškimas užregistruotas

preliminariam nagrinėjimui.

PST pasinaudojo juridinio asmens teise kreiptis į EŽTT dėl verslo interesų gynimo taikant Žmo-

gaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. PST kreipėsi į EŽTT dėl Konvencijos 6

straipsnio ir šios Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalies galimų pažeidimų, kuriuos

Lietuvos administraciniai teismai galimai pažeidė nagrinėdami PST skundus dėl Konkurencijos

tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.2S-11(2017) panaikinimo.

2021 m. vasario mėn. 18 d. Bendrovė dalyvauja teisminiame ginče dėl antstolio veiksmų byloje

dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos. 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apygardos teismas

priėmė nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, panaikinantis

antstolio patvarkymą dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, konkre-

čiai dėl 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių įmokų.

2021 m. vasario 23 d. Bendrovė gavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimą, kuriuo

teismas atsisakė priimti Bendrovės pareiškimą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos (Konvencijos) pažeidimų.

2021 m. vasario 23 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ po laimėto viešojo konkurso pasirašė

sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Lazdynų baseino statybos darbų. Bendra sutarties vertė

siekia 21,083 mln. eurų (su PVM). Baseino statybos darbus planuojama atnaujinti artimiausiu

metu, o juos baigti numatoma iki 2022 m. pradžios.

2021 m. balandžio 9 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas, kurio metu buvo atšaukta bendrovės valdyba (in corpore) kadencijai nesibaigus ir

išrinkta nauja bendrovės valdyba.

2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas byloje dėl LR Konkurencijos

tarybos priskaičiuotų palūkanų už visą teisminio nagrinėjimo, kurio metu Bendrovė ginčijo Kon-

kurencijos tarybos Bendrovei skirtą baudą, laikotarpį paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmų nutartį.

2021 m. balandžio 29 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų su-

sirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti

dividendus.

2021 m. liepos 9 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė sandorį su nekilnojamojo turto plė-

totoju „Galio Group“ dėl gyvenamųjų namų „reVINGIS“ kvartalo statybų Geležinio Vilko g. 2,

Vilniuje. Bendra sutarties vertė siekia per 16 mln. eurų (įskaitant PVM). Kvartalo statybos darbus

planuojama pabaigti – 2023 m. antroje pusėje.

2021 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teis-

mui ir skundžia valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ sprendimą atmesti AB „Panevė-

žio statybos trestas“ pasiūlymą viešajame pirkime, vykdomame tarptautinio konkurso būdu, dėl

mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A

statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijun-

gimo prie infrastruktūros darbų.

2021 m. liepos 29 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susi-

rinkimas, kurio metu išrinkta Grant Thornton Baltic UAB bendrovės audito įmonė.

2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ skundą dėl VĮ Ignalinos atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo

ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A staty-

bos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo

prie infrastruktūros darbų pirkime. Teismas paliko nepakeistą sprendimą atmesti AB „Panevė-

žio statybos trestas“ pasiūlymą, bet VĮ Ignalinos atominė elektrinė sprendimo motyvai atmesti

pasiūlymą dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimo dalimis buvo pripažinti nepag-

rįstais. Bendrovė vertina teismo sprendimą ir ketina jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2021 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip buvusios

ligoninės pastatų komplekso rekonstrukciją Bokšto gatvėje Vilniuje, ,,Elmoris“ gamybos ir san-

dėliavimo pastato Vilniuje statybą, ketvirtojo UAB „Vilniaus duona“ Panevėžio kepyklos mo-

dernizavimo etapo darbus, Klaipėdoje du metus trukusias daugiafunkcio sporto paslaugų centro,

Senukų prekybos centro, V. Pociūno g. 10 Vilniuje statybas. Taip pat baigti keli daugiabučių

renovacijos projektai esantys Debesijos g. 6 ir 8, Architektų g. 196 Vilniuje.

Taip pat toliau tęsia darbus tokiuose projektuose, kaip Mokslų akademijos Vrublevskių bibliote-

kos rekonstrukcijos, Kėdainių valyklos rekonstrukciją, naujos „Lietuvos draudimo“ būstinės pro-

jektą, J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje. Tęsiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto elekt-

ronikos, mechanikos ir transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso Plytinės g. 25, Vil-

niuje statybos darbai, bei pradėti universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos

fakultetų mokomojo korpuso statybos darbai.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų

kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. „Lietuvos metų gaminio

2021“ apdovanojimai, kaip ir kasmet organizuojami Lietuvos pramonininkų konfederacijos.

Juose PST pelnė aukso medalį už Kauno kogeneracinės jėgainės objektą. Didelio efektyvumo

atliekomis kūrenama kogeneracinė jėgainė gali pagaminti ir užtikrinti apie 40 proc. Kauno miesto

šilumos poreikio.

2021 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti inži-

nerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus

ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, „Gen-

ranga“, Vilniaus filialas užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione,

„Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

2021 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. UAB „Metalo meistrai“

pagrindinė veiklos kryptis – statybinių metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba . UAB

„Hustal“ 2021 metais tęsė savo pagrindinę veiklą – didmeninę prekybą metalo konstrukcijomis.

Pagrindinė metalo konstrukcijų pardavimo kryptis – Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“,

gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje.

94 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB

„Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicio-

navimo sistemų montavimo bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių

darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ ga-

minamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai.

UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo

turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvar-

talas Kunigiškėse.

Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2021 metais toliau vykdo pradėtus statybos

darbus ir ieško naujų užsakymų.

2021 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje

veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o.

Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2022 metais)

2022 m. sausio 5 d. Bendrovė apskundė Panevėžio apygardos teismo nutartį kasacine tvarka

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2022 m. sausio mėn. 05 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

paliko galioti 2021 m. vasario mėn. 17 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą.

2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-06 priėmė nutartį dėl VĮ Ignalinos

atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trum-

paamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išori-

nių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų,

kuria atsisakė priimti AB Panevėžio statybos trestas kasacinį skundą ir nagrinėti bylą kasacine

tvarka. Teismas tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad byla mažai reikšminga visos Lietu-

vos teismų ir viešųjų pirkimų praktikai. Teismo sprendimas ir ginčo baigtis įmonės tolimesnei

veiklai įtakos neturės, kadangi šiuo metu jos galimybėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ri-

bojimai nebetaikomi.

2022 m. kovo 8 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) paskelbė pranešimą, kad stabdo Ru-

sijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą:

- OOO „Baltevromarket“, kurios 100 proc. įstatinio kapitalo priklauso įmonei UAB

„PST investicijos“, veikla stabdoma, nors bendrovė nuosavybės teise valdomo turto

nuo 2021 m. vidurio nebeturi.

- OOO „Territorija“ nevykdo aktyvios veiklos jau tris metus.

- OOO „Baltlitstroj“ nuo 2017 m. yra paskelbtas bankrotas, vykdomos su tuo susijusios

procedūros.

PST jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama su

tuo susijusias rizikas

Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla:

Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių

grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konku-

rencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo toly-

gumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas; makroekono-

minių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės

veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra kon-

kurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa

stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų.

Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų suda-

rymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia

papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip

pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekono-

minė situacija (ekonominis cikliškumas). Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomi-

kos raidos tendencijose bei dėl būsimos regioninės ir pasaulinės krizės.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansi-

nių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje. Teisiniai nea-

pibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių a-

taskaitų 27-oje pastaboje.

COVID-19 įtaka:

Statybų sektorius 2021 metais buvo prie vis dar didžiausią poveikį patiriančių sektorių. AB „Pa-

nevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių COVID-19 pandemijos metu

išryškėjus problemoms, operaciniams iššūkiams ir rizikoms ieškojo sprendimų ir išeičių, suge-

bėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių veiklos sąlygų, bei pasikeitusios rinkos dalyvių

elgsenos. Užuot atidėjus sprendimus ramesniems laikams, po karantino, Bendrovė ir Grupės į-

monės stengėsi palaikyti normalų veiklos ritmą. Vadovybė atsakingai stebi ir vertina esamą situ-

aciją (ypač dėl klientų atsiskaitymo, tiekimų stygiaus, užsakymų vykdymo) ir nedelsiant reaguoja

ir priima atitinkamus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausi-

mais susijusi informacija

Pasaulinis raktinis žodis 2021 m. buvo pandemija. COVID-19 liga ir jos plitimui riboti taikomos

priemonės paveikė visą šalį, visus ekonomikos sektorius ir visą socialinę veiklą. COVID-19 įta-

koje Bendrovės ir įmonių Grupės funkcionavimo ir ekonomikos augimo požiūriu metai buvo

labai sunkūs ir netolygūs.

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2021 metų dvylika mėnesių sudarė 65,721mln.

eurų, kai per 2020 metų dvylika mėnesių Bendrovės pajamos buvo 59,712 mln. eurų. Nors Bend-

rovė patyrė pandemijos sukeltus sunkumus, Bendrovės pajamos padidėjo 10 procentų lyginant

su 2020 metų pajamomis. Bendrovei 2021 metus pavyko baigti su minimaliu 0,304 mln. eurų

pelnu, kai 2020 metų nuostolis buvo 12,418 mln. eurų.

Per tą patį laikotarpį AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos su-

darė 98,451 mln. eurų ir yra 31 procentu didesnės nei per 2020 metus gautas pajamas. 2020

metais Grupės pajamos buvo 74,912 mln. eurų. 2021 metais Grupės uždirbtas grynasis pelnas

yra 3,049 mln. eurų, kai 2020 metais Grupės patirtas nuotolis buvo 10,431 mln. eurų.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

2 lentelė. 2019 – 2021 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos re-

zultatai (tūkst. eurų):

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

110 466

74 912

98 451

Pajamos

108 464

59 712

65 721

104 586

68 167

86 283

Savikaina

104 913

58 531

59 888

5 880

6 745

12 168

Bendrasis pelnas

3 551

1 181

5 833

5,32

12,36

Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR)

3,27

1,98

8,88

-681

-9 360

2 414

Tipinės veiklos rezultatas

-651

-12 595

-589

-0,62

-12,49

2,45

Tipinės veiklos rezultato proc. nuo apy-

vartos

-0,6

-21,09

-0,9

2 553

-7 925

3 477

EBITDA

(AVR)

1 926

-11 362

259

2,31

-10,58

3,53

EBITDA marža (proc.) (AVR)

1,78

-19,03

0,39

821

-10 431

3 499

Grynasis pelnas (AVR)

590

-12 418

304

0,74

-13,92

3,55

Grynojo pelno (nuostolio) marža (proc.)

0,54

-20,8

0,46

0,05

-0,638

0,214

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS

(eurai)

(AVR)

0,036

-0,76

0,019

2,39

-34,40

12,58

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)

(AVR)

1,7

-43,89

1,38

1,07

-13,99

4,41

Turto grąža arba turto pelningumas

(ROA)

(AVR)

0,83

-18,59

0,55

2,25

-36,97

6,65

Investicijų pelningumas (ROI)

(AVR)

1,65

-52,81

1,29

1,63

0,75

1,3

Einamojo likvidumo koeficientas

(AVR)

1,35

0,88

1,12

0,85

0,53

Kritinio likvidumo koeficientas

(AVR)

1,24

0,81

0,94

0,45

0,36

0,34

Nuosavybės koeficientas

(AVR)

0,49

0,35

0,46

0,54

0,62

0,65

Skolos koeficientas

(AVR)

0,51

0,65

0,54

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

1,21

1,72

1,90

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

(AVR)

1,05

1,85

1,19

2,1

1,61

1,79

Akcijos buhalterinė vertė

(AVR)

2,13

1,34

1,35

0,36

0,35

0,37

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės san-

tykis (P/BV)

(AVR)

0,35

0,43

0,49

14,94

-0,89

3,08

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai

santykis (P/E)

(AVR)

20,83

-0,75

35,5

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti

nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį).

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti

nuosavo kapitalo dalis).

Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas.

Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas

Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buhalte-

rinė akcijos vertė

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis

pelnas, tenkantis vienai akcijai

AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau

atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodikliu. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo meto-

dika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines-ataskaitos

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2021 m.

Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 71,9 proc., nekilnojamojo turto 8 proc., pa-

gaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 20,1proc., 2020 m. Grupės pajamose statybos-monta-

vimo darbai sudarė 94 proc., nekilnojamojo turto 1,7 proc., pagaminta produkcija ir kitos paja-

mos buvo 4,3 proc.

Įmonės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

108,50

59,71

65,72

0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Statybos-montabimo darbai (mln. eurų)

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

2021 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 97,17 proc. Bend-

rovės vykdomų darbų, 2020 m. – 97,8 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų

sudarė 78,9 proc. pajamų, 2020 m. – 81,2 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse

sudarė 2021 ir 2020 metais sudarė atitinkamai 12,2 proc. ir 16 proc. visų pajamų.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei,

rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės vady-

bos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO

45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam ob-

jektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui

ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrini-

mui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konk-

rečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2020 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę la-

boratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų

bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei dar-

buotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO

14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl di-

delis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir

jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompeten-

cija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį fak-

torių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuo-

jami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sis-

tema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 833 darbuotojai, Bendrovėje – 560

darbuotojai. 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 870 darbuotojai, įmonėje

– 593 darbuotojai. COVID-19 pandemijos sukelti veiklos apribojimai, sumažėjusios darbų apim-

tys tiesiogiai įtakojo ir Bendrovės bei Grupės darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 -2021 metais:

2020 m.

2021 m.

Grupė

Įmonė

Grupė

Įmonė

Vadovai

Specialistai

315

236

316

234

Darbininkai

575

382

523

347

Viso

915

631

862

592

4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės dar-

buotojai

Sąrašinis

darbuotojų

skaičius

Turintieji

aukštąjį išsi-

lavinimą

Turintieji aukš-

tąjį neuniversite-

tinį išsilavinimą

Turintieji

aukštesnįjį

išsilavinimą

Turintieji vi-

durinį išsila-

vinimą

Turintieji

nebaigtą vi-

durinį

Vadovai

Specialistai

311

243

Darbininkai

500

353

Viso:

833

287

365

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2021 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmo-

nėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finan-

sinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose

(32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė ir Grupės įmonės skiria didelį dėmesį verslo procesų valdymo tobulinimui, veiklos

efektyvumo didinimui, tikslingai investuoja į gamybinių pajėgumų konkurencingumo didinimą,

darbuotojų darbo sąlygų gerinimą.

Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje die-

gia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas.

Statinių projektų rengimui naudojame šiuolaikines projektavimo programas. Nuolat sekame

naujoves bei papildome naudojamų programų paketą aktualiomis programomis.

Bendrovė siekia sklandžiai vykdyti statybos darbus. Naudojame šiuolaikinę programinę įrangą,

leidžiančią savo veikloje naudotis statinio skaitmeninio (BIM) modelio teikiamais privalumais.

Skaitmeninį modelį naudojame pasiūlymo rengimo, pasiruošimo statybai stadijoje, vykdome

gaminių tiekimą į statybos aikštelę, sekame suplanuotų ir atliktų darbų eigą.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Dar neatsigavusios dėl COVID-19 pandemijos įtakos, 2022 metais ekonomikos vėl laukia sunkus

periodas. Išaugusi geopolitinė įtampa regione ir Europos Sąjungoje, Rusijai užpuolus Ukrainą,

neabejotinai turi įtakos statybos ir nekilnojamojo turto sektorius. Šiai dienai labai sunku progno-

zuoti, kokią įtaką statybų sektoriui turės susidariusi situacija. Kadangi Ukraina yra reikšmingas

žaliavų tiekėjas, karas Ukrainoje turi didelę įtaką medžiagų tiekimo grandinėje ir kainų didėji-

mui. Grupė yra įsivertinusi rizikas ir medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos, Baltarusijos bei

Rusijos, neužsisakinėja. Tačiau Lietuvos tiekėjų, iš kurių Grupė įsigyja medžiagas, didžioji dalis

armatūros, žaliavinio plieno, medienos ir silikatinių blokelių buvo importuojama iš Ukrainos,

Baltarusijos bei Rusijos. Kad užtikrinti savalaikį medžiagų tiekimą, Bendrovė ir Grupės įmonės

ieško alternatyvų ir perorganizuoja medžiagų tiekimo grandinę iš kitų šalių. Taip pat didelę įtaką

statybos sektoriui ir Grupės įmonėms turi ir energijos brangimas.

Tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose, brangstančių žaliavų ir energijos, užsakovai gali

peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti ar atidedami. O tai gali

sumažinti statybų apimtis.

Grupė ir Bendrovė atsakingai stebi, vertina vykstančius procesus rinkoje, kad užtikrinti sklandų

veiklos tęstinumą.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir įmonių grupė, ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo

poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti, kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei

įprastinės veiklos sąnaudos būtų optimalios.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2022 metais dės visas pastangas atsiradusių rizikų vertinimui bei jų

valdymui, naujų rinkų paieškai ir naujai pradedamų projektų rentabilumo didinimui. Bendrovė ir

Grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350

000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra vi-

siškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2021 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1734.

5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai

Akcijų skaičius,

vnt.

Įstatinio kapitalo dalis,

proc.

Užsienio šalių investuotojai

Juridiniai asmenys

1 991 745

12,2%

Fiziniai asmenys

1 362 559

8,3%

Vietiniai investuotojai

Juridiniai asmenys

9 358 358

57,2%

Fiziniai asmenys

3 637 338

22,2%

6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapi-

talo:

Akcininko vardas, pavardė

(įmonės pavadinimas, rūšis, būs-

tinės adresas, įmonių rejestro ko-

das)

Akcininkui nuosavybės teise

priklausančių paprastųjų var-

dinių akcijų skaičius (vnt.)

Turima įstati-

nio kapitalo da-

lis (%)

Nuosavybės teise prik-

lausančių akcijų sutei-

kiama balsų dalis (%)

AB „PANEVĖŽIO KELIAI“,

S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm.

kodas 147710353

8 138 932

49,78

CLAIRMONT HOLDINGS LTD

Įm. kodas 85573

GRIGORI AFXENTIOU, 27 P.O.

6021, KIPRAS

936 052

5,72

Laisvai cirkuliuojančios akcijos

7 275 016

44,50

2022 m. kovo 14 d. įvykusiame AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ neeiliniame visuotiniame akci-

ninkų susirinkime bendrovės akcininkai priėmė sprendimą pakeisti AB „ PANEVĖŽIO KELIAI“

(j. a. k. 147710353) pavadinimą į AB „HISK“. Keičiamas tik bendrovės pavadinimas, kiti duo-

menys bei teisės ir įsipareigojimai lieka nepakitę.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra

vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“

akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą

visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti

pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos

po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2021 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.

7 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius

metus:

Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai

2015

2016

2017

2018

2019

Bendra dividendams skirta suma EUR

261.977

1.062.750

981.000

490.500

Dividendai tenkantys vienai akcijai

0,016

0,065

0,060

0,030

Dividendų ir Bendrovės grynojo pelno san-

tykis proc.

79,81%

59,33%

504,50%

83,09%

Dividendų pelningumas (dividendai tenkan-

tys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio

pabaigai), proc.

1,7%

6,9%

6,6%

5,3%

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje

pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvy-

kiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės

internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB

NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede.

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX

Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuoti-

nis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akci-

nių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo),

arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, ren-

kama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovau-

jantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai

atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik

audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas

vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei už-

sieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus sky-

rimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuoti-

niam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės neprik-

lausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos.

Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir opti-

maliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo,

rinkos rizika, verslo rizika ir operacinė rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos val-

dymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų

limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos

yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia

sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo

funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi

tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir

Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti,

kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos.

Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe

tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą,

leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia palai-

kyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti atitinkamų

kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus įsipareigojimus.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir pa-

lūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos

rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų

valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų

statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės

aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką

statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo

riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys su-

daromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet ir

kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos, ne-

kilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje

neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių,

aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus pro-

jektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad aplinka

pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra

audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši

tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų

ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama

valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti

vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosio-

mis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų atlikimo ir aps-

kaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo sprendimų priiman-

čių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti teisinės atitikties ri-

ziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo tikslu pasitelkiama

profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei sutarčių rengimo pro-

cesuose.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo

straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nema-

terialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat

įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akci-

ninkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių

rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma,

kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bend-

rovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu:

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendi-

nimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės

įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos

sritį

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akci-

ninkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje

stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis

akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus. Visuoti-

nio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos

visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas ko-

legialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems) me-

tams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir

kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš

savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės

valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę

reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nus-

tato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Genera-

linis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021

m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi.

Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d.

JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1,

Panevėžys) konsultantas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7,

Panevėžys) valdybos narys;

UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmi-

ninkas;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys;

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys

Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

generalinis direktorius, valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7,

Panevėžys) valdybos pirmininkas;

AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys,

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) di-

rektorius;

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „Panevėžio ke-

liai“ akcininkas.

VAIDAS GRINCEVIČIUS, Nepriklausomas valdybos narys

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis

laipsnis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Asociacija LitBAN – Lithuanian Business Angel Network (Įm. k. 304811409, L. Stuokos-Guce-

vičiaus g. 9-10, Vilnius) narys, rizikos kapitalo investuotojas,

SIQOR industries UAB (Įm. k 304755864, adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius) valdybos

pirmininkas.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos

teisės universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

ekspertas-konsultantas;

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

AB „Panevėžio keliai“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

„Hustal“ UAB (Įm. k. 304968047, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB „Metalo meistrai“ (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys ) valdybos narė;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

pirmininkė.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų

LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

vyr. finansininkė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr.

buhalterė;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „New Miracle“ (Įm. kodas 304552981, J. Zikaro g. 33A, Panevėžys) vyr. buhalterė;

MB WEB Solutions (Įm. kodas 303044019, Filaretų g. 99A, Vilnius) direktorė;

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

Administracija:

EGIDIJUS URBONAS – Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Bendrovės

akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis, inžinieriaus-statybininko kvalifikacija, Kauno technolo-

gijos Universitetas. Turi įgijęs statybos inžinieriaus magistro laipsnį, Vilniaus Gedimino techni-

kos Universitetas, Statybos valdymo magistratūros programa.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos pirminin-

kas.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Iš-

silavinimas – aukštasis (LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2021 metus

nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos tres-

tas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du

nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komi-

teto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia,

sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2020 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komiteto nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius.

Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė - nepriklausoma auditorė, Bendrovės akcijų neturi.

Eglė Grabauskienė – Bendrovės vyr. buhalterės pavaduotoja, Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės poli-

tika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų

narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita

Mes tikime, kad socialinė verslo atsakomybė yra veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir

valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla – veda prie tvarios, ir atsakomybe pagrįstos, ekonomikos

kūrimo.

PST bendrovės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų pasitenkinimo,

tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų ryšių tobulinimas – tai ne tik

atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplin-

kosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu.

Bendrovė ir Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos stan-

dartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis ir

apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos prin-

cipų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Trumpas veiklos modelio aprašymas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ – Lietuvos statybų įmonė, kuri savo veiklą statybų

sektoriuje vykdo daugiau kaip 60 metų ir turi aukščiausią kompetenciją išskirtinei kokybei kurti.

Sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai yra

vertybės, kurios leido mums pasiekti užsibrėžtų tikslų – šiandien mes esame viena didžiausių

statybos bendrovių Lietuvoje. Bendrovė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų,

kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo, turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros

plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui.

2021 metais Bendrovė, siekdama optimizuoti patiriamus kaštus, sukoncentruoti teikiamas pas-

laugas ir sustiprinti gamybinius pajėgumus, atliko struktūrinius pokyčius. Vienas iš jų, metų

pradžioje į vieną sujungti filialai „Konstrukcija“ ir „Betonas“, bei „Genranga“ ir „Stogas“, kas

sumažino filialų administravimo išlaidas bei pagreitino sprendimų priėmimo procesus.

Bendrovės sudėtyje veikia filialai:

- „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose,

- „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus,

- „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai,

- Vilniaus filialas „Genranga“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus re-

gione,

- „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės verslo modelis praėjusiais metais nekito. Įmonių

skaičius išliko toks pats. Visą grupę sudaro pagrindinė įmonė, AB „Panevėžio statybos trestas“,

bei 13 dukterinių bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijos Federacijoje. Informacija

apie tai, kokią dukterinių įmonių kapitalo dalį valdo AB „Panevėžio statybos trestas“, pateikta

konsoliduoto metinio pranešimo 5 dalyje.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės įmonės prik-

lauso įvairioms asociacijoms. AB „Panevėžio statybos trestas“ yra Lietuvos statybininkų asocia-

cijos, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir

amatų rūmų narė. UAB „Metalo meistrai“- Lietuvos suvirintojų asociacijos narė, UAB “PST

investicijos” - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narė.

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir

turi šiuos atskaitingus segmentus:

• Statyba;

• Metalo konstrukcijos;

• Skydiniai namai;

• Betoninių grindų įrengimas;

• Aliuminio konstrukcijų gamyba;

• Nekilnojamojo turto vystymas;

• Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB Vekada“, UAB „Alinita“,

ir PS „Trests“ SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų,

konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros

instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos sis-

temų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB „Metalo meistrai“, „Hustal“ UAB veikla. Pagrindinė

veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia me-

talo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB „Skydmedis“ veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų

namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių ga-

myba.

Betoninių grindų įrengimo segmento, pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo dar-

bus, vykdo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“.

Aliuminio konstrukcijų gamybą (aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamybą) nuo

2020 metų pradžios pradėjo vykdyti UAB „Aliuminio fasadai“.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės - UAB „Šeškinės projektai“, UAB „Ateities projektai“,

UAB „Tauro apartamentai“, OOO Teritorija, UAB „PST investicijos“.

Kita veikla Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba.

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose, dėl apimčių nereikšmingumo, betoninių grindų įrengimo

ir aliuminio konstrukcijų gamybos segmentai, nėra išskiriami ir priskiriami segmentui „Kita

veikla“.

Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos bei jos sąjungininkų

griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai ir

Baltarusijos Respublikai, AB „Panevėžio statybos trestas“ stabdo Rusijos Federacijos regione

turimų įmonių veiklą.

Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta 3 metų strategija.

Bendrovės 2019 – 2021 metų veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu, bendrovės vertės didi-

nimu, santykių su klientais valdymu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulė-

jimu.

Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, naudojančia pažangias technologijas,

garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūly-

dami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą.

Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas, kuriant pridėtinę vertę mūsų klientams, akci-

ninkams ir darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai);

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai);

Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus;

Gerbti įstatymų viršenybę;

Laikytis tarptautinio elgesio normų;

Gerbti žmogaus teises.

Aplinkosauga

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Grupės įmonėse (UAB „Skydmedis“, UAB „Metalo meist-

rai“, UAB „Alinita“, UAB „Vekada“, UAB „Hustal“) yra sukurta, įforminta dokumentais ir, sie-

kiant garantuoti jos tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsau-

gos vadybos sistema (AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamen-

tuojančių teisinių reikalavimų vykdymą.

Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia

išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos

išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos

objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt .

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias

su Bendrovės ir Grupės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų

šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad in-

tegruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį; iš-

vengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė pla-

nuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; veiksmus galimybėms spręsti ar stiprinti; kaip in-

tegruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą.

Yra parengtas AB „Panevėžio statybos trestas” rizikų ir galimybių registras”.

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos reikšmin-

gumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA aspektai. Ap-

linkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklų, paslaugų bei produktų

buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi ne rečiau

kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms,

kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja naujų ap-

linkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami kiekvienam

naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali

sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti Bendrovės sugebėjimą jos

AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama

į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar) pas-

laugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; projektavimas; statybos produktų gamyba;

gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir galutinis pa-

šalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami galimi teisi-

niai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės veiklai.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2021 metais Bendrovėje buvo vykdomas AVS rodiklių moni-

toringas ir atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų kiekis,

naftos produktais grunto taršos incidentai, lietaus nuotekų užterštumas, vidaus degimo variklių

išmetamų dujų matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtu-

mas, gatvių tarša purvu/ dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt.

Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant ma-

žiau pavojingomis.

Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių elektros

šaltinių. AB „Panevėžio statybos trestas“, atsakingai žiūrėdama į klimato kaitos problemą, yra

ne tik elektros energijos vartotoja, bet ir gamintoja.

AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200 kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina

apie 190 tūkst. kWh elektros energijos, tai sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės sunaudo-

jamos elektros energijos. Taip pat Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai

pagamina apie 80 000 kWh atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą.

2021 m. Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ sumontuota ir paleista eksploatuoti nauja 150 kW

saulės elektrinė. Planuojama, kad ji pagamins apie 80 - 90 proc. visos gamybinės bazės sunau-

dojamos elektros energijos.

Per 2021 m. pagaminta – 263,549 tūkst. kWh (2020 metais -24,9 tūkst. kWh) žalios elektros

energijos iš atsinaujinančių elektros šaltinių ir tai leido išvengti 1028,79 t CO

(2020 m. - 97,2

t CO

išmetimų į aplinką.

Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ 2021 metais patalpų šildymui sumontavo ir pradėjo naudoti

biokatilą. 30 procentų katilui eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamybinių medienos

atliekų, kurių nereikia utilizuoti.

Sėkmingai naudojama „MobyDick ConLine KIT Flex400 MC“ ratų plovimo sistema. Uždaro

ciklo ratų plovimo sistema ne tik sumažina gatvių užterštumą nuo purvo, neleidžia užterštam

vandeniui patekti į miesto nuotekų tinklus, bet ir yra alternatyva šlavimo šluotoms, kurios sukelia

dulkes ir didina kietųjų dalelių pasklidimą mieste.

Vykdoma susidariusių atliekų apskaita GPAIS modulyje https://www.gpais.eu/.

Grupės išrūšiuota perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamų, bei antrinės žaliavos atliekų:

2021 metai

2020 metai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Medienos atliekos, t

71,03

68,89

42,59

35,93

Popieriaus, kartono atliekos, t

12,83

8,53

6,49

Polietileno atliekos, t

7,69

7,81

0,12

Oro taršos mažinimui vykdoma emisijų iš transporto priemonių ir mechanizmų vidaus degimo

variklių kontrolė (filialas „Gerbusta“); oro valymo įrenginių monitoringas (UAB „Skydmedis“);

atlikti dažymo kamerų oro valymo įrenginių efektyvumo matavimai (UAB „Metalo meistrai“).

Per 2021 metus Grupės sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą sudarė 132 955 eurus (2020 m.

– 168 509 eurus), Bendrovės -123 071 eurą (2020 m.- 157 968 eurus), t.t:

2021 metai

2020 metai

eurai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Už teršimą pakuotės atliekomis

2 797

1 383

2 290

1 096

Už teršimą iš mobilių taršos šaltinių

6 556

5 844

2 544

2 120

Aplinkos apsaugai (atliekų tvarkymui)

123 642

115 844

163 675

154 752

Statomuose statiniuose yra taikomos modernios, sveiką darbo aplinką kuriančios inžinerinės sis-

temos. Pagal galimybes naudojamos aplinkai nekenksmingos statybinės medžiagos. Statant nau-

jus statinius atsižvelgiama į pasikeitusias klimato sąlygas. Kintant temperatūros režimui keičiasi

patalpų vėdinimo, šildymo ir vėsinimo poreikiai. Todėl diegiami nauji technologiniai ir architek-

tūriniai sprendimai. Statybų sektoriuje yra naudojamos labai netvarios medžiagos CO2 atžvilgiu:

plienas, cementas ir stiklas ir kt., todėl ieškoma sprendimų, kaip statybos procesui tapti draugiš-

kesniu aplinkai, t.y. – organinių medžiagų panaudojimas. Projektuotojai taiko aukščiausius pas-

tato projektavimo ir statybos standartus, prisidedančius prie aplinkos tausojimo bei sveikos darbo

aplinkos. Didelis dėmesys projektuojant skiriamas oro kokybės patalpose užtikrinimui, gerąsias

tarptautines praktikas atitinkančiam išmaniam apšvietimui, išorinį triukšmą sulaikančiai garso

varžai. Aukščiau išvardintas priemones patvirtinantis „BREEAM New Construction Very Good“

sertifikatas suteiktas Verslo centrui U219. Ši sertifikatas taip pat patvirtina atsakingą vystytojų

požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą, bei garantuojantis ilgalaikę grąžą.

Ataskaita parengta, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų tei-

kimo gairės“ (2017-C 215-01).

Taksonomijos apžvalga

Reglamentas (ES) 2020/852, dar vadinamas Taksonomijos reglamentu, nustato tvarių ekonomi-

nių veiklų klasifikavimo ir investicijų analizės, apibrėžiančią veiklų, laikytinų padedančioms

siekti aplinkos apsaugos tikslų, bendrą nomenklatūrą. Bendrovės pagrindinė veikla yra įvairios

paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas,

Bendrovė vykdo darbus pagal užsakovų patvirtintus darbo projektus. Kadangi Grupė privalės

teikti informaciją, pagal Taksonomijos reglamentą, atlikome preliminarų veiklų vertinimą,

ar/kaip veikla prisideda prie vieno iš šešių numatytų aplinkosaugos tikslų.

1. Šiuo metu Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio naudingumo

klasės. A++ energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja šiluminės energijos, kas

prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

2. Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių

elektros šaltinių. Dalį sunaudojamos energijos Bendrovė pasigamina pati, kitą perką iš

žaliosios elektros energijos tiekėjų. AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200

kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina apie 190 tūkst. kWh elektros energijos, tai

sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat

Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai pagamina apie 80 000

kWh atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą. Grupės įmo-

nėje UAB „Skydmedis“ pradėta eksploatuoti nauja 150 kW saulės elektrinė. Iš viso per

2021 metus buvo pagaminta 263,549 tūkst. kWh (2020 metais -24,9 tūkst. kWh) žalios

elektros energijos. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ patalpų šildymui naudoja biokuro

katilinę. 30 procentų katilui eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamyboje lieka-

mos medienos atliekų, kurių nereikia utilizuoti. Visa tai atsinaujinantys energijos šalti-

niai, kurie leidžia ženklia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir prisideda prie šiltnamio

efekto mažinimo.

3. Statydami naujus statinius naudojame vis daugiau tvarių medžiagų, kurios atitarnavusios

pastato gyvavimo ciklą, galėtų būti dar kartą panaudotos naujam gyvavimo ciklui, arba

būti „draugiškos gamtai“ ir nesudaryti taršos, jas utilizuojant. Viena iš tokių medžiagų –

mediena. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ namų statybai naudoja medienos skydus.

4. Naujinamas automobilių parkas. Atsisakome senų taršių automobilių, parką papildant

naujais, mažiau taršiais automobiliais. 30 procentų Grupės įmonės transporto priemonių,

atitinka Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikato reikalavimus.

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Grupės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų.

Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėto-

jimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kom-

petencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama

šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojams su-

daromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose bei mokymuose.

Per 2021 m. buvo organizuojami mokymų ciklai emocinio intelekto tematika, vadovams buvo

skirtas veiklos vertinimo įgūdžių tobulinimo kursas. Teisininkai kartu su Personalo sk. darbuo-

tojais dalyvavo metinėje darbo teisės konferencijoje, taip pat teisininkams buvo skirti mokymai

apie nuolat besikeičiantį viešųjų pirkimų reglamentavimą. Nemažas dėmesys 2021 m. buvo

skirtas ir vidinės komunikacijos praktinių įgūdžių gerinimui, pasitelkiant profesionalių lektorių

pagalbą.

Nuolat siekiame tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia saugias ir nepavojingas darbo vietas

AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės

vardu. 2008 metais įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (ISO 45001) užtikrina

bendrovei nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių

nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę. Darbuotojams renkame darbo ir asmeninėmis apsaugos

priemones vadovaujantis pažangiausiomis technologijomis. Keliame darbuotojų profesinę kom-

petenciją ir geriname darbuotojų suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Vykdome ne-

laimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, mažiname nelaimingų atsitikimų tikimybę. Į

darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos procesus įtraukiame partnerius, tiekėjus ir kitus dirban-

čius Bendrovės vardu. Numatome žmogiškuosius ir finansinius išteklius darbuotojų saugos ir

sveikatos sistemos palaikymui bei nuolatiniam gerinimui.

Bendrovė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant gerinti jų kom-

petencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2021 m. buvo organizuojami mo-

kymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Iš viso per 2021 m. apmokytų darbuotojų ir vadovų

skaičius – 243. Darbuotojai dalyvavo šiuose mokymuose:

- darbininko, dirbančio aukštalipių darbus,

- krovinių kabinėtojų,

- kėlimo įrenginių šaltkalvių – montuotojų,

- kėlimo platformų ir jų įrangos operatorių,

- DSS specialistų,

- statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių,

- pirmosios pagalbos .

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu AB „Panevėžio statybos trestas“ grupėje buvo

laikomasi nuostatos: kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai

nekenksmingos darbo sąlygos, t.y. darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenks-

minga sveikatai, iki minimumo sumažinta užsikrėtimo rizika darbo aplinkoje ir darbuotojai ap-

saugoti nuo COVID-19 ligos. Tuo būdu buvo parengtas ir vykdomas „COVID – 19 prevencinių

priemonių planas“.

Darbuotojams, kuriems nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, pasitelkiant telekomunikacijų

priemones (internetą, telefono ryšį), darbas buvo organizuotas nuotoliniu būdu. Tam, kad padi-

dinti darbuotojų galimybę dirbti nuotoliniu būdu, Bendrovė investavo į nešiojamųjų kompiuterių

įsigijimą.

Darbuotojų, kurie pagal analizės rezultatus negalėjo dirbti nuotoliniu būdu, darbo vietose buvo

imtasi priemonių mažinančių riziką užsikrėsti COVID-19 virusu:

- įrengtos pertvaros tarp darbo vietų, taikomos organizacines priemones, kad būtų išlaiky-

tas ne mažiau kaip 2 metrų atstumas tarp dirbančių darbuotojų;

- sumažinta galimybė patekti į administracines patalpas ir statybos objektus tretiesiems as-

menims(įrengiant durų užraktus ir kontrolės postus); ribojamas klientų patekimas į įmo-

nės patalpas, atsisakyta fizinio darbuotojų bendravimo su klientais;

- darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP) ;

- higieninei patalpų priežiūrai ir dezinfekcijai įsigytas specialus aparatas (karšto garo ge-

neratorius „FAST 250 PUMP PRO PLUS“) skirtas administracijos patalpų ir statybos

objektuose buitinių patalpų dezinfekcijai po kiekvieno nustatyto COVID – 19 atvejo ir po

to periodiškai.

Vykdant numatytas COVID – 19 prevencines priemones ir laikantis veiksmų plano pavyko iš-

vengti COVID – 19 viruso protrūkio AB „Panevėžio statybos trestas“ grupėje.

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pa-

žangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra tei-

kiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo artimie-

siems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo jubiliejinio gim-

tadienio proga.

2021 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro

9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų,

aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų

norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo ta-

rybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Grupė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties.

Grupės darbuotojų daugumą, 81% (Bendrovės 85% ), sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi at-

liekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius

darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio inžinerinio profilio specia-

lybes ir darbą lauko sąlygomis. Grupės įmonėse 2021 metais moterys visų specialisto pareigas

einančių darbuotojų sudarė 33 %, Bendrovėje - 33%.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netole-

ruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką,

laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų

teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai nep-

riklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei

ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2021 metais Bend-

rovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs

nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir socialiai atsa-

kinga įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais,

kurie apima ir socialinę atsakomybę. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ investuoja į įvairią papil-

domą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo projektus.

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupė per 2021 m. rėmė 17 įvairių organizacijų, viešųjų

įstaigų švietimo, sporto, kultūros, sveikatos sferose. Tarp Grupės vykdomų socialinių iniciatyvų,

Bendrovės inicijuotos veiklos:

- Tarptautinė DUOday iniciatyva. Keletui dienų skirtingi Bendrovės padaliniai/filialai

buvo priėmę darbuotis žmones su negalia.

- Kraujo donorystės akcija verslo centre „U219“, bendradarbiaujant kartu su Nacionaliniu

kraujo centru. Šią akciją planuojama kartoti.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir

siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą

ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo,

neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų do-

kumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos vi-

siems Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios

veikia Grupės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems ko-

rupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat vykdo veiklos kontrolę,

tobulinant veiklos procesus.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų po-

litikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Grupė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą in-

formaciją.

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygia-

teisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir

konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant

vienodas ir nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Ap-

linkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų

sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

2021 metais AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo įtrauktas į „Transparency International“ vyk-

domą pilietinę iniciatyvą „Sąžiningumo susitarimas“ (angl. Integrity Pacts), kurios metu buvo

stebi du su Neries krantinių modernizavimu susijusius projektus ir atitinkamai susijusius viešuo-

sius pirkimus. Viena iš iniciatyvos dalių yra verslų skaidrumo vertinimas, kuris susideda iš di-

džiausių Lietuvoje veikiančių verslų vertinimo, didžiausių tiekėjų infrastruktūros ir statybų sri-

tyje, veikiančių su Vilniaus miesto savivaldybe, skaidrumo vertinimas, ir jų palyginimas su Ne-

ries krantinių pirkimus laimėjusių tiekėjų vertinimu. 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje pa-

kartotinai vertinti didžiausi tiekėjai, kurie dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės viešuosiuose pirki-

muose ir pasirašė sutartis statybų darbams ar susijusioms paslaugoms atlikti nuo 2019 m. rugp-

jūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. imtinai. Daugiausiai balų surinko AB „Panevėžio statybos

trestas" – 90 iš 100 galimų.

Atlygio ataskaita

AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2021 metų

laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaito-

mybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvir-

tinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio politika ir

2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevė-

žio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mo-

kėjimo tvarka. 2020 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2021 m. balandžio 29 d. įvy-

kusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniu.

Valdybos narių atlygis

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenka-

mas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas kolegialus val-

dymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – gene-

ralinis direktorius.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje

valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai.

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos

trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuo-

tinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas

atlyginimas (tantjemos).

Valdybos nariams sumokėtas atlygis

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio sta-

tybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija apie naujai išrinktos valdybos nariams,

atliktus mokėjimus per 2021 metus. 2021 m. balandžio 29 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos

trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti

tantjemas valdybos nariams.

Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių.

8 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2021 atlyginimą:

Vardas, pavardė

Pareigos

Nepriklausomo

valdybos nario

mėnesio atlygi-

nimas (Eurai)

Nepriklausomo

valdybos nario

viso už 2021 me-

tus (Eurai)

Iš viso per 2021

metus iš Bend-

rovės gautos pa-

jamos (Eurai)

Justas Jasiūnas

Valdybos pirmininkas

62 899

Gvidas Drobužas

Valdybos narys

232 629

Kristina Mačiulienė

Valdybos narys

Vaidas Grincevičius*

Valdybos narys

3 300

25 614

Lina Simaškienė*

Valdybos narys

3 300

25 614

Iš viso

6 600

51 229

295 528

* nepriklausomas valdybos narys

Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos

trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės.

Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas.

Bendrovės darbuotojų atlygis

Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų

pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant prit-

raukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei.

Per 2021 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 13,405

mln. Eur, 2020 m. – 12,404 mln. Eur.

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį

artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama

atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje, ty-

rimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė tiesio-

giai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos re-

zultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie

pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio

lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su

darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai

Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį.

Lentelėse žemiau pateiktas 2017-2021 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

(KAD ir PAD).

9 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokes-

tis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Generalinis direktorius

8863

7626

Aukščiausio lygmens vadovai

5107

5323

4524

3887

4568

Vidutinio lygmens vadovai

4297

3478

3216

2630

3030

Specialistai

2192

1806

1753

1244

Darbininkų

1380

1319

1322

980

917

Viso

1800

1583

1569

1170

1109

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

10 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

2017 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokes-

tis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Aukščiausio lygmens vadovai

4482

3957

4083

3040

3193

Specialistai

2167

1871

1752

1343

1261

Darbininkų

1407

1363

1322

956

914

Viso

1787

1622

1569

1148

1097

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra

Pastoviosios atlygio dalies– atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai Bend-

rovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias ir pa-

tirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo kom-

petencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis mokama

kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis peržiūrima

ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis aukščiausio

ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų PAD

gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu.

Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas

nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir direk-

toriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Fi-

lialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti pri-

imtos pelno sumos.

Metiniai atlygio pokyčiai

Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros

organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus.

11 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis

2017 – 2021 metais:

Bendrovės rezultatai

2021 m.

2020 m.

2019 m.**

2018 m.

2017 m.

Grynasis pelnas (tūkst. eurų)

304

-12 418

590

-4 852

194

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)

0,019

-0,76

0,036

-0,297

0,012

Turtas (tūkst. eurų)

48 478

62 290

71 337

58 986

55 925

Vidutinis darbo užmokestis

1800

1583

1569

1170

1109

** Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje

Ilgalaikis skatinimas akcijomis

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei dar-

buotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti

akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją

programos.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu,

atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo

nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra

nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat

pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius

listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą

Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą.

Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami

ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų

komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant

ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį

laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir

vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito

įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE

/NEAKTUALU

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti

sudarytos vienodos galimybės susipažinti su

teisės aktuose numatyta informacija ir (ar)

dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei

svarbius sprendimus.

Taip

Visa informacija, kuri remiantis teisės

aktais turi būti skelbiama viešai, yra

skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių

popierių biržos informacinę sistemą ir

Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės

šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data

ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų

akcininkų galimybę dalyvauti priimant

Bendrovei svarbius sprendimus.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės

kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

Taip

Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro

0,29 euro nominalios vertės 16 350 000

paprastosios vardinės akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti

investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš

perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų

naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis

teisėmis.

Taip

Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami

Bendrovės interneto tinklapyje, yra

nurodytos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių

kaip viso ar beveik viso bendrovės turto

perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės

perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio

akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad

nurodytiems sandoriams turi būti gautas

visuotinio akcininkų susirinkimo

pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina

sandorius, kurių tvirtinimui jiems

nustatytos teisės Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės

įstatytuose.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo

organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros

turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes

dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime

ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei

interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų

susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų

užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui

visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų

susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę

dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus

sprendimo projektus.

Taip

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą

šaukia vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatyta tvarka.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių

akcininkų teisę susipažinti su informacija,

esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam

akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus

iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba,

bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio

kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo

protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus

sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti

viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar)

kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama

šią informaciją paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti

skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų

viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei

arba būtų atskleistos bendrovės komercinės

paslaptys.

Taip

Visa investuotojams skirta informacija,

pranešimai apie šaukiamus visuotinius

akcininkų susirinkimus, valdybos

akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų

ir dokumentų projektai bei priimti

nutarimai bei patvirtinti dokumentai

skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis

per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių

biržos informacinę sistemą ir Bendrovės

tinklalapyje.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti,

turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti

akcininkų susirinkime asmeniškai jame

dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams

neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš

anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo

biuletenį.

Taip

Kiekvienas akcininkas susirinkime gali

dalyvauti asmeniškai arba pavesti

atstovavimą kitam asmeniui.

Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams

balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo

biuletenį, kaip nustato įstatymas.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes

dalyvauti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama

plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu

būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti

ir balsuoti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių

priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

užtikrintas perduodamos informacijos

saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir

balsavusiojo tapatybę.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos

nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti

teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio

asmens parašą. Be to, Bendrovės

nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo

poreikio naudoti modernių technologijų

priemonių visuotiniame akcininkų

susirinkime dalyvaujant ir balsuojant

elektroninio ryšio priemonėmis.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimų projektus

rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus

organo narių kandidatūras, siūlomą jiems

atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie

klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti

naują kolegialaus organo narį,

rekomenduojama informuoti apie jo

išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar

siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.

Taip

Informaciją apie kandidatus į Bendrovės

valdybos narius akcininkams pateikiama

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame

akcininkų susirinkime, kuriuo

darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą

dėl valdybos narių rinkimo.

Informaciją apie siūlomą išrinkti audito

bendrovę taip pat skelbiama kartu su

pranešimu apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimų projektus,

teisės aktų nustatyta tvarka.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai,

administracijos vadovai

ar kiti su bendrove

susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti

informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi

kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat

turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti

į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Taip

Bendrovės visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose visuomet dalyvauja

Bendrovės generalinis direktorius,

valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip

pat kiti kompetentingi asmenys, galintys

pateikti informaciją, susijusią su visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarke.

Visuotiniame akcininkų susirinkime yra

dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į

valdybos narius.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo

atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą,

taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei

skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų

sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti

bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų

interesams, atsižvelgdami į darbuotojų

interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas numato galimybę, kad

būtų išrenkamas tik vienas kolegialus

priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje

sudaromas kolegialus valdymo organas –

valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir

vienasmenis valdymo organas –

generalinis direktorius. Kolegialus

priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra

sudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali

skirtingai paveikti bendrovės akcininkų

interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais

turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad

akcininkai būtų tinkamai informuojami apie

bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir

kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka

priimdama sprendimus, turinčius reikšmę

bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų

tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų

daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias

pareigas.

100

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai

reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano,

kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti

bendrovei. Nepriklausomi

stebėtojų tarybos

nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami

analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir

nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali

kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra

nepriklausomi.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad

bendrovės mokesčių planavimo strategijos

būtų sudaromos ir įgyvendinamos

vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti

ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais

bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko

gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad

stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais

ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais

pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą

reikiamą informaciją ir teisę kreiptis

nepriklausomo profesionalaus patarimo į

išorinius teisės, apskaitos ar kitokius

specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų

kompetencijai priklausančiais klausimais.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir

sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo

išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų

kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės

patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat

siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti

tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti

užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip

visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti

skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe

būti individualiai perrenkamiems naujai

kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas

profesinės patirties augimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

101

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti

toks asmuo, kurio esamos arba buvusios

pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai

vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos

narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į

stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

informacija apie priemones, kurių imtasi

veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms

atlikti kiekvienas narys turėtų skirti

pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas

stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip

apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus

(ypač vadovaujančias pareigas kitose

bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti

stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu

stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei

pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų

būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos

narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų

tarybos nariai laikomi nepriklausomais.

Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras

jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo

kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas

nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su

bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose

atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba

turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų

apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo

organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė

vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos

nario kompetencijos ir darbo efektyvumo

vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba

pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų

taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti

atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

102

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės

valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės

strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei

ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai

stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat

yra atsakinga už bendrovės strategijos

patvirtinimą.

Taip

Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba

nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros

funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės

strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina

informaciją apie bendrovės veiklos

strategijos gyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės

valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir

bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais

atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų

taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas

priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai

priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į

bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų

interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant

tvaraus verslo kūrimo.

Taip

Bendrovė vadovaujasi Bendrovės

strateginiu planu, pagal kurį bendrovės

valdymo organų misija yra sukurti ir

išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai

pajėgią ir techniškai modernią įmonę,

kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę

akcininkams.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus

laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus

politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar

bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė.

Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos

valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant

reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

Taip

Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi

įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos

nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių

grupei.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad

bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios

įtrauktos į EBPO geros praktikos

rekomendacijas

dėl vidaus kontrolės, etikos ir

atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų

laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir

standartų.

Taip

Valdyba laikosi nurodytos rekomendacijos

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato

kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

Taip

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

atsižvelgia į tinkamą kandidato

kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-

bribery/44884389.pdf

103

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio

akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba

nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų

kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės

patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat

siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti

tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos

pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad

valdybos nariai, kaip visuma, turėtų

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo

užduotims tinkamai atlikti.

Taip

Bendrovės valdybos narius renka

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti

ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti,

turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

Šiuo metu moterys tarp valdybos narių

sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys

vyrai.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai,

pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas

pareigas, kitus svarbius profesinius

įsipareigojimus ir potencialius interesų

konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant

asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos

posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar

atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba

nesudaroma, šiame punkte nustatyta

informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam

akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais

metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus

duomenis apie savo narius ir pateikti juos

bendrovės metiniame pranešime.

Taip

Informacija apie valdybos narių einamas

pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių

veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o

pasibaigus kiekvieniems metams

patikslinama bei pateikiama Bendrovės

rengiamose ataskaitose.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti

supažindinti su pareigomis, bendrovės

struktūra bei veikla.

Taip

Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti

su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla

bei strategija.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai

tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės

patirties augimas ir pakankamai dažnas jų

statuso pakartotinas patvirtinimas.

Taip

Bendrovės valdybą renka visuotinis

akcininkų susirinkimas, Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatytam maksimaliam keturių metų

laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai,

pavienius valdybos narius ar visą valdybą

gali atšaukti visuotinis akcininkų

susirinkimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks

asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos

nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai

stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs

bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti

skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

informacija apie priemones, kurių imtasi

veiklos nešališkumui užtikrinti.

Taip

Dabartinis, 2021-04-09 išrinktos valdybos

pirmininkas ir ankstesnės iki 2021-04-09

pareigas ėjęs valdybos pirmininkas

atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra

buvęs Bendrovės vadovu.

104

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti

kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko

ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo

mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų

būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba,

jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra

sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas

funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai

dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose

ir skiria pakankamai laiko savo, kaip

kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2021

matais įvyko 12 (dvylika), naujai 2021-04-

09 išrinktos valdybos, valdybos posėdžių,

kuriuose dalyvavo visi valdybos nariai. Iki

2021-04-09 pareigas ėjusių valdybos narių

įvyko 5 (penki) valdybos posėdžiai, keturi

valdybos nariai dalyvavo visuose

penkiuose posėdžiuose, vienas valdybos

narys dalyvavo keturiuose posėdžiuose.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais

renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų

taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi

turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai

laikomi nepriklausomais. Valdyba gali

nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir

atitinka visus Įstatyme nustatytus

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali

būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų

asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas

Grincevičius ir Lina Simaškienė naujai

valdybos kadencijai buvo išrinkti 2021-04-

09. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai

paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos

narius bus laikomi nepriklausomais

valdybos narias.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį

turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas.

Taip

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“

nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų

veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka.

Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus

nepriklausimus valdybos narius, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu,

vadovaujantis LR Akcinių bendrovių

įstatymu, mokamas atlyginimas

(tantjemos).

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai,

rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei

akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,

atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.

Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti

asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi

susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie

neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus

pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis,

kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi

valdybos nariai veikia gera valia bendrovės

bei akcininkų interesams, vadovaujasi

bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų

interesais, stengiasi išlaikyti savo

nepriklausomumą priimant sprendimus

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

105

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų

atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti

valdybos struktūros, darbo organizavimo ir

gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat

kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir

darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar

valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.

Valdyba turėtų bent kartą per metus

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie

savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Taip/Ne

Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai

nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas

vykdančių kolegialių organų veiklos

vertinimas. Tačiau kolegialus organas

užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi,

turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti

efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji

sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,

siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos

akcininkams. Gera bendrovių valdysena

reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir

stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o

esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų

tarybą apie visus svarbius bendrovei

klausimus, susijusius su planavimu, verslo

plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,

įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba

turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie

faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo

anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant

to priežastis.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius

rekomenduojama rengti atitinkamu

periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą

grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,

kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų

posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti

tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas

nepertraukiamas esminių bendrovės

valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės

kolegialių organų posėdžiai turėtų būti

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

Taip

Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal

Valdybos darbo reglamentą ir rengiami ne

rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno

valdybos posėdžio metu sutariama kito

valdybos posėdžio data. Esant poreikiui

valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau.

106

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą

posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad

turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti

posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir

galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami

sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą

posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti

pateikta visa reikalinga su posėdžio

darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė

posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar

papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje

dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie

sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar

papildymu arba kai neatidėliotinai reikia

spręsti svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo

darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos

nariai sprendimams priimti reikalingą

medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš

anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir

užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek

posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar

patikslinti svarstomo klausimo medžiagą.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės

kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų

sprendimų priėmimo procesą, bendrovės

kolegialių priežiūros ir valdymo organų

pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti

šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,

glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su

bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų

būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač

tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai,

susiję su valdybos narių atšaukimu,

atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma,

valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami

juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai

interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus

organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove

susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės

valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų

taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma -

valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas,

sudaro komitetus. Kolegialiam organui

rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio

ir audito komitetus

Kolegialus bendrovės valdymo organas –

valdyba, vykdo skyrimo komiteto,

atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės

valdyba parenka bei tvirtina bendrovės

vadovo – generalinio direktoriaus

kandidatūrą ir pritaria generalinio

direktoriaus siūlomoms bendrovės

direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina

jų patirtį, profesinius gebėjimus ir

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito

įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais

prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą

(teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

107

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti

mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju

bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl

jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip

pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems

komitetams nustatytus tikslus.

Taip

bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,

išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito

komitetas teikia rekomendaciją valdybai

dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo.

Valdyba parenka audito įmonės /

auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo

kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui tvirtinimui.

2021 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas.

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems

komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų

numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus

organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,

susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens,

veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti

taikomos visam kolegialiam organui.

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti

komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų

narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus,

komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.

Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti

parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų

kompetenciją, pirmenybę teikiant

nepriklausomiems kolegialaus organo nariams.

Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų

pirmininku.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

Audito komitetas yra sudarytas iš trijų

narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo

reikalavimus. Audito komitetas renkamas

vieneriems metams.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto

komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats

kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti

savo pareigas laikydamiesi nustatytų

įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų

organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.

Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys

jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas,

turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip

dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet

skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir

praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo

metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens

duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės

aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų

komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per

praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Audito komitetas vadovaujasi komiteto

sudarytais is Visuotinio akcininkų

susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais.

Šie nuostatai nustato taisykles,

apibrėžiančias Audito komiteto teises ir

pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

Audito komitete laikotarpį, Audito

komiteto narių išsilavinimo, profesinės

patirties reikalavimus bei

nepriklausomumo principus.

Patvirtinti Audito komiteto nuostatai

skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.

Per 2021 metus Audito komitetas surengė 3

posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito

komiteto nariai.

108

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų

savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus

organo nariai, kurie nėra komiteto nariai,

paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto

posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas

gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje

dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba

ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui

turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai

palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,

kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų

nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose

taisyklėse.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos

turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros,

valdymo organų narių ir administracijos

vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam

organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas

turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties

pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų

ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai,

aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti

reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo

organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius,

žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui

rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo

planavimui.

Neaktualu

Bendrovėje skyrimo komitetas nėra

sudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.2.2. Sprendžiant klausimus,

susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie

su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir

administracijos vadovais, turėtų būti

konsultuojamasi su bendrovės vadovu,

suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.

Neaktualu

5.3. Atlygio komitetas.

109

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų

būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti

pasiūlymus dėl atlygio politikos,

taikomos priežiūros ir valdymo

organų nariams ir administracijos

vadovams. Tokia politika turėtų

apimti visas atlygio formas, įskaitant

fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų

priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas,

taip pat sąlygas, kurios leistų

bendrovei susigrąžinti sumas arba

sustabdyti mokėjimus, nurodant

aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai

padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus

dėl individualaus atlygio kolegialių

organų nariams ir administracijos

vadovams siekiant, kad jie atitiktų

bendrovės atlygio politiką ir šių

asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką

bei jos įgyvendinimą.

Komitetas nesudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto

funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą

Taip

Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas. Audito komitetas

sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra

nepriklausomi. Audito komitetas darbą

organizuoja vadovaudamasis akcininkų

susirinkime patvirtintais audito komiteto

nuostatais

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti

aprūpinti išsamia informacija, susijusia su

specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir

veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos

vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie

svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus,

kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais

būdais.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia

informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais.

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.

537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų

audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

110

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar

jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)

valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas,

vyriausiasis finansininkas (arba viršesni

darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),

vidaus auditorius ir išorės auditorius.

Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus

susitikti su atitinkamais asmenimis,

nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti

informuotas apie vidaus auditorių darbo

programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba

periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat

turėtų būti informuotas apie išorės auditorių

darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti

ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp

nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei

jos grupės.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Audito komitetas gauna šiame punkte

nurodytą informaciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar

bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,

reglamentuojančių darbuotojų galimybę

pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie

įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir

turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka

proporcingam ir nepriklausomam tokių

klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems

veiksmams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti

stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai,

savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis

mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir

pusės metų ataskaitos.

Taip

Audito komitetas analizuoja ir vertina

Bendrovės finansines ataskaitas, teikia

rekomendacijas valdybai dėl jų

patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to

laikotarpio veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti

interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų

konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti

aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir

finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus,

kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje

bendrovėje.

111

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys

turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai

interesai prieštarauja ar gali prieštarauti

bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis

dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo

organo narys turėtų per protingą terminą

pranešti kitiems to paties organo nariams arba

jį išrinkusiam bendrovės organui, arba

bendrovės akcininkams apie tokią interesų

prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų

pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip

Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi

taip, kad nekiltų interesų konfliktas su

Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra

žinoma nei vieno interesų konflikto tarp

Bendrovės ir jos valdymo organo nario

atvejo.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems

interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų

atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės

strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti

bendrovės interneto tinklalapyje atlygio

politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima

ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

Taip

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje

Bendrovės atlygio politika.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas

atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo

veiklos rezultatų priklausančio atlygio,

skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat

sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada

bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas

arba sustabdyti mokėjimus.

Taip

Bendrovės atlygio politikoje nustatomos

atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir

išmokėjimo principai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,

atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių

organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai

neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo

bendrovės veiklos rezultatų.

Taip

Atlygio politika skirta apibrėžti tik

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų

atlygio principus.

Žr. 3.2.8. punktą.

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti

pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių

išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų

viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių

atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti

didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis

arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos

neturėtų būti mokamos, jei sutartis

nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

darbo kodekso nuostatomis, neviršijant

jame nustatytų sumų.

112

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio

politikoje turėtų būti pateikta pakankamai

išsami informacija apie akcijų išlaikymą po

teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra

pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas

neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus

metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo

kolegialių organų nariai ir administracijos

vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų

iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo

poreikio padengti kokias nors išlaidas,

susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias vadovams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės

interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio

politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia

dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų

ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur

tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje

taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio

politika buvo įgyvendinama praėjusiais

finansiniais metais. Tokio pobūdžio

informacijoje neturėtų būti komercinę vertę

turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys

turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės

atlygio politikos pokyčiams, lyginant su

praėjusiais finansiniais metais.

Taip

Bendrovė metiniame pranešime pateikia

informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika

arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis

turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal

kurias kolegialaus organo nariams ir

darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba

akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis

akcininkų susirinkimas.

Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias

kolegialaus organo nariams ir darbuotojams

yra atlyginama akcijomis arba akcijų

opcionais.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar

abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant

bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai

apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis,

turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų

teisės ir teisėti interesai.

Taip

Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų

teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų

nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės

valdyme.

113

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti

bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta

tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės

valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų

ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius

bendrovei sprendimus, konsultacijos su

darbuotojais ar jų atstovais bendrovės

valdysenos ir kitais svarbiais klausimais,

darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame

kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės

valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir

kita.

Taip

Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.

Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi

bendradarbiavimo susitarimą su Darbo

tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą,

Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie

Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio

būklę, numatomus pokyčius ir kt.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja

bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų

būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama

informacija.

Taip

Išsami informacija apie numatomus

akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų

nustatyta tvarka, todėl investuotojai

(akcininkai) turi pakankamai galimybių

tiek susipažinti su reikiama informacija,

tiek balsuoti priimant sprendimus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos

sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą

ar neetišką praktiką priežiūros funkciją

vykdančiam kolegialiam organui.

Taip

Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam

organui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės

klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios

informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos,

taip pat asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,

bendrovės viešai atskleidžiama informacija

turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius

rezultatus;

Taip

Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai

viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose Bendrovės

interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“

vertybinių popierių biržos svetainėje.

9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir

nefinansinę informaciją;

Taip

Informacija skelbiami tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius

bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar)

netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais

asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės

struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant

galutinį naudos gavėją;

Taip

Visa Bendrovės turima informacija

skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

114

9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narius, kurie iš jų yra laikomi

nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas

akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą

kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją,

atlygį;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų

sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą

posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie

pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos

rezultatus;

Taip

Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos

veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir

priežiūros politiką;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis

šalimis;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su

darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

(pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,

darbuotojų dalyvavimas bendrovės

valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis

ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,

tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias darbuotojams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų

9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir

strategiją;

Taip/Ne

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.10. socialinės atsakomybės politikos,

kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones,

svarbius vykdomus ar planuojamus

investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės

yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,

nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis

Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo

pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės

aktuose.

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

115

9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1

punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama

bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų

bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie

visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos –

atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir

jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus. Informacija skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4

punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama

pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros

ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo

profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius

interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų

sprendimus. Taip pat rekomenduojama

atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės

gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai

detaliau reglamentuojama 7 principe.

Taip

Rekomendacijoje nurodyta informacija

pateikiama Bendrovės metiniuose ir

pusmečio pranešimuose.

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama

tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar

investuotojai nebūtų diskriminuojami

informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu.

Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir

vienu metu.

Taip

Bendrovė informaciją per „Nasdaq

Vilniaus“ vertybinių popierių biržos

naudojamą informacijos atskleidimo

sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis

vienu metu. Informacijos, galinčios turėti

įtakos jos išleistų vertybinių popierių

kainai, Bendrovė

neatskleidžia komentaruose, interviu ar

kitais būdais tol, kol tokia informacija

viešai paskelbiama per biržos informacijos

sistemą

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės

nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl

bendrovės finansinės padėties ir finansinių

veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių

ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime

pateikiamos finansinės informacijos

patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito

įmonė.

Taip

Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų

ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių

įmonių (grupės) metinių finansinių

ataskaitų auditą pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus

priimtus Europos Sąjungoje.

Nepriklausoma audito įmonė taip pat

įvertina metinio pranešimo atitikimą

audituotoms finansinėms ataskaitoms.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės

kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų

taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -

bendrovės valdyba.

Taip

Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės

valdyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės

užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas,

bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia

informacija taip pat turėtų disponuoti

bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji

bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba,

svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą

pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip

Audito įmonė 2021 metais nėra suteikusi

jokių kitų ne audito paslaugų.