GRUPĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ ir jos dukterinių įmonių

(toliau – Grupė) audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo,

valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2023

metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko

valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo

taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateiktos konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos

pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje,

atitinka tikrovę ir teisingai parodo Grupės finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus,

kad Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės

atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga,

Grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“

Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė

Tomas Stukas Danguolė Širvinksienė

2024 m. balandžio 9 d. 2024 m. balandžio 9 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

už 2023 metus, parengtos pagal

Tarptautinius finansinės atskaitomybės

standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje, pateikiamos kartu su

metiniu pranešimu

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas

Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas, valdymo

ataskaita, konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio

ataskaita

Priedas Nr.1 Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Priedas Nr.2 Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB „Panevėžio statybos trestas“

Įmonės kodas: 147732969

Telefonas: +370 45 505 503

Telefaksas: +370 45 505 520

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Justas Jasiūnas, pirmininkas

Gvidas Drobužas

Kristina Mačiulienė

Lina Simaškienė

Vaidas Grincevičius (2023.01.01 – 2023.10.29)

Darijus Vilčinskas (2023.10.30 - 2023.12.31)

Vadovybė

Egidijus Urbonas, generalinis direktorius (2023.01.01-2023.07.30)

Tomas Stukas, generalinis direktorius (2023.07.31-2023.12.31)

Auditorius

Grant Thornton Baltic, UAB

Bankai

Luminor Bankas AS

AB SEB Bankas

Swedbank, AB

OP Corporate Bank Plc Lithuania Branch

Įmonės kodas: 14773296

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. Eurų

Pastaba

2023

			2022
Pajamos pagal sutartis su klientais	5, 6	119 828	115 840
Pardavimo savikaina	7	(107 588)	(106 310)
Bendrasis pelnas		12 240	9 530
Investicinio turto tikrosios vertės pokytis	11	38	573
Kitos pajamos	11	1 753	1 883
Pardavimo sąnaudos	8	(579)	(496)
Administracinės sąnaudos iš viso	9	(11 221)	(10 101)
Pirkėjų įsiskolinimo, sutarčių turto ir kitų gautinų sumų vertės
sumažėjimo sąnaudos		96	4
Kitos administracinės sąnaudos		(11 317)	(10 105)
Kitos sąnaudos	11	(1 585)	(1 800)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		646	(411)
Finansinės pajamos iš viso	12	3 788	1 622
Kitos finansinės pajamos		8	489
Atstatomos priskaitytos konkurencijos tarybos priskaičiuotos
palūkanos	12	0	1 133
Dukterinės įmonės likvidavimo rezultatas	12	3 780	0
Finansinės sąnaudos iš viso	12	(1 272)	(802)
Palūkanų sąnaudos		(1 467)	(689)
Nebaigtų vykdyti sutarčių nuvertėjimo atstatymas	12	341	0
Kitos finansinės veiklos sąnaudos		(146)	(113)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		3 162	409
Pelno mokesčio sąnaudos	13	160	116
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 322	525
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuostolius)		0	1 482
Ilgalaikio turto perkainavimo įtaka		0	1 744
Atidėtasis pelno mokestis nuo ilgalaikio turto perkainojimo		0	(262)
Straipsniai, kurie ateityje gali būti perkelti į pelną (nuostolius)		(3 644)	(476)
Valiutos perskaičiavimo įtaka		(3 644)	(476)
Iš viso kitos bendrosios pajamos (nuostoliai)		(3 644)	1 006
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)		(322)	1 531
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis:
Bendrovės akcininkams		3 324	488
Nekontroliuojančiai daliai		(2)	37
		3 322	525
Bendrosios pajamos (nuostoliai) , tenkančios:
Bendrovės akcininkams		(375)	1 388
Nekontroliuojančiai daliai		53	143
		(322)	1 531
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)	26	0,20	0,03

Pastabos, pateiktos 10–61 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Įmonės kodas: 14773296

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

Įmonės kodas: 14773296

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2023

			2022
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	14	9 631	10 668
Nematerialusis turtas	15	210	235
Investicinis turtas	16	33 841	32 565
Nuomos teise valdomas turtas		100	123
Ilgalaikės prekybos gautinos sumos	18	66	200
Kitas ilgalaikis finansinis turtas		724	742
Atidėtojo mokesčio turtas	13	1 079	609
Ilgalaikio turto iš viso		45 651	45 142
Trumpalaikis turtas
Atsargos	17	8 969	9 674
Pirkėjų įsiskolinimas	18	16 319	16 759
Sutarčių turtas	18	3 143	4 199
Išankstiniai apmokėjimai		1 110	846
Kitas turtas	19	1 104	2 558
Avansinis pelno mokestis	13	28	24
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	20	10 047	8 955
Trumpalaikio turto iš viso		40 720	43 015
TURTO IŠ VISO		86 371	88 157

Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

Įmonės kodas: 14773296

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2023

			2022
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	21	4 742	4 742
Rezervai	21	3 788	7 771
Nepaskirstytasis pelnas		21 764	18 200
Bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis		30 294	30 713
Nekontroliuojanti dalis		(47)	1 373
Nuosavo kapitalo iš viso		30 247	32 086
Paskolos ir kitos finansinės skolos	23	21 182	18 862
Atidėjiniai	24	583	765
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	13	1 236	1 088
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai		59	33
Kiti įsipareigojimai		663	263
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		23 723	21 011
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	23	4 817	696
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai		51	88
Skolos tiekėjams	22	17 859	17 083
Sutarčių įsipareigojimai	25	2 651	5 927
Atidėjiniai	18, 25	306	208
Mokėtinas pelno mokestis	13	147	132
Kiti įsipareigojimai	25	6 570	10 926
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		32 401	35 060
Įsipareigojimų iš viso		56 124	56 071
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		86 371	88 157

Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. eurų

Pas-

taba

						Bendrovės
						savininkams
				Valiutos		tenkanti	Nekontro-	Iš viso
	Įstatinis	Privalomasis	Perkainojimo	perskaičiavi-	Nepaskirstytasis	nuosavo	liuojanti	nuosavo
	kapitalas	rezervas	rezervas	mo rezervas	pelnas	kapitalo dalis	dalis	kapitalo
2022 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	4 742	734	3 355	3 682	18 200	30 713	1 373	32 086
Bendrųjų pajamų už metus iš viso
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	3 324	3 324	(2)	3 322
Valiutos perskaičiavimo įtaka	-	-	-	(3 699)	-	(3 699)	55	(3 644)
Kitų bendrųjų pajamų iš viso	-	-	-	(3 699)	0	(3 699)	55	(3 644)
Bendrųjų pajamų už metus iš viso	-	-	-	(3 699)	3 324	(375)	53	(322)
Sandoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai pripažinti nuosavame kapitale
Dividendai	-	-	-	-	-	-	(24)	(24)
Akcinio kapitalo grąžinimas	-	-	-	-	-	-	(1 449)	(1 449)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso	-	-	-	-	-	-	(1 473)	(1 473)
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas	-	-	(284)	-	240	(44)	0	(44)
2023 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	4 742	734	3 071	(17)	21 764	30 294	(47)	3 0247
2021 m. gruodžio 31d. nuosavas kapitalas	4 742	600	2 008	4 261	17 713	29 324	1 230	30 554
Bendrųjų pajamų už metus iš viso
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	488	488	37	525
Turto įvertinimo rezervas	-	-	1 479	-	-	1 479	3	1 482
Valiutos perskaičiavimo įtaka	-	-	-	(579)	-	(579)	103	(476)
Kitų bendrųjų pajamų iš viso	-	-	1 479	(579)	-	900	106	1 006
Bendrųjų pajamų už metus iš viso	-	-	1 479	(579)	488	1 388	143	1 531
Privalomojo rezervo padidėjimas	-	134	-	-	(134)	-	-	-
Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas	-	-	(132)	-	133	1	-	1
2022 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	4 742	734	3 355	3 682	18 200	30 713	1 373	32 086

Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2023

			2022
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 322	525
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą)	14, 15	1 198	1 333
Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo		(64)	(1)
Pelno mokesčio sąnaudos	13	(160)	(116)
Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas		(3 411)	(75)
Investicinio turto tikrosios vertės pokytis	11	(178)	(573)
Kiti nepiniginiai straipsniai		(51)	(110)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių
apyvartiniame kapitale		656	983
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų pokytis	17	240	23
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis	18	1 533	(2 649)
Išankstinių apmokėjimų pokytis		(264)	920
Kito turto pokytis	19	1 509	(1 446)
Skolų tiekėjams pokytis	22	776	1 486
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		(921)	(188)
Kitų įsipareigojimų pokytis		(3 275)	(264)
Sumokėtas pelno mokestis		(98)	(66)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		156	(1 201)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir
įrengimų įsigijimas	14, 15	(1 104)	(485)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas		99	12
Investicijų įsigijimas		(19)	-
Paskolų suteikimas		-	-
Paskolų susigrąžinimas		1	5
Gautos palūkanos ir dividendai		2	2
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(1 021)	(466)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai	31	-	(1)
Paskolų grąžinimas	31	4 120	(13 465)
Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas	31	(672)	12 961
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai	31	(24)	(85)
Sumokėtos palūkanos		(1 467)	(676)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		1 957	(1 266)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		1 092	(2 933)
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams		-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		8 955	11 888
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		10 047	8 955

Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė

bendrov ė įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1,

LT-35173 Panevėžys . Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos

į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas

finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė)

finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba

bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų . 2023 m. gruodžio 31d. Grupėje

dirbo 762 darbuotojai (2022 m. - 805 darbuotojai).

2023 m. bei 2022 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB „Hisk“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) – galutinė

kontroliuojanti patronuojanti įmonė;

• „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (4,85 %);

• Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims

(45,38 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

AB „Hisk“ yra galutinė patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines

ataskaitas pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (LFAS). AB „Hisk“ didžioji dalis

akcininkų yra fiziniai asmenys ir nei vienas iš jų nevaldo daugiau nei 50 % akcijų. Bendrovės

akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad

vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines

ataskaitas 2024 m. balandžio 9 d.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

				Grynasis		Grynasis
			Nuosavas	2023 metų	Nuosavas	2021 metų
	Veiklos		kapitalas	pelnas	kapitalas	pelnas
(tūkst. eurų)	šalis	Veiklos pobūdis	2023-12-31	(nuostoliai)	2022-12-31	(nuostoliai)
UAB PST Investicijos	Lietuva	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota)		vystymas	250*	5 502	4 808	33
		Statyba: elektros
UAB Vekada	Lietuva	instaliacija	813	(182)	988	(63)
Hustal , UAB		Metalo konstrukcijų
(po įmonių sujungimo)	Lietuva	pardavimas	3 038	1 243	2 095	690
UAB Metalo Meistrai	Lietuva	Statyba: metalo
(iki sujungimo)		konstrukcijos	0	0	1 485	455
UAB Hustal		Metalo konstrukcijų
(iki sujungimo)	Lietuva	pardavimas	0	0	376	216
		Statyba: skydiniai
UAB Skydmedis	Lietuva	namai	1 892	884	1 507	837
		Statyba:
UAB Alinita	Lietuva	kondicionavimo įranga	(251)	18	(265)	(241)
		Tarpininkavimo
Kingsbud Sp.z.o.o.	Lenkija	paslaugos	581	141	441	183
SIA PS Trests	Latvija	Statyba	(182)	11	(193)	(51)
		Nekilnojamojo turto
UAB Šeškinės Projektai	Lietuva	vystymas	8 280	701	7 615	1 337
		Nekilnojamojo turto
UAB Ateities projektai	Lietuva	vystymas	619	216	403	204
		Aliuminio profilių
UAB Aliuminio fasadai	Lietuva	gamyba	(198)	(8)	(191)	(120)
		Nekilnojamojo turto
UAB Tauro apartamentai	Lietuva	vystymas	3	0	3	0
*2023 m. UAB „PST investicijos“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti akcininkams 4.576 Tūkst. eurų, mažinant UAB „PST investicijos“ įstatinį kapitalą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Dukterinių įmonių kontroliuojama dalis:

	Registracijos adresas	2023	2022
UAB PST Investicijos (grupė)	Verkių g. 25C, Vilnius	69.0 %	68.3 %
UAB Vekada	Marijonų g.36, Panevėžys	95.6 %	95.6 %
HUSTAL, UAB	Tinklų g. 7, Panevėžys	100 %	100 %
(buvusi UAB Metalo Meistrai)
UAB Skydmedis	Pramonės 5, Panevėžys	100 %	100 %
UAB Alinita	Tinklų g. 7, Panevėžys	100 %	100 %
UAB Šeškinės Projektai	Verkių 25C, Vilnius	100 %	100 %
Kingsbud Sp. z. o. o.	A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai, Lenkija	100 %	100 %
	Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov.,	100 %	100 %
SIA PS Trests	Latvija
UAB „Tauro apartamentai“	Verkių g. 25C-1, Vilnius	100 %	100 %
UAB „Ateities projektai“	Verkių g. 25C-1, Vilnius	100 %	100 %
UAB „Aliuminio fasadai“	Pramonės g. 5, Panevėžys	100 %	100 %
Bendrovės dukterinė įmonė UAB „PST investicijos“ turi šią dukterinę įmonę:		Veiklos pobūdis	2023	2022
	Nekilnojamojo turto projektų vystymas
ZAO ISK „Baltevromarket“	Kaliningrade	0 %	100 %
ZAO ISK „Baltevromarket“ išregistruota 2023 m. gegužės 30 d. Jungtinė veikla 2016 metais Grupė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 1- 129, Baloži, Kekavas novads, Latvia, dėl jungtinės veiklos ir solidarios atsakomybės naujai įkurtoje partnerystės įmonėje PST Un Arms. Pagal sutartį, 50% veiklos sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų iš PST Un Arms jungtinės veiklos priklauso Grupei. Bendros partnerystės įmonė PST Un Arms įsteigta tam tikram projektui, kuris vykdomas Latvijoje. 2021 metais projekto vykdymas baigtas. Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas. Apibendrinta PST un Arms informacija

(tūkst. eurų)	2023	2022
Turtas viso	14	14
Įsipareigojimai viso	3	3
Nuosavas kapitalas	11	11
Pajamos	0	0
Grynasis rezultatas	0	(5)

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės

standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus,

kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta –

eurais. Ši valiuta yra Patronuojančios įmonės funkcinė valiuta, kaip ir dukterinėse įmonėse Lietuvoje

ir Latvijoje. Funkcinė valiuta užsienio dukterinių įmonių yra atitinkamai tų šalių, kuriose jos veikia,

nacionalinė valiuta. Šių dukterinių įmonių duomenys įtraukti į finansines ataskaitas yra įvertinami

naudojant jų funkcinę valiutą. Funkcinės valiutos perskaičiavimo principai į Grupės finansinių

ataskaitų pateikimo valiutą atskleisti 3.1 pastaboje.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo

paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Sprendimai ir įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis

atlikti sprendimus ir įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse

ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali

skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų

pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais

laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos

politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems

skaičiams ir kelia didelę riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų,

pateikiama šiose pastabose:

• 4 pastaba - mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą klasifikavimas. Kadangi

yra pasirašyta Taikos sutartis su VMI dėl mokėtinų sumų išdėstymo, įsipareigojimas Grupės

finansinėse ataskaitose klasifikuojamas kaip trumpalaikis ir ilgalaikis.

• 13 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas

tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius

skirtumus.

• 14 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto,

įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Grupė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų

bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus – (3.3

pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė

vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną – perkainavimas

atliktas 2022 m. gruodžio 31 d.

• 16 pastaba – investicinio turto tikroji vertė. Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų

šio turto tikrąsias vertes.

• 17 pastaba – atsargų grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas. Svarbiausias veiksnys,

vertinant atsargų grynąją galimo realizavimo vertę yra vykdomų statybos projektų numatoma

galimo realizavimo vertė. Todėl Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių

projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metodus, o

taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-Pirkimo sutartimi su trečiąja

šalimi ir susijusia informacija.

• 18 pastaba – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių

turto bei sutarčių įsipareigojimų vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų

pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų)

vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą

bei įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas

yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

• įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais, tikėtinų kredito nuostolių įvertinimu,

pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant būsimus pinigų srautus bei kitus

subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe.

Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.

• 24 pastaba – Grupė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines

pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio

aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis,

įstatymais numatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.

• 27 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai

finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne,

kad Grupė laimės teisinius ginčus, nurodytus 27 pastaboje arba šiuo metu galimos

neapibrėžtumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei

naudojant vienodus apskaitos principus.

Kontrolė pasiekiama kai Grupė patiria, ar turi teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje ir

turi galimybę paveikti tą grąžą per savo įtaką investicijai. Grupė kontroliuoja investiciją tada, ir tik

tada, kai Grupė turi:

- Įtaką investicijai (t. y. egzistuoja teisės kurios duoda galimybę valdyti atitinkamas investicijos

veiklas);

- Teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje;

- Galimybę naudoti savo įtaką investicijai siekiant įtakoti grąžą.

Dažniausiai daroma prielaida, kad dauguma balsavimo teisių suteikia kontrolę.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų kontrolė pereina Grupei ir nebėra

konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai,

likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojančiai daliai, finansinės būklės ataskaitoje

ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai.

Dukterinių įmonių nuostoliai yra priskiriami nekontroliuojančiai daliai, net jei tai sąlygoja neigiamą

nekontroliuojančios dalies likutį.

Grupės nekontroliuojančios dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo

sandoris: skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojančios dalies / nekontroliuojančiai daliai perleisto

grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo/ pardavimo kainos yra

apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip

nuosavo kapitalo sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;

• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;

• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;

• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;

• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;

• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose);

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį

perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant

pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia

yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančia dalį įsigytame

subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įsigyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi.

Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną.

Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus

pripažinti pagal 9 TFAS: arba pelne/nuostoliuose, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei

neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o

jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje. Patirtos įsigijimo išlaidos yra

nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje

įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per bendrųjų pajamų ataskaitą.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant

pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų

sumą. Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas

yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus

vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimas yra vertinamas kasmet. Apskaitytas vertės

sumažėjimas nėra atstatomas. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas

prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie,

kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar

įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra

parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę

vertę, nustatant pelną ar nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra

įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio

vieneto dalimi.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai

būdingos šios savybės:

• šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;

• šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos

kontrolė.

Grupė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla.

Grupė, kaip bendros veiklos vykdytojas, pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusį:

• turtą, įskaitant jai priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;

• įsipareigojimus, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;

• pajamas, gautas pardavus jai priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;

• pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir

• sąnaudas, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

Ataskaitiniais metais Grupė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas,

kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2023 m. sausio

1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2023 m. sausio 1 d.

Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam

2023 m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti

toliau:

17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas

draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.)

17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1

d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos

skirtos padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų

sumažinti sąnaudas supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių

rezultatų aiškinimą ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir

suteikiant papildomą išimtį, kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą.

4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties

dėl 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus

įmonės privalėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais

metais.

Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors

leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“

ir 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė

atidėti įsigaliojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių

pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs

principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško

dalyvavimo elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie

sandoriai būtų parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali

įvertinti tokių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų

srautams, kai taikomas 17-asis TFAS.

Šis standartas neturės įtakos Grupės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Grupė neteikia

draudimo paslaugų.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais,

kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023

m. sausio 1 d.)

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo

metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigaliojo

2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką

„Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023

m. sausio 1 d.).

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba

vėliau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai reikšmingi sprendimai dėl

apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atskleisti

„svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką. Be

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti

reikšmingumo sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos

„Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio

1 d.)

Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse

ataskaitose pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat

pataisose paaiškinama, kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos

keitimo ir klaidų taisymo. Pataisos, kurios įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais

finansiniais metais, taikomos apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi

minėtu laikotarpiu arba vėliau.

(b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai

1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams (paskelbtos

2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar

finansinės padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta,

turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų

pateikimui finansinės padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto,

įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią

ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo

reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones.

Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m.

spalio 31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.):

Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip

Grupė ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į

trumpalaikius ar ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Grupė privalo laikytis finansinių

ataskaitų sudarymo datai arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar

ilgalaikis. Be to, Grupė pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų

vartotojams suprasti riziką, kad ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti

grąžinti per dvylika mėnesių. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais

finansiniais metais. Pakeitimai taikomi retrospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat

leidžiamas. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su

pakeitimais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir

atgalinės nuomos sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip

pardavimas (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.).

16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja,

kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės

nuomos, taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise

išlieka. Nauji reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet

kokį pelną ar nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja

2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Konsolidavimo pagrindas (tęsinys)

leidžiamas. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos,

pardavėjas-nuomininkas taiko pakeitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika,

apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos - tiekėjo finansavimo susitarimai (paskelbtos 2023 m. gegužės

mėn., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. galimas ankstyvas pritaikymas):

Tiekėjo finansavimo susitarimai papildo 7-ąjį TAS „Pinigų srautų ataskaita“, reikalavimu, kad ūkio

subjektas atskleistų papildomą informaciją apie tiekėjų finansavimo susitarimus. Pakeitimai taip pat

įtraukia tiekėjo finansavimo susitarimus, kaip pavyzdinį likvidumo rizikos atskleidimo reikalavimą

7-ajame TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar

neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

21-ojo TAS pataisos – atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima (paskelbtos 2023

m. rugpjūčio mėn., įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., galimas ankstyvas pritaikymas):

Atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima papildo 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso

pasikeitimo įtaka“ ir reikalauja, kad ūkio subjektas taikytų nuoseklų metodą vertindamas, ar valiuta

yra keičiama į kitą valiutą, o kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima, nustatyti naudotiną

valiutos keitimo kursą ir atskleisti informaciją. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar

neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo

kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta

finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais

valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip

pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir

įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais

valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir

įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės

ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo,

apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

Užsienyje veikiančių dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės

koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės būklės

ataskaitos sudarymo datą galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje veikiančių dukterinių

įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos

keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje

registruota dukterinė įmonė perleidžiama, atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis

perklasifikuojama į pelną arba nuostolius.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis

turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė .

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina,

tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto

pinigų srautų savybių ir Grupės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus

prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė pirminio

pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas

tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas

reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per

kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės

sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas

SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Grupės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė valdo savo finansinį turtą, kad šis

generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius

pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą,

kurią Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar

nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2023 m. ir 2022 m.

gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar

nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2023 m. ir 2022 m.

gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių

priemonių.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės )

Grupė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant

surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra

tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios

palūkanų normos metodą (EPN) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai

apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra

pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Grupės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas

trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos

finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra

paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė tikisi gauti, skirtumu,

diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem

etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai

padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų

neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN).

Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi,

vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos

galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė taiko supaprastintą

metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių

ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Grupės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos it sutarčių turtas neapima reikšmingo

finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną

metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito

nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos

faktorius, susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Grupė sudarė tikėtinų

nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad

atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Grupė suteikia paskolas su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis. Išduodant paskolą, bendru atveju

yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais

laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė

koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią

nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo,

lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė apskaito visus paskolos galiojimo

laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio tikėtini

kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turt u.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Grupė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai

mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolinink ų

grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar

palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais

atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz.,

įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų

neįvykdymu, pokyčių.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius),

naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų

lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus

apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai

įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei

mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas.

Grupės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas,

įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina

naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų

pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina

apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios

yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama

finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama

atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės

dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Grupės finansinės būklės

ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima

prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal

perleidimo sutartį ir a) Grupė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe

susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su

finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto

kontrolę.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.2 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kai Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro

perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio

turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su

finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir

toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė taip pat pripažįsta

susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis

teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė išlaikė.

Kai su Grupe susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama

mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei gali tekti

sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar

baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam

skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės

pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo

atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant

tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant

vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant,

kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų

sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto

vertintojai. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp

nusidėvėjimo, paskaičiuoto nuo perkainotos apskaitinės vertės ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir

pastatų savikainos suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra

padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į

nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje.

Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito

perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito

perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto

likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės,

o nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto

nusidėvėjimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra

perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su

turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto

gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo

sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis

skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai .

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį,

kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ir

naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė

vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos

apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos

ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas

turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį,

priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio

pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai 8–40 metų

• Mašinos ir įrengimai 5–10 metų

• Transporto priemonės 5–10 metų

• Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi

kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir

apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas

perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas (išskyrus prestižą)

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra

ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo

tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo

laikotarpis – 3 metai.

Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

3.5 Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo

vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams

ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio

pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės

būklės ataskaitos datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės

pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su

turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto

gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo

sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti ir kai nesitikima

jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo

apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas

pripažinti.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.5 Investicinis turtas (tęsinys)

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis.

Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam

apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito

remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika

iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai

A) Grupė kaip nuomininkas

Sutarties pradžioje Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar

pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Grupė (kaip

nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą

mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis

nuomojamu turtu. Grupė 2020 metų pradžioje turėjo tik keletą nereikšmingų turto (automobilių)

nuomos sutarčių, tačiau jau 2021 metų pabaigai yra galiojanti 21 ilgalaikė automobilių nuomos

sutartis.

Naudojimo teise valdomas turtas

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Grupė pripažįsta naudojimo

teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio

įvertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo

sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias

gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai

proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo

laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

• Automobiliai 3 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba

jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise,

nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti

sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant

prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos

įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal

likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio

vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už

nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė pasinaudos

pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar

normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu,

kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną

skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai

nustatyti.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir

sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra

vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar

nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos

įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis

pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą).

Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per

nuomos laikotarpį.

B) Grupė kaip nuomotojas

Grupės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis

turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymo projektais pardavimui, kaip

įprastinė Grupės veikla, klasifikuojamos kaip atsargos ir apskaitomos savikaina arba grynąja galimo

realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Kapitalizuojamos sąnaudos apima žemės, statybų, subrangos ir kitus projektų vystymo kaštus.

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri

mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas

sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta

pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir

pardavimo sąnaudas.

Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos.

3.8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai

likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas

sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose

sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos

kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei

nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir

tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama

diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę

diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo

turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios

uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus

uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl

vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek

vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks

perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės

ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės

sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas

atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios

vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.10 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.11 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje

įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai

įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami

diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę

diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais

įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y.

užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Grupė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma

paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.12 Išmokos darbuotojams

Grupė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų

akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam darbo

sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol

tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo)

atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų

darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant

planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir

atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų

darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus,

remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių

išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai

darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas,

mokamas atostogas ir kt.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.13 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Grupės didžioji pajamų dalis uždirbama iš pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statybos, bei

skydinių namų gamybos ir surinkimo paslaugų. Be to, kaip aprašyta 5 pastaboje Grupė uždirba

pajamas iš metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos. Pajamos pagal sutartis su klientais

pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė tikisi gauti

mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Grupė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo

atlygio komponentų.

Grupė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais

atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subkontraktoriai, nes Grupė:

- kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais, skydinių namų surinkimo bei iš

metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos sutarčių yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinkamai jų

pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų: a) klientas

vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Grupė vykdydama sutartį, ir ja pasinaudoja; b) Grupė sukuria

arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas, arba c) Grupė

vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną

teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos sutarties pajamos ir

sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo

lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo

etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu

sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros

ir sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo

kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a)

esamos sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra

atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip

esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą

veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties

keitimas turi sandorio kainai ir Grupės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą

matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo

dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Grupė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar

konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina

finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas

pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina,

kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba

nuostoliai.

Grupė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų.

Pasinaudodama praktine išimtimi, Grupė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo

komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už

prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.13 Pajamos (tęsinys)

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Grupės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui.

Jeigu Grupė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba

prieš tai, kai teisė į atlygį tampa besąlygine, Grupė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą,

išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Grupės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas,

kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas – Grupės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias

Grupė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas

Grupės pajamomis, kuomet Grupė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus

atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.14 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir kitos panašios pajamos. Palūkanų pajamos

pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Finansines sąnaudas

sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant

apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka

pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai,

kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra

kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos

sąnaudomis, kai patiriamos.

3.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio

sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su

nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį

mokesčio tarifą. Grupės įmonės apmokestinamos atskirai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės

rezultatų. Didžioji dalis Grupės veiklos yra vystoma Lietuvoje, kur taikomas 15% pelno mokesčio

tarifas.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi

laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją

mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris,

kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas

įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės

būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai

apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.15 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir

sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti

didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti

keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba)

išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia

veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo

jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių

pelno.

3.16 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis

vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Grupės akcininkams, iš tuo

laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą

pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas

(nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra

koreguojami, atsižvelgiant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip

konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Grupė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas

pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.17 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti

pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės

vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos

rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai

priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

3.18 Tikrosios vertės nustatymas

Grupės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies

nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų

parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių

pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną.

Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra

nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų

modelius, kur tinkama.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek

tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės

hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos

(nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas,

kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi

kintamieji).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.18 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami

skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam

priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju,

reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau

pateiktais metodais ir prielaidomis 14, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija

apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu

susijusioje pastaboje.

3.19 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami,

išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo

reikalauja.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus,

susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai

atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo

politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir

kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra

reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti

drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir

įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys

numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu, sutarčių turtu bei

pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos

politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento

kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius

su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra

lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)

	2023	2022
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas	19 528	21 158
Suteiktos paskolos	0	1
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10 047	8 955
Iš viso	29 575	30 114

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Savivaldybės ir valstybės institucijos	1 354	6 266
Juridiniai asmenys	18 174	14 892
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto	19 528	21 158

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal

darbų įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto

straipsniuose, kaip atskleista 18 pastaboje.

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(tūkst. eurų)	2023	%	2022	%
1 klientas	4 212	25,9	3 635	17,2
2 klientas	3 122	19,2	2 028	9,6
3 klientas	1 142	7,0	1 848	8,7
4 klientas	1 116	6,8	1 685	8,0
5 klientas	747	4,6	644	3,0
6 klientas	718	4,4	620	2,9
7 klientas	441	2,7	534	2,5
Kiti klientai	8 302	29,7	10 531	49,8
Vertės sumažėjimas	(272)	(0,3)	(367)	(1,7)
Iš viso	19 528	100	21 158	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Vietinė rinka (Lietuva)	18 432	20 046
Eurozonos šalys	772	782
Kitos šalys	324	330
Iš viso	19 528	21 158

Prekybos gautinų sumų senėjimas bendrąja verte finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas

taip:

		Vertės		Vertės
(tūkst. eurų)	2023	sumažėjimas	2022	sumažėjimas
Neuždelstos	16 238		18 395
Uždelstos 0–30 dienų	1 405		1 262
Uždelstos 30–90 dienų	1 126		1 338
Daugiau nei 90 dienų	1 031	272	531	368
Iš viso	19 800	272	21 526	368

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus kredito nuostolius, susijusius su iš pirkėjų

gautinomis sumomis. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti

nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai

pagal TKN metodą. Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp

įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose (pasirenkami tik

patikimi bankai), todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių

įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą

likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms,

nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina

pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant

finansinių skolų padengimą.

Toliau pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant

apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
		nediskontuoti	6 mėn. arba	Daugiau nei 6
(tūkst. eurų)	Apskaitinė vertė	pinigų srautai	mažiau	mėn.
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	22 982	25 939	5 082	20 857
Skolos tiekėjams	17 859	17 859	17 859
Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos
sprendimą	4 409	4 671	772	3 899
Iš viso

Toliau pateikiami 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant

apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis

(tūkst. eurų)

Apskaitinė vertė

Sutartiniai

nediskontuoti

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėn.

Įsipareigojimai

Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	19 559	22 103	793	21 310
Skolos tiekėjams	17 083	17 083	17 083
Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos
sprendimą*	5 775	5 775	5 775
Iš viso	42 417	44 961	23 651	21 310

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines

ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi teismo patvirtintos taikos sutarties su VMI, tačiau Bendrovė šiuo

metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį (su papildomomis palūkanomis).

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2023		2022
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	6,349 –	6,561	3,135 –	3,625 %

2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui.

Overdraftas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo panaudotas UAB „Šeškinės projektai“ nekilnojamojo turto

projekto vystymui, kurio grąžinimo terminas buvo 2021 m. birželio 14 d. Refinansuojant paskolą,

2021 m. rugsėjo mėn. UAB „Šeškinės projektai“ pasirašė Kredito sutartį 20 000 tūkst. EUR sumai su

OP Corporate Bank PLC ir AB Citadele, paskolos galiojimo terminas iki 2026 m. liepos 1 d. 2021 m.

birželio 17 d. Grupėje buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. . Sutartis

pratęsta iki 2024 m. liepos 31 d. 2023 m gruodžio 31 d. panaudota 4 120 tūkst. eurų overdrafto limito.

(23 pastaba).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų

normos, turės įtakos Grupės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras

pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis

finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai ir

gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis

valiutomis nei funkcinė valiuta.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2023 m.	Vidurkis	2022 m.	Vidurkis
	gruodžio 31 d.	2023 m.	gruodžio 31 d.	2022 m.
1 SEK =	0,0901	0,0871	0,0899	0,0841
1 RUB =	0,0087	0,0114	0,0087	0,0114
1 NOK =	0,0817	0,0876	0,0951	0,0990

Toliau pateikiama Grupės piniginių balanso straipsnių likučių analizė pagal valiutas:

2023 m. gruodžio 31d.	(tūkst. eurų)	EUR	NOK	PLN
Atidėtojo mokesčio turtas		273
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas		21 089		69
PVM permoka, avansinis pelno mokestis		827		40
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		8 898	30	27
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		(1 088)
Paskolos ir kitos finansinės skolos		(19 558)
Skolos tiekėjams		(16 998)	(2)	(83)
Atidėjiniai		(973)
Pelno mokestis		(24)	(98)	(10)
Kiti įsipareigojimai		(71)
Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso		(7 625)	(70)	43

2022 m. gruodžio 31d.	(tūkst. eurų)	EUR	NOK	PLN
Atidėtojo mokesčio turtas		273		69
Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas		21 089		40
PVM permoka		827		27
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		8 898	30
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		(1 088)
Paskolos ir kitos finansinės skolos		(19 558)		(83)
Skolos tiekėjams		(16 998)	(2)
Atidėjiniai		(973)		(10)
Pelno mokestis		(24)	(98)
Kiti įsipareigojimai		(71)
				43
Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso		(7 625)	(70)	43

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems valiutų

kursų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (atsižvelgiant į piniginio turto ir

įsipareigojimų tikrųjų verčių pokyčius).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys)

Eurų įtaka Rusijos dukterinėje įmonėje:

	Valiutų kurso padidėjimas /	Įtaka pelnui prieš
2023 m.	sumažėjimas	mokesčius
EUR	+15,00 %	0
EUR	-15,00 %	0
	Valiutų kurso padidėjimas /	Įtaka pelnui prieš
2022 m.	sumažėjimas	mokesčius
EUR	+15,00 %	(6 )
EUR	-15,00 %	6

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms

skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Grupė nesinaudoja jokiomis

finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti.

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės grynasis pelnas sumažėtų apie 115

tūkst. eurų dėl gautų paskolų (2022 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas sumažėtų apie 98 tūkst. eurų).

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas

investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo

grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl

dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant

didesniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Grupė

laikosi LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį įmonės nuosavas kapitalas

turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė laikėsi šio

reikalavimo. Metų eigoje kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo

rezervas ir privalomasis rezervas.

5. Segmentai

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi

keturis atskaitingus segmentus:

• Statyba;

• Metalo konstrukcijos;

• Skydiniai namai;

• Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB Panevėžio statybos trestas, UAB Vekada, UAB Alinita ir PS

Trests SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir montavimas įvairių pastatų,

konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros instaliacijos

darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos įrengimas bei priešgaisrinės apsaugos sistemų,

video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijos) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro Hustal UAB veikla. Pagrindinė veikla yra metalo konstrukcijų

statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas kitoms įmonėms

pagal poreikį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Skydinių namų segmentą sudaro UAB Skydmedis veikla. Įmonės sritis yra gamyba, konstrukcija ir

medienos apdirbimas skydiniams namams. Skydiniai namai yra pagrindinis produktas, kurio

maždaug 97 % yra sėkmingai eksportuojami į Norvegiją, Švediją, Nydelandų karalystę, Islandiją ir

kitas šalis.

Kita veikla susidaro iš UAB Šeškinės projektai, UAB „Ateities projektai“, UAB PST investicijos,

kurių pagrindinės veiklos yra nekilnojamojo turto vystymas bei Kingsbud Sp.zo.o., kuri užsiima

statybinių medžiagų didmenine prekyba, taip pat kita AB Panevėžio statybos trestas veikla (aliuminio

konstrukcijų gamyba ir betoninių grindų įrengimas ir kt.).

Su statybomis susiję segmentai buvo agreguoti, siekiant suformuoti vieną statybos segmentą, kadangi

šie segmentai yra susiję su skirtingomis veiklomis tam tikrose statybos fazėse. Jokie kiti segmentai

nebuvo agreguoti, formuojant aukščiau nurodytus segmentą.

Segmentų veikla yra įvertinta atsižvelgiant į pelną ar nuostolį bei yra vertinama nuolat pagal veiklos

pelną konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Tarpusavio kainos tarp veiklos segmentų yra nustatomos vadovybės, kurios vadovybės vertinimu yra

panašios į trečiųjų šalių sandorių kainas.

Veiklos segmentai

Žemiau pateiktos lentelės parodo pajamas, sąnaudas, pelną ir tam tikrą turto bei įsipareigojimų

informaciją, susijusią su atskaitingais veiklos segmentais:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant.

Kiti atskleidimai
Kapitalo išlaidos	673	191	159	80	1 103	0	1 103

Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai.

						Vidinių
(tūkst. eurų)		Metalo	Skydiniai	Kita	Segmentai	sandorių	Grupė iš
2023 gruodžio 31 d. arba per 2023 metus	Statyba	konstrukcijos	namai	veikla	iš viso	eliminavimas	viso
Pajamos
Trečiosios šalys	87 662	10 009	11 163	10 994	119 828	0	119 828
Vidiniai sandoriai	4 033	1	0	1 845	5 879	5 879	0
Pajamos iš viso	91 695	10 010	11 163	12 839	125 707	5 879	119 828
Kitos pajamos	964	3	120	704	1 791	0	1 791
Sąnaudos
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(964)	(85)	(135)	(14)	(1 198)	0	(1 198)
Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos	(88 020)	(8 513)	(10 088)	(11 569)	(118 190)	0	(118 190)
Palūkanų sąnaudos	(376)	(3)	0	(1 088)	(1 467)	0	(1 467)
Palūkanų pajamos	0	0	0	0	0	0	0
Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas)	(1)	0	1	3 983	3983	0	3983
Kitos sąnaudos	(894)	(9)	(55)	(627)	(1 585)	0	(1 585)
Pelno mokesčio sąnaudos	455	(2)	(126)	(167)	160	0	160
Segmento rezultatas	2 859	1 401	880	4 061	9 201	5 879	3 322
Segmento turtas	57 636	4 589	4 492	41 286	108 003	(21 632)	86 371
Segmento įsipareigojimai	32 588	1 551	2 601	31 520	68 260	(12 136)	56 124

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant.

Kiti atskleidimai
Kapitalo išlaidos	294	33	122	36	485	0	485

Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai.

						Vidinių
(tūkst. eurų)		Metalo	Skydiniai	Kita	Segmentai	sandorių	Grupė iš
2022 gruodžio 31 d. arba per 2022 metus	Statyba	konstrukcijos	namai	veikla	iš viso	eliminavimas	viso
Pajamos
Trečiosios šalys	83 793	10 332	9 133	12 582	115 840	0	115 840
Vidiniai sandoriai	5 679	1	0	1 525	7 205	7 205	0
Pajamos iš viso	89 472	10 333	9 133	14 107	123 045	7 205	115 840
Kitos pajamos	855	3	105	1 493	2 456	0	2 456
Sąnaudos
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(940)	(89)	(137)	(167)	(1 333)	0	(1 333)
Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos	(87 887)	(9 133)	(8 107)	(10 447)	(115 574)	0	(115 574)
Palūkanų sąnaudos	1 031	(2)	0	(585)	444	0	444
Palūkanų pajamos	0	0	0	0	0	0	0
Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas)	298	1	(22)	99	376	0	376
Kitos sąnaudos	(591)	(7)	(33)	(1 169)	(1 800)	0	(1 800)
Pelno mokesčio sąnaudos	78	3	(41)	(259)	(219)	0	(219)
Segmento rezultatas	2 316	1 109	898	3 072	7 395	7 205	190
Segmento turtas	62 015	3 540	2 940	45 157	113 652	(25 311)	88 341
Segmento įsipareigojimai	34 857	1 445	2 233	31 010	69 545	(12 954)	56 591

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

5. Segmentai (tęsinys)

Turto suderinimas	2023	2022
Segmento veiklos turtas	108 003	113 652
Vidinis turtas	(21 632)	(25 311)
Turto iš viso	86 371	88 341
Įsipareigojimų suderinimas	2023	2022
Segmento veiklos įsipareigojimai	68 260	69 545
Vidiniai įsipareigojimai	(12 136)	(12 954)
Įsipareigojimų iš viso	56 124	56 591

Geografinė informacija

Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiama informacija apie geografinį Grupės pajamų

pasiskirstymą pagal klientų buvimo vietą:

	2023	2022
Lietuva	97 131	96 842
Skandinavijos šalys	20 521	17 665
Kitos šalys	2 176	1 333
	119 828	115 840

Didžioji dalis Grupės ilgalaikio turto yra Lietuvoje. Šis ilgalaikis turtas sudarytas iš ilgalaikio

materialaus turto, investicinio turto, nematerialaus turto, ilgalaikio finansinio ir kito turto.

6. Pajamos pagal sutartis su klientais

(tūkst. eurų)	2023	2022
Statyba	88 989	83 793
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais	30 839	32 047
Iš viso pardavimo pajamos	119 828	115 840

2023 metais Grupė pripažino 3 210 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo

įtrauktos į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2022 metais – 674 tūkst. eurų).

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis atskleista 18 pastaboje.

7. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)	2023	2022
Statybų subrangovai	43 867	40 888
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	40 324	37 767
Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)	16 276	14 104
Nusidėvėjimas ir amortizacija	418	566
Kita	6 703	12 985
Iš viso pardavimo savikainos	107 588	106 310

8. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)

	2023	2022
Reklamos ir panašios sąnaudos	58	58
Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)	475	420
Kitos sąnaudos	46	18
Iš viso pardavimo sąnaudų	579	496
		3 7

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

9. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba)	7 870	7 127
Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	1 793	2 322
Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	298	262
Nusidėvėjimas	492	454
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės
sumažėjimo sąnaudos iš viso:	(96)	(4)
Gautinų sumų vertės (sumažėjimas) padidėjimas (18 pastaba)	(96)	(4)
Amortizacija	38	33
Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės (17
pastaba)	17	17
Nuomos sąnaudos	310	323
Koregavimai dėl dukterinės įmonės likvidavimo	0	(976)
Kitos sąnaudos	499	543
Administracinių sąnaudų iš viso	11 221	10 101

10. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Atlyginimai	22 011	18 475
Privalomojo socialinio draudimo įmokos	435	402
Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	1 218	1 605
Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	1 016	1 326
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	24 680	21 808
Apskaitytos:
Pardavimo savikainoje	16 276	14 104
Administracinėse sąnaudose	7 870	7 127
Pardavimo sąnaudose	475	420
Kitos veiklos sąnaudose	59	157
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	24 680	21 808

11. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Investicinio turto tikrosios vertės pokytis	178	573
Nuomos ir kitos pajamos	1 428	324
Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo ir kita	147	1 559
Kitų pajamų iš viso	1 753	2 456
Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas	(251)	(277)
Kitos sąnaudos	(1 334)	(1 523)
Kitų sąnaudų iš viso	(1 585)	(1 800)
Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	168	656

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

12. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Palūkanų sąnaudos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (27
pastaba)	0	1 133
Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	1	65
Dukterinės įmonės likvidavimas	3 780	421
Kitos finansinės pajamos	7	3
Finansinių pajamų iš viso	3 788	1 622
Paskolų palūkanų sąnaudos	(1 467)	(689)
Nebaigtų vykdyti sutarčių nuvertėjimo atstatymas	341	0
Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	(5)	(90)
Kitos sąnaudos	(141)	(23)
Finansinių sąnaudų iš viso	(1 272)	(802)
Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	2 516	820

13. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Einamojo pelno mokesčio sąnaudos	162	98
Atidėtojo mokesčio pokytis	(322)	(214)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	(160)	(116)

2023 m. ir 2022 m. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % - Norvegijoje, 22 % -

Švedijos karalystėje, 20 % - Rusijoje bei 0 % Latvijoje. Efektyvaus mokesčio tarifo suderinimas:

(tūkst. eurų)		2023		2022
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		3 162		409
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant Grupės mokesčio tarifą Lietuvoje	15,0 %	474	15,0 %	61
Skirtingo mokesčio tarifo taikymo įtaka
kitose šalyse		38		31
Neleidžiami atskaitymai		(175)		130
Neapmokestinamos pajamos		(118)		(422)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai		(57)		(38)
Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės
vertės pokytis		(322)		122
	(5,06) %	(160)	(28,4) %	( 116)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)		2023		2022
	Laikini	Atidėtasis	Laikini	Atidėtasis
	skirtumai	mokestis	skirtumai	mokestis
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	257	39	333	50
Atsargų nukainojimas iki grynosios
realizacinės vertės	91	13	76	11
Sukaupti atostoginiai	610	91	525	79
Sukauptos premijos	295	44	244	37
Atidėjiniai garantiniam remontui ir kita	787	118	964	145
Keliami mokestiniai nuostoliai	12 189	1 828	8 333	1 250
Nuostolingos sutartys	102	15	515	77
Atidėtojo mokesčio turto iš viso		2 148		1 649
Nepripažintas atidėtojo mokesčio
turtas		(10)		(9)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		2 138		1 640
Žemės ir pastatų perkainojimas	(2 362)	(354)	(2 633)	(395)
Investicinio turto vertės skirtumas	(12 937)	(1 941)	(11 496)	(1 724)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai		(2 295)		(2 119)
Iš viso atidėtojo mokesčio, grynąja
verte		(157)		(479)
Finansinės būklės ataskaitoje
pateikta kaip:
Atidėtojo mokesčio turtas		1 079		609
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		(1 236)		(1 088)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje bus pakankamai

mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas,

kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo

pripažintas daliai gautinų sumų vertės sumažėjimo ir užsienyje veikiančių įmonių laikinųjų

skirtumų dėl realizavimo netikrumo.

Nepanaudoti mokestiniai nuostoliai 2023 m. gruodžio 31d. sudarė 12 189 tūkst. (2022 m. gruodžio

31 d. atitinkamai sudarė 8 333 tūkst. eurų). Šių mokestinių nuostolių panaudojimas galimas

neribotą laiką.

Grupės atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo sudengti tarpusavyje tiek, kiek jie yra

susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija ir ta pačia apmokestinamąja įmone.

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.	(479)	(485)
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	0	(262)
Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai	322	268
Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.	(157)	(479)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Mokėtino pelno mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Avansinis pelno mokestis sausio 1 d.	24	60
Mokėtinas pelno mokestis sausio 1 d.	(132)	(120)
Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis sausio 1 d.	(108)	(60)
Priskaičiuota per finansinius metus pelno mokesčio	(162)	(158)
Sumokėta / užskaityta su kitų mokesčių permoka	151	242
Avansinis pelno mokestis gruodžio 31 d.	28	24
Mokėtinas pelno mokestis gruodžio 31 d.	(147)	(132)
Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis gruodžio 31 d.	(119)	(108)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

	Žemė ir	Mašinos ir	Transporto	Įrankiai ir	Nebaigta
(tūkst. eurų)	pastatai	įrengimai	priemonės	kitas turtas	statyba	Iš viso
Savikaina
(žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)
Likutis 2023 m. sausio 1 d.	9 849	4 320	2 650	1 249	0	18 068
Įsigijimai	75	382	286	210	134	1 087
Perklasifikavimas	(931)					(931)
Perleidimai ir nurašytas turtas		(468)	(173)	(261)		(902)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	8 993	4 234	2 763	1 198	134	17 322
Likutis 2022 m. sausio 1 d.	8 081	4 287	2 611	1 262	0	16 241
Įsigijimai	108	98	74	194		474
Perkainojimas	1 822					1 822
Perklasifikavimas	(162)					(162)
Perleidimai ir nurašytas turtas		(65)	(35)	(207)		(307)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	9 849	4 320	2 650	1 249	0	18 068
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2023 m. sausio 1 d.	995	3 407	2 193	805		7 400
Nusidėvėjimas per metus	477	318	174	188		1 157
Perleidimai ir nurašytas turtas		(453)	(168)	(245)		(866)
Likutis 2023 m. gruodžio 31d.	1 472	3 272	2 199	748		7 691
Likutis 2022 m. sausio 1 d.	583	3 042	1 977	793	0	6 395
Nusidėvėjimas per metus	412	426	249	205		1 292
Perleidimai ir nurašytas turtas		(61)	(33)	(193)		(287)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	995	3 407	2 193	805		7 400
Likutinė vertė
2022 m. sausio 1 d.	7 498	1 245	634	469	0	9 846
2023 m. sausio 1 d.	8 854	913	457	444	0	10 668
2023 m. gruodžio 31 d.	7 521	962	564	450	134	9 631

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

(tūkst. eurų)	2023	2022
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	414	558
Administracinėse sąnaudose	492	454
Kitose sąnaudose	251	280
Nusidėvėjimo iš viso	1 157	1 292

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas

2022 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę

kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atlikta

Grupės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas naudojant

palyginamųjų kainų ir pajamų metodus. Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota

nustatant tikrąją vertą, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už

vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų

mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2023 m. gruodžio 31 d.,

būtų 1 555 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 1 767 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

2023 m. gruodžio 31 d. buvo 4 167 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 3 479 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, įskaitant investicinį turtą, kurių apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 42

724 tūkst. eurų, įkeisti bankams (2022 m. gruodžio 31 d. – 37 772 tūkst. eurų). 2023 m. gruodžio

31 d. naudojimo teise valdomo turto (įranga, įrankiai ir transporto priemonės) grynoji likutinė vertė

buvo 100 tūkst. eurų (2022 m.: 123 tūkst. eurų).

15. Nematerialusis turtas

		Programinė
(tūkst. eurų)	Prestižas	įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina
Likutis 2023 m. sausio 1 d.	323	354	56	733
Įsigijimai		16		16
Nurašytas turtas		(1)		(1)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	323	369	56	748
Likutis 2022 m. sausio 1 d.	323	367	58	748
Įsigijimai		11		11
Nurašytas turtas		(24)	(2)	(26)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	323	354	56	733
Amortizacija/vertės sumažėjimas
Likutis 2023 m. sausio 1 d.	292	153	53	498
Priskaičiuota per metus		40	1	41
Nurašyto turto amortizacija		(1)		(1)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	292	192	54	538
Likutis 2022 m. sausio 1 d.	292	137	52	481
Priskaičiuota per metus		40	1	41
Perleisto turto amortizacija		(24)		(24)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	292	153	53	498
Likutinė vertė
2023 m. sausio 1 d.	31	201	3	235
	31	252	7	290
2023 m. gruodžio 31 d.	31	177	2	21 0

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

15. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta tokiu būdu: 4 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 38 tūkst. eurų

administracinėse sąnaudose (2022 m.: 8 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 33 tūkst. eurų

administracinėse sąnaudose).

Prestižas yra susijęs su UAB „Alinita“ (statyba: kondicionavimo darbų PGV). Vadovybės

vertinimu, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl prestižo nuvertėjimas nebuvo

pripažįstamas.

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina

2023 m. gruodžio 31 d. buvo 28 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 108 tūkst. eurų).

16. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)	2023	2022
Likutis sausio 1 d.	32 565	31 400
Perklasifikavimas į nekilnojamąjį turtą	886	165
Perklasifikavimas vystomo projekto iš atsargų	212	427
Tikrosios vertės pasikeitimas(38+140)	178	573
Likutis gruodžio 31 d.	33 841	32 565

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomojama

trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų

dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje,

todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-

Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato

vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %,

kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek

2023 metais, tiek 2022 metais).

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 690 tūkst. eurų tikroji vertė (2022 metais - 1 550

tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas

viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 155 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 70 tūkst.

eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. 171 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 112 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio patalpų

nuomą per 2023 metus sudarė 132 tūkst. eurų (per 2022 - 123 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose

pajamose (žr. 10 pastabą).

Grupė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir kitas patalpas

kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų apskaičiuota tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 351

tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis

ir išnuomoto ploto % dydžiu. Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas

įvertintas taikant lyginamąjį ir pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui

pagal nuosavo kapitalo ir paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %.

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas sutartis

2023 m. gruodžio 31 d. sudarė: 62 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 13 tūkst. eurų – tarp

vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: 88 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius

metus, 114 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

16. Investicinis turtas (tęsinys)

Nuomos pajamos per 2023 metus sudarė 68 tūkst. eurų (2022 metus sudarė 69 tūkst. eurų) ir buvo

apskaitytos kitose pajamose.

2020 -2021 metais vadovybė perkėlė UAB Šeškinės projektai vystomą nekilnojamo turto projektą

(administracinės paskirties pastatą) iš atsargų straipsnio, kadangi vadovybės planai šiuo metu yra

uždirbti nuomos pajamas. Atlikus tam tikros turto dalies, priskirtos Grupės įmonių naudojamam

turtui, perklasifikavimą, likusio investicinio turto tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. yra 31 800

tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 30 664 tūkst. eurų) . 2023 metais šis turtas buvo įvertintas

tikrąja verte pagal Grupės apskaitos politiką, taikomą investiciniam turtui, ir 178 tūkst. eurų vertės

padidėjimas buvo apskaitytas kaip kitos pajamos (11 pastaba) (2022 m. – 573 tūkst. eurų).

Vadovybė, vertindama šio projekto tikrąją vertę, rėmėsi nepriklausomo vertintojo konsultacija

(Ober-Haus Nekilnojamas Turtas ) dėl projekto tikrosios vertės, parengta 2023 m. gruodžio 31 d.

Pagrindinės prielaidos, naudotos vadovybės vertinime 2023 m. gruodžio 31 d. nustatant šios

investicijos atsiperkamąją vertę, buvo šios: diskonto norma – 8,75 % (prieš mokesčius), išnuomotas

plotas – 89 %, patalpų nuomos kaina – 12,36 – 29,02 EUR/kv. m. 1 mėnesiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs administracinių patalpų nuomos gautini mokėjimai

pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė 2 512 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus,

4 370 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų. (2022 metais- 3 038 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 6 128 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų.)A Nuomos pajamos per 2023

metus sudarė 2 386 tūkst. eurų ir buvo apskaityta pardavimo pajamose.(2022 metais – 2 195 tūkst.

eur.

Nustatyta bendra investicinio turto 33 841 tūkst. eurų tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (2022

metais – 32 565 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

17. Atsargos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu	3 242	3 882
Kitos atsargos	5 727	5 792
Atsargų iš viso	8 969	9 674

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Savikaina:
Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina	2 700	2 816
Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos	542	1 547
Iš viso savikainos	3 242	4 363
Nukainojimas:
Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	0	(481)
Iš viso nukainojimo	0	(481)
Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	3 242	3 882

Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:

					2023	2022
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios
realizacinės vertės laikotarpio pradžioje					481	503
Papildomas	nurašymas	(atstatymas)	apskaitytas	administracinėse
sąnaudose					(481)	(22)
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios
realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje					0	481

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

17. Atsargos (tęsinys)

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra

įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų realizavimo vertes, kurios nustatomos remiantis

nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam

vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2023 m. bei 2022 m.

gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
	kapitalizuotos sąnaudos	kapitalizuotos sąnaudos
	balansine verte	balansine verte
AB „Panevėžio statybos trestas“	2 723	2 477
UAB PST investicijos	0	194
UAB „Ateities projektai“	519	1 211
Iš viso	3 242	3 882

UAB „Ateities projektai“ vystomo projekto grynoji realizacinė vertė buvo nustatyta remiantis

nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ konsultacija dėl galimų rinkos

kainų 2023 m. gruodžio 31 d. Buvo taikomas pajamų ir lyginamųjų kainų metodas. 2022 m. baigtas

projekto vystymo I etapas ir pradėti II etapo kotedžų statybos darbai.

AB „Panevėžio Statybos Trestas“ vystomo projekto Vilniuje (Kudirkos g.) grynoji realizacinė vertė

buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“

konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2023 m. gruodžio 31 d. Buvo taikomas liekamosios vertės

būdas. Sprendimą dėl projekto statybų pradžios numatoma priimti 2024 m.

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	3 124	4 551
Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija	2 434	1 035
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	261	281
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje	(75)	(58)
Nurašymas	8	21
Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus	(25)	(38)
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(92)	(75)
Kitų atsargų iš viso	5 727	5 792

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas

administracinėse sąnaudose.

18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)	2023	2022
Gautinos sumos iš pirkėjų	16 624	17 327
Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)	3 176	4199
Gautinos sumos iš susijusių šalių	0	0
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(368)	(372)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas	12	(10)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas	49	1
Papildomas vertės sumažėjimas /(atstatymas) per metus	35	13
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(272)	(368)
Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso	19 528	21 158

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas (tęsinys)

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės prekybos gautinos sumos: 66 tūkst. eurų

2023 m. gruodžio 31 d., 114 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su

ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip aprašyta žemiau.

2023 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma –

suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri apmokama kliento

pridavus objektą ir Grupei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos

laidavimo raštą), sudarančios 2 200 tūkst. eurų (2022 m.: 4 059 tūkst. eurų), kurios susijusios su

nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4

pastabą.

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal

statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2023 m. gruodžio 31 d. yra

103 298 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. yra 84 906 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis šių

statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų individualius kontraktus 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31

d.:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų pajamų
ataskaitoje per metus	55 180	70 225
Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laikotarpį	73 625	106 675
Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos
bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus	52 287	66 197
Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per
visą laikotarpį	73 699	102 528
Sutarčių turtas (sukauptos pajamos)	3 143	4 199
Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti
sutartis (25 pastaba)	772	2 718
Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)	2 250	2 692
Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (25 pastaba)	108	518
Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų
straipsnius)	14 812	14 999

19. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst. eurų)	2023	2022
Nefinansinis turtas
PVM permoka	540	843
Gautina suma iš susijusių asmenų	0	1 266
Kitas trumpalaikis turtas	564	449
Kito trumpalaikio turto iš viso	1 104

2 558

Grupė neturėjo terminuotų indėlių.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

20. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)	2023	2022
Pinigai bankuose	10 047	8 955
Pinigai kasoje	0	0
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	10 047	8 955

21. Kapitalai ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė – 0,29 euro. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų vardinių akcijų

savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti

dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2023 metais nebuvo

įstatinio kapitalo pokyčių. 2023 ir 2022 metais Grupė savo akcijų neturėjo.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)	2023	2022
Perkainojimo rezervas	3 071	3 355
Privalomasis rezervas	734	734
Valiutos perskaičiavimo rezervas	(17)	3 682
Rezervų iš viso	3 788	7 771

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei

atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

2023

		2022
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	3 355	2 008
Perkainojimas (14 pastaba)	0	1 479
Perkainojimo nusidėvėjimas	(284)	(132)
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis	0	0
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	3 071	3 355

Privalomasis rezervas sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą

kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis

nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2023 m.

ir 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės ir buvo pilnai suformuotas.

Valiutos perskaičiavimo rezervas susidaro konsoliduojant dukterines įmones, kurių funkcinė valiuta

skiriasi nuo Grupės funkcinės valiutos.

22. Skolos tiekėjams

(tūkst. eurų)	2023	2022
Lietuva	15 496	16 327
Latvija	510	445
Lenkija	1 598	130
Kita	255	181
Skolos tiekėjams iš viso	17 859	17 083

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

23. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(tūkst. eurų)	2023	2022
Paskolos	22 943	19 496
Nuomos įsipareigojimai	39	63
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	22 982	19 559
Ilgalaikiai įsipareigojimai	18 165	18 863
Trumpalaikiai įsipareigojimai	4 817	696
0Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	22 982	19 559

Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

(tūkst. eurų)	Palūkanų norma	Galioja	2023	2022
OP Corporate Bank plc.
Lietuvos filialas (paskola)	3 mėn.Euribor+2,44 %	2026/07	9 407	9 746
AS „Citadele banka“
(paskola) 6 mėn.Euribor+2,7 %		2026/07	9 416	9 750
OP Corporate Bank plc.
Lietuvos filialas (overdraftas)	3 mėn.Euribor+2,54 %	2024/01	4 120	0
Paskolų iš viso			22 943	19 496

Pagal sutartį su banku už paskolą 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo įkeitusi dukterinei įmonei –

UAB „Šeškinės projektai“ nuomos teise priklausantį žemės sklypą kartu su negyvenamuoju pastatu,

esančiu Ukmergės g. 219, Vilnius, kaip užstatą.

Kitose finansinėse skolose apskaityti nuomos įsipareigojimai, kurių likutinė vertė 2023 m. gruodžio

31 d. lygi 39 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. lygi 63 tūkst. eurų).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

24. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai atidėjiniai

(tūkst. eurų)	2023	2022
Atidėjiniai garantiniam remontui	436	580
Kiti	453	393
Atidėjiniai iš viso	889	973

Atidėjinių pokytis:

	2023	2023	2023	2022	2022	2022
	Garantinis	Pensijos*	Kiti	Garantinis	Pensijos	Kiti
	remontas			remontas
Atidėjiniai garantiniam
remontui laikotarpio pradžioje	580	384	9	816	288	9
Panaudota per laikotarpį	(584)	(113)		(555)	(110)
Sukaupta per laikotarpį	440	64	109	319	206
Atidėjiniai garantiniam
remontui laikotarpio pabaigoje	436	335	118	580	384	9

* Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį.

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais. Pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų

po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti įvertinimais, atliktais

remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

25. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)	2023	2022
Nefinansiniai įsipareigojimai:
Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti
sutartis (18 pastaba)	772	2 718
Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui
ir pan.) (18 pastaba)	2 250	2 692
Sukaupti atostoginiai	2 305	2166
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	1 852	1 835
Atlyginimų priedai darbuotojams	313	244
Mokėtinas PVM	341	443
Sukauptos sąnaudos	253	360
Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (18 pastaba)	108	518
Finansiniai įsipareigojimai:
Įsipareigojimai dėl konkurencijos tarybos baudos (27 pastaba)	4 409	5 775
Veiklos nuomos įsipareigojimai	110	122
Kiti įsipareigojimai	298	364
Sutarčių ir kitų įsipareigojimų iš viso	13 011	17 237
Iš jų:
Ilgalaikė dalis	3 739	296
Trumpalaikė dalis	9 272	16 941

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

26. Vienai akcijai tenkantis pelnas ir dividendai

(eurai)	2023	2022
Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams	3 322 234	525 437
Paskelbti dividendai	0	0
Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai	0,20	0,03
Paskelbti dividendai vienai akcijai	0	0

Grupė neturi potencialių akcijų. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai),

naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2023 m. gruodžio 31 d. Bankų Grupės vardu trečioms šalims suteiktos 9 529 tūkst. eurų garantijos,

susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2022 m. – 10 603 tūkst. eurų).

Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 04 d. iki 2029 m. rugpjūčio 30 d.

Be to, Grupė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 14 673 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių

su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2022 m. – 15 840 tūkst. eurų). Šių garantijų

galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. Jokie

papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą

atidėjinį garantinio remonto įsipareigojimui (24 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 42 724 tūkst. eurų (2022

m. gruodžio 31 d. – 37 772 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams, draudimo kompanijai bei valstybės

institucijai už suteiktą garantijų limitą, banko išleistas garantijas bei mokėtinų sumų atidėjimą..

Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2023 m. gruodžio 31 d. – 9 098 tūkst.

eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2024 m. kovo 31 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2024

m. kovo 31 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų,

garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2022 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma – 15 000

tūkst. eurų, panaudota suma – 10 456 tūkst. eurų.

Teisiniai neapibrėžtumai

Grupė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir AB„PST“

veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo

darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarimu,

Konkurencijos taryba nusprendė, jog Grupė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungtinės veiklos

sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus vystymo

kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama

riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d.

reikalavimus ir paskyrė Grupei 8 514 tūkst. eurų baudą. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis

Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Grupės skundo, kuriuo Grupė skundė

Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl Grupė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius

2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514 tūkst. eurų baudą, susijusias 1 385 tūkst. eurų palūkanų ir

396 tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų.

Grupė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino visą

baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų

palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau.

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI informavo

vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Grupei paskirtos baudos ir palūkanų

mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nurodė, kad į

mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. 2023 vasario 17 d. pasirašyta

Taikos sutartis su VMI, išdėstant baudą ketverių metų laikotarpiui. 2023 m. liepos 20 d. Panevėžio

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

apylinkės teismo Panevėžio rūmai nutartimi patvirtino Grupės ir VMI 2023 m. vasario 17 d. taikos

sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo vykdomoje byloje. Taikos sutartimi

likusios nesumokėtos skolos suma, kuri taikos sutarties sudarymo dieną sudarė 5.568.841,30 EUR,

išdėstoma laikotarpiui iki 2027 m. vasario 1 d., mokant įmokas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis.

Taip pat, mokėjimų užtikrinimui, yra įkeistas Grupės ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė 4 104

022 EUR.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje 2YT-238-1105/2021 išnagrinėjo AB

„PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais apskaičiuotas

vykdymo išlaidų dydis, 2022-02-08 nutartimi panaikino antstolio S. Ramanausko 2020 m.

rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-102-25277, vykdomojoje

byloje Nr. 0102/20/00638. Proceso šalys šios nutarties neskundė. Tuo būdu, išlaidos antstoliui

sumažėjo nuo 396 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230-

452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio

patvarkymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m.

sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi

paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta

kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-14 panaikino Panevėžio apygardos

teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos

teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio

rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: patenkino skundą dėl antstolio

Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. OI 02/20/00638; panaikino antstolio

Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20- 17054, 2020 m. birželio 12 d.

patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-17214, 2020m.

birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102-

17969 ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų ir vykdymo

išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį Saulių Ramanauską atlikti šiuose

patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Tuo būdu priskaičiuotų

palūkanų suma nuo 1 385 tūkst. eurų sumažėjo iki 252 tūkst. eurų.

Grupei iškelta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, pagal ieškovės UAB „DG Paupio verslo

namai“ ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ (civilinės bylos Nr. e2-739-863/2024), kuriuo

ieškovė prašo priteisti solidariai iš Grupės ir Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE

Lietuvos filialą, ieškovės naudai 827‘917,61 EUR sumą; priteisti iš Grupės 397‘983,79 EUR sumą;

priteisti iš Grupės ieškovo naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki

sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priteisti iš Grupės bylinėjimosi išlaidas.

Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė įrodinėja, jog Grupė netinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo

namo Aukštaičių g. 10, Vilniuje, fasado apdailos plytelių klijavimo darbus, dėl ko įvairiose objekto

fasado vietose atitrūko ir nukrito lauko fasado plytelės.

2024 m. balandžio 3 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, žalos atlyginimą

sumažindamas iki 208 141 EUR. Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos

apeliaciniam teismui. Vadovybė numato skųsti teismo sprendimą ir tiki sėkminga bylos baigtimi,

todėl atidėjinys ieškinio sumai nebuvo suformuotas.

Įsipareigojimų užtikrinimui, draudimo kompanijai yra įkeistas nekilnojamas turtas 854 736 eurų

sumai.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi

giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja

Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia

šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba

daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2023–2022 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone

AB „Hisk“ bei dukterinėmis AB „Hisk“ įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su

susijusiomis šalimis per 2023–2022 m.:

(tūkst. eurų)	Sandorio pobūdis	2023		2022
Pardavimai:
Akcininkas
AB „Hisk“	Prekės ir paslaugos		106		185
Akcininko patronuojamosios įmonės
UAB „Panevėžio ryšių statyba“	Prekės ir paslaugos				1
Pirkimai:
Akcininkas
AB „Hisk“	Prekės ir paslaugos		966		593
Akcininko patronuojamosios įmonės (nėra)
Kitos įmonės, susijusios su akcininku
UAB „Scard“	Paslaugos		110		120
Kitos	Prekės ir paslaugos		42		38
(tūkst. eurų)		2023		2022
Gautinos sumos:
Akcininkas
AB „Hisk“ (prekybos gautina suma)			0		0
Mokėtinos sumos:
Akcininkas
AB „Hisk“			369		269
Akcininko patronuojamosios įmonės
Kiti			0		0
Kitos įmonės, susijusios su akcininku
Kiti			4		13

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra

suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms

sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų iš susijusių šalių gautinoms sumoms.

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo

pradelsti.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini Grupės vadovybei, įskaitant valdybą, 2023 m.

sudarė 1 598 tūkst. eurų (2022 m.: 1 518 tūkst. eurų). Grupės direktoriams bei valdybos nariams

nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto

perleidimo.

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas

turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje)

rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo

metodiką.

2022 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė		Tikroji vertė
	vertė
Finansinis turtas	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Pirkėjų įsiskolinimai	19 528			19 528
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10 047	10 047
Finansinio turto iš viso	29 575	10 047		19 528
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(27 391)			(27 391)
Nuomos mokėjimai(lizingas)	(39)			(39)
Skolos tiekėjams	(17 859)			(17 859)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(45 289)			(45 289)

2022 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė		Tikroji vertė
	vertė
Finansinis turtas	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Pirkėjų įsiskolinimai	21 158			21 158
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8 955	8 955
Finansinio turto iš viso	30 113	8 955		21 158
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(19 496)			(19 496)
Nuomos mokėjimai(lizingas)	(63)			(63)
Skolos tiekėjams	(17 083)			(17 083)
Mokėtina bauda pagal Konkurencijos
tarybos sprendimą (27 pastaba)	(5 775)			(5 775)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(42 417)			(42 417)

2023 m. ir 2022 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Metodai ir prielaidos, Grupės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų,

neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tęsinys)

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų

taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių

prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai

lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo

poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes diskontavimo

poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su

palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

Mokėtinos sumos, paskolos ir kitos finansinės skolos ir nuomos įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir

palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo

dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji

vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei

vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Kitų įsipareigojimų tikroji vertė laikoma

apytikriai lygia apskaitinei vertei dėl trumpų mokėjimo terminų. Paskolos (overdrafto) tikroji vertė

prilyginama apskaitinei vertei, nes taikomos rinkos kintamos palūkanos.

30. Nekontroliuojančios dalys

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ priklausė 95,6 % dukterinės

įmonės UAB „Vekada“, 69,0 % ir dukterinės įmonės UAB „PST investicijos” paprastųjų vardinių

akcijų. Laikoma, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ yra dukterinių įmonių kontroliuojantis

akcininkas. Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai

rodikliai (tūkst. eurų):

	UAB „PST investicijos“
	2023	2022
Nekontroliuojanti dalis, proc.	31,0 %	31,7 %
Ilgalaikis turtas	75	1
Trumpalaikis turtas	185	4 926
Turto iš viso	260	4 927
Ilgalaikiai įsipareigojimai	9	9
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1	40
Įsipareigojimų iš viso	10	49
Grynasis turtas	250	4 878
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	78	1 546
Pajamos	4 075	372
Sąnaudos	(273)	(339)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 802	33
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	7	10
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	(548)	(3 767)
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	0
Finansinės veiklos pinigų srautai	0	0
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(548)	(3 767)

AB „Panevėžio statybos trestas“

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

30. Nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

	UAB „Vekada“
	2023	2022
Nekontroliuojanti dalis, proc.	4,4 %	4,4 %
Ilgalaikis turtas	273	310
Trumpalaikis turtas	1 053	1 280
Turto iš viso	1 326	1 590
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	0
Trumpalaikiai įsipareigojimai	434	491
Įsipareigojimų iš viso	434	491
Grynasis turtas	892	1 099
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	39	48
Pajamos	2 568	3 085
Sąnaudos	(2 750)	(3 148)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(182)	(63)
Kitos bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(8)	(3)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	21	60
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	(4)
Finansinės veiklos pinigų srautai	0	0
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	21	(56)

31. Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

			Paskelbti	Priskaity
			dividenda	mai	Pinigų	Valiutos
(tūkst. eurų)	20	22.12.31	i		išmokos	pokytis	2023.12.31
Mokėtini dividendai		27					27
Gautos paskolos ir
mokėtinos palūkanos		19 496		4 120	(673)		22 943
Finansinės nuomos
įsipareigojimai		63			(24)		39
Iš viso		19 586		4 120	(697)		23 009

32. Pobalansiniai įvykiai

AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) , buvęs vadovas bei draudikai R&Q Syndicate

Management Limited ir Marco International Insurance Company Limited 2024 m. sausio 23 d.

pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu taikiai užbaigti visi teisminiai ir arbitražo ginčai dėl

buvusio PST vadovo civilinės atsakomybės (dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2S-11 (2017) skirtos baudos) ir su tuo susijusios draudimo

išmokos išmokėjimo. Pagal sudarytas taikos sutartis draudikai išmokėjo 1 200 000 EUR sumą

PST naudai, o PST atsisakė visų savo reikalavimų draudikų ir buvusio vadovo atžvilgiu.

Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09

AB „Panevėžio statybos trestas“

2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas,

valdymo ataskaita bei

socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita

I. Konsoliduotas metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2023

m sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB.

Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė

kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupe.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“

Įstatinis kapitalas

4 741 500 eurų

Būstinės adresas

P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva

Telefonas

(8~45) 505 503

Faksas

(8~45) 505 520

Teisinė-organizacinė forma

Akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba

Registracijos Nr.

AB 9376

Įmonių rejestro kodas

147732969

Įmonės PVM kodas

LT477329610

Įmonės LEI kodas

529900O0VPCGEWIDCX35

Juridinių asmenų registro

tvarkytoja

Valstybės įmonė Registrų centras

Elektroninio pašto adresas

pst@pst.lt

Interneto adresas

www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų,

statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos

ribų, statybinių medžiagų pardavimas, gamyba, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos,

įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės

įmonės

pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Valdom

a akcijų

dalis

(proc.)

UAB

„Skydmedis“

1999 m. birželio 17 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

148284718

Pramonės g. 5,

Panevėžys

Tel.+370 45 467626

Fax. +370 45 460259

info@skydmedis.lt

www.skydmedis.lt

100

UAB „Vekada“

1994 m. gegužės 16 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

147815824

Tinklų g.7,

Panevėžys

Tel.+370 45 461311

Fax. +370 45 461311

info@vekada.lt

www.vekada.lt

95,6

UAB „Alinita“

1997 m. gruodžio 8 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

141619046

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 467630

Fax. +370 45 467630

info@alinita.lt

www.alinita.lt

100

„Kingsbud“

Sp.z.o.o.

2010 m. rugpjūčio 11 d.

Rajoninis Balstogės

teismas

Nacionalinio teismo XII

Ūkio skyrius

200380717

ul. A. Patli 12, 16-

400 Suwałki, Polska

Tel. +48 875 655 021

Fax. +48 875 655 021

biuro@kingsbud.pl

www.kingsbud.lt

100

„PS Trests“ SIA

2000 m. gegužės 22 d.

Latvijos Respublikos

Įmonių registras

40003495365

Rīgas rajons,

Mārupes pagasts,

Skulte,

Skultes iela 28

Tel.+371 29525066

100

UAB „Šeškinės

projektai“

2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

302561768

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 615 54090

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Ateities

projektai“

2006 m. balandžio 25 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

300560621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

Fax. +370 5 2102131

info@psti.lt

gdieckuviene@pst.lt

100

UAB „PST

Investicijos“

1998 m. gruodžio 23 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

124665689

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

UAB „Tauro

apartamentai“

2018 m. spalio 23 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

304937621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 610 09222

gbujokas@psti.lt

100

Hustal UAB

1999 m. birželio 16 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

148284860

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel. +370 45 585087

info@hustal.eu

100

UAB

„Aliuminio

fasadai“

2020 m. sausio 2 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

305412441

Pramonės g.5,

Panevėžys

Tel. +370 6 86 32727

www.alfasadai.lt

info@alfasadai.lt

100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių-medinių konstrukcijų, surenkamų namų

gamyba, statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra

sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

Hustal UAB pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir

montavimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur

reikalingi plieno gaminiai. Įmonės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių

darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė

signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų

montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų

inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

„Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“

Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens

masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

„PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir

vykdyti statybos darbus Latvijoje.

UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma.

UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų

gamyba.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Bendrovė yra sudariusi sutartį su AB Šiaulių bankas dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB

Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius,

vnt.

Nominali vertė,

Eurai

Bendra nominali

vertė, Eurai

Emisijos kodas

ISIN

Paprastosios vardinės akcijos

(PVA)

16 350 000

0,29

4 741 500

LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2023 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2019–

2023 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2023

metus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje

„Nasdaq Vilnius“ per 2019-2023 metus:

Rodiklis

2023 m.

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

Didžiausia kaina, Eur

0,582

0,694

0,838

0,85

0,878

Mažiausia kaina, Eur

0,45

0,50

0,53

0,52

0,71

Vidutinė kaina, Eur

0,514

0,564

0,677

0,629

0,78

Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur

0,475

0,518

0,66

0,57

0,75

Apyvarta, vnt.

772 677

991 215

2 935 832

1 980 134

986 685

Apyvarta, mln. Eur

0,40

0,56

1,99

1,25

0,77

Kapitalizacija, mln. Eur

7,78

8,47

10,79

9,32

12,26

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga,

pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Pateikiami svarbiausi įvykiai įvykę per 2023 metus ir skelbti per GlobeNewswire informacinę

sistemą.

2023 m. vasario 1 d. Įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu

priimtas nutarimas pritarti suderintoms esminėms taikos sutarties su Valstybine mokesčių

inspekcija sąlygoms.

2023 m. balandžio 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas

išmokėti dividendus.

2023 m. liepos 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas. Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta UAB Grant Thornton

Baltic bendrovės audito įmonė 2023 m. ir 2024 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB

„Panevėžio statybos trestas“ Grupės įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti,

patvirtintos audito paslaugų apmokėjimo sąlygos.

2023 m. liepos 31 d. AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) valdyba bendrovės generaliniu

direktoriumi paskyrė Tomą Stuką. Iki šiol šias pareigas trejus metus ėjęs Egidijus Urbonas lieka

grupės vadovų komandoje ir tęs karjerą kaip PST statybos direktorius.

2023 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 20 d.

nutartimi patvirtino Bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos

(VMI) 2023 m. vasario 17 d. taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos

išieškojimo vykdomojoje byloje.

2023 m. spalio 5 d. PST pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Juodeliai“ dėl antro gamybos

pastato statybos bei inžinerinių tinklų rekonstravimo. Plėtra numatyta Marijampolės

savivaldybėje veikiančiame įmonės padalinyje. Bendra sutarties vertė siekia 13,5 mln. eurų su

PVM. Projekto bendrasis plotas ~14 700 kv. m. Darbus numatoma atlikti iki 2024 metų birželio

pabaigos.

2023 m. spalio 26 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 17 mln. Eur (su PVM) vertės

užsakymą su viena didžiausių maisto produktų gamybos bendrovių Lietuvoje AB „Kauno

grūdai“ dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato Fortų g. 9, Alytuje, statybos darbų. Bendrasis

pastato plotas sieks 7,4 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo

pasirašytos sutarties datos.

2023 m. spalio 30 d. įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas.

Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta naują AB “Panevėžio statybos

trestas” įstatų redakciją. Iš valdybos nario pareigų atšauktas AB „Panevėžio statybos trestas“

valdybos narys Vaidas Grincevičius. Nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Darijus

Vilčinskas.

2023 m. lapkričio 6 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 13 mln. Eur (su PVM) vertės

užsakymą su UAB „Sausių logistikos parkas“ dėl sandėliavimo paskirties pastato Logistikos g.

30, Sausių k., Lentvario sen., Trakų r. sav. statybos darbų. Bendrasis pastato plotas sieks 10 tūkst.

kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 12 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos. Statybos

valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teiks UAB „Viconus“.

2023 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip Vilniaus

Lazdynų baseino, kuris atvertas visuomenei, statyba, „Vilnius Gedimino technikos universiteto“

Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso

statybas ir universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos fakultetų mokomojo

korpuso statybos darbai. Užbaigti daugiabučių namų modernizavimo projektai Klaipėdoje.

2023 metais baigti darbai kelių vėjo jėgainių parkų statybose, kur filialas „Konstrukcija“ atliko

vėjo jėgainių pamatų statybą. Taip pat toliau tęsiami darbai AB „ORLEN Lietuva“ naftos

perdirbimo gamyklos modernizavimo projekte Mažeikiuose, Panevėžio miesto „Aukštaitijos“

sporto rūmų rekonstrukcijos – baseino statybos, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos

rekonstrukcijos projektuose. Per 2023 metus Bendrovė pasirašė sutarčių ir pradėjo vykdyti

daugiabučių renovacijos projektus.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų

kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2023 m. gruodį jau 27-ąjį

kartą buvo įteikti Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamo konkurso „Lietuvos metų

gaminys“ apdovanojimai, kuriuose AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos ir statybos

medžiagų pramonės kategorijoje aukso medalį gavo už Lazdynų baseino projektą.

2023 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti

inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų

vidaus ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai,

filialas atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, „Genranga“, Vilniaus filialas

užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, „Klaipstata“, užsiimantis

generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

2023 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. Hustal UAB, kuri gamina

statybines metalo konstrukcijas, per 2023 metus 97 procentų užsakymų kryptis buvo

Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“, gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą

savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 94 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos

šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB „Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi

pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimo, vidaus vandentiekio,

nuotekų bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo

projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ gaminamos

pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai.

UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo

turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų

kvartalas Kunigiškėse.

Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2023 metais toliau vykdė pradėtus statybos

darbus.

2023 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje

veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o.

Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2024 metais)

2024 m. sausio 23 d. AB „Panevėžio statybos trestas“, buvęs Bendrovės vadovas D. Gesevičius

bei draudikai R&Q Syndicate Management Limited ir Marco International Insurance Company

Limited 2024 m. sausio 23 d. pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu bus taikiai užbaigti visi

teisminiai ir arbitražo ginčai dėl buvusio Bendrovės vadovo D. Gesevičiaus civilinės

atsakomybės (dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu

Nr. 2S-11 (2017) skirtos baudos) ir su tuo susijusios draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal

sudarytas taikos sutartis draudikai išmokės 1 200 000 EUR sumą AB „Panevėžio statybos

trestas“ naudai, o AB „Panevėžio statybos trestas“ atsisakys visų savo reikalavimų draudikų ir

buvusio vadovo D. Gesevičiaus atžvilgiu.

Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla:

Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių

grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės

konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo

tolygumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas;

makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės

ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo

riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos

paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES

struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų

projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas

išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina

projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose

veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai,

Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Taip pat vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos

raidos tendencijose.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų

finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje.

Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų

finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo

klausimais susijusi informacija

2023 metų AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos sudarė

119,828 mln. eurų, 2022 metų konsoliduotos pajamos buvo 115,84 mln. eurų. Per ataskaitinį

laikotarpį Grupės uždirbtas grynasis pelnas yra 3,322 mln. eurų, 2022 metų Grupės grynasis

pelnas buvo 0,525 mln. eurų.

2023 m. gegužės mėn. likviduota UAB PST investicijos dukterinė įmonė OOO Baltevromarket

(Rusija, Kaliningradas). Įmonės likvidavimas turėjo reikšmingą įtaką Grupės rezultatams. Iš

įmonės eliminavimo Grupėje papildomai gauta 3,8 mln. eurų finansinės veiklos pajamų.

OOO Baltevromarket yra paskutinė likviduota Rusijos įmonė Grupės balanse.

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2023 metus siekė 80,751 mln. eurų, 2022 metų

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai buvo 79,222 mln. eurų.

2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ patyrė 2,279 mln. eurų grynojo nuostolio. 2022 metų

AB „Panevėžio statybos trestas“ grynasis nuostolis buvo 1,720 mln. eurų.

2 lentelė. 2021 – 2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos

rezultatai (tūkst. eurų):

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

98 451

115 840

119 828

Pajamos

65 721

79 222

80 751

86 283

106 310

107 588

Savikaina

59 888

77 066

76 909

12 168

9 530

12 240

Bendrasis pelnas

5 833

2 156

3 842

12,36

8,23

10,21

Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR)

8,88

2,72

4,76

2 414

-1 067

440

Tipinės veiklos rezultatas

-589

-4 978

-4 221

2,45

-0,92

0,37

Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos

-0,9

-6,28

-5,23

3 477

266

1 638

EBITDA

(AVR)

259

-4 192

-3 551

3,53

0,23

1,37

EBITDA marža (proc.) (AVR)

0,39

-5,29

-4,40

3 499

525

3 322

Grynasis pelnas (AVR)

304

-1 720

-2 279

3,55

0,45

2,77

Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)

0,46

-2,17

-2,82

0,214

0,032

0,203

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS

(eurai)

(AVR)

0,019

-0,105

-0,139

12,58

1,75

10,89

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)

(AVR)

1,38

-7,89

-11,22

4,41

0,60

3,81

Turto grąža arba turto pelningumas

(ROA)

(AVR)

0,55

-3,40

-4,54

6,65

0,99

6,16

Investicijų pelningumas (ROI)

(AVR)

1,29

-7,67

-10,01

1,30

1,23

1,26

Einamojo likvidumo koeficientas

(AVR)

1,12

1,02

1,14

0,95

0,98

Kritinio likvidumo koeficientas

(AVR)

0,94

0,85

0,96

0,34

0,35

Nuosavybės koeficientas

(AVR)

0,46

0,41

0,40

0,65

0,64

0,65

Skolos koeficientas

(AVR)

0,54

0,59

0,60

1,90

1,82

1,85

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

(AVR)

1,19

1,46

1,49

1,79

1,88

1,85

Akcijos buhalterinė vertė

(AVR)

1,35

1,31

1,17

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

0,37

0,28

0,26

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės

santykis (P/BV)

(AVR)

0,49

0,39

0,41

3,08

16,13

2,34

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai

santykis (P/E)

(AVR)

35,5

-4,92

-3,41

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti

nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį).

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti

nuosavo kapitalo dalis).

Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas.

Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas

Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje /

buhalterinė akcijos vertė

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis

pelnas, tenkantis vienai akcijai

AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau

atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo

metodika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines-

ataskaitos

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2023 m.

Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 74,3 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir

nuoma 2,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 23,3 proc., 2022 m. Grupės

pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 75,5 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma

1,6 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 22,9 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas:

2023 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 98,01 proc.

Bendrovės vykdomų darbų, 2022 m. –99,02 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų

darbų sudarė 81,1 proc. pajamų, 2022 m. – 83,6 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos

šalyse 2023 ir 2022 metais sudarė atitinkamai 17,1 proc. ir 15,25 proc. visų pajamų.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis:

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis:

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei,

tvarumui, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos

kokybės vadybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir

sveikatos (ISO 45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais.

Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės

rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos

prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas,

kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos

veiklos valdymui.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO

14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

2023 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo Bendrovės statybinę

laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių

medžiagų bandymus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl

didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir

jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų

kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių.

Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti.

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu,

pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, Bendrovėje – 491

darbuotojai. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, įmonėje

– 536 darbuotojai.

Grupės ir Įmonės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Grupėje vyrai sudaro 86%, Įmonėje -84 %

visų darbuotojų. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi

statybose atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio -

techninio inžinerinio profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis.

3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 -2023 metais:

2022 m.

2023 m.

Grupė

Įmonė

Grupė

Įmonė

Vadovai

Specialistai

304

224

309

229

Darbininkai

486

310

519

336

Viso

813

544

850

576

4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės

darbuotojai

Sąrašinis

darbuotojų

skaičius

Turintieji

aukštąjį

išsilavinimą

Turintieji

aukštąjį

neuniversitetinį

išsilavinimą

Turintieji

aukštesnįjį

išsilavinimą

Turintieji

vidurinį

išsilavinimą

Turintieji

nebaigtą

vidurinį

Vadovai

Specialistai

288

214

Darbininkai

452

324

Viso:

762

254

339

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2023 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, saugai (nebuvo

nei vieno mirtino nelaimingo atsitikimo) ir gerovei, įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Mokymai

įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų

finansinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų

pastabose (32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti,

statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Ieškome būdų, kurie leistų

efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti

darbuotojų darbo sąlygas bei paslaugų kokybę.

Suprasdami, kad statybos veikla palieka žymų pėdsaką gamtai, žmonėms, savo veikloje

akcentuojame tvarumo temą. Siekiame analizuoti veiklos įtaką aplinkai bei įgyvendiname

sprendimus, kad būtų nuosekliai mažinamas į aplinką išskiriamas CO2 kiekis, mažinamas

neigiamas poveikis mūsų darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai.

Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos

kiekius. Investuojame į efektyvesnes darbo priemones, žalią energiją pasigaminti ir naudoti

leidžiančias technologijas.

Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje kartu

su partneriais siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų projektų valdyme

taikymo.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

2023 m. Lietuvos statybų rinkai reikšmingos įtakos darė bendra šalies ir visos Europos

makroekonominė situacija. Visoje ES ekonominis aktyvumas buvo sumažėjęs, daugelyje šalių,

įskaitant Lietuvą, buvo fiksuota recesija. Lietuvos realusis BVP pokytis buvo neigiamas apie -

0,2%. Tai turėjo tiesioginės įtakos investicijų sulėtėjimui, tame tarpe ir NT sektoriuje. AB

„Panevėžio statybos trestas“ visada diversifikuoja vykdomus projektus pagal skirtingus

sektorius, t.y. įgyvendina statybinius projektus gyvenamųjų, pramoninių, logistikos, žaliosios

energetikos, visuomeninės paskirties sektoriuose. Tai garantuoja stabilų bendrovės portfelį.

Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, 2024 m. ekonominės prognozės rodo teigiamą

tendenciją, tikimasi apie 1,5% Lietuvos BVP augimo. Bendrovės turimų pasirašytų sutarčių-

statybinių projektų portfelis leidžia prognozuoti augimą. AB „Panevėžio statybos trestas“ Grupės

įmonės prognozuoja išlaikyti stabilias veiklos apimtis.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2024 metais ir toliau investuos į procesų efektyvinimą per

skaitmenizavimą, diegs inovacijas, tvariai vystys veiklą atsižvelgiant į naudas klientams,

darbuotojams, verslo partneriams bei akcininkams.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350

000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra

visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių

sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2023 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1759.

5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai

Akcijų skaičius,

vnt.

Įstatinio kapitalo dalis,

proc.

Užsienio šalių investuotojai

Juridiniai asmenys

1 351 015

8,3%

Fiziniai asmenys

1 401 132

8,6%

Vietiniai investuotojai

Juridiniai asmenys

9 850 635

60,2%

Fiziniai asmenys

3 747 218

22,9%

6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio

kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė

(įmonės pavadinimas, rūšis,

būstinės adresas, įmonių rejestro

kodas)

Akcininkui nuosavybės teise

priklausančių paprastųjų

vardinių akcijų skaičius (vnt.)

Turima

įstatinio

kapitalo dalis

(%)

Nuosavybės teise

priklausančių akcijų

suteikiama balsų dalis

(%)

AB „HISK“,

S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm.

kodas 147710353

8 138 932

49,78

Laisvai cirkuliuojančios akcijos

(akcininkai nuosavybės teise turintys ar

valdantys mažiau nei 5 proc. įstatinio

kapitalo)

8 211 068

50,22

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės

yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“

akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą

visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti

pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos

po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje

pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai

įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės

internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB

NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede.

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX

Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo),

arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma,

renkama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas.

Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams.

Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje

sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų

komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei

užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus

skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą

visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės

nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos.

Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir

optimaliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito,

likvidumo, rinkos rizika, verslo rizika ir operacine rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos

valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų

limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos

yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia

sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo

funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi

tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir

Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti,

kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos.

Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe

tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą,

leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia

palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti

atitinkamų kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus

įsipareigojimus.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir

palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos

rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų

valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų

statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės

aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką

statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo

riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys

sudaromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet

ir kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos,

nekilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje

neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių,

aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus

projektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad

aplinka pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra

audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši

tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų

ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama

valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti

vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis

trečiosiomis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų

atlikimo ir apskaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo

sprendimų priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti

teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo

tikslu pasitelkiama profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei

sutarčių rengimo procesuose.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo

straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios

nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat

įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis

akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos

narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma,

kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių

bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu:

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų

įgyvendinimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės

įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos

sritį

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis

akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius.

Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis

akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu

nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas

kolegialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems)

metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros

ir kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką

iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės

valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę

reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų,

nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba.

Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021

m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi.

Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d.

2023 m. spalio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iš valdybos nario pareigų

atšauktas nepriklausomas valdybos narys Vaidas Grincevičius ir nepriklausomu valdybos nariu

išrinktas Darijus Vilčinskas.

JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1,

Panevėžys) konsultantas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

valdybos narys;

UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos

pirmininkas;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos narys;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

narys.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys

Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

generalinis direktorius, valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

valdybos pirmininkas;

AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys,

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.)

direktorius;

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „HISK“

akcininkas.

KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos

teisės universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) ekspertas-

konsultantas;

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

Hustal UAB (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

pirmininkė.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų

LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

vyr. finansininkė, valdybos narė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr.

buhalterė;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė;

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DARIJUS VILČINSKAS, Nepriklausomas valdybos narys

Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: UAB „VIP Centras“ , direktorius ; UAB „VK Invest“, direktorius ; UAB

“Restoda“ direktorius .

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – Medžiotojų Klubas „Truskava“ ,Valdybos narys.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

Administracija:

TOMAS STUKAS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Išsilavinimas –

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos bakalauro laipsnis, Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos magistro laipsnis.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Išsilavinimas – aukštasis

(LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2023 metus

nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos

trestas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių

du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito

komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia,

sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius.

Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

Lina Ragelienė – AB „Panevėžio statybos trestas“ buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės

politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo

organų narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita

Grupės konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita, parengta pagal Pasaulinės

atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, yra pateikiama

metinio pranešimo priede „Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita 2023“.

Konsoliduota atlygio ataskaita

AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2023 metų

laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime

patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio

politika ir 2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje

skyrimo ir mokėjimo tvarka. 2022 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m.

balandžio 27 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių

ataskaitų rinkiniu.

Valdybos narių atlygis

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų

išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas

kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo

organas – generalinis direktorius.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje

valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai.

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos

trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius,

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu,

mokamas atlyginimas (tantjemos).

Valdybos nariams sumokėtas atlygis

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio

statybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija valdybos nariams, atliktus mokėjimus

per 2023 metus. 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame

visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti tantjemas valdybos

nariams.

Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių.

7 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2023 atlyginimą:

Vardas, pavardė

Pareigos

Nepriklausomo

valdybos nario viso

už 2023 metus

(Eurai)

Už konsultavimą

viso už 2023 metus

(Eurai)

Justas Jasiūnas

Valdybos pirmininkas

75 600

Gvidas Drobužas

Valdybos narys

148 645

Kristina Mačiulienė

Valdybos narys

Vaidas Grincevičius* (1 -10 mėn.)

Valdybos narys

32 850

Lina Simaškienė*

Valdybos narys

39 600

Darijus Vilčinskas* (10 -12 mėn.)

Valdybos narys

6 750

Iš viso

79 200

224 245

* nepriklausomas valdybos narys

Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos

trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės.

Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas.

Bendrovės darbuotojų atlygis

Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų

pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant

pritraukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei.

Per 2023 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 16,324

mln. Eur, 2022 m. – 14,520 mln. Eur.

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį

artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama

atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje,

tyrimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė

tiesiogiai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos

rezultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie

pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio

lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su

darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai

Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį.

Lentelėse žemiau pateiktas 2019-2023 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

(KAD ir PAD).

8 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2023 m.

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Generalinis direktorius

9993

9281

8863

7626

Aukščiausio lygmens vadovai

6049

5528

5107

5323

4524

Vidutinio lygmens vadovai

4713

4428

4297

3478

3216

Specialistai

2754

2380

2192

1806

1753

Darbininkų

2097

1646

1380

1319

1322

Viso

2458

2040

1800

1583

1569

9 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2023 m.

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Aukščiausio lygmens vadovai

5569

5019

4482

3957

4083

Specialistai

2788

2436

2167

1871

1752

Darbininkų

2122

1649

1407

1363

1322

Viso

2471

2048

1787

1622

1569

Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra

Pastoviosios atlygio dalies atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai

Bendrovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias

ir patirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo

kompetencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis

mokama kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis

peržiūrima ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens

vadovų PAD gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu.

Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas

nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir

direktoriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos.

Filialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti

priimtos pelno sumos.

Metiniai atlygio pokyčiai

Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros

organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus.

10 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis

2019 – 2023 metais:

Bendrovės rezultatai

2023 m.

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

Grynasis pelnas (tūkst. eurų)

-2 279

-1 720

304

-12 418

590

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)

-0,139

-0,105

0,019

-0,76

0,036

Turtas (tūkst. eurų)

47 727

52 762

48 478

62 290

71 337

Vidutinis darbo užmokestis

2458

2040

1800

1583

1569

Ilgalaikis skatinimas akcijomis

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei

darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis

įsigyti akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į

pensiją programos.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius

listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų

bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai

kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar

rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje

nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ

Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir

valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdybą sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams.

Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje

sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų

komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų

akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per

ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams,

bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus,

įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai

užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE

/NEAKTUAL

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos

vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose

numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei

dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.

Taip

Visa informacija, kuri remiantis teisės

aktais turi būti skelbiama viešai, yra

skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių

popierių biržos informacinę sistemą ir

Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės

šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data

ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų

akcininkų galimybę dalyvauti priimant

Bendrovei svarbius sprendimus.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą

sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams

suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų

ir kitas teises.

Taip

Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro

0,29 euro nominalios vertės 16 350 000

paprastosios vardinės akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams

sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas,

susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų

suteikiamomis teisėmis.

Taip

Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami

Bendrovės interneto tinklapyje, yra

nurodytos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip

viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas

iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti

gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad

nurodytiems sandoriams turi būti gautas

visuotinio akcininkų susirinkimo

pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina

sandorius, kurių tvirtinimui jiems

nustatytos teisės Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės

įstatuose.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo

ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti

akcininkams lygias galimybes dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų

pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta

visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas

neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų

dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų

susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę

dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus

sprendimo projektus.

Taip

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą

šaukia vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatyta tvarka.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių

akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant

galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų

susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto

paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų

kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio

akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir

(ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama

paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir

(ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama

šią informaciją paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama

ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas

galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos

bendrovės komercinės paslaptys.

Taip

Visa akcininkams skirta informacija,

pranešimai apie šaukiamus visuotinius

akcininkų susirinkimus, valdybos

akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų

ir dokumentų projektai bei priimti

nutarimai bei patvirtinti dokumentai

skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis

per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių

biržos informacinę sistemą ir Bendrovės

tinklalapyje.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų

būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų

susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba

nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma

jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant

bendrąjį balsavimo biuletenį.

Taip

Kiekvienas akcininkas susirinkime gali

dalyvauti asmeniškai arba pavesti

atstovavimą kitam asmeniui.

Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams

balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo

biuletenį, kaip nustato įstatymas.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes

dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose,

bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti

modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti

akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti

visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis

elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi

būti užtikrintas perduodamos informacijos

saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir

balsavusiojo tapatybę.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos

nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti

teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio

asmens parašą. Be to, Bendrovės nuomone,

iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti

modernių technologijų priemonių

visuotiniame akcininkų susirinkime

dalyvaujant ir balsuojant elektroninio ryšio

priemonėmis.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama

atskleisti naujas kolegialaus organo narių

kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti

audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į

visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai

siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,

rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą,

darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti)

kitas vadovaujamas pareigas.

Taip

Informaciją apie kandidatus į Bendrovės

valdybos narius akcininkams pateikiama

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame

akcininkų susirinkime, kuriuo

darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą

dėl valdybos narių rinkimo.

Informacija apie siūlomą išrinkti audito

bendrovę taip pat skelbiama kartu su

pranešimu apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimų projektais,

teisės aktų nustatyta tvarka.

1.10.

1.11. Bendrovės kolegialaus organo nariai,

administracijos vadovai

ar kiti su bendrove susiję

kompetentingi asmenys, galintys pateikti

informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi

kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų

dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu

naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę.

Taip

Bendrovės visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose visuomet dalyvauja

Bendrovės generalinis direktorius,

valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip

pat kiti kompetentingi asmenys, galintys

pateikti informaciją, susijusią su visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarke.

Visuotiniame akcininkų susirinkime yra

dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į

valdybos narius.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo

atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą,

taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei

skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai,

rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei

akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,

atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės

gerovę.

Neaktualu

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas numato galimybę, kad

būtų išrenkamas tik vienas kolegialus

priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje

sudaromas kolegialus valdymo organas –

valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir

vienasmenis valdymo organas – generalinis

direktorius. Kolegialus priežiūros organas –

stebėtojų taryba nėra sudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali

skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus,

stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis

nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų

tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją,

rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų

sprendimą.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka

priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės

veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui

ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę

asmenys.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies

vadovaujančias pareigas.

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti

savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad

stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti

bendrovei. Nepriklausomi

stebėtojų tarybos nariai

turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,

priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių

nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad

stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad

bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų

sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės

aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,

nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos

akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos,

teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų

taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų

ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti,

įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę

kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į

išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus

stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai

priklausančiais klausimais.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir

sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti

stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų

įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,

kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo

užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam,

kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties

augimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks

asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų

kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės

vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti

skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija

apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui

užtikrinti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti

kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir

dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų

įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius

įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas

kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai

atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu

stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje

stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės

finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami

bendrovės akcininkai.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį,

turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai

laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali

nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti

laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar

su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio

dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų

atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti

stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir

gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat

kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir

darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar

stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.

Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus

paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės

valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės

strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji

sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai

stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra

atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

Taip

Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba

nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros

funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės

strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina

informaciją apie bendrovės veiklos

strategijos gyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo

organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose

priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje

nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka

Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,

vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti

į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų

grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo

kūrimo.

Taip

Bendrovė vadovaujasi Bendrovės

strateginiu planu, pagal kurį bendrovės

valdymo organų misija yra sukurti ir

išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai

pajėgią ir techniškai modernią įmonę,

kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę

akcininkams.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi

įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų,

taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai

priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti

atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones

užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų

atskaitomybę.

Taip

Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi

įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos

nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių

grupei.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad

bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos

į EBPO geros praktikos rekomendacijas

dėl

vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant

užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų,

taisyklių ir standartų.

Taip

Valdyba laikosi nurodytų rekomendacijų

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų

atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos,

patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Taip

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

atsižvelgia į tinkamą kandidato

kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų

susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma,

išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų

įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,

kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių

žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai

atlikti.

Taip

Bendrovės valdybos narius renka visuotinis

akcininkų susirinkimas. Bendrovės

valdybos nariai yra kvalifikuoti ir

kompetentingi savo funkcijoms atlikti,

turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

Šiuo metu moterys tarp valdybos narių

sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys

vyrai.

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties:

https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai,

pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas,

kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir

potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų

tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar

atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma,

šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti

pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame

punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir

pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

Taip

Informacija apie valdybos narių einamas

pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje

yra nuolat renkama ir kaupiama, o

pasibaigus kiekvieniems metams

patikslinama bei pateikiama Bendrovės

rengiamose ataskaitose.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti

supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei

veikla.

Taip

Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti

su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla

bei strategija.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam,

kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties

augimas ir pakankamai dažnas jų statuso

pakartotinas patvirtinimas.

Taip

Bendrovės valdybą renka visuotinis

akcininkų susirinkimas, Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatytam maksimaliam keturių metų

laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai,

pavienius valdybos narius ar visą valdybą

gali atšaukti visuotinis akcininkų

susirinkimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,

kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis

nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra

sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat

neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą.

Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija

apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui

užtikrinti.

Taip

Valdybos pirmininkas atstovauja

pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs

Bendrovės vadovu.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas

narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.

Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje

valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus,

apie tai turėtų būti informuojama bendrovės

stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje

nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas

funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai

dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose

ir skiria pakankamai laiko savo, kaip

kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2023

metais įvyko 19 (devyniolika) valdybos

posėdžių, kuriuose keturi valdybos nariai

dalyvavo visuose posėdžiuose, vienas

valdybos narys dalyvavo penkiolikoje

posėdžių.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant

valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos

narių bus nepriklausomi

, turėtų būti skelbiama,

kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais.

Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors

ir atitinka visus Įstatyme nustatytus

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti

laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar

su bendrove susijusių aplinkybių.

Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas

Grincevičius ir Lina Simaškienė. Prieš

akcininkų susirinkimą buvo viešai

paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos

narius bus laikomi nepriklausomais

valdybos narias.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą

valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti

bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“

nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų

veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka.

Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus

nepriklausimus valdybos narius, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu,

vadovaujantis LR Akcinių bendrovių

įstatymu, mokamas atlyginimas

(tantjemos).

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai

ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai

ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus

interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie

neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti

taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie

neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus

pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis,

kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi

valdybos nariai veikia gera valia bendrovės

bei akcininkų interesams, vadovaujasi

bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų

interesais, stengiasi išlaikyti savo

nepriklausomumą priimant sprendimus

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti

savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos

struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti

kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos

nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą

bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos

tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai

paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Taip/Ne

Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai

nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas

vykdančių kolegialių organų veiklos

vertinimas. Tačiau kolegialus organas

užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi,

turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti

efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma,

turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos

tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera

bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos

tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų

reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti

stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei

klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra,

rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi

bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų

tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo

anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to

priežastis.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius

rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu

pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena

bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti

kolegialių organų posėdžius, tačiau

rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu,

kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių

bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.

Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

Taip

Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal

Valdybos darbo reglamentą yra rengiami ne

rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno

valdybos posėdžio metu sutariama kito

valdybos posėdžio data. Esant poreikiui

valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau.

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą

posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų

pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje

nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti

diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.

Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį

kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa

reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi

medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti

keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai

posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir

jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar

papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti

svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo

darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos

nariai sprendimams priimti reikalingą

medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš

anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir

užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek

posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar

patikslinti svarstomo klausimo medžiagą.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių

organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų

priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros

ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje

derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,

glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su

bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti

atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais

atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su

valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio

nustatymu.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos,

kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai

apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus

organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove

susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės

valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o

tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri

atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.

Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti

skyrimo, atlygio ir audito komitetus

Kolegialus bendrovės valdymo organas –

valdyba, vykdo skyrimo komiteto,

atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės

valdyba parenka bei tvirtina bendrovės

vadovo – generalinio direktoriaus

kandidatūrą ir pritaria generalinio

direktoriaus siūlomoms bendrovės

direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų

patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės

strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų

ataskaitas. Bendrovės audito komitetas

teikia rekomendaciją valdybai dėl audito

įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba

parenka audito įmonės / auditoriaus

kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą

visuotiniam akcininkų susirinkimui

tvirtinimui.

2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau

nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų

pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų

požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims

atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

Taip

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams

nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais

gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio

Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač

dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka,

turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai

paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių.

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai

gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno

komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia

atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant

nepriklausomiems kolegialaus organo nariams.

Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų

pirmininku.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

Audito komitetas yra sudarytas iš trijų

narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo

reikalavimus. Audito komitetas renkamas

vieneriems metams.

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių

ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse,

kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės

reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas

gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus

turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai

turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų

įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą

apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno

komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir

nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti

paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis

informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie

savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės

taip pat kasmet savo metiniame pranešime,

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų

skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,

posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose

per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Audito komitetas vadovaujasi komiteto

sudarytais ir Visuotinio akcininkų

susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais.

Šie nuostatai nustato taisykles,

apibrėžiančias Audito komiteto teises ir

pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

Audito komitete laikotarpį, Audito

komiteto narių išsilavinimo, profesinės

patirties reikalavimus bei

nepriklausomumo principus.

Patvirtinti Audito komiteto nuostatai

skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.

Per 2023 metus Audito komitetas surengė 2

posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito

komiteto nariai.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą

ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie

nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę

dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui

pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti,

kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės

darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto

pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai

palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems

esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti

komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos

turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo

organų narių ir administracijos vadovų vietas bei

rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.

Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir

patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti

funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai

pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti

reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų

struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir

veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,

kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Neaktualu

Bendrovėje skyrimo komitetas nėra

sudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su

kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra

susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais,

turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu,

suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.

Neaktualu

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti

šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti

pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos

priežiūros ir valdymo organų nariams ir

administracijos vadovams. Tokia politika

turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant

fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų

priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas, taip

pat sąlygas, kurios leistų bendrovei

susigrąžinti sumas arba sustabdyti

mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių

būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl

individualaus atlygio kolegialių organų

nariams ir administracijos vadovams

siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio

politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos

įgyvendinimą.

Komitetas nesudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra

apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose

audito komiteto veiklą

Taip

Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.

2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas. Audito komitetas

sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra

nepriklausomi. Audito komitetas darbą

organizuoja vadovaudamasis akcininkų

susirinkime patvirtintais audito komiteto

nuostatais

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos

Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios

audito komitetų veiklą.

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti

išsamia informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai

turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir

neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali

būti vykdoma skirtingais būdais.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia

informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo

posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)

valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas,

vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,

atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius

ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,

nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas

apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus

audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito

komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės

auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės

gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp

nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos

grupės.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Audito komitetas gauna šiame punkte

nurodytą informaciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar

bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,

reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti

skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad

bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti,

kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir

nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir

atitinkamiems tolesniems veiksmams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų

tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos

ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu,

kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Taip

Audito komitetas analizuoja ir vertina

Bendrovės finansines ataskaitas, teikia

rekomendacijas valdybai dėl jų

patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to

laikotarpio veiklos ataskaitas.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų

konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų

atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti

aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį

stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius,

tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų

vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai

prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės

interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,

bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų

per protingą terminą pranešti kitiems to paties

organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės

organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią

interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų

pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip

Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi

taip, kad nekiltų interesų konfliktas su

Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra

žinoma nei vieno interesų konflikto tarp

Bendrovės ir jos valdymo organo nario

atvejo.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems

interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį,

taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti

bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką,

kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų

ilgalaikę bendrovės strategiją.

Taip

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje

Bendrovės atlygio politika.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio

formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos

rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų

modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios

numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti

išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

Taip

Bendrovės atlygio politikoje nustatomos

atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir

išmokėjimo principai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,

atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių

organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai

neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo

bendrovės veiklos rezultatų.

Taip

Atlygio politika skirta apibrėžti tik

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų

atlygio principus.

Žr. 3.2.8. punktą.

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai

išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką.

Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos

arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir

apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų

fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma.

Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis

nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

darbo kodekso nuostatomis, neviršijant

jame nustatytų sumų.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis

priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti

pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų

išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis

yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų

būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų

skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų

nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam

tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,

priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors

išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias vadovams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų

būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio

politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais

finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti

apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo

įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio

pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę

vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys

turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio

politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais

finansiniais metais.

Taip

Bendrovė metiniame pranešime pateikia

informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba

bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti

įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo

darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus

organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama

akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias

kolegialaus organo nariams ir darbuotojams

yra atlyginama akcijomis arba akcijų

opcionais.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose

susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę,

darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus,

darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų

konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų

teisės ir teisėti interesai.

Taip

Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų

teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų

nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės

valdyme.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti

sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės

valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų

turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje

pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų

dalyvavimas priimant svarbius bendrovei

sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų

atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais

klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į

bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais

ir kita.

Taip

Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.

Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi

bendradarbiavimo susitarimą su Darbo

tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą,

Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie

Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio

būklę, numatomus pokyčius ir kt.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės

valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos

sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

Taip

Išsami informacija apie numatomus

akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų

nustatyta tvarka, todėl investuotojai

(akcininkai) turi pakankamai galimybių

tiek susipažinti su reikiama informacija,

tiek balsuoti priimant sprendimus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos

sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar

neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam

kolegialiam organui.

Taip

Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam

organui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus,

įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios

informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip

pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai

atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant,

bet neapsiribojant:

▪ bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

Taip

Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai

viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose Bendrovės

interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“

vertybinių popierių biržos svetainėje.

▪ bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę

informaciją;

Taip

Informacija skelbiama tarpiniame

pusmečio ir metiniame pranešimuose.

▪ asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės

akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar)

kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat

įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius,

nurodant galutinį naudos gavėją;

Taip

Visa Bendrovės turima informacija

skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

▪ bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,

kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės

vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei

dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų

kompetenciją, atlygį;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

▪ esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,

posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose

per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;

Taip

Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

▪ galimus numatyti esminius rizikos veiksnius,

bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

▪ bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

▪ pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais

ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų

išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar

akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais,

vietos bendruomene ir kt.);

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias darbuotojams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų

▪ bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;

Taip/Ne

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

▪ socialinės atsakomybės politikos, kovos su

korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius

vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra

skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos

šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas

neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti

informaciją, numatytą teisės aktuose.

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte

nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,

kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,

atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės

konsoliduotus rezultatus.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos –

atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir

jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus. Informacija skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte

nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti

informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,

kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,

kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat

rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir

valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš

bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip

tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

Taip

Rekomendacijoje nurodyta informacija

pateikiama Bendrovės metiniuose ir

pusmečio pranešimuose.

Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu,

kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų

diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir

apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti

atskleidžiama visiems ir vienu metu.

Taip

Bendrovė informaciją per „Nasdaq

Vilniaus“ vertybinių popierių biržos

naudojamą informacijos atskleidimo

sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis

vienu metu. Informacijos, galinčios turėti

įtakos jos išleistų vertybinių popierių

kainai, Bendrovė

neatskleidžia komentaruose, interviu ar

kitais būdais tol, kol tokia informacija

viešai paskelbiama per biržos informacijos

sistemą

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės

nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl

bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos

rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų

rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos

finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti

nepriklausoma audito įmonė.

Taip

Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų

ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių

įmonių (grupės) metinių finansinių

ataskaitų auditą pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus

priimtus Europos Sąjungoje.

Nepriklausoma audito įmonė taip pat

įvertina metinio pranešimo atitikimą

audituotoms finansinėms ataskaitoms.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės

kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui

siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji

bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

Taip

Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės

valdyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės

užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas,

bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija

taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų

taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –

bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito

įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų

susirinkimui.

Taip

Audito įmonė 2023 metais nėra suteikusi

jokių kitų ne audito paslaugų.

SOCIALINĖS

ATSAKOMYBĖS

IR TVARUMO

ATASKAITA

2023

TURINYS

Tvarumo ataskaita 2023

VADOVO ŽODIS 3

TVARUMAS GRUPĖJE 6

APLINKOSAUGOS SRITIS 17

SOCIALINĖ SRITIS

VALDYSENOS SRITIS 35

RODYKLĖ

APIE TVARUMO ATASKAITĄ 4

TRUMPAI APIE GRUPĘ 5

Pagrindiniai tvarumo principai 7

Tvarumo valdymas 8

Suinteresuotųjų šalių įtrauktis 9

Tvarumo temų reikšmingumo vertinimas 9

Tvarumo temų reikšmingumo matrica 10

Pagrindinės tvarumo temos 11

Atitikties ES Taksonomijos reglamentui

apžvalga

CO2 emisijų mažinimas ir efektyvus

energijos vartojimas

Atliekų mažinimas ir išteklių valdymas

Vandens tausojimas ir taršos mažinimas 21

Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai 22

Darbuotojai ir jų pasiskirstymas 24

Įvairovė, lygybė ir įtrauktis 26

Darbuotojų sauga ir gerovė 28

Darbuotojų mokymas ir švietimas 30

Vidinės tvarumo kultūros kūrimas 32

Teigiamas poveikis vietos

bendruomenėms

Žmogaus teisės 34

Verslo etika 36

Tvarumas tiekimo grandinėje 38

Inovacijos ir veiklos efektyvumas 39

Paslaugų ir statinių kokybė 40

Rizikų valdymas 41

GRI rodiklių sąrašas

JT Pasaulinio susitarimo principai

VADOVO

ŽODIS

Būdama viena didžiausių statybų grupių Lietuvoje, tvarumą laikome neatsiejamą

nuo mūsų veiklos. Su džiaugsmu pristatau mūsų naujausią tvarumo ataskaitą, kuri

atspindi mūsų pasiekimus ir siekius aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse.

Į šią ataskaitą įtraukėme aktualijas, kurios yra svarbiausios mūsų klientams,

darbuotojams, akcininkams, tiekėjams ir partneriams, atsižvelgdami į jų lūkesčius

tvarumo klausimais.

Mūsų veiklos tvarumo ir atsakomybės principai yra grindžiami pasauliniais

susitarimais ir rekomendacijomis. Įsipareigojame laikytis Jungtinių Tautų Pasaulinio

susitarimo iniciatyvos nustatytų gairių, prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų

siekimo ir vadovautis kitais visuotinai pripažintais socialinės atsakomybės

principais.

Aplinkosaugos srityje mūsų prioritetu išlieka statinių ir paslaugų poveikio aplinkai

mažinimas, atliekų valdymas ir išteklių vartojimo efektyvumas bei CO2 emisijų

mažinimas. Investuodami į saulės energetikos projektus ir įsigydami 100 proc.

elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių įsipareigojame mažinti CO2 emisijas ir

prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Siekiame ne tik gerinti savo poveikį aplinkai,

bet ir būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms. Pernai mūsų pastangas pastebėjo ir

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pripažinusi Lazdynų baseino statybos

projektą metų gaminiu ir apdovanojusi „Lietuvos metų gaminys 2023” aukso

medaliu.

Socialinėje srityje mūsų pastangos yra orientuotos į darbuotojų saugą ir gerovę. Ir

toliau mūsų pagrindiniu tikslu lieka iniciatyva „Nelaimingų atsitikimų darbe nulinė

vizija“. 2023 m. įdiegėme elektroninę mokymo platformą, užtikrinančią darbuotojų

saugos ir sveikatos žinių tobulinimą, taip pagerindami darbo aplinkos saugumą ir

efektyvumą. Įvairių projektų ir renginių metu rūpinomės vidinės tvarumo kultūros

kūrimu ir puoselėjimu.

Valdysenos (ekonominėje) srityje ir toliau dedame visas pastangas puoselėti etiško

verslo kultūrą, užtikrinti aukštą įgyvendinamų projektų kokybę, rizikų valdymą,

stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, kurie padėtų užtikrinti reikiamas

inovacijas ir sklandų technologijų diegimą.

Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiame išsamią mūsų veiklos ir įsipareigojimų

apžvalgą, siekiant tvarumo kiekvienoje veiklos srityje. Ir toliau sieksime įgyvendinti

Generalinis direktorius

Tomas Stukas

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS

tvarumo iniciatyvas, atsižvelgdami į suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir pasiūlymus.

Tvarumas mums – tai ne tik atsakomybė, bet ir galimybė augti bei tobulėti kartu su

mūsų bendruomene ir visuomene.

Dėkoju visiems mūsų darbuotojams, partneriams ir suinteresuotosioms šalims už jų

įsipareigojimą, indėlį ir tęstinį palaikymą mūsų tvarumo kelionėje.

GRI 2-22

VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

APIE TVARUMO

ATASKAITĄ

Ši akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė; PST),

registruotos Lietuvoje adresu P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, ir jos dukterinių

įmonių (toliau Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupė) socialinės

atsakomybės ir tvarumo ataskaita (toliau – tvarumo ataskaita) yra skelbiama 2024

m. balandžio mėn. už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apima konsoliduotą visų Grupės įmonių

informaciją, kai kuriais atvejais išskiriant PST duomenis. Atskiros tvarumo ataskaitos

dukterinėms įmonėms nėra rengiamos.

Grupės tvarumo ataskaita yra teikiama pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos

(angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, 2021 m. atnaujintą versiją.

Tvarumo ataskaita yra teikiama už tą patį laikotarpį, kaip ir metinės finansinės

ataskaitos. Ši ataskaita yra integruota į metinį pranešimą, kurį audituoja

nepriklausomas išorinis auditorius, ir, perskaitęs tvarumo ataskaitos dalį, patvirtinta,

kad ji yra parengta laikantis LR įmonių atskaitomybės įstatymo. Bendrovės metinį

pranešimą (kartu su tvarumo ataskaita) tvirtina valdyba, tuomet jis pristatomas

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės kartu su Grupės įmonėmis

pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Šioje

ataskaitoje atskleidžiama, kaip Grupė prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus

vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals) bei laikosi Pasaulinio

susitarimo (angl. Global Compact) principų.

Ataskaita yra parengta konsultuojantis su išoriniais tvarumo ekspertais, bet ji nėra

audituota. Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija atitinka LR socialinės

atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių

ataskaitų teikimo gaires.

2023 metais, taikant GRI standartus, Grupė skyrė daug dėmesio atlikti

reikšmingumo analizę, apklausti suinteresuotąsias šalis ir parengti reikšmingumo

matricą, kurios pagrindu nustatyta suinteresuotosioms šalims svarbiausia

informacija. Šioje tvarumo ataskaitoje yra pateikiami geriausi jos paskelbimo metu

turėti duomenys, tačiau, žvelgiant į priekį, Grupė sieks ir toliau gerinti tvarumo

ataskaitose pateikiamos informacijos kokybę, išsamiai ir tiksliai atskleisti visus

aktualius veiklos rodiklius.

Klausimus ar atsiliepimus apie šią

ataskaitą bei Grupės tvarumo veiklas

galima pateikti šiais kontaktais:

Ekonomistė R. Kairienė:

rkairiene@pst.lt

*Šioje ataskaitoje terminai

„darnumas“ ir „tvarumas“

yra vartojami kaip

sinonimai.

GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-3 GRI 2-4 GRI 2-5 GRI 2-14

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TRUMPAI APIE

GRUPĘ

AB „Panevėžio statybos trestas“ kartu su Grupės įmonėmis yra viena didžiausių

statybos bendrovių Lietuvoje, veiklą statybų sektoriuje vykdanti daugiau kaip 70

metų. Grupė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo

prie šalies ekonominio augimo, infrastruktūros plėtros bei aplinkosaugos tikslų.

Grupė vykdo savo veiklą Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Grupės veikla apima įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei

kitų objektų statybą ir projektavimą Lietuvoje bei už jos ribų, metalo konstrukcijų

statyboms gamybą ir projektavimą, statybinių medžiagų pardavimą, nekilnojamojo

turto vystymą.

Grupę sudaro šios įmonės:

GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-6

AB „Panevėžio statybos trestas”

UAB „Skydmedis”

Hustal UAB

UAB „Vekada”

UAB „Alinita”

UAB „Aliuminio fasadai”

UAB „Šeškinės projektai”

UAB „Ateities projektai”

UAB „PST investicijos”

UAB „Tauro apartamentai”

SIA „PS Trests“

Sp.z.o.o. „Kingsbud“

Pagrindinės Grupės įmonių veiklos sritys:

Įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir

komunikacijų bei kitų objektų statyba ir

projektavimas Lietuvoje, ir už jos ribų.

Statybinių medžiagų pardavimas.

Dalies statybinių medžiagų gamyba.

Nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas.

Tarp ypatingai svarbių Grupės veiklos partnerių – subrangovai. Vykdydama

subrangovų atranką, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą.

Svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai yra aplinkosaugos, darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei sąžiningumas.

Daugiau informacijos apie Grupės veiklos pobūdį pateikiama Bendrovės ir

konsoliduotame metiniame pranešime.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMAS

GRUPĖJE

PAGRINDINIAI TVARUMO

PRINCIPAI

Grupė siekia tvarumo principus integruoti į bendrą veiklos strategiją ir pagrindinius

veiklos rodiklius. Tvarumas suprantamas kaip integrali Grupės veiklos dalis,

glaudžiai susieta su įsipareigojimais suinteresuotosioms šalims ir pagrindinėmis

strateginėmis kryptimis. Grupėje taikomi tvaraus, atsakingo ir sąžiningo verslo

principai yra aprašyti Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse bei

kitose taikomose politikose.

Pagrindiniai Grupėje taikomi tvarumo principai:

Diegti tvarumą trijose srityse, – aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos, –

siekiant subalansuotos ilgalaikės vertės kūrimo.

Priimant sprendimus dėl tvaraus Grupės vystymosi atsižvelgti į

suinteresuotųjų šalių lūkesčius, laikytis savo įsipareigojimų jų atžvilgiu,

skaidriai ir sąžiningai su jomis bendradarbiauti.

Laikytis Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos

nustatytų bendrų tikslų.

Diegti pasaulyje pripažintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos (OECD) gerojo valdymo rekomendacijas.

Prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (angl.

Sustainable Development Goals).

Remti ir savo veikloje vadovautis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl.

Global Compact) principais dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių,

aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos.

Atlikti patikrinimus (angl. due diligence) dėl aplinkosaugos, socialinio ir

ekonominio poveikio valdymo.

Nustatant tvarumo tikslus laikytis atsargumo principo (angl. precautionary

principle), t.y. aplinkosaugos atžvilgiu remtis geriausiomis esamu metu

prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-23 GRI 2-24

Grupė supranta darnaus vystymosi svarbą ir ateityje sieks dar aiškiau išgryninti

savo tvarumo strategijos kryptis, sukurti sistemą atsakingo verslo principų

įtvirtinimui visuose organizaciniuose lygmenyse, integravimui į veiklos strategiją,

politikas ir procedūras.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMO

VALDYMAS

Grupės aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymą prižiūri valdyba

bei vadovybė (aukščiausio lygmens vadovai). Valdyba kartą per metus peržiūri

poveikio valdymo rezultatus, svarsto ir tvirtina Grupės veiklos strategiją.

Atsakomybę už tvarumą kasdienėje veikloje valdyba pagal reikšmingas tvarumo

temas deleguoja atsakingiems vadovams ir įmonių darbuotojams. Paskirti atsakingi

asmenys apie aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymo rezultatus

valdybai praneša reguliariai, vykstant savaitiniams, mėnesiniams bei metiniams

susirinkimams, pagal poreikį teikia ataskaitas.

Apie kritines su tvarumu susijusias problemas įmonės vadovas nedelsiant

informuoja valdybą. 2023 m. kritinių, itin didelį susirūpinimą keliančių tvarumo

problemų Grupės įmonėse nebuvo.

Grupės valdymo struktūra ir sudėtis

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (atliekanti priežiūros funkciją) ir

generalinis direktorius.

Valdybos nariai atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik

audito komitetas, renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto

funkcijas vykdo valdyba.

Valdyba sudaroma iš 5 narių, kuriuos atstovauti akcininkų interesus ketveriems

metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

2023 m. valdybą sudarė 3 vyrai ir 2 moterys. 2 valdybos nariai buvo nepriklausomi.

Valdybos pirmininkas Bendrovėje neužėmė kitų svarbių (aukšto lygmens vadovo)

pareigų.

2023 m. audito komitetą sudarė 1 vyras ir 2 moterys, 2 audito komiteto nariai buvo

nepriklausomi.

Daugiau informacijos apie valdybos ir audito komiteto narius, įskaitant kitus

svarbius jų įsipareigojimus, pateikiama metinio pranešimo skyriuje „Valdymo

ataskaita”.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-13 GRI 2-15

Valdybos narių siūlymas ir atranka

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių

bendrovių įstatymu nustatyta tvarka.

Kandidatus į valdybos narius siūlo Bendrovės akcininkai. Valdybos nariai turi būti

kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turėti ilgametę vadovavimo

patirtį. Užtikrinama, kad bent 2 nariai būtų nepriklausomi, bent du penktadalius

valdybos narių sudarytų moterys.

Iki šiol valdybos nariai nebuvo atrenkami pagal kompetencijas darnaus vystymosi

srityje, ir konkrečių priemonių gilinti su tvarumu susijusias žinias nebuvo taikoma, –

jos būtų taikomos, jeigu atsirastų poreikis.

Interesų konfliktai

Valdybos nariai, darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai privalo atskleisti informaciją

apie bet kokią situaciją, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, galintis pažeisti

Bendrovės interesus jo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai. Turi būti

vengiama situacijų, kai darbuotojų asmeniniai, šeimos ar finansiniai interesai galėtų

susikirsti su Bendrovės interesais.

Metinio audito metu potenciali interesų konfliktų rizika yra įvertinama ir auditorius

pateikia savo išvadą. 2023 m. interesų konfliktų nebuvo nustatyta.

Informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai ir žalos ištaisymas

Suinteresuotosios šalys apie įvairius pažeidimus bei susirūpinimą keliančius

klausimus, tokius kaip galima, daroma ar padaryta nusikalstama veikla, tarnybinis

nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, ar kitas grėsmę viešajam interesui

keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, gali pranešti el. paštu

skundai@pst.lt ir kitais kanalais, nurodytais PST interneto svetainėje.

Informacija apie pažeidimus yra nagrinėjama pagal PST informacijos apie

pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą.

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, PST pagal Bendrovėje numatytas tvarkas

atlieka pažeidimo tyrimą, praneša vadovybei ir atsakingoms institucijoms, bei

įsipareigoja panaikinti ir (arba) ištaisyti žalą. Tais atvejais, kai nustatyto proceso

nėra, Bendrovė veikia įstatymų nustatyta tvarka.

GRI 2-16 GRI 2-17 GRI 2-25 GRI 2-26

GRI 2-9 GRI 2-10 GRI 2-11 GRI 2-12

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

SUINTERESUOTŲJŲ

ŠALIŲ ĮTRAUKTIS

Sėkmingam tvarios veiklos užtikrinimui Grupei yra itin svarbu nuolat

bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, vertinti ir atliepti jų lūkesčius. Grupės

strategijoje yra apibrėžtos 5 pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės: klientai,

darbuotojai, akcininkai, tiekėjai ir partneriai.

Suinteresuotosiomis šalimis yra įvardijamos tos grupės, kurioms labai aktuali ir

(arba) daro reikšmingą poveikį mūsų veikla, bei didelę įtaką Grupei turinčius

asmenis ir organizacijas. Tvarumo ataskaitos turinys yra sudarytas atsižvelgiant į

pagrindinių suinteresuotųjų šalių nuomonę, poreikius ir lūkesčius.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-29 GRI 3-1

TVARUMO TEMŲ

REIKŠMINGUMO VERTINIMAS

2023 m. pradžioje Grupė pirmą kartą atliko tvarumo temų reikšmingumo vertinimą

(angl. materiality analysis) pagal GRI standartus. Šio vertinimo tikslas – nustatyti

pagrindines Grupės aplinkosaugos, socialines ir valdysenos temas, jų pagrindu

pradėti formuoti Grupės tvarumo strategiją, bei pradėti teikti išsamią informaciją

apie jų valdymą tvarumo ataskaitose.

Reikšmingumo analizės rezultatai yra apibendrinti toliau šioje ataskaitoje.

Pagrindiniai reikšmingumo vertinimo etapai:

Sektoriaus dalyviams reikšmingų temų nustatymas.

Apžvelgtos statybų ir kitų sektorių, kuriuose veikia Grupės

įmonės, dalyviams aktualios temos, sudarytas potencialių

tvarumo temų sąrašas. Įvertintos ir kitų plačiai taikomų tvarumo

standartų sektoriui rekomenduojamos temos.

Suinteresuotosioms šalims svarbiausių temų įvertinimas.

Anoniminės apklausos būdu surinkta informacija apie

suinteresuotosioms šalims svarbiausias tvarumo sritis. Apklausa

vyko 2023 m. kovo mėn., išsiunčiant klausimyną tiksliniams

kontaktams iš kiekvienos suinteresuotųjų šalių grupės. Iš viso

buvo gauti 204 atsakymai.

Poveikio ir rizikų vertinimas.

Kiekviena tvarumo tema įvertinta tiek pagal galimą poveikį

aplinkai ir visuomenei, tiek pagal įtaką pačios Grupės rezultatams.

Aptartos pagrindinės su tvarumu susijusios rizikos ir galimybės,

bei galimas finansinis poveikis Grupės įmonėms. Galutinis

rezultatas – tvarumo temų reikšmingumo matrica, pateikiama

toliau. Su kiekviena tema susijusios tvarumo rizikos aptariamos

visoje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

TVARUMO TEMŲ

REIKŠMINGUMO MATRICA

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 3-2 GRI 3-3

Vandens tausojimas ir taršos

mažinimas

Vidutiniškai svarbu Labai svarbu

Vidutinis Labai didelis

SVARBA SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS

POVEIKIS VISUOMENEI, APLINKAI IR GRUPĖS VEIKLOS REZULTATAMS

Teigiamas poveikis vietos

bendruomenėms

Tvarumas tiekimo grandinėje

Darbuotojų mokymas ir švietimas

Atliekų mažinimas ir išteklių

valdymas

Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai

Inovacijos

CO2 emisijų mažinimas ir

efektyvus energijos vartojimas

Vidinės tvarumo kultūros

kūrimas

Darbuotojų sauga ir gerovė

Verslo etika

Paslaugų ir statinių kokybė

Žmogaus teisės

Įvairovė, lygybė ir įtrauktis

Veiklos efektyvumas

Rizikų valdymas

Reikšmingumo matricoje yra išdėstytos Grupės tvarumui aktualiausios socialinės, aplinkosaugos ir valdysenos temos. Visos šios temos yra svarbios, tačiau, siekiant nustatyti

tvarumo prioritetus, jos yra išdėstytos pagal svarbą suinteresuotosioms šalims ir poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės veiklos rezultatams. Reikšmingomis (angl. material

topics) yra laikomos tos temos, kurios yra labai svarbios suinteresuotosioms šalims (SŠ) ir daro labai didelį poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės rezultatams, – matricoje

pažymėtos tamsiausia spalva. Visų reikšmingų tvarumo temų valdymo principai yra aprašyti pagal GRI reikalavimus šioje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose.

– aplinkosaugos sritis; – socialinė sritis; – valdysenos sritis

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Prioritetinė

tvarumo tema

Ilgalaikė kryptis

Darnaus vystymosi tikslai

Aplinkosaugos sritis

Statinių ir

paslaugų

poveikis

aplinkai

Taikyti ir kurti naujus sprendimus

bei paslaugas, padedančius

mažinti statinių poveikį aplinkai

per visą gyvavimo ciklą.

Atliekų

mažinimas ir

išteklių

valdymas

Optimizuoti gamybos procesus,

siekiant sumažinti naudojamų

žaliavų kiekį ir sumažinti bei

perdirbti atliekas.

CO2 emisijų

mažinimas ir

efektyvus

energijos

vartojimas

Mažinti mūsų veiklai reikalingos

energijos kiekį ir išsiskiriančių

šiltnamio efektą sukeliančių dujų

(CO2) kiekį.

Socialinė sritis

Darbuotojų

sauga

ir gerovė

Kurti saugią ir sveiką darbo

aplinką, gerinti darbo sąlygas.

Prioritetinė

tvarumo tema

Ilgalaikė kryptis

Darnaus vystymosi tikslai

Socialinė sritis

Žmogaus

teisės

Remti ir skatinti pagrindinių

žmogaus teisių apsaugą savo

veikloje.

Darbuotojų

mokymas ir

švietimas

Užtikrinti, kad visiems

darbuotojams būtų suteiktos

galimybės tobulinti ir vystyti

savo įgūdžius.

Įvairovė, lygybė

ir įtrauktis

Užtikrinti lygias galimybes,

užkirsti kelią diskriminacijai

darbe, skatinti lygybę įdarbinant

darbuotojus.

Valdysenos sritis

Verslo etika

Kurti ir puoselėti etiško verslo

kultūrą; užkirsti kelią korupcijai ir

kyšininkavimui, sąžiningai

konkuruoti.

Paslaugų ir

statinių kokybė

Užtikrinti, kad įgyvendinami

projektai būtų aukštos kokybės,

tenkintų klientų poreikius,

atitiktų industrijos standartus.

Inovacijos

Kurti ir taikyti inovatyvius

sprendimus; diegti šiuolaikiškas

technologijas pagrindiniuose

veiklos procesuose.

Veiklos

efektyvumas

Taikyti efektyvius, inovatyvius ir

išteklius taupančius procesų

valdymo būdus.

Rizikų

valdymas

Nuolat vertinti veiklos rizikas ir

diegti priemones jų šalinimui bei

mažinimui.

PAGRINDINĖS TVARUMO

TEMOS

Tvarumo ataskaita 2023

Atlikus reikšmingumo analizę nustatytos 12 pagrindinių (prioritetinių), Grupės

veikloje reikšmingiausių, glaudžiai tarpusavyje susijusių aplinkosaugos, socialinės ir

valdysenos srities tvarumo temų. Šių temų pagrindu Grupėje toliau bus

formuojama tvarumo strategija, teikiamos tvarumo ataskaitos.

Ties kiekviena tema yra nustatyti ir įvardinti ją atitinkantys (jeigu yra) Jungtinių

Tautų Darnaus vystymosi tikslai, prie kurių Grupė gali prisidėti labiausiai. Darnaus

vystymosi tikslai yra universalus siekių rinkinys, nurodantis visuotinio ekonominio,

socialinio ir aplinkosaugos vystymosi kryptį iki 2030 m.

Toliau šioje ataskaitoje detaliai aprašomi tvarumo temų valdymo principai, Grupės

veiklos rezultatai ir siekiai kiekvienoje srityje.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

ATITIKTIES ES TAKSONOMIJOS

REGLAMENTUI APŽVALGA

Tvarumo ataskaita 2023

Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas 2020/852 ir pagal

jį priimti deleguotieji aktai) yra tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema,

skirta nukreipti privačias investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda

prie Europos žaliojo kurso aplinkosaugos tikslų. Taksonomijos reglamente yra

nustatyti moksliniais įrodymais pagrįsti kriterijai, kuriais yra vertinamas veiklos

tvarumas. Tų įmonių veikla, kuri patenka į taksonomijos sąrašą ir atitinka joje

numatytus kriterijus, gali būti klasifikuojama kaip tvari ir pritraukti žaliąsias

investicijas.

Taksonominė ekonominė veikla (angl. taxonomy-eligible) apibrėžiama kaip veikla,

aprašyta susijusiuose Taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, t. y.

yra įtraukta į Taksonomiją. Įmonės, nustačiusios, kad jų ekonominės veiklos

pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx)

yra susijusios su veiklomis, aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti

analizę ir atskleisti, kiek jų vykdoma veikla pagal šiuos rodiklius atitinka

Taksonomijos kriterijus. Kriterijus atitinkančia (angl. taxonomy-aligned) yra

apibrėžiama taksonominė veikla, kuri atitinka Taksonomijos techninės analizės

kriterijus, t.y. svariai prisideda prie bent vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų ir nedaro

reikšmingos žalos likusiems penkiems.

Šioje ataskaitoje, vadovaudamiesi Taksonomijos reglamento ir susijusių

deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius Grupės veiklos rodiklius ir

informaciją apie taksonominių veiklų atitiktį kriterijams. Rodiklių apskaičiavimo

metodika, palyginus su mūsų praeitų metų atskleidimu, buvo atnaujinta (aprašoma

toliau).

TAKSONOMINĖS VEIKLOS NUSTATYMAS IR RODIKLIŲ

APSKAIČIAVIMAS

Pajamos. Grupė dalį pajamų gauna iš taksonominės veiklos. Pagrindinė PST veikla,

– statyba, – sudaranti didžiausią Bendrovės gaunamų pajamų dalį, Taksonomijoje

atitika veiklą Naujų pastatų statyba. Kitos Bendrovės veiklos (nekilnojamojo turto

veikla, pastatų renovavimo veikla), kurios yra laikomos taksonominėmis, pagal

Taksonomiją yra Pastatų įsigijimas ir nuosavybė ir Esamų pastatų renovacija.

Atitinkamai yra išskaičiuotos ir toliau lentelėje pateiktos pagal šias veiklas gautos

pajamos.

Kapitalo išlaidos (CapEx). Vertinant pagal konkrečius įsigijimus, kuriuos galima

priskirti taksonominėms veikloms, 2023 m. Grupė įsigijo lengvųjų keleivinių

transporto priemonių (Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir

lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis), krovininių transporto

priemonių (Krovininio kelių transporto paslaugos) ir saulės jėgainę

(Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir

remontas). Likusi dalis ilgalaikio turto įsigijimų paskirstyta taksonominėms veikloms

pagal pajamas atitinkančias proporcijas, kadangi dažnai ta pati įranga yra

naudojama skirtinguose projektuose ir jos priskirti konkrečiai veiklai neįmanoma.

Šis metodas pasirinktas kaip tinkamiausias, įvertinus statybų sektoriuje

vyraujančias Taksonomijos atskleidimo tendencijas.

Veiklos sąnaudos (OpEx). Veiklos sąnaudos (OpEx) Taksonomijos reglamente

apibrėžiamos kaip tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais

tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine

priežiūra ir remontu, ir kt. Pagal Taksonomijos OpEx apibrėžimą, veiklos sąnaudų

bendrą sumą (vardiklį) apskaičiavome įtraukiant tik techninės priežiūros ir remonto

bei trumpalaikės nuomos išlaidas. Kaip ir CapEx atveju, bendra veiklos sąnaudų

suma išskaidyta pagal taksonomines veiklas taikant veiklos pajamas atitinkančias

proporcijas.

VEIKLOS VERTINIMAS PAGAL TAKSONOMIJĄ

Iki šiol Taksonomijoje buvo paskelbti ir taikomi kriterijai veikloms, galinčioms

prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, prie

kurių gali prisidėti mūsų nustatyta taksonominė veikla. 2023 m. pabaigoje sąrašas

buvo papildytas kriterijais dėl veiklų atitikties kitiems keturiems aplinkosaugos

tikslams. Pagal papildytą sąrašą, veikla Naujų pastatų statyba bei Esamų pastatų

renovacija gali prisidėti ir prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo. Įvertinome

ir kitas veiklas, įvardintas ties perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslu, tačiau

nenustatėme veiklų, kurias dar būtų galima konkrečiai priskirti taksonominėms

pagal 2023 m. vykdytus projektus. Ateityje, atsižvelgiant į galimus naujus oficialius

ES Taksonomijos išaiškinimus, mūsų nustatyta taksonominė veikla ir rodiklių

apskaičiavimo metodika gali pasikeisti.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

Techninės analizės metu nustatėme, kad šiuo metu Grupės vykdoma veikla

Taksonomijos kriterijus atitinka tik iš dalies, todėl bendrai vertinama, kaip

neatitinkanti. Grupė vykdo darbus pagal užsakovų patvirtintus darbo projektus ir

sąmatas, todėl savo ruožtu negali užtikrinti, kad projektai atitiktų Taksonomijos

kriterijus. Pavyzdžiui, pagrindinei veiklai Naujų pastatų statyba yra taikomi itin aukšti

klimato kaitos švelninimo kriterijai: nauji statiniai turi atitikti dar aukštesnius

energetinio naudingumo reikalavimus, nei šiuo metu taikomi aukščiausios A++

energinio naudingumo klasės statiniams, beveik nenaudojantiems šiluminės

energijos.

Grupės mastu ar atskirų projektų kontekste nėra atliktas klimato rizikų ir veiklos

pažeidžiamumo vertinimas, todėl veikla neatitinka vieno iš reikšmingos žalos

nedarymo kriterijaus (prisitaikymui prie klimato kaitos), taikomo visoms

taksonominėms veikloms.

Siekiame prisidėti prie ES Žaliojo kurso, todėl ateityje, kiek tai bus įmanoma pagal

veiklos pobūdį, numatome atsižvelgti į Taksonomijos reglamentą planuodami

investicijas į ilgalaikį turtą, kad kuo didesnė jų dalis būtų priskirta kriterijus

atitinkančiai veiklai.

Vertinimo rezultatai toliau pateikiami naudojant Taksonomijoje nustatytas

šablonines lenteles.

BŪTINIAUSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje užtikrina, kad būtų laikomasi

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų

daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių

principų. Bendrovė saugo ir gerbia žmogaus teises ir turi Darbuotojų, tiekėjų ir

įmonės atstovų elgesio kodeksą. Būdama viena didžiausių statybos bendrovių

Lietuvoje, AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažįsta, supranta ir jaučia atsakomybę

už savo veiklos poveikį socialinei, ekonominei ir gamtinei aplinkai. Grupė yra

įsipareigojusi veikti pagal teisės aktus, taisykles ir susitarimus, kurie taikomi jos

veiklai.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

pajamos

2023 m.

Pajamų

procentinė

dalis 2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

pajamų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

pajamų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

tūkst. Eur

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu

tvarios veiklos

(kriterijus

atitinkančios)

pajamos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Naujų pastatų

statyba

F41.1,

F41.2,

F43

81649

68.14 %

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

2883

2.41 %

Esamų pastatų

renovacija

F41,

F43

7340

6.13 %

Taksonominės,

tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios

veiklos (kriterijus

neatitinkančios

taksonominės

veiklos) pajamos

(A.2)

91872

76.67 %

VISO: A.1 + A.2

91872

76.67 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės

veiklos pajamos (B)

27956

23.33 %

VISO: A + B

119828

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

kapitalo

išlaidos

2023 m.

Kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis

2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

kapitalo

išlaidų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

Eur

Taip/ Ne

Taip/Ne

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios

veiklos (kriterijus

atitinkančios) kapitalo

išlaidos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Vežimas motociklais,

keleiviniais automobiliais

ir lengvosiomis

komercinėmis

transporto priemonėmis

H49.32,

H49.39,

N77.11

100554

9.11%

Krovininio kelių

transporto paslaugos

H49,

H53

N77

172065

15.59%

Atsinaujinančiųjų išteklių

energijos technologijų

įrengimas, techninė

priežiūra ir remontas

F42,

F43,

M71,

C16,

C17,

C22,

C23,

C25,

C27,

C28

113915

10.32%

Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

582003

52.75%

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

10143

0.92%

Esamų pastatų

renovacija

F41, F43

25780

2.34%

Taksonominės, tačiau

aplinkos atžvilgiu

netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

kapitalo išlaidos (A.2)

1004459

91.04%

VISO: A.1 + A.2

1004459

91.04%

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos

kapitalo išlaidos (B)

98892

8.96%

VISO: A + B

1103352

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. KAPITALO IŠLAIDOS (CAPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Svaraus prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE

kodas

(-ai)

Absoliučios

veiklos

išlaidos

2023 m.

Veiklos

išlaidų

procentinė

dalis 2023 m.

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato

kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir

jūrų ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios

apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

veiklos

išlaidų

procentinė

dalis,

2023 m.

Kriterijus

atitinkančių

veiklos

išlaidų

procentinė

dalis,

2022 m.

Kategorija

(sąlygas

sudaranti

veikla)

Kategorija

(perėjimo

veikla)

Eur

Taip/ Ne

Taip/Ne

Taip/ Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios

veiklos (kriterijus

atitinkančios) išlaidos

(A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

547169

68.10 %

Pastatų įsigijimas ir

nuosavybė

L68

19284

2.40 %

Esamų pastatų

renovacija

F41, F43

49012

6.10 %

Taksonominės, tačiau

aplinkos atžvilgiu

netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

sąnaudos (A.2)

615465

76.60 %

VISO: A.1 + A.2

615465

76.60 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos

sąnaudos (B)

188014

23.40 %

VISO: A + B

803479

100 %

Tvarumo ataskaita 2023

2023 M. VEIKLOS SĄNAUDOS (OPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

APLINKOSAUGOS

SRITIS

Siekiant sudaryti geresnį vaizdą ir iškelti konkrečius bei

pamatuojamus tikslus, PST numato atlikti ir netiesioginių

trečiosios srities emisijų vertinimą už 2024 m.

CO2 EMISIJŲ MAŽINIMAS IR

EFEKTYVUS ENERGIJOS

VARTOJIMAS

Tvarumo ataskaita 2023

Grupė ir jos vykdoma veikla yra atsakinga už didelį kiekį į atmosferą patenkančių

šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl ši tema yra identifikuojama kaip

viena esminių poveikio sričių, kurią yra siekiama mažinti. Emisijų mažinimas ir

efektyvus energijos vartojimas yra reikšminga Grupės strategijos dalis, kuriai

ateityje bus keliami metiniai tikslai ir bus siekiama sumažinti poveikį. Grupė tęsia

savo pastangas, siekdama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos

apsaugos. Tai svarbu siekiant tvaraus ir ilgalaikio aplinkos išsaugojimo.

Grupė toliau investuoja į Saulės elektrinių plėtrą, perka energiją iš

atsinaujinančių šaltinių. Kai kurios grupės įmonės jau

pasigamina savo poreikiams reikalingos elektros energijos.

100%

PST šioje ataskaitoje skelbia savo veiklos apskaičiuotas (ŠESD) emisijas CO2

emisijos ekvivalentu. Skelbiant šią informaciją įvardijami emisijų šaltiniai bei jų

skaičiavimo metodikos, nurodant sritį (angl. Scope), kuriai priskiriamas emisijos

šaltinis. Skaičiuojant ŠESD emisijas buvo pasitelktos rinkos finansinių institucijų,

energijos išteklių tiekėjų žinios ir metodikos. Apskaičiuojant emisijas buvo

vadovaujamasi Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol, GHG) ir

Visuotinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) standartais bei rekomendacijomis.

Emisijų skaičiavimas apima ne tik CO2, bet ir visas kitas veikloje susidarančias

šiltnamio efektą sukeliančias dujas (CO2, NH4, CH4, HFCs), perskaičiuojant jas į

CO2 ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir žymint galutinį bendrą skaičių

CO2 ekv. Emisijų kiekio konsolidavimo metodas: veiklos kontrolė (angl. operational

control). Baziniais ŠESD skaičiavimo metais yra laikomi 2022 m., kadangi tai yra

pirmieji metai, kai PST pasirinko įvertinti savo sukuriamų emisijų kiekį.

2024 m. planai:

Matavimo

vnt.

2022 m.

2023 m.

Pokytis

2022/

2023 m.

Pokytis

2022/

2023 m., t

CO2 ekv.

Tiesioginės

apimties (sritis 1)

t CO2 ekv.

1 803,5

1 916,5

+ 6,27 %*

+ 113,1*

Netiesioginės

apimties (sritis 2)

t CO2 ekv.

243,0

462,8

+ 90,41 %**

+ 219,7**

Netiesioginės

apimties (sritis 3)

t CO2 ekv.

ŠESD emisijos

Pastabos: Apskaičiuota naudojant „rinkos metodą“ (angl. market based method), vertinant pagal faktinius

elektros energijos pirkimus. Skaičiuojant „geografiniu metodu“ (angl. location based method), t.y. pagal

šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, 2023m. Bendrovės netiesioginės Scope 2 ŠESD emisijos būtų

702,1 t CO2 ekv., 2022 m. – 850,1 t CO2 ekv.

* Palyginus su 2022 m., tiesioginės apimties (sritis 1) emisijos padidėjo dėl didesnio kuro suvartojimo

transporto parke.

** Palyginus su 2022 m., netiesioginės apimties (sritis 2) emisijos padidėjo, nes dalis elektros energijos

Hustal UAB buvo įsigyta be kilmės garantijų (negali būti priskiriama žaliai energijai), o PST statybos

objektuose ~53% padidėjo šildymo sąnaudos.

ŠESD emisijų intensyvumo rodiklis yra skaičiuojamas dalijant metinį išmetamų dujų

kiekį iš įvairių ekonominės veiklos vienetų. Šiuo atveju, PST skaičiuoja, kiek CO2

emisijų yra išskiriama vienam darbuotojui ir vienam mln. Eur apyvartos per metus.

Kaip ir bendrųjų emisijų skaičiavimo atveju, skaičiuojant santykinius emisijų

rodiklius įtraukiamos visos susidarančios ŠESD, konvertuojant jas į CO2 ekv.

2022 m.

2023 m.

Pokytis

2022/2023 m.

t CO2 ekv. / 1 darbuotoją

2,9

3,7

+ 28 %

t CO2 ekv. / 1 mln. Eur

apyvartos

20,9

23,0

+10 %

ŠESD emisijų intensyvumas

Pastaba: emisijų intensyvumo rodiklį PST apskaičiavo bendram „1 ir 2 vertinimo sričių” ŠESD emisijų kiekiui.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Energijos suvartojimas

Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas

Matavimo

vnt.

2022 m.

2023 m.

Tiesioginis kuro suvartojimas iš

atsinaujinančių šaltinių

0,42

0,84

Biokuras

0,42

0,84

Tiesioginis kuro suvartojimas iš

neatsinaujinančių šaltinių

24,05

25,67

Dyzelinas

22,58

23,48

Benzinas

1,47

2,19

Įsigyta ir suvartota energijos

21,21

17,78

Elektros

12,45

7,18

Šilumos

9,06

10,60

Bendras energijos suvartojimas

organizacijoje:

45,98

44,29

Energijos intensyvumas

2022 m.

2023 m.

TJ / m eur pajamų

0,47

0,43

TJ / 1 darbuotoją

0,066

0,068

Tvarumo ataskaita 2023

Pastaba: bendras suvartotos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal GRI 302-1 rodiklio formulę.

Konvertuojant energijos kiekius į TJ naudojami convert-measurement-units.com perskaičiavimo

koeficientai.kiekiui.

Energijos intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumo rodiklis yra apskaičiuojamas pagal GRI 302 Energy metodiką.

GRI 302-3

PST įsigijo naują buldozerį Komatsu, kuris pakeitė

ankstesnį, 2007 m. pagamintą, buldozerį. Naujasis

buldozeris turi naujos kartos Euro 6 variklį (senasis turėjo

Euro 3). Vertinant pagal faktiškai išdirbtas valandas 2023

m. ir vidutinį šiam modeliui nustatytą kuro sunaudojimą

per valandą, naujasis buldozeris sunaudoja dvigubai

mažiau kuro per darbo valandą ir per 2023 m. išskyrė apie

17,5 tonų mažiau CO2 emisijų, nei būtų išskirta dirbant

senuoju buldozeriu.

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

PST padidino saulės elektrinės (Puzino g. 1, Panevėžys)

galingumą nuo 30 kW iki 60 kW.

Hustal UAB padidino saulės elektrinės galingumą nuo

200 kW iki 320 kW.

Plėtoti saulės energetikos projektus, investuojant į naujų

saulės elektrinių kūrimą arba esamų plėtrą, siekiant

didinti atsinaujinančios energijos gamybą ir mažinti

priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių.

2024 m. planai:

Inicijuoti elektros energijos suvartojimo mažinimo

projektus, taikant efektyvumo didinimo priemones ir

skatinant atsakingą energijos naudojimą.

GRI 305-1

GRI 305-2 GRI 305-3 GRI 305-4GRI 302-1

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Bendrosios atliekos

12531,279

3684,020

2772,483

Pavojingos atliekos

2,923

4,759

11,107

VISO

12534,203

3688,779

2783,59

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Mediena

68,890

98,670

72,86

Metalai

20,010

5,118

277,585

Popierius

7,770

7,365

19,755

Stiklas

13,940

2,040

0,14

Plastikas

0,040

0,065

8,807

Betono plytų mišiniai

3099,940

1042,500

1088,1

Bituminiai mišiniai

1200,000

416,400

0,65

VISO

4410,59

3590,109

1467,897

ATLIEKŲ MAŽINIMAS IR

IŠTEKLIŲ VALDYMAS

Grupė siekia užtikrinti atsakingą visų su įmonių veikla susijusių atliekų tvarkymą ir

nuolat didinti jų perdirbimą, o taip pat ir atsakingą išteklių valdymą. Aplinkos ir

gamtos išteklių tausojimui, visapusiškos taršos prevencijos užtikrinimui, Bendrovė

turi praktiką kiekvieno projekto pradžioje parengti aplinkosaugos planą, kuriame

yra numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir

vykdomos veiklos valdymui. Taip siekiama kiek įmanoma sumažinti šioje srityje

paliekamą pėdsaką. Bendrovės požiūris į atliekų mažinimo temą yra konkrečiai

apibrėžtas PST Aplinkosaugos politikoje.

Siekiant sėkmingai valdyti šią temą Bendrovėje yra įdiegta Aplinkos apsaugos

valdymo sistema pagal LST EN ISO 14001:2015 standartą. Kiekvienais metais yra

nustatomi tikslai atliekų mažinimui ir juose aprašyta siektina išrūšiuotų atliekų dalis.

2024 m. uždaviniai:

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 306-3 GRI 306-4

Per 2024 m. užtikrinti atliekų rūšiavimą ne mažiau nei:

Įvertinus finansines galimybes, nuolat atnaujinti

statybinę techniką, mechanizmus, transporto priemones.

PST susidariusias statybines atliekas rūšiuoja jų susidarymo vietoje. Pakartotiniam

naudojimui tinkamos statybinės medžiagos yra atskiriamos. Netinkamos

pakartotiniam naudojimui atliekos yra perduodamos atliekų tvarkytojams.

Statybvietėse susidarančios atliekos taip pat yra rūšiuojamos pagal visus taikomus

reikalavimus.

Atliekų rūšiavimo procesas yra prižiūrimas ir kontroliuojamas vidaus auditų metu.

Susidariusių atliekų apskaita vedama elektroninėje GPAIS sistemoje. Pasibaigus

kalendoriniams metams yra apskaičiuojama išrūšiuotų atliekų dalis.

Veikloje susidariusios atliekos

PST stengiasi mažinti Grupės neigiamą poveikį aplinkai tinkamai tvarkydami visas

veikloje susidarančias atliekas. Bendrovė pritaria ir palaiko Europos Sąjungos (ES)

atliekų politiką, kurios pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų

hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui

pakartotiniam naudojimui, ir tik tuomet perdirbimui bei antriniam panaudojimui.

Perdirbti atiduotos atliekos

Pastaba: visos veikloje susidariusios pavojingos atliekos buvo atiduotos tvarkymui.

Pastaba: visos šios atliekos buvo atiduotos perdirbimui, tačiau PST negali užtikrinti, kad atliekos iš tikrųjų

buvo perdirbtos.

Naujos statinių statybos objektuose – 60 %

Statinių rekonstravimo, modernizavimo, atnaujinimo

objektuose – 30 %

Aplinkos tvarkymo, kelių įrengimo, statybvietės

įrengimo ir atliekų aikštelių įrengimo objektuose – 85 %

Kitaip neapibrėžtose atliekų susidarymo vietose – 45 %

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Matavimo vnt.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

PST stacionarių

objektų vandens

sunaudojimas

ML (megalitrai)

3,211

4,312

5,233

PST statybos

objektų vandens

sunaudojimas

ML (megalitrai)

1,365

12,102

8,822

VISO:

ML (megalitrai)

4,576

16,414

14,055

VANDENS TAUSOJIMAS IR

TARŠOS MAŽINIMAS

Bendrovė vertina vandens tausojimą ir jo taršos mažinimą kaip vieną iš esminių

tikslų ir siekia visais įmanomais būdais mažinti savo poveikį šioje temoje. Požiūris į

šią temą plačiau yra aprašomas Bendrovės Aplinkosaugos politikoje.

Suvartotas vandens kiekis

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 303-5

PST nenaudoja vandens iš vietovių kuriose jo trūksta, o visus skaičiavimus atlieka

pagal Bendrovės viduje įdiegtus apskaitos prietaisus.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

STATINIŲ IR PASLAUGŲ

POVEIKIS APLINKAI

Bendrovė vertina šią temą kaip vieną svarbiausių siekiant valdyti daromą poveikį

tiek aplinkai, tiek darbuotojams ir visuomenei. Todėl yra siekiama taikyti ir kurti

naujus sprendimus bei paslaugas, padedančius mažinti statinių poveikį aplinkai per

visą jų gyvavimo ciklą. Žiedinėje ekonomikoje yra siekiama kuo ilgiau išlaikyti

produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau

išteklių, – to siekia ir Bendrovė, bandydama kiek galima mažinti savo poveikį šioje

srityje.

Svarbu paminėti, kad apimties požiūriu statyba ir griovimas yra vieni iš didžiausių

atliekų šaltinių. Statybos pramonė turi reikšmingą įtaką visam pastato ir

infrastruktūros gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui, o kadangi pastatų

eksploatavimo trukmė yra ilga, Bendrovė visais įmanomais būdais siekia skatinti

tobulesnį projektavimą, kuris padėtų sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti jų

sudedamųjų dalių atsparumą bei perdirbamumą. Tuo pačiu, statybos objektuose

yra nuolat mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas keičiant

mažiau pavojingomis.

Šiuo metu Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio

naudingumo klasės. Šio energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja

šiluminės energijos, o tai padeda prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kadangi

rinkoje griežtėja reikalavimai naujai įgyvendinamų projektų energetinei klasei, todėl

ir PST vysto savo kompetencijas bei technologinę bazę, kad galėtų įgyvendinti

tokio tipo projektus.

Tvarumo ataskaita 2023

2023 metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)

apdovanojimuose Lazdynų baseinas buvo pripažintas

metų gaminiu – gautas „Lietuvos metų gaminys 2023”

aukso medalis už šio baseino statybą.

2024 metais prioritetas bus skiriamas įsigyti ir įdiegti

įrangą bei mechanizmus, leisiančius sumažinti vykdomos

veiklos poveikį aplinkai bei kuro suvartojimą.

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

2024 m. planai:

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

SOCIALINĖ

SRITIS

Darbuotojų skaičius

Nuolatinių darbuotojų, pagal

lytį (neterminuota sutartis)

Laikinųjų darbuotojų, pagal

lytį (terminuota sutartis)

Visą darbo dieną dirbančių

darbuotojų, pagal lytį (pilnu

etatu)

Darbuotojai, dirbantys ne

visą darbo dieną, pagal lytį

(nepilnu etatu)

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

PST

Grupė

Iš viso

491

762

451

721

471

735

Moterys

108

103

156

Vyrai

411

618

375

578

392

578

Lietuva

490

756

450

716

470

729

Latvija

Lenkija

DARBUOTOJAI IR JŲ

PASISKIRSTYMAS

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Grupės vertybė ir

svarbiausia grandis siekiant tikslų. Grupė siekia užtikrinti pagarba ir rūpesčiu grįstus

santykius su savo darbuotojais, didinti jų įvairovę, puoselėti gerovę bei vidinę

kultūrą.

2021 m. rugpjūčio 6 d. darbuotojams atstovauti Grupėje išrinkta Darbo taryba, kurią

sudaro 9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojams

aktualių ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, darbdavio sprendimų, darbo

santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba

sudaroma 3 metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų

pradžios.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, PST –

491 darbuotojai. Palyginimui, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso

dirbo 805 darbuotojai, PST – 536 darbuotojai.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir vietovę

Tvarumo ataskaita 2023

Pastaba. Lentelėse yra pateikiami Grupės duomenys ataskaitinio laikotarpio (2023 m.) pabaigai. 2022 m. duomenys palyginimui pasiekiami PST Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2022 m.

Per 2023 metus grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Grupė informacijos

apie bendrą darbininkų (pvz., subrangovų darbuotojų), kurie nėra organizacijos

darbuotojai ir kurių darbą ji kontroliuoja, skaičių neturi.

GRI 2-7 GRI 2-8

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Nauji priimti darbuotojai

Darbuotojų kaita

Bendras

skaičius

kiekvienoje

kategorijoje

Naujų

darbuotojų

skaičius

Dalis pagal

kategoriją

(%)*

Išėjusių

(atleistų)

darbuotojų

skaičius

Kaita pagal

kategoriją

(%)*

Pagal lytį:

Moterys

108

9.3%

3.7%

Vyrai

654

225

34.4%

10.9%

Pagal amžių:

iki 30 m.

91.0%

29.9%

30-50 m.

389

131

33.7%

9.8%

daugiau nei

50 m.

306

14.1%

5.6%

Pagal vietovę:

Lietuva

756

212

28.00%

05.7%

Latvija

0.00%

Lenkija

33.3%

0.00%

Darbuotojų pasiskirstymas

Paskirstymas

pagal lytį

Bendras darbuotojų, turėjusių teisę į vaiko priežiūros

atostogas skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 7

Moterys – 1

Bendras vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų

skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 1

Bendras darbuotojų, kurie ataskaitiniu laikotarpiu grįžo į

darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms skaičius

(pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 3

Bendras darbuotojų, grįžusių į darbą pasibaigus vaiko

priežiūros atostogoms ir tebedirbančių praėjus 12

mėnesių po grįžimo į darbą skaičius (pagal lytį).

Vyrai – 0

Moterys – 1

Tvarumo ataskaita 2023

*Dalis kategorijoje (angl. rate) apskaičiuojama pagal tokią formulę: naujų darbuotojų skaičius

konkrečioje kategorijoje dalijamas iš bendro darbuotojų skaičiaus toje kategorijoje.

Pavyzdžiui, naujų darbuotojų moterų skaičius tarp visų moterų darbuotojų.

Vaiko priežiūros atostogos

Pastaba: Vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų grįžimo į darbą santykinis rodiklis pagal GRI formulę

nenurodomas, nes rodiklis teikiamas pirmą kartą ir atskleidžiami tik 2023 m. duomenys.

GRI 401-1 GRI 401-3

Nauji priimti darbuotojai ir darbuotojų kaita

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Lytis ir amžiaus grupė

2022 m.

2023 m.

Dalis (%)

Valdyba

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Lytis ir amžiaus grupė

2021

2022

2023

Dalis (%)

PST

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Grupė

Moterys

Vyrai

Iki 30 m.

30–50 m.

Daugiau nei 50 m.

Darbuotojų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis

ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IR

ĮTRAUKTIS

2023 m. Grupė didelį dėmesį skyrė įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Formuodama

įvairove, lygybe bei įtrauktimi grįstą darbo aplinką Grupė užtikrina, kad bus

atsižvelgta į įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonę ir geriau atspindėti šių šalių

lūkesčiai Grupės atžvilgiu.

2023 m., kaip ir anksčiau, Grupės darbuotojų daugumą, 86 proc. (PST – 84 proc.),

sudarė vyrai, kas yra būdinga statybų sektoriui. Tam didelės įtakos turi atliekamos

veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius

darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio-techninio inžinerinio

profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis.

Grupė nediskriminuoja darbuotojų lyties pagrindu, vertina juos pagal kvalifikaciją ir

visiems sudaro vienodas darbo ir karjeros galimybes. Kiekvieno darbuotojo

nuomonė ir idėjos yra priimamos. Per 2023 m. diskriminacijos atvejų užfiksuota

nebuvo.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 406-1 GRI 405-1

Grupė pasisako prieš prievartinį, nesavanorišką darbą, vaikų išnaudojimą. Į darbą

priimami tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą amžių atitinkantys asmenys.

Asmenų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis

Grupės valdyboje

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ



PST

Grupė

2021

2022

2023

2021

2022

2023

Daugiausiai uždirbančio asmens

metinis atlygis lyginant su visų

darbuotojų atlygio mediana

6,33:1

5,5:1

4,7:1

6:1

7,87:1

7,5:1

Daugiausiai uždirbančio asmens

metinio atlygio procentinis

padidėjimas lyginant su visų

darbuotojų metinio atlygio

medianos padidėjimu

0,24:1

0,29:1

2:1

0,73:1

ATLYGIO POLITIKA

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, Grupė

siekia išlaikyti atlygį artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Atlygio sistema tai visuma atlygio paketo elementų, kuriuos Grupės įmonės

naudoja, siekdamos pritraukti, motyvuoti, išlaikyti geriausius darbuotojus, kurie

padėtų įgyvendinti ilgalaikius tikslus, verslo strategiją. Pareiginis atlygis

darbuotojams nustatomas pagal darbuotojui priskirtą atsakomybę, darbuotojo

veiklos rezultatus, darbuotojo turimas kompetencijas, žinias, įgūdžius, lygiavertės

pareigybės apmokamos panašiai.

Darbuotojams taikomos pažangios premijų sistemos, suteikiama išskirtinė darbo

aplinka. Grupės darbuotojams taip pat yra taikomos socialinės garantijos:

išmokamos pašalpos mirus šeimos nariams ar darbuotojo artimiesiems (jei

netenkama darbuotojo), teikiamos dovanos gimus vaikui ir jubiliejinio gimtadienio

proga.

Daugiau informacijos apie atlygio politiką pateikiama metinio pranešimo skyriuje

„Konsoliduota atlygio ataskaita”.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 2-19 GRI 2-20

VALDYBOS NARIŲ ATLYGIO NUSTATYMAS

2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas” nepriklausomo valdybos nario atlygio už jų veiklą

valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Vadovaujantis šia tvarka nepriklausomam valdybos nariui yra mokamas fiksuotas

mėnesinis atlygis. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus

valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR

Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos).

AUKŠČIAUSIO IR VIDUTINIO LYGMENS VADOVŲ ATLYGIO

NUSTATYMAS

2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio

politika.

Valdyba tvirtina Bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) atlyginimą. Funkcinių

ir filialų direktorių atlyginimus tvirtina valdyba generalinio direktoriaus teikimu. Apie

tai kaip atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių (įskaitant akcininkus) nuomonę dėl

atlygio bei konsultantų įsitraukimą nustatant atlyginimus Bendrovė informacijos

šiuo metu neturi.

Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.

Pastovioji atlygio dalis – darbo sutartyje nustatytas pagrindinis mėnesinis

darbuotojo pareiginis atlyginimas, mokamas kiekvieną mėnesį. Kintamoji atlygio

dalis mokama atsižvelgiant į pasiektus Bendrovės rezultatus ir darbuotojo

pasiektus rezultatus.

Valdybos narių ir vadovybės atlygio politika nėra susieta su rezultatais tvarumo

srityje.

2022 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d.

vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių

ataskaitų rinkiniu.

Bendras metinio atlyginimo santykis

PST geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio padidėjimas buvo 8

proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis

padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 26 proc.

Grupės mastu – geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio augimas

buvo 18 proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis

padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 24 proc.

GRI 2-21

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

DARBUOTOJŲ SAUGA IR

GEROVĖ

Grupei yra labai svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką savo darbuotojams, todėl

saugumas yra laikomas vienu aukščiausių prioritetų.

Vienas pagrindinių Grupės siekių – tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia

saugias ir nepavojingas darbo vietas AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams

ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės vardu.

Grupėje galioja darbuotojų saugos ir sveikatos politika bei įdiegtos atitinkamos ISO

45001 standartų procedūros:

Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisinių ir kitų reikalavimų

įgyvendinimas (ADSSVP-02).

Parengtis avarijoms ir atsakomieji veiksmai (ADSSVP-04).

Monitoringas ir matavimai (ADSSVP-06).

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas (DSSVP-09).

Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas (DSSVP-10).

Tikslų, uždavinių ir vadybos programų valdymas (KADSSVP-002).

Projektavimo valdymas (KADSSVP-003).

Pirkimas–pardavimas (KADSSVP-004).

Subrangovų parinkimas (KADSSVP-005).

Tai padeda užtikrinti nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos

valdymo priemonių nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę.

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 403-1

SU DARBU SUSIJUSIOS RIZIKOS

Tinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos temos valdymas reikšmingai prisideda

prie Grupės tvarios ir ilgalaikės veiklos užtikrinimo. Statybos sektoriuje, kuriame yra

didelės fizinės apkrovos arba yra atliekami pavojingi darbai, darbai su chemikalais

ar kitomis medžiagomis, yra didelė traumų ir profesinių ligų rizika.

Identifikuoti pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai (pavojai):

Triukšmas – statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo

priemonėmis.

Rankas veikianti vibracija - statybos objekte dirbant su kilnojamomis

elektrinėmis darbo priemonėmis.

Žema ir aukšta temperatūra (darbas lauko sąlygomis, atvirose patalpose,

šaltuoju ir šiltuoju metų periodu).

Nepakankamas apšvietimas – dirbtinis apšvietimas (kai darbai atliekami lauke,

atvirose patalpose tamsiu paros metu, rūsyje).

Kontaktas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis - naftos produktai,

(kuras, tepalai ir kt.), rūgštys, šarmai esantys mišiniuose bei kitos naudojamos

pavojingos cheminės medžiagos, gruntas, dažai, klijai, sandarinimo medžiagos.

Fizinis darbo krūvis keliant krovinį rankomis ir jo pernešimu, dalyvaujant rankų,

kojų ir nugaros raumenims.

Kritimas iš aukščio – fasadiniai pastoliai; mobilūs bokšteliai, kopėčios; mobilios

darbinės kėlimo platformos; darbo vietos aukštyje neapsaugotos apsauginiais

aptvėrimais.

Kritimas tame pačiame lygyje (horizontalus), paslydimo, suklupimo, užkliuvimo

pavojus.

Krintantys daiktai – krovinių kėlimas kranais; darbo vietos aukštyje

neapsaugotos apsauginiais aptvėrimais; pavojingos zonos šalia pastatų, kėlimo

įrenginių.

Užgriuvimo, prispaudimo pavojus – sunkiųjų statybinių konstrukcijų

montavimas ir demontavimas naudojant kėlimo įrenginius.

Judančio transporto užvažiavimo, prispaudimo, pavojus - statybinių medžiagų

pristatymas, atliekų išvežimas, gerbūvio darbai.

Įtraukimo, suspaudimo, sutraiškymo pavojus besisukančių mechanizmų bei

įrenginių dalių.

Įsipjovimo, įsidrėskimo pavojus naudojant aštrius įrankius ar medžiagas

aštriomis briaunomis, smailiais kampais.

Elektros srovės poveikis (kintamos elektros srovės įtampa virš 50 V ir pastovios

elektros srovės įtampa virš 75 V, aukšta įtampa – 10 kV ir daugiau.).

Atskilusios, lekiančios apdirbamų medžiagų dalelės – pavojingos zonos

statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo priemonėmis.

Gaisro pavojus – suvirinimo darbai, metalo pjovimo darbai elektriniais įrankiais

sukeliant kibirkštis, elektrinių buitinių prietaisų naudojimas.

Sandėliuojamų statybinių medžiagų ir konstrukcijų galimas pasislinkimas,

griūtis – statybinių medžiagų ir sunkiųjų konstrukcijų sandėliavimas.

Kitų organizacijų ir jų darbuotojų vykdomų darbų ir paslaugų pavojus.

Dulkių pavojus – šiltuoju metu vykdomi žemės kasimo darbai, statybos darbai.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

2022 m.

2023 m.

Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius

Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų)

skaičius milijonui išdirbtų valandų

1,31

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

2024 m. planai:

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 403-9

Sužeidimai, susiję su darbu

Pastaba: Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (angl. total

recordable injury rate per million hours worked) rodiklis yra apskaičiuotas pagal GRI 403-9 standarto

formulę. Visų darbuotojų bendras per 2023 m. dirbtų valandų skaičius yra 11269833 val.

Įdiegta elektroninė kvalifikacijos ir darbuotojų saugos ir

sveikatos mokymo platforma, siekiant gerinti mokymo

kokybę ir pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui.

Skaitmenizuotas asmeninių apsaugos priemonių

išdavimo procesas. Nuo 2023-03-01 asmeninės apsaugos

priemonės darbuotojams išduodamos per elektroninę

platformą VIACOREX.

DARBUOTOJŲ SVEIKATOS IR SAUGOS MOKYMAI

Bendrovė vykdo darbuotojų sveikatos ir saugos darbe mokymus, siekiant užtikrinti,

kad kiekvienas darbuotojas būtų informuotas ir pasirengęs saugiai atlikti savo

pareigas. Mokymų programa yra sudaryta iš kelių dalių:

Teoriniai mokymai, kurie apima sveikatos ir saugos darbe

pagrindus, teisinius aktus, bendrovės taisykles ir procedūras.

Taip pat dėmesys skiriamas pavojaus identifikavimui ir

saugaus elgesio principams, įskaitant asmeninės apsaugos

priemonių naudojimą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.

Praktiniai mokymai, susiję su konkrečiais pavojais ir

veiklomis, pavyzdžiui, gaisro sauga, civilinė sauga, cheminių

medžiagų naudojimas ir padidintos rizikos darbai. Čia taip pat

įtraukiami evakuacijos plano mokymai ir pirmosios pagalbos

principai.

Periodiniai žinių patikrinimai ir praktinės treniruotės, skirtos

atnaujinti ir patikrinti darbuotojų žinias bei įgūdžius realiose

ar simuliuotose situacijose.

Bendrovės vadovai ir saugos specialistai atsakingai užtikrina mokymų kokybę,

nuolat atnaujindami programas atsižvelgdami į naujausius pavojus ir teisinius

reikalavimus. Taip bendrovė siekia sukurti saugią darbo aplinką ir garantuoti, kad

kiekvienas darbuotojas būtų gerai pasirengęs veiksmams įvairiose situacijose.

2023-03-16 Technikos direktorius K. Grimalis, DSST vyr.

specialistas V. Fijalkauskas ir statybos vadovas K. Kurpis

dalyvavo kompanijos „PETROFAC“ forume „2023

Contractors safety forum Lithuania“, kuriame Lietuvos ir

užsienio kompanijos dalinosi saugios aplinkos kūrimo

patirtimi.

Pradėta skaitmenizuoti darbuotojų privalomą sveikatos

tikrinimą naudojant elektroninę platformą esveikata.lt

siekiant gerinti sveikatos tikrinimo kokybę ir informacijos

pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui.

2024 m. – „Nelaimingų atsitikimų darbe nulinė vizija“

tikslas – 0 nelaimingų atsitikimų darbe.

2024 m. I ketvirtį baigti diegti DSS vadybos e. platformą

„SAUGA.lt“; DSS ir kompetencijų (profesinius mokymus

vykdyti naudojant e. Platformą „SAUGA.lt“.

Gerinti darbuotojų ir vadovo suvokimo lygį DSS ir rizikos

vertinimo srityse tobulinant mokymo programas,

informacijos pateikimo būdus.

GRI 403-5

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Vienas pagrindinių Grupės strategijos tikslų – skatinti darbuotojų mokymąsi ir

tobulėjimą visuose lygmenyse. Personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų

įgūdžių tobulinimas leidžia užtikrinti tinkamą ir sklandžią Grupės įmonių bei veiklos

procesų eigą, o taip pat yra vienas svarbiausių konkurencingumą užtikrinančių

veiksnių.

Personalo ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgiant į Grupės tikslus ir

darbuotojų kompetenciją reikalingą šiems tikslams pasiekti. Grupės darbuotojams

suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose,

seminaruose, konferencijose. Grupėje nuolat vykdomas vidinis darbuotojų

mokymas, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietai keliamus reikalavimus.

Didžiausią dėmesį mokymų metu Grupė skiria Darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS)

mokymams, kurie yra įtraukti ir aprašyti Grupės Darbuotojų saugos ir sveikatos

politikoje. Šios temos sklandžiam procesui užtikrinti Grupėje taip pat yra įdiegta ISO

45001 procedūra Personalo mokymas (KADSSVP-016), o mokymų tvarka apibrėžta

Grupės darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities

tikrinimo ir vertinimo tvarkoje.

Bendrovė ir jos įmonės yra atsakingos už savo darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių

ugdymą, o tai reiškia, kad jos investuoja laiką ir lėšas į reikalingų mokymų ir

švietimo programų organizavimą bei įgyvendinimą.

Mokymai Grupėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai).

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

Grupė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant

gerinti jų kompetencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2023 m.

buvo organizuojami mokymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Mokymai, kuriuose

dalyvavo darbuotojai, išvardinti toliau pateikiamoje lentelėje.

4712

Per 2023 m. Grupė iš viso skyrė valandų įvairiems

išoriniams ir vidiniams mokymams.

DARBUOTOJŲ MOKYMAS

IR ŠVIETIMAS

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui



2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

Specialistų

skaičius

Skaičius, val.

Vidutinis mokymų

valandų skaičius

darbuotojui

Moterys

130

170

21,67

8,95

Vyrai

143

272

2791

4542

19,52

16,70

Pardavimų ir derybų

4,00

5,33

Aukštalipio

916

148

22,90

6,43

Krovinių kabinėtojas

277



13,19

Priešgaisrinės saugos

(darbuotojo)

161

176

3,35

2,98

Priešgaisrinės saugos

(vadovo)

6,83

5,67

Civilinės saugos

0,11

1,82

Smurtas ir

priekabiavimas:

pavojus, prevencijos

priemonės, darbuotojų

teisės ir pareigos

0,11

1,82

Kėlimo platformos ir jų

įrangos operatorius

1274



31,07

Darbo kėlimo kranais

organizavimas



3,00

Bokštinio krano

operatorius



32,00

Mobilių darbinių

platformų darbo

vadovas



16,00

Statybos saugos ir

sveikatos darbe

koordinatorius



32,00



2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

2022 m.

2023 m.

Specialistų

skaičius

Skaičius, val.

Vidutinis mokymų

valandų skaičius

darbuotojui

Pirmos pagalbos

mokymai

143

0,11

2,70

DSS specialistai

652

1072

72,44

76,57

Darbuotojų saugos ir

sveikatos tobulinimas



21,33

Darbdavio įgalioti

asmenys*

170

34,00

Energetikos

darbuotojai (šilumos

ūkis)

234

29,25

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

gauti

8,00

16,00

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

pratęsti

404

704

23,76

24,28

Atestuojamų statybos

specialistų mokymai

kvalifikacijos atestatui

papildyti darbui

kultūros paveldo

objekto teritorijoje, jo

apsaugos zonoje,

kultūros paveldo

vietovėje

160

259

16,00

19,92

Atsakingų konstrukcijų

suvirintojų atestacijos

mokymai

128

32,00

GRI 2-4 GRI 404-1

* Darbdavio įgaliotas asmuo – tai struktūrinio dalinio

vadovas, kuriam įmonės vadovas pavedė įgyvendinti

DSS prevencines priemones (skyriaus, tarnybos,

biuro ir kito padalinio vadovas)

Pastaba: Už 2023 m. pateikiama lentelė yra atnaujinta

su duomenimis už 2022 m., nes praeitų metų

ataskaitoje informacija buvo atskleista nepilnai.

243

apmokyti

darbuotojai ir

vadovai

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Grupė nuosekliai siekia puoselėti vidinės tvarumo kultūros gyvavimą. Didelis

dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui, kuriama palanki terpė naujų idėjų

plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Grupė siekia užtikrinti,

jog darbuotojai gerai jaustųsi savo darbo vietoje, galėtų tobulėti, plėsti savo

kompetencijas ir žinias, laisvai kurti bei įgyvendinti su tvarumu susijusias idėjas.

Pagrindiniai Grupėje priimti tvarios kultūros principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai).

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai).

Etiškas (padorus) elgesys.

Pagarba (įsiklausymas ir reagavimas) suinteresuotųjų šalių interesams.

Pagarba įstatymų viršenybei.

Tarptautinio elgesio normų laikymasis.

Pagarba žmogaus teisėms.

Tinkamai įdiegta tvarumo kultūra padeda įmonei valdyti neigiamą poveikį aplinkai,

užtikrinti tvarios statybos procesą ir prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo.

Vidinės tvarumo kultūros kūrimui ir puoselėjimui Grupė yra parengusi papildomus

susijusius dokumentus, kuriais siekia supažindinti darbuotojus su Grupės pozicija

įvairių tvarumo klausimų atžvilgiu. Visiems darbuotojams pasiekiami šie

dokumentai:

Tiekėjų elgesio kodeksas

Aplinkosaugos politika

VIDINĖS TVARUMO KULTŪROS

KŪRIMAS

Praktiniai pirmosios pagalbos mokymai – visi norinys

Panevėžio ir Vilniaus darbuotojai dalyvavo pirmosios

pagalbos kursuose, kuriuose sužinojo arba prisiminė, kaip

elgtis gyvybei grėsmę keliančiose situacijose, kad

prireikus galėtų pagelbėti kolegoms, artimiesiems ar

kitiems savo aplinkos žmonėms.

Praplėstas turimų saulės elektrinių parkas ir jų galia

Hustal UAB.

Hustal UAB kolegos ėmėsi konkrečių veiksmų

aplinkosaugos srityje ir parengė dvi aplinkosaugines

produktų deklaracijas (EDP). Pagrindinės produkcijos

deklaracijoje vienas pagrindinių rodiklių – produktų

globalinio atšilimo potencialas (GWP) – sumažintas nuo

2,83 iki 1,47 kgCO2/kg, o dėžinių sijų deklaracijoje

pasiektas itin mažas GWP – 0,877 kgCO2/kg. Tai reiškia,

kad dabar Hustal UAB gaminiai palieka mažesnį anglies

dioksido pėdsaką ir yra ekologiškesni.

2023 m. pasiekimai:

Gegužės mėn. darbuotojai kartojo žingsnių iššūkio

iniciatyvą, kurios metu nuėjo daugiau nei 22 mln. žingsnių.

Per 2023 m. Grupėje buvo įgyvendintos šios tvarumo kultūrą

skatinančios iniciatyvos:

Tvarumo ataskaita 2023

PST dukterinė įmonė „Skydmedis“ savo gamyboje

naudoja ir pati pilnai savo poreikius aprūpina žalia

energija. Nei elektros, nei šildymui kuro neperka iš išorės.

PST perka ir orientuojasi tik į žalios energijos pirkimus

bendrovės mastu.

Vis dažniau vykdomuose projektuose (ypač vėjo jėgainių)

Bendrovė naudoja pagal mažesnės CO2 emisijos formulę

pagamintą Ecocrete betoną, pasižymintį tais pačiais

standartinio ir ankstyvojo stiprumo rodikliais kaip ir

įprastas betonas, tačiau garantuojantį gana reikšmingą

CO2 emisijos sumažinimą. Bendrovė Siekia ir toliau

naudoti gamtai draugiškesnį betoną bei taikyti kitas,

efektyviau naudoti resursus ir mažinti aplinkos taršą

padedančias technologijas.

Bendrovė stengiasi atsakingai apgalvoti ir savo klientams

ar partneriams ypatingomis progomis dovanoti tvarias

dovanas. Pvz, Lazdynų baseino statybos užbaigimo proga

teritorijoje buvo pasodintas ąžuoliukas su atminimo

lentele; partneriams „OP bankui“ jų įsikūrimo Lietuvoje

jubiliejaus proga taip pat įteiktas ir pasodintas medelis

šalia jų ofiso.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Teigiamas poveikis bendruomenėms yra viena svarbiausių Grupės krypčių. Grupė

tiki, kad socialinė verslo atsakomybė, – veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir

valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla, – veda prie tvarios, ir atsakomybe

pagrįstos, ekonomikos kūrimo.

Grupės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų

pasitenkinimo, tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų

ryšių tobulinimas – tai ne tik atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti

etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų

atžvilgiu.

Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos

standartais ir socialinės etikos principais. Socialinės atsakomybės veikla yra

paremta Grupės vertybėmis ir apibrėžia Grupės požiūrį į savo veiklą, socialinių,

aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus

procesus, bei į santykius su užsakovais.

Statybų sektorius savo veikla palieka gana žymų pėdsaką gamtai bei aplinkai:

eikvojami gamtos ištekliai, naudojama daug įvairios technikos (sunkvežimiai,

traktoriai ir kt.) bei taršių statybinių žaliavų (medžiagų). Nevaldant rizikų, susijusių su

tokios veiklos vykdymu, poveikis aplinkai, įskaitant bendruomenes, gali būti didelis.

Sėkmingam šios temos suvaldymui Grupė įgyvendina vietos bendruomenių

įtraukimą, poveikio vertinimą ir šias plėtros programas:

Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo

perspektyvą. Proceso metu vertinami šie pagrindiniai produkto ir (arba)

paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas, projektavimas, statybos

produktų gamyba, gabenimas, statinio statyba, statinio naudojimas,

nugriovimas pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas.

Grupėje vykdoma aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos rodiklių stebėsena

bei atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių

medžiagų kiekis, grunto taršos incidentai naftos produktais, lietaus nuotekų

užterštumas, vidaus degimo variklių išmetamų dujų matavimai, oro

užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtumas, gatvių tarša

purvu ir (arba) dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt

Matavimų rezultatus Grupė bei jos įmonės teikia kontroliuojančioms

institucijoms.

TEIGIAMAS POVEIKIS VIETOS

BENDRUOMENĖMS

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 413-1

PARAMA VIETOS BENDRUOMENĖMS

2023 m. Grupė toliau įgyvendino savo tikslą būti patikima ir socialiai atsakinga

įmone – investavo finansinius bei žmogiškuosius išteklius į įvairią papildomą veiklą,

rėmė socialinius, sporto, kultūrinius bei sveikatinimo projektus. Per 2023 m. Grupė

parėmė virš 10 įvairių organizacijų. Siekiame remti švietimo bendruomenę,

bendradarbiauti su studentais ir stiprinti jų susidomėjimą statybų sektoriaus

veiklomis.

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

Prisidėjome prie Lietuvos mokslo bendruomenės palaikymo bei

auginimo:

Skyrėme stipendiją geriausios 2022 metų mokslinės

disertacijos autorei pagal Lietuvos jaunųjų

mokslininkų sąjungos (LJMS) inicijuotus „Geriausios

2022 m. disertacijos“ rinkimus.

Bendradarbiaudami su Kauno technologijų

universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo

fakultetu, 2023 m. įsteigėme stipendiją už geriausius

studijų ir mokslo pasiekimus II-os pakopos studijų

programos „Integruotas projektavimo ir statybos

valdymas“ studentui (-ei).

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

Grupė siekia užtikrinti darbo aplinką, kurios pagrindas yra pagarba pamatinėms

žmogaus teisėms ir žmogiškosioms vertybėms. Žmogaus teisių užtikrinimo svarba

yra apibrėžta PST Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse. PST tikisi,

kad darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai visuose Bendrovės padaliniuose

draudžia bet kokios formos diskriminaciją ir priekabiavimą.

Per 2023 m. Grupėje nenustatyta su žmogaus teisėmis susijusių rizikų, žmogaus

teisių pažeidimų nebuvo.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė laikosi žmogaus teisių apsaugos

principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų, pasisako už sąžiningą ir

skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę

reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet

kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės

darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeimyninės padėties,

priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai, ar asmens savybių, turi

lygias teises ir galimybes. 2023 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas

nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas.

ŽMOGAUS

TEISĖS

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

VALDYSENOS

SRIT IS

Verslo etika yra neatsiejama PST ir Grupės įmonių veiklos dalis. Grupė siekia kurti ir

puoselėti etiško verslo kultūrą, užkirsti kelią korupcijai ir kyšininkavimui bei

sąžiningai konkuruoti.

Grupės pozicija ir platesnis požiūris į verslo etiką yra aprašytas PST darbuotojų,

tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse, kuris yra pasiekiamas visoms

suinteresuotoms šalims.

Grupė yra išskyrusi ir savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

VERSLO

ETIKA

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 205-3

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos

apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti

savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto

prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų

sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir

kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems

Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims,

kurios veikia Grupės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti

galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės

nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus.

Bendrovė ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir

nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų. Grupė

visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą

informaciją.

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami

laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo,

proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų,

racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir

nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Grupė atlieka subrangovų kvalifikacijos

vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų

užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami

reikalavimai.

Per 2023 m. reikšmingų teisės aktų nesilaikymo atvejų užfiksuota nebuvo. Baudų

už įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus taip pat nebuvo. Grupė laikosi

įstatymų vyriausybinių norminių aktų apibrėžta tvarka.

2023 m. korupcijos atvejų įmonėje neužfiksuota.

GRI 2-27

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai,

aplinkai).

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį

visuomenei ir aplinkai).

Etiškas (padorus) elgesys.

Pagarba (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių

interesams.

Pagarba įstatymų viršenybei.

Tarptautinio elgesio normų laikymasis.

Pagarba žmogaus teisėms.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 205-2

ANTIKORUPCINIŲ POLITIKŲ IR

PROCEDŪRŲ KOMUNIKACIJA IR

MOKYMAI

Informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas įkeltas į PST

interneto svetainę ir pasiekiamas visiems valdymo organams. Valdybos nariams,

generaliniam direktoriui išsiųstas el. paštu. Visi darbuotojai (100 proc.) yra

informuoti apie organizacijos antikorupcinę politiką ir procedūras.

Verslo partneriams informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos

aprašas pasiekiamas PST interneto svetainėje. Supažindinimo procentas nėra

skaičiuojamas.

2023 metais valdymo organo narių apmokymai apie antikorupciją nebuvo rengiami.

Apmokymai darbuotojams taip pat nebuvo rengti – procedūra detaliai paaiškinta

minėtame tvarkos apraše. Darbuotojai su ja yra supažindinami pasirašytinai.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Vietovė

Įsigytų produktų ir paslaugų dalis pagal valstybes (%)

2022 m.

2023 m.

Lietuva

94,4

88,87

Lenkija

2,7

3,2

Latvija

1,5

7,64

Vokietija

1,3

0,28

Tvarumas tiekimo grandinėje valdomas renkantis tiekėjus, atsižvelgiant į jų

taikomas praktikas, poveikį aplinkai, žmogaus teisėms ir bendruomenėms.

Prisidedant prie tvarumo iniciatyvų tiekimo grandinėje Grupė gali suteikti impulsą

statybinių produktų tiekėjams ir gamintojams jungtis ir siekti didesnio savo veiklos

tvarumo.

Tinkamam šios temos proceso užtikrinimui yra numatyta pirkimo–pardavimo

procedūra. Papildomai, šios temos valdymas apibrėžtas Kokybės ir Aplinkosaugos

politikose.

Pirkimų biudžeto dalis pagal veiklos vietoves

TVARUMAS TIEKIMO

GRANDINĖJE

Tvarumo ataskaita 2023

GRI 204-1 GRI 308-1

Pastaba: Grupės vietinių tiekėjų apibrėžtis – Lietuva. Pagrindinės veiklos vietovės apibrėžtos pagal

objektus.

Nauji tiekėjai Iki šiol nebuvo vertinami pagal aplinkosaugos ir socialinius kriterijus.

Ateityje numatoma pradėti vertinti tiekėjus pagal tvarumo kriterijus ir pirmenybę

teikti tiekėjams, kurie šiuos kriterijus atitinka.

2023 m. pasiekimai:

2022 m. skaitmenizavus pirkimų valdymo

sistemą, pirkimai pradėti vykdyti e-pirkimų

platformoje Viacorex. 2023 m. 90 proc.

pirkimų buvo vykdomi per šią sistemą.

2022 m. pirkimo–pardavimo sutartys buvo

perkeltos į Doclogix programą – tai leidžia

ženkliai mažinti popieriaus ir spausdinimo

dažų sunaudojimą. Tad 2023 m. buvo

atsisakyta popierinių priedų prie bendrinių

sutarčių, siunčiami e-užsakymai. Taip

vykdoma iki 80 proc. pirkimų.

GRI 414-1

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo

efektyvumui didinti, statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms

diegti. Grupė ieško būdų, kurie leistų efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius

taupančius procesų valdymo būdus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, statybos

darbų ir paslaugų kokybę. Tad 2023 m. bendrovė pradėjo pagrindinės savo veiklos

– projektų valdymo procesų optimizavimą. Bus siekiama procesus išgryninti bei

suskaitmeninti.

Optimizuodama gamybos procesus, Bendrovė ir jos įmonės siekia mažinti veikloje

naudojamos energijos kiekius. Investuojama į žalią energiją pasigaminti ir naudoti

leidžiančias technologijas.

Siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje

Grupė diegia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas. Bendradarbiaudama

su partneriais, Grupė siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų

taikymo plėtojimo projektų valdymo veikloje.

Statinių projektų rengimui Grupė naudoja šiuolaikines projektavimo programas.

Grupė taip pat vykdo aktyvią stebėseną ir nuolat pildo naudojamų programų

paketą aktualiomis programomis.

INOVACIJOS IR VEIKLOS

EFEKTYVUMAS

Tvarumo ataskaita 2023

2024 m. planai:

2024 m. Bendrovės prioritetas bus skiriamas procesų

skaitmeninimui (projektų valdymo, personalo valdymo,

duomenų analizės). Taip pat bus siekiama įsigyti ir

įdiegti įrangą bei mechanizmus leisiančius padidinti

darbo našumą, darbų atlikimo tikslumą bei sumažinti

vykdomos veiklos poveikį aplinkai, kuro suvartojimą.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Paslaugų ir statinių kokybė – viena pagrindinių strateginių Grupės temų. Bendrovė

ir jos įmonės siekia užtikrinti, kad įgyvendinami projektai būtų aukštos kokybės,

patenkintų klientų poreikius ir atitiktų industrijos standartus.

Siekdama patenkinti klientų poreikius ir lūkesčius, Grupė stengiasi suprasti ne tik

kliento nustatytus, bet ir prognozuojamus poreikius, nustatydama svarbiausias

produktų (paslaugų) charakteristikas, įvertindama savo padėtį rinkoje, nustatydama

rinkos galimybes, silpnąsias vietas bei numatydama konkurencinį pranašumą

ateityje.

Sklandžiam šios temos vykdymui Grupė vadovaujasi sukurta, dokumentais

įforminta, įgyvendinta ir nuolat prižiūrima kokybės vadybos sistema. Grupė

įsipareigoja nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą pagal LST EN

ISO 9001:2015 standarto reikalavimus. Tam nustatyti specialūs procesai, apibrėžta

jų seka ir sąveika, taip pat nustatyti kriterijai ir metodai efektyviam procesų

valdymui.

Planuodama produkto bei paslaugų realizavimą, Bendrovė ir jos įmonės yra

nustačiusios kokybės tikslus ir reikalavimus, keliamus produktui ar paslaugai.

Reikalavimai išsamiai aprašyti Grupės Kokybės politikoje. Kokybės tikslai bei

reikalavimai yra peržiūrimi kas 1 metus.

Bendrovėje ir jos įmonėse įdiegtas vadybos sistemos sertifikuoja nepriklausomas

priežiūros auditas, kurį vykdo sertifikacinės firmos „Bureau Veritas” auditoriai.

Vadovybinės vertinamosios analizės metu yra analizuojami vidaus ir išorės auditų

rezultatai ir priimami sprendimai vadybos sistemos gerinimui.

PASLAUGŲ IR STATINIŲ

KOKYBĖ

2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai:

2023 m. siekiant suefektyvinti bendravimą ir užduočių

pasidalijimą su bendradarbiais, tiekėjais,

subrangovais ir užsakovais garantinio laikotarpio

užduočių valdymui buvo pradėta naudoti Einpix

programa. Ji leido supaprastinti užduočių ir defektų

valdymą, efektyviai spręsti neatidėliotinas problemas

ir prižiūrėti darbuotojų vykdomas užduotis realiuoju

laiku, stebėti užsakovo reakciją į atliekamus darbus.

2024 m. planai:

Kokybės klausimus integruoti į diegiamą projektų

valdymo IT sistemą.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės

Grupės veiklos. Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir

reikšmingas rizikas ir optimaliai jas valdyti. Grupė siekia nuolat vertinti veiklos

rizikas ir diegti priemones jų šalinimui ir mažinimui.

Vykdydama veiklą PST ir Grupės įmonės susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis:

Teisinio reguliavimo

Didelės konkurencijos

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo

Ekonomikos cikliškumo

Užsakymų gavimo tolygumas

Nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje

Medžiagų kainų augimo

Makroekonominių veiksnių

Dempingo

Tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus.

Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra

konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai.

Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei

finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų

augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą

bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. Tai sukelia

papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų

pelningumą.

Bendrovės ir Grupės veiklai įtaką daro ir Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės

įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai,

Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išlieka rizikos susijusios su COVID-19.

Vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose dėl

numatomos regioninės ir pasaulinės krizės.

Daugiau informacijos apie rizikas bei jų valdymą pateikiama Grupės metinio

pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita”

RIZIKŲ

VALDYMAS

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta

Atskirų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-

oje pastaboje. Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje

pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Tvarumo ataskaita 2023

RODYKLĖ

GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Pareiškimas dėl GRI standartų naudojimo

Akcinės bendrovės

Panevėžio statybos trestas

tvarumo ataskaita atitinka

GRI standartus ir yra

pateikta už laikotarpį nuo

2023 m. sausio 1 d. iki

gruodžio 31 d.

Taikomi GRI 1

GRI 1: Taikymo pagrindai

2021

Taikomi GRI standartai sektoriams

Netaikomi

GRI 2: Bendroji informacija 2021

GRI standartas

Puslapis

1. Organizacija ir jos ataskaitų teikimo praktika

2-1

Informacija apie organizaciją

4, 5 psl.

2-2

Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo

ataskaitą

4, 5 psl.

2-3

Ataskaitinis laikotarpis, ataskaitų teikimo

dažnumas ir kontaktinis asmuo

klausimams apie ataskaitą

4 psl.

2-4

Pasikartojanti informacija

4, 31 psl.

2-5

Išorinis patikrinimas

4 psl.

2. Veikla ir darbuotojai

2-6

Veikla, vertės grandinė ir kitiverslo

santykiai

5 psl.

2-7

Darbuotojų skaičius ir įvairovė

24 psl.

2-8

Darbininkai, kurie nėra organizacijos

darbuotojai

24 psl.

GRI standartas

Puslapis

3. Valdymas

2-9

Valdymo struktūra ir sudėtis

8 psl.

2-10

Aukščiausiojo valdymo organo narių

siūlymas ir atranka

8 psl.

2-11

Aukščiausiojo valdymo organo

pirmininkas

8 psl.

2-12

Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo

prižiūrint organizacijos poveikio valdymą

8 psl.

2-13

Atsakomybės už organizacijos poveikio

valdymą delegavimas

8 psl.

2-14

Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo

teikiant tvarumo ataskaitas

4 psl.

2-15

Interesų konfliktai

8 psl.

2-16

Pranešimai apie kritines problemas

8 psl.

2-17

Aukščiausiojo valdymo organo narių

turimos žinios darnaus vystymosi srityje

8 psl.

2-18

Aukščiausiojo valdymo organo veiklos

tvarumo srityje rezultatų vertinimas

Iki šiol nebuvo nustatyta

konkretaus proceso vertinti

valdybos veiklą tvarumo

atžvilgiu. Toks procesas būtų

numatytas, jeigu atsirastų

poreikis.

2-19

Atlygio politika

27 psl.

2-20

Atlyginimų nustatymo procesas

27 psl.

2-21

Metinio atlyginimo santykis

27 psl.

4. Strategija, politika ir taikomos praktikos

2-22

Pareiškimas apie tvarios plėtros

strategiją

3 psl.

2-23

Atsakingo verslo politika

7 psl.

2-24

Atsakingo verslo politikoje apibrėžtų

įsipareigojimų įtvirtinimas

7 psl.

2-25

Sukelto neigiamo poveikio ištaisymo

procesai

8 psl.

2-26

Patarimų ir susirūpinimą keliančių

klausimų iškėlimo instrumentai

8 psl.

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

GRI standartas

Puslapis

2-27

Atitiktis teisiniam reguliavimui

36 psl.

2-28

Narystė asociacijose

AB „Panevėžio statybos trestas“ yra

Lietuvos statybininkų

asociacijos,Statybos produktų

bandymų laboratorijų asociacijos

irPanevėžio prekybos, pramonės ir

amatų rūmų narė.UAB „Metalo

meistrai“ – Lietuvos suvirintojų

asociacijos narė,UAB „PST investicijos”

– Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros

asociacijos narė.

5. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

2-29

Bendradarbiavimo su

suinteresuotomis šalimis praktika

9 psl.

2-30

Kolektyvinės sutartys

Įmonė nėra sudariusi su darbuotojais

kolektyvinės sutarties.

GRI 3: Pagrindinės tvarumo temos 2021

3-1

Pagrindinių tvarumo temų

nustatymo procesas

9 psl.

3-2

Pagrindinių tvarumo temų sąrašas

10 psl.

3-3

Pagrindinių tvarumo temų

valdymas

10 psl.

Ekonominės temos

GRI 204: Pirkimų praktika 2016

204-1

Išlaidų vietiniams tiekėjams dalis

38 psl.

GRI 205: Antikorupcija 2016

205-2

Antikorupcinių politikų ir

procedūrų komunikacija ir

mokymai

37 psl.

205-3

Patvirtinti korupcijos incidentai ir

veiksmai, kurių buvo imtasi

36 psl.

Aplinkosaugos temos

GRI 302: Energija 2016

302-1

Energijos suvartojimas

organizacijoje

19 psl.

302-3

Energijos intensyvumas

19 psl.

GRI standartas

Puslapis

GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2018

303-5

Vandens suvartojimas

21 psl.

GRI 305: Emisijos 2016

305-1

Tiesioginės (Scope 1) ŠESD emisijos

19 psl.

305-2

Netiesioginės (Scope 2) energijos ŠESD

emisijos

19 psl.

305-3

Kitos netiesioginės (Scope 3) ŠESD

emisijos

19 psl.

305-4

ŠESD emisijų intensyvumas

19 psl.

GRI 306: Atliekos 2020

306-3

Susidariusios atliekos

20 psl.

306-4

Atliekos, kurios nebuvo pašalintos

20 psl.

GRI 308: Tiekėjų patikrinimas pagal aplinkosaugos kriterijus 2016

308-1

Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal

aplinkosaugos kriterijus

38 psl.

Socialinės temos

GRI 401: Įdarbinimas 2016

401-1

Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų

kaita

25 psl.

401-3

Vaiko priežiūros atostogos

25 psl.

GRI 402: Darbo santykiai 2016

402-1

Trumpiausias pranešimų apie veiklos

pakeitimus laikotarpis

Sutampa su Darbo kodekse

nustatytais terminais

GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga 2018

403-1

Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo

sistema

28 psl.

403-5

Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai

29 psl.

403-9

Sužeidimai, susiję su darbu

29 psl.

GRI 404: Darbuotojų mokymai ir ugdymas 2016

404-1

Vidutinis mokymo valandų skaičius, per

metus tenkantis darbuotojui

31 psl.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

GRI standartas

Puslapis

GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016

405-1

Valdymo organų ir darbuotojų

įvairovė

26 psl.

GRI 406: Nediskriminavimas 2016

406-1

Diskriminavimo atvejai ir

korekciniai veiksmai, kurių buvo

imtasi

26 psl.

GRI 413: Vietos bendruomenės 2016

413-1

Veiklos, susijusios su vietos

bendruomenių dalyvavimu,

poveikio vertinimu ir plėtros

programomis

33 psl.

GRI 414: Tiekėjų vertinimas pagal socialinius kriterijus 2016

414-1

Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti

pagal socialinius kriterijus

38 psl.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ

Pasaulinio susitarimo principas

Puslapis

Mes remiame ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises.

34 psl.

Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais.

34 psl.

Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas.

34 psl.

Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Nesinaudojame vaikų darbu ir stengiamės prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Nediskriminuojame ir stengiamės prisidėti prie profesinės diskriminacijos panaikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.

34 psl.

Taikome prevencines priemones ir laikomės atsargumo principo aplinkos atžvilgiu.

7 psl.

Imamės iniciatyvų, skatinančių atsakomybę už aplinką.

17 psl.

Skatiname aplinkai draugiškų technologijų kūrimą ir taikymą.

17 psl.

Netoleruojame korupcijos ir kovojame su visomis jos formomis, įskaitant papirkinėjimą ir kyšininkavimą.

36 psl.

JT PASAULINIO

SUSITARIMO PRINCIPAI

Šio amžiaus pradžioje Jungtinės Tautos sudarė ir paskelbė 10 universalių principų

(angl. Global Compact), kurių savanoriškai laikytis kviečiamos visos organizacijos,

siekiančios veiklą vykdyti atsakingai ir tvariai. Savo veikloje remiame šiuos principus

ir skatiname jų įgyvendinimą tose srityse, kuriose galime daryti įtaką. Žemiau

pateikiame visų principų sąrašą ir nurodome, kuriuose puslapiuose šioje ataskaitoje

yra aprašyta mūsų veikla, siekiai ir iniciatyvos šių principų įgyvendinimo atžvilgiu.

Tvarumo ataskaita 2023

SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ