BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ audituotų atskirų finansinių

ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo, valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės

atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2022 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos

rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtinu, kad mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, sudarytos pagal tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo

AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad konsoliduotame

metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra

teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir

neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“

Generalinis direktorius Finansų direktorius

Egidijus Urbonas Evaldas Pocevičius

2023 m. balandžio 4 d. 2023 m. balandžio 4 d.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos už 2022 metus,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės

atskaitomybės standartus, priimtus taikyti

Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su

nepriklausomo auditoriaus išvada ir metiniu

pranešimu

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Turinys

Informacija apie bendrovę 2

Nepriklausomo auditoriaus išvada 3

Bendrųjų pajamų ataskaita 9

Finansinės būklės ataskaita 10

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 12

Pinigų srautų ataskaita 13

Aiškinamasis raštas 14-50

Konsoliduotas metinis pranešimas 52

Bendrovės Valdymo ataskaita 67

Konsoliduota socialinės atsakomybės ataskaita 72

Konsoliduota atlygio ataskaita 87

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma 90

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB „Panevėžio statybos trestas“

Įmonės kodas: 147732969

Telefonas: +370 45 505 503

Telefaksas: +370 45 505 520

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Justas Jasiūnas, pirmininkas

Gvidas Drobužas

Kristina Mačiulienė

Lina Simaškienė

Vaidas Grincevičius

Vadovybė

Egidijus Urbonas, generalinis direktorius

Auditorius

Grant Thornton Baltic, UAB

Bankai

Luminor bankas AS

AB SEB bankas

AB „Swedbank“

AB Šiaulių bankas

OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ akcininkams

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – Bendrovė) finansinių

ataskaitų, kurias sudaro 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų

bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, finansinių ataskaitų

aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia apie

Bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos

rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos

standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų

auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos

išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus)

(toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus,

susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti

audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant

einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių

ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros

nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas

toliau.

1. Pagrindinis audito dalykas - Nebaigtų statybos sutarčių pajamų pripažinimas

Bendrovės pagrindinis pajamų srautas gaunamas iš didelių ilgalaikių statybos sutarčių. Kaip nurodyta 2,

3.14 ir 19 pastabose, Bendrovė pripažįsta pajamas iš konkretaus kliento statybos sutarčių, kurios metų

pabaigoje nebaigtos įgyvendinti, remdamasi įvertintu projektų užbaigimo lygiu, kuris vertinamas palyginant

visų iki finansinių ataskaitų dienos patirtų išlaidų dalį su bendra vadovybės įvertinta sutarties išlaidų sąmata.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui, nes ataskaitinių metų pajamų pripažinimas labai priklauso nuo

to, kaip tiksliai ir pilnai vadovybė įvertino išlaidas, reikalingas nebaigtų statybos projektų užbaigimui, ir dėl

šių sprendimų ir susijusių vertinimų pasikeitimo per sutarties laikotarpį gali prireikti reikšmingų koregavimų

(tiek teigiamų, tiek neigiamų) pripažintoms sutarties pajamų ir pelno sumoms.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Be to, apsvarstėme, ar finansinėse ataskaitose 27 pastaboje šiuo klausimu atskleidžiama informacija yra

pakankama.

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

- Bendrovės pajamų pripažinimo proceso, įskaitant taikyto su nebaigta statyba susijusio pajamų

pripažinimo modelio ir su ilgalaikėmis statybos sutartimis susijusių kontrolių supratimo atnaujinimą.

Mes taip pat įvertinome, kaip vadovybė daro apskaitinius įvertinimus (nustato projekto baigtumo

lygį), ir duomenų, kuriuo ji grindžia tokius įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą, kaip tai

aprašyta toliau.

- Bendrovės pajamų ir sąnaudų priskyrimo konkrečiai sutarčiai pagrindinių kontrolių testavimą.

- Vadovybės prognozių tikslumo svarstymą dėl galimo tendencingumo, palyginant pasirinktų 2022

m. baigtų sutarčių faktinius rezultatus su projekto sąnaudų sąmatomis ir prognozuojamomis

maržomis, kurios buvo vadovybės naudojamos pajamų pripažinimui 2021 m. gruodžio 31 d.

- Apsvarstymą, ar visos reikšmingos nuostolingos sutartys buvo tinkamai nustatytos ir apskaitytos.

- Sutarčių, turinčių didžiausią galimą poveikį 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms

ataskaitoms, atranką papildomam tikrinimui (kaip nurodyta toliau), atsižvelgiant į kiekybinius ir

kokybinius kriterijus, tokius kaip dideli projekto pelningumo pokyčiai, nuostolingos sutartys ar

projektai, kurie yra unikalūs savo pobūdžiu.

Atrinktų sutarčių atveju apsvarstėme vadovybės įvertinimus dėl sutarties pajamų sumos, kuri turi būti

pripažįstama finansinėse ataskaitose, be kitų procedūrų atlikdami šias procedūras:

- palygindami su klientais pasirašytų sutarčių bendras vertes su vertėmis, įtrauktomis į vadovybės

skaičiavimus;

- svarstydami vadovybės apskaičiuotas išlaidas, reikalingas sutartims įvykdyti, atsižvelgiant į mūsų

supratimą apie sutarties objektą ir vadovybės sutarties išlaidų sąmatas bei mūsų užklausas už

sutartis atsakingiems vadovams;

- palygindami iki šiol patirtų išlaidų sumą, įtrauktą į vadovybės projekto užbaigtumo lygio įvertinimą,

su į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų sąnaudų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jos atspindi

faktinę darbo pažangą, ir ar įtrauktos išlaidos yra tinkamos pagal savo pobūdį;

- svarstydami Bendrovės pripažintų nebaigtų vykdyti projektų pelno maržų pagrįstumą, atsižvelgiant

į mūsų supratimą apie sutarties objektą ir istorinius Bendrovės veiklos rezultatus;

- ir palygindami faktines pajamas iš sutarčių, kurios apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje, su

pajamų sumomis, kurios turėtų būti pripažintos nebaigtoms vykdyti sutartims, vertinant jų

užbaigimo lygį.

Galiausiai, apsvarstėme, ar finansinių ataskaitų 2 ir 19 pastabose yra pakankamai atskleista susijusi

informacija.

2. Pagrindinis audito dalykas - Investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš

patronuojamųjų įmonių vertės sumažėjimo vertinimas

Kaip nurodyta finansinių ataskaitų 16, 17, 19 ir 29 pastabose, Bendrovės investicijų į patronuojamąsias

įmones balansinė vertė sudaro 5,98 mln. eurų, o iš šių patronuojamųjų įmonių gautinų sumų, įskaitant

suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, likutis 2022 m. gruodžio 31 d. yra 7,71 mln. eurų (2021 m.

gruodžio 31 d. – atitinkamai 5,98 mln. eurų ir 7,76 mln. eurų). Vadovybės atliekami investicijų į

patronuojamąsias įmones atsiperkamosios vertės skaičiavimai bei iš patronuojamųjų įmonių gautinų sumų,

įskaitant suteiktas paskolas ir sukauptas palūkanas, vertės sumažėjimo vertinimas reikalauja atlikti

įvertinimus ir padaryti reikšmingas prielaidas, įskaitant patronuojamųjų įmonių vystomų nekilnojamojo turto

projektų atsiperkamosios vertės įvertinimą, kaip atskleista 2 ir 16 pastabose. Šių prielaidų pasikeitimas gali

lemti esminius įvertintos investicijų atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčius.

Šis klausimas buvo svarbus mūsų auditui dėl svarstomų sumų reikšmingumo ir reikalingų reikšmingų

vadovybės įvertinimų.

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

Be kitų procedūrų, įgijome supratimą apie procesą (įskaitant prielaidas ir metodus), kurį vadovybė taiko

atlikdama investicijų į patronuojamąsias įmones ir gautinų sumų iš patronuojamųjų įmonių vertės

sumažėjimo vertinimą. Mes svarstėme vadovybės nustatytų galimą vertės sumažėjimą rodančių faktorių

išsamumą, lygindami Bendrovės investicijų balansinę vertę į kiekvieną patronuojamąją įmonę su Bendrovei

tenkančia patronuojamosios įmonės grynųjų aktyvų (balansine verte) dalimi ir aptardami su vadovybe jų

veiklos rezultatus ir perspektyvas.

Mes taip pat svarstėme prielaidas ir metodus, kuriuos vadovybė naudojo investicijų į patronuojamąsias

įmones atsiperkamosios vertės bei gautinų sumų ir suteiktų paskolų tikėtinų kredito nuostolių (TKN)

nustatymui.

Mes taip pat svarstėme apie patronuojamųjų įmonių sugebėjimą grąžinti mokėtinas sumas Bendrovei,

atsižvelgdami į jų likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

Galiausiai, mes svarstėme Bendrovės atskleidimų 2, 16 ir 17 pastabose apie atsiperkamosios vertės

nustatyme taikytas reikšmingas prielaidas bei vertės sumažėjimo įvertinimo rezultatus pakankamumą.

3. Pagrindinis audito dalykas - Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo

vertinimas

Kaip atskleista finansinių ataskaitų 4 ir 19 pastabose, 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje

Bendrovė pateikė ilgalaikes ir trumpalaikes prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą, kurie atitinkamai

sudarė 0,11 mln. eurų ir 18,45 mln. eurų.

Remiantis 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ tikėtinų kredito nuostolių (TKN) įvertinimo reikalavimu,

vadovybė privalo priimti reikšmingus sprendimus. Kaip atskleista 2 pastaboje, konkretūs veiksniai, kuriuos

vadovybė svarsto, apima istorinių kredito nuostolių analizę, prielaidas dėl ekonomikos vystymosi ir kitus

subjektyvius rizikos faktorius, būdingus konkrečiam skolininkui ar skolininkų grupei.

Šis dalykas yra reikšmingas mūsų auditui dėl sumų reikšmingumo, nes šios gautinos sumos sudaro

daugiau kaip 35 proc. viso Bendrovės turto 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje. Be to,

vertindama jų vertės sumažėjimą, vadovybė privalo padaryti reikšmingus svarstymus ir prielaidas.

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Mūsų audito procedūros, be kita ko, apėmė:

- Vadovybės prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimo proceso

supratimą. Mes apsvarstėme, ar taikomas įvertinimo nustatymo modelis yra tinkamas ir ar vertės

sumažėjimo nustatymo politika atitinka 9 - ojo TFAS „Finansinės priemonės“ reikalavimus.

Mes taip pat įvertinome kaip vadovybė padarė apskaitinius įvertinimus ir duomenų, kuriais ji grindė tokius

įvertinimus, tikslumą, išsamumą ir tinkamumą atlikdami šias procedūras:

- Gautinoms sumoms ir sutarčių turtui, kurių vertės sumažėjimą vadovybė vertino individualiai, mes

aptarėme su vadovybe konkrečius pasirinktus likučius ir vadovybės atliktą tikėtino šių sumų

atgautinumo analizę bei nepriklausomai svarstėme galimus požymius, kad tikėtini kredito

nuostoliai įvertinti nepakankamai, atsižvelgdami į gautinų sumų senėjimą, peržiūrėdami mokėjimų

tendencijas ir po finansinės būklės ataskaitos datos atgautas sumas;

- Gautinoms sumoms, kurios buvo vertinamos vadovybės naudojant tikėtinų kreditų nuostolių

matricą, mes svarstėme pagrindines vadovybės prielaidas, taikytas rengiant TKN matricą,

įskaitant istorinius kredito nuostolių duomenis ir su ateities įvykiais susijusią informaciją 2022 m.

gruodžio 31 d. Mes tikrinome gautinų sumų senėjimo analizės teisingumą palygindami pasirinktų

įrašų datą su išrašytose sąskaitose nurodyta data bei patikrinome aritmetinį vadovybės atlikto

vertės sumažėjimo skaičiavimo tikslumą.

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

Be to, mes vertinome finansinėse ataskaitose (2, 4 ir 19 pastabose) pateiktos informacijos apie šį dalyką

pakankamumą.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir konsoliduotame (toliau – Bendrovės) metiniame

pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Atlygio ataskaitą ir Socialinės atskaitomybės ataskaitą,

tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos

informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos

užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra

reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu

auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos

informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą

ir Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei

ar metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis

taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais

reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti

finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo

parengtas laikantis LR įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad

socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo

susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia,

vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės

ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei

būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus

tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų,

tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai

iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė.

Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu

jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti

didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio

skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką,

suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito

įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė

nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas,

tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis

tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus

kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais

susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis

surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio

gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks

reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius

atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo

nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos.

Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar

finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo

koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo

laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme

audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos

reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų

būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos

priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo

svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito

dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą

nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas

neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo

pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Visuotinio narių susirinkimo sprendimu 2020 m. liepos 29 d. Grant Thornton Baltic UAB buvo pirmą kartą

paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų

auditą, Visuotinio narių susirinkimo sprendimu, atnaujinamas kas dveji metai ir bendras nepertraukiamas

paskyrimo laikotarpis yra dveji metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito

ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd. narys

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir

teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5

straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei Bendrovės finansinių ataskaitų auditą ir finansinių

ataskaitų vertimo paslaugas.

Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo

reikalavimams

Įmonės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą,

siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais

nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus.

Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname,

kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d.

pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Arvydas

Ziziliauskas.

Arvydas Ziziliauskas

Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000467

2023 m. balandžio 4 d.

Jonavos g. 60C, Kaunas

Grant Thornton Baltic UAB

Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513

Pasirašyta elektroniniu parašu 2022m. balandžio 4d.

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2022

2021

Pajamos pagal sutartis su klientais

79 222

65 721

Pardavimo savikaina

(77 066)

(59 888)

Bendrasis pelnas

2 156

5 833

Kitos pajamos

1 432

985

Pardavimo sąnaudos

(337)

(355)

Administracinės sąnaudos iš viso:

(6 797)

(6 067)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų

sumų vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymas

100

235

Kitos administracinės sąnaudos

(6 897)

(6 302)

Kitos sąnaudos

(620)

(512)

Veiklos pelnas (nuostoliai)

(4 166)

(116)

Finansinės pajamos iš viso

2 188

957

Palūkanų pajamos

231

555

Atstatomos priskaitytos konkurencijos tarybos

priskaičiuotos palūkanos

1 133

Kitos finansinės pajamos

824

402

Finansinės sąnaudos iš viso:

(126)

(339)

Palūkanų sąnaudos

(102)

(256)

Kitos finansinės sąnaudos

(24)

(83)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

(2 104)

502

Pelno mokesčio (sąnaudos)/pajamos

384

(198)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(1 720)

304

Kitos bendrosios pajamos

Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną

(nuostolius)

1 029

Ilgalaikio turto perkainavimo įtaka

1 211

Atidėtasis pelno mokestis nuo ilgalaikio turto perkainojimo

(182)

Straipsniai, kurie bus perkelti į pelną (nuostolius)

Iš viso kitos bendrosios pajamos

1029

Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)

(691)

304

Pagrindinis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)

(0,11)

0,02

Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2022 m.

2021

TURTAS

Ilgalaikis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

4 051

3 438

Nematerialusis turtas

164

184

Investicinis turtas

3 741

3 396

Nuomos teise valdomas turtas

691

977

Investicijos į dukterines įmones

5 977

Suteiktos paskolos

5 954

5 799

Ilgalaikiai pirkėjų įsiskolinimai

4, 19

114

Kitas ilgalaikis finansinis turtas

535

454

Atidėtojo mokesčio turtas

451

249

Ilgalaikio turto iš viso

21 678

2 0503

Trumpalaikis turtas

Atsargos

5 267

4 559

Pirkėjų įsiskolinimas

4, 19

14 232

11 749

Sutarčių turtas

4, 19

4 104

3 082

Išankstiniai apmokėjimai

706

1 220

Suteiktos paskolos

1 358

1 395

Kitas trumpalaikis turtas

404

1 75

Avansinis pelno mokestis

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 013

5 795

Trumpalaikio turto iš viso

31 084

27 975

TURTO IŠ VISO

52 762

48 478

Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

Pastaba

2022 m.

2021 m.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas

4 742

Rezervai

2 509

1 612

Nepaskirstytasis pelnas

14 197

15 785

Nuosavo kapitalo iš viso

21 448

22 139

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Atidėjiniai garantiniam remontui

471

702

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėjiniai pensijų fondui

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

408

690

Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso

966

1 472

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Paskolos

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

296

291

Skolos tiekėjams

13 979

11 811

Sutarčių įsipareigojimas

3 630

1 144

Atidėjiniai

19, 25, 27

208

148

Kiti įsipareigojimai

19, 27

12 235

11 473

Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso

30 348

24 867

Įsipareigojimų iš viso

31 314

26 339

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

IŠ VISO

52 762

48 478

Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

Įmonės kodas: 147732969

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. eurų

Pastaba

Įstatinis kapitalas

Privalomasis

rezervas

Perkainojimo

rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

Iš viso nuosavo

kapitalo

Likutis 2021-12-31

4 742

475

1 137

15 785

22 139

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(1 720)

Turto įvertinimo rezervas

1 029

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

1 029

(1 720)

(691)

Perkainoto turto nusidėvėjimas

(132)

132

Likutis 2022-12-31

4 742

475

2 034

14 197

21 448

Likutis 2020-12-31

4 742

475

1 270

15 349

21 836

Grynasis pelnas (nuostoliai)

304

Iš viso bendrųjų pajamų už metus

304

Perkainoto turto nusidėvėjimas

(133)

132

(1)

Likutis 2021-12-31

4 742

475

1 137

15 785

22 139

Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

tūkst. eurų

Pastaba

2022

2021

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pelnas (nuostoliai)

(1 720)

304

Koregavimai:

Nusidėvėjimas ir amortizacija

13, 14

786

848

Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

(26)

(84)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

(384)

198

Finansinė veikla

(989)

(309)

Kiti nepiniginiai straipsniai

(305)

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių

apyvartiniame kapitale

(2 638)

977

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai

Po vienerių metų gautinų sumų pokytis

352

(2 080)

Atsargų pokytis

(784)

(1 776)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis

(3 586)

(3 378)

Išankstinių apmokėjimų pokytis

514

(985)

Kito turto pokytis

(228)

(162)

Skolų tiekėjams pokytis

2 167

3 624

Sutarčių įsipareigojimų (gautų išankstinių apmokėjimų) pokytis

473

(614)

Kitų įsipareigojimų pokytis

2 496

(1 670)

Sumokėtas pelno mokestis

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

(1 234)

(6 064)

Investicinės veiklos pinigų srautai

Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų įsigijimas

13, 14

(140)

(323)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas

292

Paskolų suteikimas

(292)

(775)

Suteiktų paskolų susigrąžinimas

415

22 859

Gauti dividendai

804

402

Gautos palūkanos

321

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai

847

22 776

Finansinės veiklos pinigų srautai

Sumokėti dividendai*

(1)

Paskolų gavimas (overdraftas)

4, 23

12 961

Paskolų grąžinimas (overdraftas)

4, 23

(12 961)

(15 000)**

Nuomos mokėjimai

(306)

(309)

Sumokėtos palūkanos

(88)

(256)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai

(395)

(15 565)

Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

(782)

1 147

Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.

5 795

4 648

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.

5 013

5 795

* 2022 ir 2021 metais dividendai nebuvo mokami.

** Kredito grąžinimas bankui

Pastabos, pateiktos 14-50 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė

bendrovė įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-

35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13

d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės

pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2022 m.

gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 537 darbuotojų (2021 m. gruodžio 31 d. –560 darbuotojų).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: „Genranga“, „Gerbusta“, „Pastatų apdaila“, „Klaipstata“ ir

„Konstrukcija“. Bendrovė taip pat turi nuolatines buveines Latvijos Respublikoje bei Švedijos

Karalystėje.

2022 m. bei 2021 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB „Panevėžio keliai“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) (galutinis

kontroliuojantis akcininkas);

• „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (5,73 %);

• Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims

(44,49 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %.

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia Bendrovės

ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas finansines ataskaitas. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys

yra saugomas Bendrovės buveinėje, adresu P. Puzino 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuvos Respublika bei

skelbiamas internetiniame puslapyje www.pst.lt. Informacija apie dukterines įmones yra pateikta 16

pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad

vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas

2023 m. balandžio 4 d.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos

Sąjungoje (toliau – TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami

perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra

Bendrovės funkcinė valiuta.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo

paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Sprendimai ir įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti sprendimus ir

įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto,

įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų.

Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo

laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir

ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos

politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams ir kelia didelę

riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

2. Parengimo pagrindas (tęsinys)

• 12 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek

yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus.

• 13 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto,

įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Bendrovė nekilnojamojo

turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per

metus (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų

apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną: rengiant šias

finansines ataskaitas, atliktas Bendrovės nekilnojamo turto vertinimas.

• 16 pastaba – investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės įvertinimas. Svarbiausias

veiksnys vertinant investicijų į dukterines įmones atsiperkamąsias vertes yra vykdomų statybos

projektų bei kito dukterinių įmonių turto atsiperkamumas. Todėl Bendrovė kreipėsi į išorės

vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba

palyginamųjų kainų metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-

Pirkimo sutartimi su trečiąja šalimi ir susijusia informacija.

• 19 ir 26 pastabos – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių

turto bei įsipareigojimo vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai

priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir

tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei sutarčių

įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra

procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijęs su tikėtinų

kredito nuostolių įvertinimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant ateities faktorius

bei kitus subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe.

Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus.

• 17 pastaba – suteiktos paskolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės arba trumpalaikės. Taip pat, šių

paskolų vertės sumažėjimo įvertinimas reikalauja, kad vadovybė padarytų kredito rizikos

padidėjimo nuo pirminio pripažinimo vertinimą, kuris atliekamas vadovybei apsvarstant dukterinių

įmonių likvidumo padėtį pagal jų finansines ataskaitas bei būsimų pinigų srautų prognozes.

• 25 pastaba – Bendrovė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines

pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio

aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis,

įstatymais nustatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją.

• 28 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai

finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad

Bendrovė laimės teisinius ginčus, nurodytus 28 pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo

baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Ataskaitiniais metais Bendrovė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas,

kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2022 m. sausio 1

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2022 m. sausio 1 d.

3-iojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo

TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisos ir 2018–2020 m. metiniai TFAS

patobulinimai (visi paskelbti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.)

TASV paskelbė šias siauros taikymo srities TFAS standartų pataisas:

• 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisomis atnaujinama 3-iajame TFAS pateikta nuoroda į

Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, nekeičiant verslo jungimų apskaitos

reikalavimų.

• 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisose numatytas draudimas įmonei iš

nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainos atimti pajamas, gautas pardavus turto vienetą,

kol įmonė rengia turtą numatytam naudojimui. Vietoj to, bendrovė pripažins tokias pardavimo

pajamas ir susijusias sąnaudas pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

• 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“ pataisose nurodoma, kurias

išlaidas įmonė turėtų įtraukti nustatydama sutarties vykdymo išlaidas, kad galėtų įvertinti, ar sutartis

yra nuostolinga.

• 2018–2020 m. metiniais TFAS patobulinimais daromi nedideli 1-ojo TFAS „Tarptautinių

finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 41-

ojo TAS „Žemės ūkis“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ aiškinamųjų pavyzdžių pakeitimai.

Šios pataisos Europos Sąjungoje turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams,

prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau. Vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos

įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

(b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai

Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2022

m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti toliau:

17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas

draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.)

17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1 d.

ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos skirtos

padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų sumažinti

sąnaudas supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių rezultatų

aiškinimą ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant

papildomą išimtį, kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą.

4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties dėl

9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus įmonės

privalėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.

Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors

leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 9-

asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė atidėti

įsigaliojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo,

vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų

taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo

elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų

parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių

sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai

taikomas 17-asis TFAS.

Šis standartas neturės įtakos Bendrovės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Įmonė neteikia

draudimo paslaugų.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais,

kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., įsigalios nuo 2023

m. sausio 1 d.)

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo

metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigalioja

2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką

„Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., įsigalios nuo 2023 m.

sausio 1 d.).

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba

vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai

reikšmingi sprendimai dėl apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis

reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

apskaitos politiką. Be to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti

taikyti reikšmingumo

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų

taikymo įtakos.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių

įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.)

Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose

pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat pataisose paaiškinama,

kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo.

Pataisos, kurios įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais (ankstesnis

taikymas yra leidžiamas), taikomos apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi

minėtu laikotarpiu arba vėliau. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ (paskelbtos

2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES).

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės

padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti

klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės

padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar

sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie

tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas

įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė

dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m. spalio

31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti ES):

Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip Įmonė

ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalaikius ar

ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Įmonė privalo laikytis finansinių ataskaitų sudarymo datai

arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to, Įmonė

pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką, kad

ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti grąžinti per dvylika mėnesių. Pataisos

įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Pakeitimai taikomi

retrospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. ES dar nepatvirtino šių pataisų.

Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su

pakeitimais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir atgalinės

nuomos sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip pardavimas

(paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. bet ne anksčiau, nei bus patvirtinti

ES).

16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja,

kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės nuomos,

taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise išlieka. Nauji

reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet kokį pelną ar

nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1

d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Pardavimo ir

atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos, pardavėjas-nuomininkas taiko

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

pakeitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”.

ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.1 Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo

kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta

finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos

keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba

nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja

verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo

kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina,

įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną

galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne

arba nuostoliuose.

3.2 Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o

pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja

verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų

srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos

gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu

finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną

(nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo

komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per

kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir

palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir

atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis

generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų

srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus.

Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą,

kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);

b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai

nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių

priemonių.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti

sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik

pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų

normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų

pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas

vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas

trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos

finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti

sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu

taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais.

Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN

apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per

ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio

pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių

tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo

laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastintą

metodą TKN skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių

ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN.

(a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas neapima reikšmingo

finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną

metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito

nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius,

susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių

normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities

veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

(b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas

Bendrovė suteikia paskolas Grupės įmonėms su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis, kaip atskleista

17 pastaboje. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito

nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio

su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į

vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė

reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus

paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo

laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired)

finansiniu turtu.

Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai

mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė

patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų),

atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų

pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius),

naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų

lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas:

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus

apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai

įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų

sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima

prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina

naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų

pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina

apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra

neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės

būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti

grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies)

pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

ii) Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima

prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal

perleidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe

susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su

finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro

perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto

nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio

turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau

pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta

susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis

ir įsipareigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama

mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti

sumokėti (garantijos suma).

Finansiniai įsipareigojimai

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo

terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam

skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos,

toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas

tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus

sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai

proporcingą metodą per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.

Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant

vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad

žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų

sudarymo dieną.

Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir

pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo

paskaičiuoto nuo perkainotos apskaitinės vertės, ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos

suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra

padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į

nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau

toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito

perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito

perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto

likvidacinę vertę.

Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o

nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto

nusidėvėjimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra

perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą

sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto

pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos

sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam

turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis

skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos

tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies

savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su

nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba

nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas

nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo

to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra

pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

• Pastatai ir statiniai 8–40 metų

• Mašinos ir įrengimai 5–10 metų

• Transporto priemonės 5–10 metų

• Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną

kartą sudarant finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir

apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas

perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra

ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo

tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo

laikotarpis – 3 metai. Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

3.5 Investicinis turtas

Bendrovės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo

vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar

pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio

pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės

ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės

pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto

savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai

susijusios

su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto

gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas

atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima

jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo

apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas

pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis.

Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam

apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bendrovė jį apskaito

remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki

dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai

A) Bendrovė kaip nuomininkas

Sutarties pradžioje Bendrovė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar

pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.

Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė (kaip

nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą

mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu

turtu.

Naudojimo teise valdomas turtas

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo

teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą

nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo

sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias

gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai

proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį,

priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:

• Automobiliai 3 metai

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

• Pastatai ir statiniai 5 metai

Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba

jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise,

nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.

Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Nuomos įsipareigojimai

Pradžios datą Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti

sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant

prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas,

kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės

garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra

pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu

daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent

jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių

mokami šie mokesčiai.

Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną

skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai

nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir

sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama

pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos

(pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti,

pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.

Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma

Bendrovė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis

pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Trumpalaikės

ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos

laikotarpį.

B) Bendrovė kaip nuomotojas

Bendrovės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis

turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.7 Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos

šios savybės:

• šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu;

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

• šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos

kontrolė.

Bendrovė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla (16 pastaba).

Bendros veiklos vykdytojas pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusius savo:

• turtą, įskaitant jam priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį;

• įsipareigojimus, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį;

• pajamas, gautas pardavus jam priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį;

• pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir

• sąnaudas, įskaitant jam priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.8 Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė.

Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios

susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant

normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargos, susijusios su vykstančiais statybos projektais, yra apskaitomos atsargų straipsnyje finansinės

būklės ataskaitoje iki tada, kai atsargos yra sunaudojamos statybos procese ir vėliau yra apskaitomos

pardavimo savikainoje. Su statybos projektais susijusių atsargų apskaitos politika yra tokia pati, kaip

aprašyta aukščiau. Nenaudotinos atsargos yra pilnai nuvertinamos.

3.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios

investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo

datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose

bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn.

3.10 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną

finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo

požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji

vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant

įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą,

atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės

sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų

srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus

uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės

sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra

pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo

perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio

turto perkainojimo perviršį.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės

ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės

sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik

ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų,

jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

3.11 Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

3.12 Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje

įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai

įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami

diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto

normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais

įsipareigojimais.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.12 Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y.

užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Bendrovė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma

paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

3.13 Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų

Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš

Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa

privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas

ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų

metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams

įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio

vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę

vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė

nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių,

išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų

mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose

pajamose.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai

darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas,

mokamas atostogas ir kt.

3.14 Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais

Bendrovės veikla yra pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba. Pajamos pagal sutartis su

klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Bendrovė tikisi

gauti mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Bendrovė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo

atlygio komponentų.

Bendrovė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais

atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subrangovai, nes Bendrovė:

- kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;

- yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką;

- turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.

Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais yra įvykdomi per laikotarpį ir

atitinkamai statybos-montavimo pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent

vienas iš šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Bendrovė vykdydama sutartį, ir

ja pasinaudoja; b) Bendrovė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas

ar gerinamas, arba c) Bendrovė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas

alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties

pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų

įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų

proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo

etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti.

Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu

sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo

kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a)

esamos

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.14 Pajamos (tęsinys)

sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo

prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties

dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą,

kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai

ir Bendrovės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų

koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną.

Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Bendrovė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar

konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių

ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo

savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties

sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai taip pat nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Bendrovė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų.

Pasinaudodama praktine išimtimi, Bendrovė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo

komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už

prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų.

Likučiai pagal sutartį

Sutarties turtas

Sutarties turtas – tai Bendrovės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui.

Jeigu Bendrovė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba

prieš tai, kai teisė į atlygį, yra besąlyginė, Bendrovė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus

bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos.

Gautina suma

Gautina suma – Bendrovės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas,

kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba).

Sutarties įsipareigojimas

Sutarties įsipareigojimas – Bendrovės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias

Bendrovė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas

Bendrovės pajamomis, kuomet Bendrovė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį.

Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų

kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi.

3.15 Finansinės pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo

principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė

juos gauti. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudos. Palūkanų

sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo

teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai,

kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra

kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos

sąnaudomis, kai patiriamos.

3.16 Pelno mokestis

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio

sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame

kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio

tarifą.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.16 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi

laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę

įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus

taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į

mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo

pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną

finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė

nauda bus panaudota.

Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti

didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti

keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba)

išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia

veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos

nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

3.17 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis

vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Bendrovės akcininkams, iš tuo

laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną,

tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir

tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami,

atsižvelgiant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų

obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką

Bendrovė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas

pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui.

3.18 Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti

pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai,

priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir

kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami

segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. Valdymo tikslais Bendrovė yra laikoma

vientisu verslo segmentu – įmone užsiimančia statybine veikla. Todėl šiose finansinėse ataskaitose

nepateikiami papildomi atskleidimai apie segmentus Bendrovės lygiu.

Bendrovė taip pat nepateikia 2022 ir 2021 metų geografinės informacijos, nes Bendrovės pajamos iš

užsienio šalių nesudaro daugiau nei 10% bendrų Bendrovės pajamų ir didžioji dalis Bendrovės ilgalaikio

turto yra Lietuvoje.

3.19 Tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies

nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų

parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną.

Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra

nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų

modelius, kur tinkama.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

3.19 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek

tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos

lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos

(nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie

stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi

kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems

tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta

tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją

vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau

pateiktais metodais ir prielaidomis 13, 15, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija

apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu

susijusioje pastaboje.

3.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus

atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus,

susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai

atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo

politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir

kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai

peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti

drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir

atsakomybes.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys

numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis

paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito

rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo

sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi

jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

18 450

14 860

Suteiktos paskolos

7 312

7 194

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 013

5 795

Iš viso

30 775

27 849

Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Savivaldybės ir valstybės institucijos

6 266

3 305

Juridiniai asmenys

12 184

11 555

Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto

18 450

14 860

Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų

įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose,

kaip atskleista 19 pastaboje.

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis ir sutarčių turtu, finansinių ataskaitų

datą pagal klientus:

(tūkst. eurų)

2022

2021

1 klientas

3 635

19,8

2 099

14,1

2 klientas

2 028

11,0

1 692

11,4

3 klientas

1 848

10,0

925

6,2

4 klientas

1 685

9,1

826

5,6

5 klientas

644

3,5

763

5,1

6 klientas

620

3,4

468

3,1

7 klientas

534

2,9

467

3,1

Kiti klientai

7 582

41,0

7 750

52,3

Vertės sumažėjimas

(126)

(0,7)

(130)

(0,9)

Iš viso

18 450

100

14 860

100

Gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Vietinė rinka (Lietuva)

18 267

14 375

Latvija

183

485

Iš viso

18 450

14 860

Prekybos gautinų sumų (bendrąja verte) senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(tūkst. eurų)

2022

Vertės

sumažėjimas

2021

Vertės

sumažėjimas

Neuždelstos

15 931

11 946

Uždelstos 0–30 dienų

1 142

1 857

Uždelstos 30–90 dienų

1 255

1 016

Daugiau nei 90 dienų

248

126

171

130

Iš viso

18 576

126

14 990

130

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų

įsiskolinimų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Pagrindiniai šio vertės sumažėjimo komponentai – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų

abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN metodą (pagal 9-

ojo TFAS reikalavimus). Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp

įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Suteiktų paskolų terminai ir pradelsimo analizė yra pateikta 17 pastaboje.

2022 m. lapkričio 25 d. išregistravus buvusią dukterinę įmonę OOO „Baltlitstroj“, Bendrovės kitas

trumpalaikis turtas nurašytas. 2021 m. gruodžio 31 d. - buvo pilnai nuvertėjęs (20 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi

kredito rizika yra gana žema.

Vadovybės nuomone, nėra rizikos dėl reikšmingų nuostolių Bendrovei be jau 2022 m. gruodžio 31 d

apskaitytų vertės sumažėjimų.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių

įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą

likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms,

nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina

pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių

skolų padengimą.

2023 m. vasario 20 d. pasirašyta sutartis su VMI dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimo,

išdėstant ją ketverių metų laikotarpiui. Kol sutartis nėra patvirtinta teismo, įsipareigojimai apskaitomi

kaip trumpalaikiai.

Toliau pateikiami 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Skolos tiekėjams

13 979

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

704

146

558

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą*

5 775

Iš viso

20 458

2 0458

19 900

558

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines

ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi teismo patvirtintos pasirašytos sutarties su VMI. Bendrovė šiuo metu

moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį (su papildomomis palūkanomis).

Toliau pateikiami 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas,

mokėjimo terminai pagal sutartis:

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Sutartiniai grynųjų

pinigų srautai

6 mėn. arba

mažiau

Daugiau nei 6

mėnesiai

Įsipareigojimai

Skolos tiekėjams

11 811

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

977

9 77

146

831

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą*

8 542

21 330

20 499

831

* Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, rengdama 2021 m. finansines ataskaitas vadovybė

vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi neatšaukiamos sutartinės teisės atidėti mokėjimus kol nėra pasirašyta atitinkama taikos

sutartis su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 8 metų laikotarpį (be papildomų

palūkanų).

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

4. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

2021 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. 2022 m. gruodžio

31 d. overdrafto limitas nebuvo panaudotas. (23 pastaba).

Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla

(tūkst. eurų)

2021.12.31

Priskaitymai

Pinigų

gavimai/(išmokos)

Kita

2022.12.31

Gautos paskolos

Dividendai

(1)

Įsipareigojimai pagal nuomos

sutartis

981

(277)

704

Iš viso

1010

(278)

732

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų

normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras

pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis

finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos kurso kitimo rizika kadangi

pardavimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis

valiutomis nei eurais nėra reikšmingi. Didžioji dalis piniginio turto 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. ir

įsipareigojimų yra išreikšta eurais.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės suteiktoms bei gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms

skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis

finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų

normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos kaip atskleista žemiau.

Bendrovės finansinis turtas ir paskolos, kurioms 2022 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos kintamos

palūkanų normos, buvo šios:

Sutarties valiuta

2022

2021

Suteiktos ilgalaikės paskolos

tūkst. eurų

5 954

5 799

Suteiktos trumpalaikės paskolos

tūkst. eurų

1 358

1 395

Iš viso

7 312

7 194

Gautos paskolos (overdraftas)

tūkst. eurų

Iš viso

Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų apie 28

tūkst. eurų. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas padidėtų

apie 35 tūkst. eurų.

Kapitalo valdymas

Direktorių valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų

pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Direktorių

valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus,

pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant

didesniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Bendrovė

laikosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovės

nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje Bendrovės kapitalo valdymo politika nesikeitė.

Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo

rezervas ir privalomasis rezervas.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

5. Pajamos pagal sutartis su klientais.

Pajamos Bendrovėje uždirbamos iš statybos-montavimo darbų (apie 99 % 2022 ir 97 % 2021 m.)

(tūkst. eurų)

2022

2021

Lietuva

78443

63 863

Latvija

779

1 858

Pardavimai iš viso

79 222

65 721

Pardavimo pajamos iš didžiausio išorinio Bendrovės pirkėjo 2022 m. sudarė apie 18 214 tūkst. eurų (2021

m.: 8 406 tūkst. eurų) nuo visų Bendrovės pardavimo pajamų.

2022 m. Bendrovė pripažino 674 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į

sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2021 m.: 1 731 tūkst. eurų).

Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis yra atskleista 19 pastaboje.

6. Pardavimo savikaina

(tūkst. eurų)

2022

2021

Statybos subrangovai

41 919

33 162

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

16 136

11 183

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

9 582

8 814

Nusidėvėjimas

391

509

Amortizacija

Mechanizmų sąnaudos

2 856

1 335

Nuomos sąnaudos (trumpalaikė nuoma)

1 550

1 304

Nuostolingos sutartys

515

Kitos sąnaudos

4 113

3 568

Pardavimo savikainos iš viso

77 066

59 888

7. Pardavimo sąnaudos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Reklamos ir kitos sąnaudos

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

306

299

Pardavimo sąnaudų iš viso

337

355

8. Administracinės sąnaudos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Darbo užmokesčio sąnaudos (9 pastaba)

4 615

4 325

Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms

1 425

1 015

Nuomos sąnaudos

305

254

Nusidėvėjimas

226

279

Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį

121

103

Parama

Amortizacija

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimo sąnaudos (atstatymas) iš viso:

(68)

(235)

Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (atstatymas) (19 pastaba)

(13)

(18)

9.9 Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas

(55)

(217)

Kitos sąnaudos

142

305

Administracinių sąnaudų iš viso

6 797

6 067

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

9. Darbo užmokesčio sąnaudos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Atlyginimai

12 834

11 670

Socialinio draudimo įmokos

244

224

Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos

1 098

1 085

Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis

277

489

Atidėjinio pensijoms pokytis (25 ir 27 pastabos)

(13)

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

14 520

13 455

Apskaitytos:

Pardavimo savikainoje

9 582

8 814

Administracinėse sąnaudose

4 615

4 325

Pardavimo sąnaudose

306

299

Kitos veiklos sąnaudose

Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso

14 520

13 455

10. Kitos pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo

163

Nuomos pajamos (15 pastaba)

413

324

Pajamos, susiję su turto perkainavimu

346

Kitos pajamos

644

428

Kitų pajamų iš viso

1 432

985

Nuomojamo turto nusidėvėjimas

(132)

(30)

Kitos sąnaudos

(488)

(482)

Kitų sąnaudų iš viso

(620)

(512)

Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

812

473

11. Finansinės pajamos ir sąnaudos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Palūkanų pajamos

231

555

Palūkanų pajamos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (28

pastaba)

1 133

Kitos finansinės veiklos pajamos

824

402

Finansinių pajamų iš viso

2 188

957

Paskolų palūkanų sąnaudos

(102)

(256)

Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka

(1)

Kitos sąnaudos

(24)

(82)

Finansinių sąnaudų iš viso

(126)

(339)

Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte

2 062

618

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos):

(tūkst. eurų)

2022

2021

Einamojo pelno mokesčio sąnaudos

Atidėtojo mokesčio pokytis

(384)

198

Pelno mokesčio sąnaudų iš viso

(384)

198

2022 m. ir 2021 m. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje ir

0 % tarifą Latvijoje. Galiojančio mokesčio tarifo suderinimas:

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

12. Pelno mokestis (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2022

2021

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą

(2 104)

502

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant

Bendrovės mokesčio tarifą Lietuvoje

15.0 %

(316)

15.0 %

Neleidžiami atskaitymai

111

(69)

Neapmokestinamos pajamos

(419)

(6)

Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės

pokytis

240

198

(18,3) %

(384)

39,4 %

198

Atidėtasis mokestis:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Laikinieji

skirtumai

Atidėtasis

mokestis

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės

sumažėjimas

184

2 408

361

Sukauptos premijos

222

390

Atidėjinys pensijoms

296

228

Atostogų rezervas

Atidėjinys garantiniam remontui

471

702

105

Atsargų nurašymas iki grynosios

realizacinės vertės

Perkeliami mokestiniai nuostoliai (neribotai)

5 225

785

2 638

396

Nuostolingi kontraktai

515

Atidėtojo mokesčio turto iš viso

1 053

967

Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas

(prekybos gautinų sumų vertės

sumažėjimas)

(9)

(342)

Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas

1 044

625

Žemės ir pastatų perkainojimas

(2 394)

(359)

(1 340)

(201)

Investicinio turto vertės skirtumas

(1 557)

(234)

(1 167)

(175)

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

(593)

(376)

Atidėtasis mokestis, grynąja verte

451

249

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės

pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra

mažinamas, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis

nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte

249

447

Apskaityta kitose bendrosiose pajamose

(182)

Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai

384

(198)

Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte

451

249

Bendrovė nepripažįsta atidėtojo mokesčio laikiniesiems apmokestinamiesiems skirtumams, susijusiems

su investicijomis į dukterines įmones, nes Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų realizavimą laike ir

tikėtina, kad laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(tūkst. eurų)

Žemė ir

pastatai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Įrankiai ir

kitas turtas

Iš viso

Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė)

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

2 598

2 614

1 740

603

7 555

Įsigijimai

108

245

Turto perkainojimas

1 134

Perklasifikavimas

Nurašytas turtas

(57)

(138)

(195)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

3 840

2 594

1 759

546

8 739

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

2 684

2 756

1 875

740

8 055

Įsigijimai

109

243

Perklasifikavimas iš investicinio turto

Perklasifikavimas

(113)

Nurašytas turtas

(160)

(224)

(246)

(630)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

2 598

2 614

1 740

603

7 555

Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

500

2 048

1 279

290

4 117

Nusidėvėjimas per metus

150

296

188

129

763

Vertės sumažėjimas (atstatymas)

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(57)

(135)

(192)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

650

2 287

1 467

284

4 688

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

432

1 791

1 119

380

3 722

Nusidėvėjimas per metus

270

352

246

152

1 020

Vertės sumažėjimas (atstatymas)

(202)

Nurašyto turto nusidėvėjimas

(95)

(86)

(242)

(423)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

500

2 048

1 279

290

4 117

Likutinė vertė

2022 m. sausio 1 d.

2 098

566

461

313

3 438

2022 m. gruodžio 31 d.

3 190

307

292

262

4 051

2021 m. sausio 1 d.

2 252

965

756

360

4 333

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2022

2021

Nusidėvėjimas apskaitytas:

Pardavimo savikainoje

391

509

Veiklos sąnaudose

226

279

Kitose sąnaudose

146

Nusidėvėjimo iš viso

763

8 18

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas

2022 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę

kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija,

pateiktas vertinimas dėl Bendrovės žemės ir pastatų galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo

atliktas naudojant palyginamųjų kainų ir pajamų metodus. Reikšminga nestebima informacija

buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė

padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną

kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta

2022 m. gruodžio 31 d., būtų 1 638 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d.: 1 637 tūkst. eurų).

Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto 2022 m. gruodžio 31 d. 2 108

tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. 1 376 tūkst. eurų).

Žemė ir pastatai, kurių apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. lygi 3 272 tūkst. eurų (2021 m.

gruodžio 31 d. - 2 483 tūkst. eurų), įkeisti bankams (žr. 28 pastabą).

14. Nematerialusis turtas

(tūkst. eurų)

Programinė įranga

Kitas turtas

Iš viso

Savikaina

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

221

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(22)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

202

Likutis 2021 m. sausio 1 d

255

256

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(44)

(1)

(45)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

221

Amortizacija ir vertės sumažėjimas

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

(1)

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

(22)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

Likutis 2021 m. sausio 1 d.

Amortizacija per metus

Nurašyto turto amortizacija

(44)

(1)

(45)

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.

(1)

Likutinė vertė

2022 m. sausio 1 d.

183

184

2022 m. gruodžio 31 d.

164

2021 m. sausio 1 d.

203

204

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

14. Nematerialus turtas (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2022

2021

Amortizacija apskaityta:

Pardavimo savikainoje

Administracinėse sąnaudose

Amortizacijos iš viso

Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto 2022 m. gruodžio 31 d. nėra

(2021 m. gruodžio 31 d. taip pat nebuvo).

15. Investicinis turtas

(tūkst. eurų)

2022

2021

Likutis sausio 1 d.

3 396

3 213

Perklasifikavimas į/iš nekilnojamojo turto

130

113

Tikrosios vertės pasikeitimas

215

Likutis gruodžio 31 d.

3 741

3 396

2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra

nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi

detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti

Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-

Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato

vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %,

kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos

tiek 2022 metais, tiek 2021 metais). Jei diskonto norma padidėtų 1 % (kitoms prielaidoms

nepakitus), tai šio investicinio turto tikroji vertė sumažėtų apie 105 tūkst. eurų, o kapitalizavimo

normai išaugus 1 % (kitoms prielaidoms nepakitus) investicinio turto tikroji vertė sumažėtų 102

tūkst. eurų.

Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 550 tūkst. eurų tikroji vertė (2021 metais - 1 420

tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal

nenutraukiamas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 171 tūkst. eurų – mažiau nei per

vienerius metus, 112 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2021 m. gruodžio 31 d. 123

tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 165 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų).

Pajamos už viešbučio patalpų nuomą per 2022 metus sudarė 123 tūkst. eurų (per 2021 - 102 tūkst.

eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą).

Taip pat Bendrovė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir

kitas patalpas tiek Bendrovės dukterinėms įmonėms, tiek kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų

apskaičiuota tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 1 350 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta

remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir išnuomoto ploto % dydžiu.

Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas įvertintas taikant lyginamąjį ir

pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir

paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Nustatyta pastarojo

investicinio turto tikroji vertė hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Vadovybė nustatė, kad investicinio

turto tikroji vertė reikšmingai nesikeitė

Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas

sutartis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: 355 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 469

tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2021 m. gruodžio 31 d. 281 tūkst. eurų – mažiau nei

per vienerius metus, 490 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2022

metus sudarė 332 tūkst. eurų (per 2021 - 324 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla

a) Dukterinės įmonės

(tūkst. eurų)

2022

2021

Dukterinė įmonė

Valdoma

dalis

Savikaina

Valdoma

dalis

Savikaina

UAB „PST investicijos“ Verkių 25C, Vilnius

68.3 %

8 878

68.3 %

8 878

UAB „Šeškinės projektai“ Verkių 25C, Vilnius

100 %

1 600

100 %

1 600

UAB „Ateities projektai“ Verkių g. 25C, Vilnius

100 %

400

100 %

400

UAB „Tauro apartamentai“ Verkių g. 25C-1, Vilnius

100 %

UAB „Hustal“ Tinklų g. 7, Panevėžys

100 %

UAB „Metalo meistrai“ Tinklų 7, Panevėžys (reorg)

100 %

UAB „Vekada“ Marijonų 36, Panevėžys

95.6 %

225

95.6 %

225

UAB „Skydmedis“ Pramonės 5, Panevėžys

100 %

145

100 %

145

UAB „Alinita“ Tinklų 7, Panevėžys

100 %

SIA „PS Trests“ Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov.,

Latvija

100 %

„Kingsbud“ Sp.z.o.o A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai,

Lenkija

100 %

OOO „Teritorija“ Lunačiarsko pr. 43/27, Čerepovecas,

Vologdos sr., Rusijos Federacija-išregistruota

87.5 %

UAB Aliuminio fasadai“ Pramonės 5, Panevėžys

100%*

250

100%*

250

Vertės sumažėjimas:

UAB „PST investicijos“

(5 558)

UAB „Alinita“

(70)

SIA „PS Trests“

(4)

Investicijos, iš viso

5 977

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Veiklos pobūdis

Nuosavas

kapitalas

2022-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 2022

Nuosavas

kapitalas

2021-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

už 2021

UAB „PST investicijos“

(konsoliduota grupė – žr.

žemiau)

Nekilnojamojo turto

vystymas

4 808

4 848

1 341

UAB „Vekada“

Statyba: elektros

instaliacija

988

(63)

1 013

(286)

UAB „Skydmedis“

Statyba: mediniai namai

1 507

837

1 170

570

UAB „Alinita“

Statyba: kondicionavimo

įranga

(265)

(241)

(24)

163

UAB „Metalo meistrai“ iki

sujungimo

Statyba

1 485

455

1 030

2 72

UAB „Hustal“ iki

reorganizavimos jungimo

būdu

Prekyba

376

216

360

133

UAB „Hustal“ po

reorganizavimo

Prekyba, statyba

2 095

690

UAB „Aliuminio fasadai“

Aliuminio profilių

gamyba

(191)

(120)

(71)

(173)

SIA „PS Trests“

Statyba

(193)

(51)

(142)

UAB „Šeškinės projektai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

7 615

1 337

6 242

2 084

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekyba

441

183

456

125

OOO

„Teritorija“(išregistruota)

Nekilnojamojo turto

vystymas

(1 059)

307

UAB „Ateities projektai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

403

204

199

(95)

UAB „Tauro apartamentai“

Nekilnojamojo turto

vystymas

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

(tūkst. eurų)

Valdoma

dalis

Nuosavas

kapitalas

2022-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai) už

2022

Nuosavas

kapitalas

2021-12-31

Grynasis

pelnas

(nuostoliai) už

2021

(9 264)

ZAO ISK „Baltevromarket“

100 %

5 629

5 301

3 924

Vadovybės vertinimu, 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB „Alinita“, SIA „PS

Trests“ ir OOO „Teritorija“ buvo nuvertėjusios, todėl joms buvo pripažintas 100 % vertės

sumažėjimas. Vadovybė nustatė galimus vertės sumažėjimo požymius ir įvertino atsiperkamąją

investiciją į UAB „PST investicijos“ vertę 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d., kaip pateikta

žemiau. Kitų investicijų vertės sumažėjimo indikacijų 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2022 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą)

3 320

Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte

1 566

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

4 886

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,344 %

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio

statybos trestas“

3340

Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2022 m. gruodžio 31 d.

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2021 m. finansinių sąnaudų

straipsnyje

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2022 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

Kadangi UAB „PST Investicijos“ dukterinei įmonei ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade,

2022 metų rugsėjo mėn. pradėtas likvidavimo procesas, vertės padidėjimas neapskaitytas.

UAB „PST investicijos“ atsiperkamosios vertės įvertinimas 2021 m. gruodžio 31 d. :

UAB „PST investicijos“ balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. (atėmus

pripažintą apskaitinės vertės sumažėjimą)

3 312

Kitas turtas atėmus įsipareigojimus, tikrąja verte

1 545

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė

4 857

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdomų akcijų skaičius

68,344 %

UAB „PST investicijos“ atsiperkamoji vertė, tenkanti AB „Panevėžio

statybos trestas“

3 320

Apskaičiuotas galimas vertės sumažėjimo atstatymas 2021 m. gruodžio 31 d.

Apskaitytas vertės sumažėjimas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

(5 566)

Papildomas vertės sumažėjimas apskaitytas 2021 m. finansinių sąnaudų

straipsnyje

Iš viso apskaitytas vertės sumažėjimas 2021 m. gruodžio 31 d.

(5 558)

UAB „PST Investicijos“ investicijos atsiperkamosios vertės įvertinimas buvo labiausiais susijęs

su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdė ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade. 2021

metų balandžio mėn. ZAO ISK „Baltevromarket pardavė likusius sklypus už 7 000 tūkst. eurų,

pagal tuo metu galiojusį euro ir rublio kursą.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

16. Investicijos į dukterines įmones ir jungtinė veikla (tęsinys)

b) Jungtinė veikla

2016 m. Bendrovė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela

1-129, Baloži, Kekavas novads, Latvija, dėl bendros veiklos ir solidarios atsakomybės už naujai

įsteigtos ūkinės bendrijos PST Un Arms. Ūkinė bendrija PST Un Arms yra įkurta tam tikro

projekto vykdymui Latvijoje. 2021 m. projekto vystymas baigtas.

Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios

sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas.

PST un Arms bendra informacija:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Turtas, iš viso

Įsipareigojimai, iš viso

Nuosavas kapitalas

Pajamos

(33)

Grynasis rezultatas

(5)

(24)

17. Suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(tūkst. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

2022

2021

OOO „Baltlitstroj“ (paskola)

9 % fiksuotos

2016-12-31

174

OOO „Baltlitstroj“ paskolos

vertės sumažėjimas

(174)

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

1,5 % fiksuotos

2023-12-31

UAB „Šeškinės projektai“

3 mėn. EURIBOR+0,98

%, nuo 2019-11-05 3

mėn. EURIBOR+3,0 %,

2026-07-01

5 954

5 728

OOO „Teritorija“ (išregistruota)

12 % fiksuota, nuo 2017

m. lapkričio 30 d. - 6 %

2021-12-31

865

OOO „Teritorija“ paskolos

vertės sumažėjimas

(865)

Darbuotojai

Trumpalaikės paskolos

UAB „Ateities projektai“

6 mėn. EURIBOR+3,0 %

2023-12-31

372

UAB „Ateities projektai“

6mėn. EURIBOR+3,0 %

2023-12-31

1 286

948

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

1,5 % fiksuotos

2023-12-31

Darbuotojai

0 %

2023-02-25

Darbuotojai

1,50 %

2022-08-25

Iš viso

7 312

7 194

Paskolų atgautinumas 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas pagal pastaboje 3.2

atskleistus principus, o pagrindinės prielaidos, įtakojančios įvertinimą yra tokios pačios, kaip

atskleista 16 pastaboje.

Bendrovės suteiktos ilgalaikės paskolos nėra pradelstos 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m.

gruodžio 31 d.

18. Atsargos

(tūkst. eurų)

2022

2021

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

2 223

2 202

Vystomi projektai

3 119

2 414

Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės

(75)

(57)

Atsargų iš viso

5 267

4 559

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis 2022 ir 2021 m. buvo apskaitytas

administracinėse sąnaudose.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

19. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas

(tūkst. eurų)

2022

2021

Gautinos sumos iš pirkėjų

14 075

11 341

Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį)

4 104

3 082

Gautinos sumos iš dukterinių įmonių

397

567

Vertės sumažėjimas metų pradžioje

(130)

(157)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas

(10)

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų susigrąžinimas

Papildomas vertės sumažėjimas / atstatymas per metus

Vertės sumažėjimas metų pabaigoje

(126)

(130)

Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso, grynoji vertė

18 450

14 860

Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų: 114 tūkst. eurų

2022 m. gruodžio 31 d., 29 tūkst. eurų 2021 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su

ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip paminėta žemiau.

2022 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma –

suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros sutarties sumos ir kuri bus sumokama kliento

pridavus objektą ir Bendrovei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo

kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 3 555 tūkst. eurų (2021 m.: 3 775 tūkst. eurų), kurios

susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės

sumažėjimo žiūrėkite 4 pastabą.

Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų konkrečius projektus 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31

d.:

(tūkst.. eurų)

2022

2021

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų

pajamų ataskaitoje per metus

65 689

39 030

Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą

laikotarpį

101 987

49 685

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos

bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus

62 233

36 167

Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per

visą laikotarpį

98 550

46 471

Sutarčių turtas (19 pastaba)

4 104

3 082

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti

sutartis (27 pastaba)

3 210

674

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.)

785

470

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (27 pastaba)

515

Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų

sumų straipsnius)

12 347

6 981

Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal

statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2022 m. gruodžio 31 d.

yra 79 160 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 78 005 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis

šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus.

20. Kitas trumpalaikis turtas

(tūkst.. eurų)

2022

2021

Finansinis turtas

Gautina suma iš buvusios dukterinės įmonės OOO „Baltlitstroj“,

susijusi su atliktu apmokėjimu tiekėjui už įmonę

1 240

OOO „Baltlitstroj“ gautinų sumų vertės sumažėjimas

(1 240)

Suteikta paskola OOO Baltlitstroj

174

Suteiktos paskolos OOO Baltlitstroj vertės sumažėjimas

(174)

Finansinis turtas iš viso

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

Nefinansinis turtas

PVM permoka

135

171

Sukauptos gautinos pajamos pagal sutartis

269

Kitas trumpalaikis turtas

Nefinansinis turtas iš viso

404

175

Kito trumpalaikio turto iš viso

404

175

Buvusi dukterinė įmonė OOO Baltlitstroj išregistruota 2022 m. lapkričio 25 d.

2022 m. gruodžio 31 d. nei 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė terminuotų indėlių neturėjo.

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)

2022

2021

Pinigai bankuose

5 013

5 793

Pinigai kasoje

Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso

5 013

5 795

Nuo 2022.06.21 dienos Bendrovė pinigų kasoje nebeturi.

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos

nominali vertė – 29 euro centai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų

akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę

gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2022 ir 2021

metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo

įsigijusi savų akcijų. 2022 ir 2021 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo įsigijusios

Bendrovės akcijų.

Toliau pateikiami rezervai:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Perkainojimo rezervas

2 034

1 139

Privalomasis rezervas

475

Rezervų iš viso

2 509

1 614

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei

vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

2022

2021

Perkainojimo rezervas sausio 1 d.

1 137

1 270

Perkainojimas

1 030

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

(132)

(133)

Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.

2 035

1 137

22. Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Privalomasis rezervas sudaromas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti

pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 %

įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2022 m. ir 2021

m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

23. Paskolos

(tūkst.. eurų)

Palūkanų norma

Terminas

2022

2021

OP Corparate Bank plc. Lietuvos

filialas (overdraftas)

3 mėn.

EURIBOR+1,95%

2023-06-30

Iš viso

2021 m. birželio mėn. Bendrovė su OP Corparate Bank plc. Lietuvos filialas banku pasirašė 5.000

tūkst. EUR overdrafto sutartį. 2022 m. gruodžio 31 d. overdraftas nebuvo panaudotas.

24. Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams pagal geografinius regionus:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Vietos rinka (Lietuva)

13 509

11 154

Latvija

264

591

Nyderlandų karalystė

145

Ukraina

Lenkija

Vokietija

Iš viso

13 979

11 811

Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų.

25. Atidėjiniai

Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais, pastatytais 2018–2022 metais.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi tik garantinį įsipareigojimą statybos

darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo, t. y. užtikrinimo

pobūdžio garantija ir ji nėra Bendrovės teikiama kaip atskira paslauga. Atidėjiniai garantiniam

remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių

remontų sąnaudomis.

Garantija

Pensija*

Garantija

Pensija

Atidėjinių pokytis:

2022

2021

Atidėjiniai laikotarpio pradžioje

702

228

744

241

Panaudota ir apskaityta pardavimo

savikainoje ir veiklos sąnaudose

(430)

(33)

(191)

(21)

Sukaupta per laikotarpį

199

100

149

Atidėjiniai laikotarpio pabaigoje

471

295

702

228

* Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

26. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai

Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas per laikotarpį:

(tūkst. eurų)

Pastatai

Automobiliai

Iš viso

Likutis 2022 m. sausio 1 d.

779

198

977

Įsigijimai

Nurašytas turtas

Nusidėvėjimas

(211)

(89)

(300)

Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

568

123

691

2021 m. sausio 31 d

990

140

1 129

Įsigijimai

Nurašytas turtas

(131)

Nusidėvėjimas

(80)

(3)

(83)

Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.

779

198

977

Bendrovė yra sudariusi ilgalaikes patalpų ir automobilių nuomos sutartis su 2 įmonėmis.

Nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Likutinė vertė laikotarpio pradžioje

981

1 129

Sudarytos nuomos sutartys pagal 16 TFAS

135

Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)

Priskaičiuotos palūkanos

Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)

(307)

(309)

Likutinė vertė gruodžio 31 d.

704

981

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai

408

689

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

296

292

Bendrovės mokėjimai pagal nuomos sutartis sudaro:

(tūkst. eurų)

2022

2021

Minimalios įmokos

Per pirmus metus

308

287

Per antrus – penktus metus

420

726

Po penkerių metų

Iš viso

728

1 013

Būsimos finansinės sąnaudos

Per pirmus metus

(16)

Per antrus – penktus metus

(8)

(16)

Po penkerių metų

Iš viso

(24)

(32)

Likutinė vertė

704

981

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

27. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)

2022

2021

Nefinansiniai įsipareigojimai

Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti

sutartis (19 pastaba)

2 687

674

Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų

pirkimui ir pan.) (19 pastaba)

943

470

Įsipareigojimai dėl Konkurencijos tarybos baudos (28 pastaba)

5 775

8 542

Mokėtinas PVM

Sukaupti atostoginiai

1 635

1 339

Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai

1 191

1 096

Atlyginimų priedų kaupinys darbuotojams

222

390

Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams

515

Įsipareigojimai dukterinei įmonei

2 734

Kiti įsipareigojimai

163

106

Kitų įsipareigojimų iš viso

15 865

12 617

28. Nebalansiniai įsipareigojimai

Garantijos

2022 m. gruodžio 31 d. bankų Bendrovės vardu trečioms šalims suteiktos bankinės garantijos,

susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais sudarė 10 456 tūkst. eurų

(2021 m. gruodžio 31 d. – 8 013 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo

2023 m. sausio 16 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Be to, Bendrovė turi draudimo kompanijų išleistų

garantijų 15 503 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais

įsipareigojimais (2021 m. – 13 392 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo

2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų

nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantiniam įsipareigojimui

(25 pastaba).

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. lygi 3 272 tūkst. eurų (2021

m. gruodžio 31 d. – 2 475 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko

išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2022 m. gruodžio

31 d. – 10 456 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2023 m. birželio 30 d., su galimybe

išleisti garantijas iki 2023 m. birželio 30 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu

suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2021 m. gruodžio

31 d. garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 8 013 tūkst. eurų.

Teisiniai neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau:

LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir AB„PST“

veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo

darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarimu,

Konkurencijos taryba nusprendė, jog Bendrovė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungtinės

veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus

vystymo kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo

siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5

str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Bendrovei 8 514 tūkst. eurų baudą. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos

Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Bendrovės skundo, kuriuo

Bendrovė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl Bendrovė finansinėse ataskaitose už

metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514 tūkst. eurų baudą, susijusias 1 385

tūkst. eurų palūkanų ir 396 tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Bendrovė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino

visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų

palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau.

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI

informavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Bendrovei paskirtos baudos

ir palūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat

nurodė, kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. 2023 vasario

20d. pasirašyta Taikos sutartis su VMI, išdėstant baudą ketverių metų laikotarpiui.

Taip pat Bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui buvo areštuotas turtas, kurio likutinė vertė 2022

m. gruodžio 31 d. sudarė 3 394 tūkst. eurų (2021 m. – 3 057 tūkst. eurų).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje 2YT-238-1105/2021 išnagrinėjo AB

„PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais apskaičiuotas

vykdymo išlaidų dydis, 2022-02-08 nutartimi panaikino antstolio S. Ramanausko 2020 m.

rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-102-25277, vykdomojoje

byloje Nr. 0102/20/00638. Proceso šalys šios nutarties neskundė. Tuo būdu, išlaidos antstoliui

sumažėjo nuo 396 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230-

452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio

patvarkymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m.

sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi

paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta

kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-14 panaikino Panevėžio apygardos

teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos

teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 panaikino Panevėžio apylinkės teismo

Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: patenkino skundą

dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. OI 02/20/00638; panaikino

antstolio Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20- 17054, 2020 m.

birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-

17214, 2020 m. birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102-

17969 ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų ir vykdymo

išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį Saulių Ramanauską atlikti šiuose

patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Tuo būdu priskaičiuotų

palūkanų suma nuo 1 385 tūkst. eurų sumažėjo iki 252 tūkst. eurų.

Antstolio patvarkymu 2022-07-14, išieškotojo VMI prie LR FM prašymu, vykdomoji byla Nr.

0102/20/00638 sustabdyta.

VMI Prie LR FM 2023-02-21 pateikė antstoliui Sauliui Ramanauskui raštą 2023-02-20 Nr. RNA-

5192 „Dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo“ ir 2023-02-17 „Taikos sutartį

vykdymo procese“. Rašte prašoma Taikos sutartį pateikti patvirtinti teismui ir apie tai informuoti

LR Konkurencijos Tarybą.

2023-03-13 Panevėžio apylinkės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo

procese. Sprendimas negalutinis ir gali būti skundžiamas.

2023 m. kovo 17 d. AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateikė atskirąjį skundą Dėl

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties byloje 2VP-2582-

837/2023, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13

d. nutartį byloje 2VP-2582-837/2023 ir priimti naują nutartį – antstolio Sauliaus Ramanausko

pateiktą pareiškimą tenkinti ir Taikos sutartį patvirtinti.

Panevėžio apylinkės teisme 2023 m. kovo 21 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirasis skundas dėl 2023 m. kovo 13 d. Panevėžio

apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties, kuriame prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmų 2023-03-13 nutartį byloje 2VP-2582-837/2023 ir priimti naują nutartį –

antstolio Sauliaus Ramanausko pateiktą pareiškimą tenkinti ir Taikos sutartį patvirtinti.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Kol 2023 m. vasario 20 d. pasirašytos sutarties su VMI dėl Konkurencijos tarybos paskirtos

baudos mokėjimo, išdėstant ją ketverių metų laikotarpiui nėra patvirtinta teismo, likę

įsipareigojimai laikotarpio pabaigai apskaitomi kaip trumpalaikiai.

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai

ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba

yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai

iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos

sprendimus.

2022–2021 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis,

kontroliuojančia Bendrovės įmone AB „Panevėžio keliai“ bei dukterinėmis AB „Panevėžio

keliai“ įmonėmis (parodytos prie „Kitos susijusios įmonės“ žemiau). Toliau pateikiami įvykdyti

sandoriai su susijusiomis šalimis per 2022–2021 m.:

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

2022

2021

Pardavimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

Palūkanos ir paslaugos

332

988

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

126

UAB „Metalo meistrai“

Prekės, paslaugos

181

336

UAB „PST investicijos“

Paslaugos

135

UAB „Skydmedis“

Prekės ir paslaugos

UAB „Ateities projektai“

Paslaugos

167

UAB „Aliuminio fasadai“

Paslaugos

697

783

UAB Hustal

Paslaugos

SIA „PS Trests“

Paslaugos

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Palūkanos

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

Prekės, paslaugos

185

Kitos susijusios įmonės

Prekės ir paslaugos

(tūkst. eurų)

Sandorio pobūdis

2022

2021

Pirkimai:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Alinita“

Prekės ir paslaugos

1 620

2 000

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

Prekės ir paslaugos

777

277

UAB „Vekada“

Prekės ir paslaugos

1 600

134

UAB „Metalo meistrai“

Prekės ir paslaugos

SIA „PS Trests“

Paslaugos

865

445

UAB „Aliuminio fasadai“

Prekės ir paslaugos

966

906

UAB Šeškinės projektai“

Prekės ir paslaugos

308

288

UAB „PST investicijos“

Paslaugos

357

Kitos

Paslaugos

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

Prekės ir paslaugos

593

884

Kitos susijusios įmonės“

UAB „Scard“

Prekės ir paslaugos

120

UAB „Betono apsaugos sistemos“

Prekės ir paslaugos

Kitos

Prekės ir paslaugos

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(tūkst. eurų)

2022

2021

Gautinos sumos

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Šeškinės projektai“

458

515

UAB „Metalo meistrai

UAB „Aliuminio fasadai“

376

390

Kitos

Mokėtinos sumos:

Kontroliuojamos įmonės

UAB „Vekada“

435

105

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

176

SIA „PS Trests“

222

UAB „Šeškinės projektai“

166

Kitos

Kontroliuojanti įmonė

AB „Panevėžio keliai“

269

210

Kitos susijusios įmonės

Kitos

Gautinos paskolos, įskaitant sukauptas palūkanas, iš kontroliuojamų

įmonių:

OOO „Teritorija (bendrąja verte)

865

„Kingsbud“ Sp.z.o.o

140

UAB „Šeškinės projektai“

5 954

5 728

UAB „Ateities projektai“

1 286

1 320

Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų,

išskyrus suteiktas paskolas, kurios yra atskleistos 17 pastaboje.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra

suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms

sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš

susijusių šalių. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likučių iš susijusių šalių padengimo

terminai nebuvo pradelsti.

Vadovybės atlygis

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti Bendrovės direktoriams bei valdybos

nariams už 2022 m., sudarė 995 tūkst. eurų (2021 m.: 1 327 tūkst. eurų). Bendrovės direktoriams

bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar

priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo, išskyrus tantjemas, išmokėtas 2021 metais.

30. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų

parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį pagrindinėje (arba

palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant

vertinimo metodiką.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

2022 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

18 450

Suteiktos paskolos

7 312

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 013

Finansinio turto iš viso

30 775

5 013

25 762

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)

Skolos tiekėjams

(13 979)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(704)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos

tarybos sprendimą

(5 775)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(20 458)

2021 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. eurų)

Apskaitinė

vertė

Tikroji vertė

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Finansinis turtas

Pirkėjų įsiskolinimai

14 860

Suteiktos paskolos

7 194

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 795

Finansinio turto iš viso

27 849

5 795

22 054

Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos (overdraftas)

Skolos tiekėjams

(11 811)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis

(981)

Mokėtina bauda pagal Konkurencijos

tarybos sprendimą

(8 542)

Finansinių įsipareigojimų iš viso

(21 334)

2022 m. ir 2021 m. Bendrovė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos

lygių.

Metodai ir prielaidos, Bendrovės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų,

neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau:

Grynieji pinigai

Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų

taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių

prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma

apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes

diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra

su kintamomis palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį.

AB „Panevėžio statybos trestas“

Atskiros finansinės ataskaitos

30. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies

ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo

dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma,

tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau –

apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Paskolos (overdrafto) tikroji

vertė prilygsta apytikslei apskaitinei vertei, nes taikomos kintamos palūkanos. Įsipareigojimų

pagal nuomos sutartis apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei, nes skaičiuojamos palūkanos.

Mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą tikroji vertė laikoma jos apskaitinė

vertė, nes nenumatytos palūkanos.

31. Vienai akcijai ir dividendams tenkantis pelnas

(eurais)

2022

2021

Grynasis metų rezultatas

(1 720 126)

303 350

Paskirti dividendai

Vidutinis akcijų skaičius

16 350 000

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

(0,11)

0,02

Paskirti dividendai vienai akcijai

32. Pobalansiniai įvykiai

2022 m. vasario mėnesį įvykę geopolitiniai pokyčiai turėjo reikšmingos įtakos Bendrovės

veiklai bei rezultatams. Geopolitiniai pokyčiai sąlygojo itin ženklų žaliavų, statybinių

medžiagų kainų pokytį, kuris įvyko 2022 m. I-II ketv. Bendrovės vykdomos rangos sutartys

buvo fiksuotos kainos, todėl didžioji pabrangusių žaliavų, medžiagų kaštų dalis ženkliai

padidino pardavimų savikainą. Dalį išaugusios savikainos kaštų pavyko kompensuoti

indeksuojant pardavimo kainas užsakovams, taip pat dalį kaštų prisiėmė tiekėjai bei

subrangovai. Tačiau bendroje sumoje to nepakako, kad bendrovė 2022 metus baigtų

pelningai. 2022 m. geopolitiniai įvykiai turėjo įtakos ir tiekimo grandinėms, dėl to dalis

medžiagų vėlavo, bei turėjo įtakos rangos projektų įgyvendinimo terminams, bei bendrovės

pardavimo apimtims. 2023 m. geopolitinis neapibrėžtumas išlieka, tačiau reikšmingo

neigiamo poveikio bendrovės 2023 m. planams neprognozuojama. Neapibrėžtumui mažinti

bei rizikoms valdyti, bendrovė imasi aktyvių veiksmų kaštų valdyme, pirmiausia savikainos

mažinimui, medžiagų pirkime ir kt.

Generalinis direktorius Egidijus Urbonas 2023-04-04

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2023-04-04

AB „Panevėžio statybos trestas“

2022 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas,

valdymo ataskaita bei

socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita

I. Konsoliduotas metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2022 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2022

m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis

Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB.

Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė

kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupe.

3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“

Įstatinis kapitalas

4 741 500 eurų

Būstinės adresas

P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva

Telefonas

(8~45) 505 503

Faksas

(8~45) 505 520

Teisinė-organizacinė forma

Akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba

Registracijos Nr.

AB 9376

Įmonių rejestro kodas

147732969

Įmonės PVM kodas

LT477329610

Įmonės LEI kodas

529900O0VPCGEWIDCX35

Juridinių asmenų registro

tvarkytoja

Valstybės įmonė Registrų centras

Elektroninio pašto adresas

pst@pst.lt

Interneto adresas

www.pst.lt

4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų,

statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos

ribų, statybinių medžiagų pardavimas, gamyba, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos,

įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės

įmonės

pavadinimas

Įregistravimo data,

registro tvarkytojas

Įmonės

kodas

Buveinės adresas

Telefonas, faksas,

el.paštas, tinklalapis

Valdom

a akcijų

dalis

(proc.)

UAB

„Skydmedis“

1999 m. birželio 17 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

148284718

Pramonės g. 5,

Panevėžys

Tel.+370 45 467626

Fax. +370 45 460259

info@skydmedis.lt

www.skydmedis.lt

100

UAB „Vekada“

1994 m. gegužės 16 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

147815824

Marijonų g. 36,

Panevėžys

Tel.+370 45 461311

Fax. +370 45 461311

info@vekada.lt

www.vekada.lt

95,6

UAB „Alinita“

1997 m. gruodžio 8 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

141619046

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel.+370 45 467630

Fax. +370 45 467630

info@alinita.lt

www.alinita.lt

100

„Kingsbud“

Sp.z.o.o.

2010 m. rugpjūčio 11 d.

Rajoninis Balstogės

teismas

Nacionalinio teismo XII

Ūkio skyrius

200380717

ul. A. Patli 12, 16-

400 Suwałki, Polska

Tel. +48 875 655 021

Fax. +48 875 655 021

biuro@kingsbud.pl

www.kingsbud.lt

100

„PS Trests“ SIA

2000 m. gegužės 22 d.

Latvijos Respublikos

Įmonių registras

40003495365

Rīgas rajons,

Mārupes pagasts,

Skulte,

Skultes iela 28

Tel.+371 29525066

100

UAB „Šeškinės

projektai“

2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

302561768

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 615 54090

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Ateities

projektai“

2006 m. balandžio 25 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

300560621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

Fax. +370 5 2102131

info@psti.lt

gdieckuviene@pst.lt

100

UAB „PST

Investicijos“

1998 m. gruodžio 23 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

124665689

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 5 2102130

info@psti.lt

gbujokas@psti.lt

UAB „Tauro

apartamentai“

2018 m. spalio 23 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

304937621

Ukmergės g. 219,

Vilnius

Tel.+370 610 09222

gbujokas@psti.lt

100

UAB „Hustal“

2018 m. gruodžio 11 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

304968047

Tinklų g. 7,

Panevėžys

Tel. +370 45 585087

tomas.stukas@hu

stal.eu

www.hustal.eu

100

UAB „Aliuminio

fasadai“

2020 m. sausio 2 d.

Valstybinė įmonė

Registrų centras

305412441

Pramonės g.5,

Panevėžys

Tel. +370 6 86 32727

www.alfasadai.lt

info@alfasadai.lt

100

UAB „PST investicijos“ dukterinės įmonės:

ZAO ISK

„Baltevromarket“

2001 m. liepos 13 d.

AB „Nepriklausoma

registravimo

kompanija:- Akcininkų

rejestro tvarkytojas

3906214631

Rostovskaja

5-7, Kaliningradas,

Kaliningrado sr.

Rusijos Federacija

Tel.+79097772202

baltevromarketao@m

ail.ru

100

6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai eksportuojama į

Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB „Hustal“ pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir

montavimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur

reikalingi plieno gaminiai. Įmonės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką.

UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių

darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė

signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų

montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų

inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

„Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“

Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens

masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

„PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir

vykdyti statybos darbus Latvijoje.

UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma.

UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB

„PST investicijos“ nekilnojamojo turto projektų vystymui Rusijos Federacijos Kaliningrado

srityje yra įsteigusi dukterinę įmonę ZAO ISK „Baltevromarket“.

UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra.

UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų

gamyba.

ZAO ISK „Baltevromarket“ – UAB „PST investicijos“ dukterinė įmonė veiklos nevykdo, 2022

metais pradėta likvidavimo procedūra.

7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ „Finasta“ vertybinių popierių

apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d.

buvo prijungta prie AB „Šiaulių bankas“, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ

„Finasta“ turtą, teises ir įsipareigojimus.

8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB

Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius,

vnt.

Nominali vertė,

Eurai

Bendra nominali

vertė, Eurai

Emisijos kodas

ISIN

Paprastosios vardinės akcijos

(PVA)

16 350 000

0,29

4 741 500

LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2022 metais

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2018–

2022 metus (Eurai)

Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2022

metus (Eurai)

1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje

„Nasdaq Vilnius“ per 2018-2022 metus:

Rodiklis

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

Didžiausia kaina, Eur

0,694

0,838

0,85

0,878

0,99

Mažiausia kaina, Eur

0,50

0,53

0,52

0,71

0,75

Vidutinė kaina, Eur

0,564

0,677

0,629

0,78

0,881

Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur

0,518

0,66

0,57

0,75

0,752

Apyvarta, vnt.

991 215

2 935 832

1 980 134

986 685

1 596 044

Apyvarta, mln.Eur

0,56

1,99

1,25

0,77

1,41

Kapitalizacija, mln.Eur

8,47

10,79

9,32

12,26

12,3

9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga,

pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Pateikiami svarbiausi įvykiai įvykę per 2022 metus ir skelbti per GlobeNewswire informacinę

sistemą.

2022 m. sausio 5 d. Bendrovė apskundė Panevėžio apygardos teismo nutartį (LR Konkurencijos

tarybos priskaičiuotų palūkanų už visą teisminio nagrinėjimo, kurio metu Bendrovė ginčijo

Konkurencijos tarybos Bendrovei skirtą baudą, laikotarpį paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės

teismo Panevėžio rūmų nutartį) kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2022 m.

sausio mėn. 05 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2021 m. vasario mėn. 17

d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą.

2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-06 priėmė nutartį dėl VĮ Ignalinos

atominė elektrinė sprendimo atmesti pateiktą pasiūlymą IAE mažo ir vidutinio aktyvumo

trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei

išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros

darbų, kuria atsisakė priimti AB Panevėžio statybos trestas kasacinį skundą ir nagrinėti bylą

kasacine tvarka. Teismas tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad byla mažai reikšminga visos

Lietuvos teismų ir viešųjų pirkimų praktikai. Teismo sprendimas ir ginčo baigtis įmonės

tolimesnei veiklai įtakos neturės, kadangi šiuo metu jos galimybėms dalyvauti viešuosiuose

pirkimuose ribojimai nebetaikomi.

2022 m. kovo 8 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) paskelbė pranešimą, kad stabdo

Rusijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą:

- ZAO ISK „Baltevromarket“ , kurios 100 proc. įstatinio kapitalo priklauso įmonei

UAB „PST investicijos“, veikla stabdoma, nors bendrovė nuosavybės teise

valdomo turto nuo 2021 m. vidurio nebeturi.

- OOO „Territorija“ nevykdo aktyvios veiklos jau tris metus. 2022 metų gruodžio 21

d. išregistruota.

- OOO „Baltlitstroj“ nuo 2017 m. yra paskelbtas bankrotas, vykdomos su tuo

susijusios procedūros. 2022 metų lapkričio 25 d. išregistruota.

PST jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama su

tuo susijusias rizikas.

2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje panaikino pirmos ir

apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį bei grąžino bylą į apeliacinę instanciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl palūkanų

skaičiavimo konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos

įstatymo normas, reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už

konkurencijos teises pažeidimus, skaičiavimo tvarką bei nurodė, jog visais atvejais taikytinas

maksimalus 180 dienų terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos.

PST atveju bei vertinimu, skundžiamu antstolio patvarkymu buvo paskaičiuotos palūkanos už

visą bylinėjimosi teisme laikotarpį bei papildomai už 180 dienų, kas sudaro 1 385 178,76 Eur,

perskaičiuota palūkanų suma už 180 dienų turėtų sudaryti 251 906,30 Eur.

Vykdydama KT sprendimą, nežiūrint vykusio ginčo teismuose, PST iki 2022-08-01 jau yra

sumokėjusi 2 245 985 Eur baudos.

2022 m. balandžio 28 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų

susirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas

išmokėti dividendus.

2022 m. gegužės 24 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė statybos rangos sutartį su

Visagino savivaldybės administracija dėl Visagino Sedulinos alėjos ir fontano rekonstravimo

darbų. Bendra sutarties vertė siekia per 4 mln. eurų (įskaitant PVM). Darbus planuojama įvykdyti

per 12 mėn. laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo mėn.

2022 m. gegužės 30 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM informavo AB „Panevėžio

statybos trestas“ (Bendrovė), kad Europos Komisija baigė valstybės pagalbos Bendrovei

notifikavimo procedūrą, kuri buvo pradėta dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos

išdėstymo. Europos Komisija paaiškino, kad jeigu Bendrovės paskirtos baudos (ekonominės

sankcijos) mokėjimui dalimis kartu su įstatymais nustatyta procesine palūkanų norma yra

taikoma ir papildoma rinkos sąlygas atitinkanti metinė palūkanų norma, tokia pagalba nėra

laikoma valstybės pagalba.

2022 m. birželio15 d. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 nutartimi patenkino Bendrovės

skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje ir panaikino antstolio patvarkymus dėl

palūkanų ir vykdymo išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį atlikti

šiuose patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Primename, kad

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje panaikino pirmos ir apeliacinės instancijos teismų

sprendimą ir nutartį bei grąžino bylą į apeliacinę instanciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

aiškindamas Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl palūkanų skaičiavimo konstatavo, jog

apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo normas,

reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už konkurencijos teises

pažeidimus, skaičiavimo tvarką bei nurodė, jog visais atvejais taikytinas maksimalus 180 dienų

terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos.

Skundžiamais patvarkymais paskaičiuota palūkanų suma sudarė 1 385 178, 76 Eur, o

atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, mokėtinos palūkanos už 180 dienų

sudaro 251 906,30 Eur.

2022 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovė pranešė, kad jungiasi dvi AB „Panevėžio statybos trestas“

(PST) dukterinės įmonės – Hustal UAB (toliau „Hustal“) ir UAB Metalo meistrai (toliau „Metalo

meistrai“). Abiejų įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – abejose vykdomi darbai, susiję su

metalo konstrukcijų projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad

susijungimu yra siekiama procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Prie daugiau nei dviejų

dešimtmečių patirtį turinčios „Metalo meistrai“ prijungiama „Hustal“. Po prijungimo „Hustal“

baigia veiklą, o „Metalo meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises

ir pareigas.

2022 m. rugpjūčio 3 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 10 milijonų EUR negalutinės

vertės sutartį su generaliniu rangovu Petrofac International UAE LLC dėl pastatų statybos darbų

AB „ORLEN Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizacijos projekte. AB

„Panevėžio statybos trestas“ pastatų statybos darbus planuoja užbaigti iki 2024 metų vasario

mėnesio.

2022 m. rugsėjo 19 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė statybos rangos sutartį su

Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl „Aukštaitijos“ sporto rūmų rekonstrukcijos –

baseino statybos darbų. Bendra sutarties vertė siekia daugiau nei 27 mln. eurų. Pastato bendrasis

plotas iki rekonstrukcijos – 6 761,42 kv. m., po rekonstrukcijos jį planuojama išplėsti iki ~12

247,74 kv. m. Darbus numatoma atlikti per 35 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos

2022 m. gruodžio 6 d. Bendrovė pasirašė 21,7 mln. eurų (be PVM) negalutinės vertės sutartį su

generaliniu rangovu „Petrofac International UAE LLC“ dėl statybos darbų AB „ORLEN

Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projekte Mažeikiuose. Tarp būsimų

didžiausios apimties darbų numatomi pamatų ir betono bei asfalto dangų įrengimas.

Planuojama, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 metų rugsėjo.

2022 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip Kėdainių

miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, Panevėžio miesto Laisvės aikštės

rekonstrukcija. Taip pat baigti keli daugiabučių renovacijos projektai esantys Panevėžyje,

Utenoje, Vilniuje. 2023 m. vasario mėn. užbaigta Vilniaus Lazdynų baseino, kuris atvertas

visuomenei, statyba. 2023 metų pradžioje baigė „Vilnius Gedimino technikos universiteto“

Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso

statybas, toliau tęsiami universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos fakultetų

mokomojo korpuso statybos darbai. Taip pat toliau tęsia darbus tokiuose projektuose, kaip

Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos, daugiabučių namų modernizavimo

projektus Klaipėdoje, Vilniuje, naujos „Lietuvos draudimo“ būstinės statybos projektą, J.

Basanavičiaus g. 10, Vilniuje, daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse „reVingis“ statyba.

2022 metais pasirašytos sutartys ir pradėti darbai keliuose vėjo jėgainių parko statybose, kur

filialas „Konstrukcija“ atliks vėjo jėgainių pamatų statybą.

Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų

kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2022 m. gruodį jau 26-ąjį

kartą buvo įteikti Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamo konkurso „Lietuvos metų

gaminys“ apdovanojimai, kuriuose statybos ir statybos medžiagų pramonės kategorijoje aukso

medalį gavo mūsų verslo centras „U219“. „U219“ – tai daugiafunkcis pastatas, įsikūręs vienoje

pagrindinių Vilniaus miesto susisiekimo arterijų – Ukmergės gatvėje. Tarp įvairių verslo centro

privalumų – ir „BREEAM New Construction“ sertifikatas, kuris garantuoja ilgalaikę grąžą,

patvirtina pastato efektyvumą bei atsakingą jo vystytojų požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą.

2022 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti

inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų

vidaus ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai,

filialas atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, „Genranga“, Vilniaus filialas

užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, „Klaipstata“, užsiimantis

generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

2022 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. 2022 metais sujungtos dvi

AB „Panevėžio statybos trestas“ dukterinės įmonės – „Hustal“ ir „Metalo Meistrai“. Abiejų

įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – vykdomi darbai, susiję su metalo konstrukcijų

projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad susijungimu yra siekiama

procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Po prijungimo „Hustal“ baigia veiklą, o „Metalo

Meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises ir pareigas. Pagrindinė

metalo konstrukcijų pardavimo kryptis – Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“, gaminantis

skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 84

procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB

„Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir

kondicionavimo sistemų montavimo, vidaus vandentiekio, nuotekų bei elektros montavimo,

atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos

teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos,

aliuminio langai ir durys, fasadai.

UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo

turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų

kvartalas Kunigiškėse.

Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2022 metais toliau vykdo pradėtus statybos

darbus ir ieško naujų užsakymų.

2022 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje

veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o.

Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2023 metais)

2023 m. vasario 2 d. Įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu

priimtas nutarimas pritarti suderintoms esminėms taikos sutarties su Valstybine mokesčių

inspekcija sąlygoms.

Bendrovė jau keli metai tendencingai siekė pasitraukti iš Rusijos Federacijos rinkos, vertindama

su tuo susijusias rizikas.

Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla:

Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių

grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės

konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo

tolygumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas;

makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės

ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo

riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos

paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES

struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų

projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas

išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina

projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose

veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai,

Rusijos karinė invazija į Ukrainą, taip pat išlieka rizikos susijusios su COVID-19. Nors vis dar

išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose bei dėl būsimos regioninės ir

pasaulinės krizės.

Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų

finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje.

Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų

finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje.

10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo

klausimais susijusi informacija

Keli pastarieji metai - didelis iššūkis pasaulio ir Lietuvos ekonomikai. Besibaigiant pandemijai,

metų pradžioje prasidėjusi Rusijos karinė invazija į Ukrainą sukėlė didelę geopolitinę krizę. Dėl

to smarkiai pabrangę energijos ištekliai dar labiau išaugino ir taip aukštą infliaciją.

Kaip ir visą statybos sektorių, karas Ukrainoje labai stipriai paveikė Bendrovės veiklą. Nuo karo

pradžios ženkliai išaugusios medžiagų kainos, žaliavų trūkumas, tiekimo trikdžiai turėjo didelę

įtaką veiklos rezultatams.

AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2022 metų dvylika mėnesių sudarė 79,222 mln.

eurų, kai per 2021 metų dvylika mėnesių Bendrovės pajamos buvo 65,721 mln. eurų. Lyginant

su 2021 metų pajamomis 2022 metų pajamos padidėjo 20 procentų. Tačiau dėl žaliavų

brangimo, tiekimo grandinių trikdžių bei darbo jėgos trūkumo įtakos Bendrovė per 2022 metus

patyrė 1,720 mln. eurų grynojo nuostolio. 2021 metais uždirbo 0,304 mln. eurų pelno.

Per tą patį laikotarpį AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos

sudarė 115,84 mln. eurų ir yra 18 procentų didesnės nei per 2021 metus gautos pajamos. 2021

metais Grupės pajamos buvo 98,451 mln. eurų. 2022 metais Grupės grynasis pelnas yra 0,525

mln. eurų, 2021 metais Grupės grynasis pelnas buvo 3,499 mln. eurų.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

2 lentelė. 2020 – 2022 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos

rezultatai (tūkst. eurų):

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

74 912

98 451

115 840

Pajamos

59 712

65 721

79 222

68 167

86 283

106 310

Savikaina

58 531

59 888

77 066

6 745

12 168

9 530

Bendrasis pelnas

1 181

5 833

2 156

12,36

8,23

Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR)

1,98

8,88

2,72

-9 360

2 414

-1 067

Tipinės veiklos rezultatas

-12 595

-589

-4 978

-12,49

2,45

-0,92

Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos

-21,09

-0,9

-6,28

-7 925

3 477

266

EBITDA

(AVR)

-11 362

259

-4 192

94,797

108,464

59,712

65,721

79,222

-5.1%

0.5%

-20.8%

0.5%

-2.2%

-25.0%

-20.0%

-15.0%

-10.0%

-5.0%

0.0%

5.0%

20,000

40,000

60,000

80,000

100,000

120,000

2018 2019 2020 2021 2022

Pajamos tūkst.EUR Grynasis pelningumas

104,861

110,466

74,912

98,451

115,840

-4.1%

0.7%

-13.9%

3.6%

0.5%

-16.0%

-14.0%

-12.0%

-10.0%

-8.0%

-6.0%

-4.0%

-2.0%

0.0%

2.0%

4.0%

6.0%

-20,000

20,000

40,000

60,000

80,000

100,000

120,000

140,000

2018 2019 2020 2021 2022

Pajamos tūkst.EUR Grynasis pelningumas

Grupė

Pavadinimai

Įmonė

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

-10,58

3,53

0,23

EBITDA marža (proc.) (AVR)

-19,03

0,39

-5,29

-10 431

3 499

525

Grynasis pelnas (AVR)

-12 418

304

-1 720

-13,92

3,55

0,45

Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)

-20,8

0,46

-2,17

-0,638

0,214

0,032

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS

(eurai)

(AVR)

-0,76

0,019

-0,105

-34,40

12,58

1,75

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)

(AVR)

-43,89

1,38

-7,89

-13,99

4,41

0,60

Turto grąža arba turto pelningumas

(ROA)

(AVR)

-18,59

0,55

-3,40

-36,97

6,65

0,99

Investicijų pelningumas (ROI)

(AVR)

-52,81

1,29

-7,67

0,75

1,30

1,23

Einamojo likvidumo koeficientas

(AVR)

0,88

1,12

1,02

0,53

0,95

Kritinio likvidumo koeficientas

(AVR)

0,81

0,94

0,85

0,36

0,34

0,35

Nuosavybės koeficientas

(AVR)

0,35

0,46

0,41

0,62

0,65

0,64

Skolos koeficientas

(AVR)

0,65

0,54

0,59

1,72

1,90

1,82

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

(AVR)

1,85

1,19

1,46

1,61

1,79

1,88

Akcijos buhalterinė vertė

(AVR)

1,34

1,35

1,31

0,35

0,37

0,28

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės

santykis (P/BV)

(AVR)

0,43

0,49

0,39

-0,89

3,08

16,13

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai

santykis (P/E)

(AVR)

-0,75

35,5

-4,92

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti

nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį).

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius.

Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti

nuosavo kapitalo dalis).

Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas.

Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola).

Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas.

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas

Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus.

Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje /

buhalterinė akcijos vertė

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis

pelnas, tenkantis vienai akcijai

AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau

atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo

metodika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines-

ataskaitos

Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2022 m.

Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 75,5 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir

nuoma 1,6 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 22,9 proc., 2021 m. Grupės

pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 71,9 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma

8 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 20,1 proc.

Įmonės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (mln. eurų):

2022 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 99,02 proc.

Bendrovės vykdomų darbų, 2021 m. – 97,2 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų

darbų sudarė 83,6 proc. pajamų, 2021 m. – 78,9 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos

šalyse 2022 ir 2021 metais sudarė atitinkamai 15,25 proc. ir 12,24 proc. visų pajamų.

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

59.71

65.72

79.22

0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00

2020 m.

2021 m.

2022 m.

Statybos-montavimo darbai

70.42

70.80

87.42

1.24

7.87

1.86

3.26

19.78

26.56

0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 140.00

2020 m.

2021 m.

2022 m.

Grupės pajamos

Statybos darbai Nekilnojamasis turtas Pagaminta produkcija

ir kitos pajamos

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (mln. eurų):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei,

tvarumui, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos

kokybės vadybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir

sveikatos (ISO 45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais.

Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės

rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos

prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas,

kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos

veiklos valdymui.

2020 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę

laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių

medžiagų bandymus.

Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO

14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl

didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir

jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų

kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių.

Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti.

58.40

63.86

78.443

1.31

1.86

0.779

0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00

2020 m.

2021 m.

2022 m.

Įmonės pajamos

Lietuva Latvija

60.86

77.65

96.84

6.78

12.02

12.05

17.67

2.04

1.97

1.33

0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 140.00

2020 m.

2021 m.

2022 m.

Grupės pajamos

Lietuva Rusijos Federacija Skandinavijos šalys Kitos šalys

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu,

pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, Bendrovėje – 536

darbuotojai. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 833 darbuotojai, įmonėje

– 560 darbuotojai.

3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2021 -2022 metais:

2021 m.

2022 m.

Grupė

Įmonė

Grupė

Įmonė

Vadovai

Specialistai

316

234

304

224

Darbininkai

523

347

486

310

Viso

862

592

813

544

4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės

darbuotojai

Sąrašinis

darbuotojų

skaičius

Turintieji

aukštąjį

išsilavinimą

Turintieji

aukštąjį

neuniversitetinį

išsilavinimą

Turintieji

aukštesnįjį

išsilavinimą

Turintieji

vidurinį

išsilavinimą

Turintieji

nebaigtą

vidurinį

Vadovai

Specialistai

309

235

Darbininkai

474

327

Viso:

805

278

340

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2022 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, saugai (nebuvo

nei vieno mirtino nelaimingo atsitikimo) ir gerovei, įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Mokymai

įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų

finansinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų

pastabose (32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį.

12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti,

statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Ieškome būdų, kurie leistų

efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti

darbuotojų darbo sąlygas, gerinti statybos darbų ir paslaugų kokybę.

Suprasdami, kad statybos veikla palieka gana žymų pėdsaką gamtai, aplinkai, savo veikloje

akcentuojame tvarumo temą. Siekiame analizuoti veiklos įtaką, kad būtų nuosekliai mažinamas

CO2 kiekis, neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai.

Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos

kiekius. Investuojame į žalią energiją pasigaminti ir naudoti leidžiančias technologijas.

Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje diegia

ir naudoja pažangius procesus bei technologijas. Bendradarbiaudami su partneriais siekiame

platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų taikymo plėtojimo projektų valdymo

veikloje.

Statinių projektų rengimui naudojame šiuolaikines projektavimo programas. Nuolat sekame

naujoves bei papildome naudojamų programų paketą aktualiomis programomis.

13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės

Dėl įvairių geopolitinių įvykių ar net klimatinių veiksnių, šiuo laikotarpiu darančių nemažą įtaką

statybų sektoriui yra sunku numatyti, kokie bus 2023 metai. Didėjantis neapibrėžtumas dėl

paklausos ar finansavimo gali paskatinti statybų užsakovus ir nekilnojamojo turto vystytojus

atidėti naujų statybų planus, kol paklausa taps labiau nuspėjama.

Nors statybų sektoriaus laukia nelengvi metai, Bendrovė sieks įgyvendinti valdybos patvirtintą

veiklos strategiją ir verslo tikslus – išlikti konkurencinga ir išlaikyti statybos rinkos lyderio

pozicijas. Įgyvendindama iškeltus tikslus, AB „Panevėžio statybos trestas“ ir įmonių grupė,

ieškos sprendimų amortizuoti neigiamą karo Ukrainoje poveikį Grupės veiklai, sieks užtikrinti,

kad įgyvendinamų projektų ir vykdomų investicijų bei įprastinės veiklos sąnaudos būtų

optimalios.

Bendrovė ir Įmonių grupė 2023 metais dės visas pastangas atsiradusių rizikų vertinimui bei jų

valdymui, naujų rinkų paieškai ir naujai pradedamų projektų rentabilumo didinimui. Bendrovė ir

Grupė toliau plėtos ir vystis nekilnojamąjį turtą, siekiant investicinės grąžos.

14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350

000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra

visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių

sąskaitose.

Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų.

2022 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1756.

5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą:

Investuotojai

Akcijų skaičius,

vnt.

Įstatinio kapitalo dalis,

proc.

Užsienio šalių investuotojai

Juridiniai asmenys

2 232 296

13,7%

Fiziniai asmenys

1 426 839

8,7%

Vietiniai investuotojai

Juridiniai asmenys

8 981 770

54,9%

Fiziniai asmenys

3 709 095

22,7%

6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio

kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė

(įmonės pavadinimas, rūšis,

būstinės adresas, įmonių rejestro

kodas)

Akcininkui nuosavybės teise

priklausančių paprastųjų

vardinių akcijų skaičius (vnt.)

Turima

įstatinio

kapitalo dalis

(%)

Nuosavybės teise

priklausančių akcijų

suteikiama balsų dalis

(%)

AB „HISK“,

S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm.

kodas 147710353

8 138 932

49,78

CLAIRMONT HOLDINGS LTD

Įm. kodas 85573

GRIGORI AFXENTIOU, 27 P.O.

6021, KIPRAS

936 052

5,72

Laisvai cirkuliuojančios akcijos

7 275 016

44,50

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės

yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“

akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą

visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti

pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos

po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus.

7 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius

metus:

Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai

2015

2016

2017

2018

2019

Bendra dividendams skirta suma EUR

261.977

1.062.750

981.000

490.500

Dividendai tenkantys vienai akcijai

0,016

0,065

0,060

0,030

Dividendų ir Bendrovės grynojo pelno

santykis proc.

79,81%

59,33%

504,50%

83,09%

Dividendų pelningumas (dividendai

tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina

laikotarpio pabaigai), proc.

1,7%

6,9%

6,6%

5,3%

16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje

pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) .

17. Viešai paskelbta informacija

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai

įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės

internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB

NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Bendrovės valdymo ataskaita

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede.

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX

Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo),

arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma,

renkama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas.

Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams.

Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje

sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų

komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei

užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus

skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą

visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės

nepriklausomumą.

Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą

Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos.

Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir

optimaliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito,

likvidumo, rinkos rizika, verslo rizika ir operacine rizika.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos

valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų

limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos

yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia

sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo

funkcijas ir įsipareigojimus.

Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi

tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir

Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti,

kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos.

Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe

tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą,

leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant

nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia

palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti

atitinkamų kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus

įsipareigojimus.

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir

palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos

rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų

valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų

statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės

aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką

statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo

riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys

sudaromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet

ir kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos,

nekilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje

neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių,

aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus

projektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad

aplinka pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus.

Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra

audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši

tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą.

Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų

ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama

valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti

vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis

trečiosiomis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų

atlikimo ir apskaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo

sprendimų priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti

teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo

tikslu pasitelkiama profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei

sutarčių rengimo procesuose.

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo

straipsnyje

Tokių sandorių nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios

nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams.

Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus

Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus.

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat

įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis

akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos

narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma,

kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių

bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu:

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai.

Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų

įgyvendinimą

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės

įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo.

Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos

sritį

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis

akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius.

Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis

akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu

nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas

kolegialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems)

metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros

ir kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką

iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės

valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę

reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų,

nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba.

Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021

m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi.

Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d.

JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1,

Panevėžys) konsultantas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

valdybos narys;

UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos

pirmininkas;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys;

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys

Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

generalinis direktorius, valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys)

valdybos pirmininkas;

AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas;

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys,

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.)

direktorius;

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „HISK“

akcininkas.

VAIDAS GRINCEVIČIUS, Nepriklausomas valdybos narys

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis

laipsnis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Asociacija LitBAN – Lithuanian Business Angel Network (Įm. k. 304811409, L. Stuokos-

Gucevičiaus g. 9-10, Vilnius) narys, rizikos kapitalo investuotojas,

SIQOR industries UAB (Įm. k 304755864, adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius) valdybos

pirmininkas.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos

teisės universitetas, teisės magistro laipsnis.

Darbovietė ir pareigos: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) ekspertas-

konsultantas;

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

„Hustal“ UAB (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė;

UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė;

UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos

pirmininkė.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų

LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija.

Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys)

vyr. finansininkė, valdybos narė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr.

buhalterė;

UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė;

UAB „New Miracle“ (Įm. kodas 304552981, J. Zikaro g. 33A, Panevėžys) vyr. buhalterė;

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

Administracija:

EGIDIJUS URBONAS – Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Bendrovės

akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis, inžinieriaus-statybininko kvalifikacija, Kauno

technologijos Universitetas. Turi įgijęs statybos inžinieriaus magistro laipsnį, Vilniaus Gedimino

technikos Universitetas, Statybos valdymo magistratūros programa.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos

pirmininkas.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis (LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2022 metus

nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos

trestas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių

du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito

komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia,

sistemų veiksmingumą;

3. Stebėti audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai:

Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius.

Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

Lina Ragelienė – AB „Panevėžio statybos trestas“ buhalterė. Bendrovės akcijų neturi.

Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos

Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės

politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo

organų narius yra kandidato kompetencija.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Konsoliduota socialinės atsakomybės ataskaita

Mes tikime, kad socialinė verslo atsakomybė yra veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir

valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla – veda prie tvarios, ir atsakomybe pagrįstos, ekonomikos

kūrimo.

PST bendrovės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų pasitenkinimo,

tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų ryšių tobulinimas – tai ne tik

atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos,

aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu.

Bendrovė ir Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos

standartais ir socialinės etikos principais. Socialinė atsakomybės veikla paremta jos vertybėmis

ir apibrėžia Bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos

principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus ir į santykius su užsakovais.

Trumpas veiklos modelio aprašymas

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ – Lietuvos statybų įmonė, kuri savo veiklą statybų

sektoriuje vykdo daugiau kaip 60 metų ir turi aukščiausią kompetenciją išskirtinei kokybei kurti.

Sąžiningumas, atsakingumas, profesionalumas, kokybiškas darbas bei efektyvūs sprendimai yra

vertybės, kurios leido mums pasiekti užsibrėžtų tikslų – šiandien mes esame viena didžiausių

statybos bendrovių Lietuvoje. Bendrovė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų,

kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo, turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros

plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui.

Bendrovės sudėtyje veikia filialai:

- „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose,

- „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus,

- „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai ir kuris atlieka bendruosius ir

specialiuosius statybos darbus,

- Vilniaus filialas „Genranga“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus

regione,

- „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu.

AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės verslo modelis praėjusiais metais beveik nekito.

2022 metais sujungtos dvi PST dukterinės įmonės – „Hustal“ ir „Metalo Meistrai“. Abiejų

įmonių veikla nemaža dalimi persidengia – vykdomi darbai, susiję su metalo konstrukcijų

projektavimu, gamyba ir pardavimais įvairioms pramonės šakoms, tad susijungimu yra siekiama

procesų optimizavimo ir efektyvinimo. Po prijungimo „Hustal“ baigia veiklą, o „Metalo

Meistrai“ toliau tęsia veiklą perėmusi „Hustal“ pavadinimą, turtą, teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos bei jos sąjungininkų

griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai, AB

„Panevėžio statybos trestas“ sustabdė Rusijos Federacijos regione turimų įmonių veiklą. 2022

metais išregistruota Rusijos federacijoje veikusi dukterinė įmonė „Teritorija“ OOO.

Visą grupę sudaro pagrindinė įmonė, AB „Panevėžio statybos trestas“, bei 11 dukterinių

bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Informacija apie tai, kokią dukterinių įmonių kapitalo

dalį valdo AB „Panevėžio statybos trestas“, pateikta konsoliduoto metinio pranešimo 5 dalyje.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės įmonės

priklauso įvairioms asociacijoms. AB „Panevėžio statybos trestas“ yra Lietuvos statybininkų

asociacijos, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos ir Panevėžio prekybos,

pramonės ir amatų rūmų narė. UAB „Hustal“- Lietuvos suvirintojų asociacijos narė, UAB “PST

investicijos” - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narė.

Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir

turi šiuos atskaitingus segmentus:

• Statyba;

• Metalo konstrukcijos;

• Skydiniai namai;

• Betoninių grindų įrengimas;

• Aliuminio konstrukcijų gamyba;

• Nekilnojamojo turto vystymas;

• Kita veikla.

Statybos segmentas susidaro iš AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB Vekada“, UAB „Alinita“,

ir PS „Trests“ SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir įvairių pastatų,

konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų montavimas ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros

instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos, priešgaisrinės apsaugos

sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijų įrengimas) Lietuvoje ir kitose šalyse.

Metalo konstrukcijų segmentą sudaro UAB „Hustal“ veikla. Pagrindinė veikla yra metalo

konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas

kitoms įmonėms pagal poreikį.

Skydinių namų segmentą sudaro UAB „Skydmedis“ veikla. Įmonės sritis yra skydinių surenkamų

namų projektavimas, gamyba, statyba ir įrengimas, medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių

gamyba.

Betoninių grindų įrengimo segmento, pramoninių ir visuomeninių betono grindų įrengimo

darbus, vykdo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“.

Aliuminio konstrukcijų gamybą (aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamybą) nuo

2020 metų pradžios pradėjo vykdyti UAB „Aliuminio fasadai“.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės - UAB „Šeškinės projektai“, UAB „Ateities projektai“,

UAB „Tauro apartamentai“, UAB „PST investicijos“.

Kita veikla Kingsbud Sp.zo.o., kuri yra užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba.

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose, dėl apimčių nereikšmingumo, betoninių grindų įrengimo

ir aliuminio konstrukcijų gamybos segmentai, nėra išskiriami ir priskiriami segmentui „Kita

veikla“.

Bendrovės strategija, vizija, misija ir tikslai

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtinta strategija.

Bendrovės veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu, bendrovės vertės didinimu, santykių su

klientais valdymu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu ir darbuotojų tobulėjimu.

Vizija - Tapti Europoje žinoma statybos sektoriaus įmone, pirmuoju klientų pasirinkimu,

renkantis statybos bendrovę, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei

sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija - Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir

siūlydami brandžius statybų sprendimus, užtikriname pelningą ir tvarią verslo plėtrą, kuriančią

vertę mūsų klientams, akcininkams ir darbuotojams.

Tikslas - Išlaikyti statybų rinkos lyderio pozicijas pagal veiklos apimtis. Tobulėti, taikant

inovatyvius bendrovės valdymo metodus. Ieškoti naujų verslo sričių, investavimo partnerių,

dalyvauti verslo plėtros procesuose. Stiprinti statytojo pozicijas pramoninės, infrastruktūrinės ir

visuomeninės paskirties statybų sektoriuose. Skatinti visų lygių darbuotojų mokymąsi ir

tobulėjimą.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai);

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai);

Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus;

Gerbti įstatymų viršenybę;

Laikytis tarptautinio elgesio normų;

Gerbti žmogaus teises.

Aplinkosauga

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Grupės įmonėse (UAB „Skydmedis“, UAB „Alinita“, UAB

„Vekada“, UAB „Hustal“) yra sukurta, įforminta dokumentais ir, siekiant garantuoti jos

tinkamumą, adekvatumą bei efektyvumą, nuolat peržiūrima aplinkos apsaugos vadybos sistema

(AVS), atitinkanti standarto ISO 14001:2015 ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisinių

reikalavimų vykdymą.

Įgyvendindama nusistatytą Aplinkos Apsaugos Politiką (toliau - AA Politika) , Bendrovė siekia

išsaugoti sveiką aplinką dirbančiajam, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, bei optimalų gamtos

išteklių naudojimą. AA Politika yra skelbiama visuose AB PST filialuose, dukterinėse ir statybos

objektuose, prieinama visuomenei ir suinteresuotoms šalims internete, adresu: www.pst.lt .

Planuojant aplinkos apsaugos sistemą, atsižvelgiama į išorines ir vidines problemas, susijusias

su Bendrovės ir Grupės tikslais ir strategine kryptimi, taip pat atsižvelgdama į suinteresuotųjų

šalių poreikius ir reikalavimus, apibrėžia rizikas ir galimybes, kurios skirtos: užtikrinti, kad

integruota vadybos sistema gali pasiekti numatomą rezultatą; sustiprinti pageidaujamą poveikį;

išvengti arba sumažinti nepageidaujamus efektus; pasiekti nuolatinį tobulinimą. Bendrovė

planuoja: veiksmus, reikalingus rizikoms šalinti; kaip integruoti ir įgyvendinti veiksmus į AVS

procesus; šių veiksmų vertinimo kriterijus ir efektyvumą. Yra parengtas AB „Panevėžio statybos

trestas” rizikų ir galimybių registras”.

Bendrovės filialuose, dukterinėse ir statybos objektuose, įvertinus vykdomos veiklos

reikšmingumą aplinkai ir identifikavus teisinius reikalavimus, yra nustatomi reikšmingi AA

aspektai. Aplinkos apsaugos aspektai identifikuojami analizuojant padalinių veiklų, paslaugų bei

produktų buvusį, esamą ir galimą teigiamą bei neigiamą poveikį aplinkai. Aspektai peržiūrimi

ne rečiau kaip vieną kartą metuose, taip pat pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui ar kitoms

sąlygoms, kaip pvz., procesui, naudojamoms medžiagoms, technologijai ir t.t., jeigu jos sąlygoja

naujų aplinkos apsaugos aspektų atsiradimą. Statybos objektuose aspektai identifikuojami

kiekvienam naujam objektui atskirai.

Reikšmingi AA aspektai gali sukelti vieną ar kelis reikšmingus poveikius aplinkai ir todėl gali

sudaryti riziką ir galimybes, kurias reikia vertinti, siekiant užtikrinti Bendrovės sugebėjimą jos

AVS numatytiems rezultatams pasiekti. Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama

į gyvavimo ciklo perspektyvą. Yra apmąstomi ir įvertinami šie pagrindiniai produkto ir (ar)

paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas; projektavimas; statybos produktų

gamyba; gabenimas; statinio statyba; statinio naudojimas; nugriovimas, pasibaigus ciklui ir

galutinis pašalinimas (atliekų perdirbimas, sutvarkymas). Kiekvienam aspektui identifikuojami

galimi teisiniai ir kiti reglamentuojami reikalavimai, kurie gali turėti įtakos Bendrovės ir Grupės

veiklai.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2022 metais Bendrovėje buvo vykdomas AVS rodiklių

monitoringas ir atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų

kiekis, naftos produktais grunto taršos incidentai, lietaus nuotekų užterštumas, vidaus degimo

variklių išmetamų dujų matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų

dulkėtumas, gatvių tarša purvu/ dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir

kt.

Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant

mažiau pavojingomis.

Bendrovė savo veikloje naudoja tik žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių

elektros šaltinių. AB „Panevėžio statybos trestas“, atsakingai žiūrėdama į klimato kaitos

problemą, yra ne tik elektros energijos vartotoja, bet ir gamintoja.

AB „Panevėžio statybos trestas“ eksploatuoja 200 kW saulės jėgainę, kuri per metus pagamina

apie 200 tūkst. kWh elektros energijos, tai sudaro apie 30 proc. visos gamybinės bazės

sunaudojamos elektros energijos.

2023 m. planuojamas šios elektrinės išplėtimas, kad elektrinės pagaminamas elektros energijos

kiekis padengtu iki 60 proc. visos gamybinės bazės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat

Bendrovė eksploatuoja tris elektrines po 30 kW, kurios bendrai pagamina apie 80 000 kWh

atsinaujinančios elektros energijos, kuri pateikiama į elektros tinklą.

2022 m. Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ pradėta eksploatuoti 150 kW saulės elektrinė. Per

pirmus eksploatavimo metus, investicijos pateisino lūkesčius, kas leido Grupės įmonei

pasigaminti iki 97 proc. sunaudojamos elektros energijos.

Per 2022 m. AB „Panevėžio statybos trestas“, pasigamino – 443,932 tūkst. kWh elektros

energijos iš nuosavų atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių ir tai leido išvengti 174 021 kg

ŠESD išmetimo į aplinką, kas prilygtų 5194 pasodintiems medžiams.

Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ patalpų šildymui naudoja biokatilą. 30 procentų katilui

eksploatuoti reikalingo biokuro gaunama iš gamybinių medienos atliekų, kurių nereikia

utilizuoti.

Sėkmingai naudojama „MobyDick ConLine KIT Flex400 MC“ ratų plovimo sistema. Uždaro

ciklo ratų plovimo sistema ne tik sumažina gatvių užterštumą nuo purvo, neleidžia užterštam

vandeniui patekti į miesto nuotekų tinklus, bet ir yra alternatyva šlavimo šluotoms, kurios sukelia

dulkes ir didina kietųjų dalelių pasklidimą mieste.

Vykdoma susidariusių atliekų apskaita GPAIS modulyje https://www.gpais.eu/.

Grupės išrūšiuota perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamų, bei antrinės žaliavos atliekų:

2022 metai

2021 metai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Medienos atliekos, t

104,93

98,67

71,03

68,89

Popieriaus, kartono atliekos, t

7,445

7,365

12,83

Polietileno atliekos, t

0,875

0,065

7,69

Oro taršos mažinimui vykdoma emisijų iš transporto priemonių ir mechanizmų vidaus degimo

variklių kontrolė (filialas „Gerbusta“); oro valymo įrenginių monitoringas (UAB „Skydmedis“);

atlikti dažymo kamerų oro valymo įrenginių efektyvumo matavimai (UAB „Hustal“).

Naujinamas automobilių parkas. Atsisakome senų taršių automobilių, parką papildant naujais,

mažiau taršiais automobiliais. 30 procentų Grupės įmonės transporto priemonių, atitinka Euro 6

išmetamųjų teršalų sertifikato reikalavimus

Per 2022 metus Grupės sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą sudarė 209 829 eurus (2021 m.

– 132 955 eurus), Bendrovės -193 502 eurą (2021 m.- 123 071 eurus), t.t:

2022 metai

2021 metai

eurai

Grupė

t.sk. Bendrovė

Grupė

t.sk. Bendrovė

Už teršimą pakuotės atliekomis

2 468

1 173

2 797

1 383

Už teršimą iš mobilių taršos šaltinių

7 738

6 747

6 556

5 844

Aplinkos apsaugai (atliekų tvarkymui)

199 623

185 582

123 642

115 844

Dėl didžiulių darbo apimčių statybų sektorius nemaža dalimi prisideda prie globalių CO2

emisijų. Grupės įmonės ieško būdų, kaip jas sumažinti. Tai stengiamasi daryti teikiant prioritetą

išteklių optimizavimui, tvarių sprendimų ir inovacijų paieškai bei diegimui. Statomuose

statiniuose yra taikomos modernios, sveiką darbo aplinką kuriančios inžinerinės sistemos.

Statybos objektuose mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas pakeičiant

mažiau pavojingomis. Kaip pavyzdys, viename iš mūsų projektų naudojome mažesnės CO2

emisijos ir pagal specialią mums kurtą formulę pagamintą Ecocrete betoną, pasižymintį tais

pačiais standartinio ir ankstyvojo stiprumo rodikliais kaip ir įprastas betonas, tačiau garantuojantį

gana reikšmingą CO2 emisijos sumažinimą. Statant naujus statinius atsižvelgiama į pasikeitusias

klimato sąlygas. Kintant temperatūros režimui keičiasi patalpų vėdinimo, šildymo ir vėsinimo

poreikiai. Todėl diegiami nauji technologiniai ir architektūriniai sprendimai. Šiuo metu

Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio naudingumo klasės. A++

energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja šiluminės energijos, kas prisideda prie klimato

kaitos švelninimo. Statybų sektoriuje yra naudojamos labai netvarios medžiagos CO2 atžvilgiu:

plienas, cementas ir stiklas ir kt., todėl ieškoma sprendimų, kaip statybos procesui tapti

draugiškesniu aplinkai, t.y. – organinių medžiagų panaudojimas. Statydami naujus statinius

naudojame vis daugiau tvarių medžiagų, kurios atitarnavusios pastato gyvavimo ciklą, galėtų būti

dar kartą panaudotos naujam gyvavimo ciklui, arba būti „draugiškos gamtai“ ir nesudaryti taršos,

jas utilizuojant. Viena iš tokių medžiagų – mediena. Grupės įmonė UAB „Skydmedis“ namų

statybai naudoja medienos skydus. Projektuotojai taiko aukščiausius pastato projektavimo ir

statybos standartus, prisidedančius prie aplinkos tausojimo bei sveikos darbo aplinkos. Didelis

dėmesys projektuojant skiriamas oro kokybės patalpose užtikrinimui, gerąsias tarptautines

praktikas atitinkančiam išmaniam apšvietimui, išorinį triukšmą sulaikančiai garso varžai.

Aukščiau išvardintas priemones patvirtinantis „BREEAM New Construction Very Good“

sertifikatas suteiktas Verslo centrui U219. Šis sertifikatas taip pat patvirtina atsakingą vystytojų

požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą, bei garantuoja ilgalaikę grąžą.

Ataskaita parengta, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų

teikimo gairės“ (2017-C 215-01).

Santykiai su darbuotojais

Pagrindinis Grupės turtas - darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant tikslų.

Todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų

plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų

kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių.

Įvertindama šį faktorių Bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti.

Darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose seminaruose

bei mokymuose.

Nuolat siekiame tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia saugias ir nepavojingas darbo vietas

AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės

vardu. 2008 metais įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (ISO 45001) užtikrina

bendrovei nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių

nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę. Darbuotojams renkame darbo ir asmeninėmis apsaugos

priemones vadovaujantis pažangiausiomis technologijomis. Keliame darbuotojų profesinę

kompetenciją ir geriname darbuotojų suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Vykdome

nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, mažiname nelaimingų atsitikimų tikimybę. Į

darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos procesus įtraukiame partnerius, tiekėjus ir kitus

dirbančius Bendrovės vardu. Numatome žmogiškuosius ir finansinius išteklius darbuotojų

saugos ir sveikatos sistemos palaikymui bei nuolatiniam gerinimui.

Bendrovė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant gerinti jų

kompetencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2022 m. buvo organizuojami

mokymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Iš viso per 2022 m. apmokytų darbuotojų ir vadovų

skaičius – 243. Darbuotojai dalyvavo šiuose mokymuose:

- darbininko, dirbančio aukštalipių darbus,

- krovinių kabinėtojų,

- kėlimo įrenginių šaltkalvių – montuotojų,

- kėlimo platformų ir jų įrangos operatorių,

- DSS specialistų,

- statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių,

- pirmosios pagalbos .

Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu,

pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendrovėje ir Grupėje yra

teikiamos socialinės garantijos: išmokama pašalpa mirus šeimos nariui arba darbuotojo

artimiesiems, jei netenkama darbuotojo, dovana darbuotojui, gimus vaikui; darbuotojo

jubiliejinio gimtadienio proga.

2021 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovėje išrinkta darbuotojams atstovauti Darbo taryba, kurią sudaro

9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų,

aktualių darbuotojams, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų

norminių teisės aktų. Taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo

tarybos įgaliojimų pradžios.

Žmogaus teisės

Grupė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties.

Grupės darbuotojų daugumą, 85% (Bendrovės 83% ), sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi

atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius

darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio inžinerinio profilio

specialybes ir darbą lauko sąlygomis.

Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų,

netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų. Yra už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio

politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia

darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai

nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės

visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias teisias ir galimybes. 2022

metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar

su juo susijęs nusiskundimas.

Socialinės iniciatyvos

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir socialiai

atsakinga įmone. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros

principais, kurie apima ir socialinę atsakomybę. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ investuoja į

įvairią papildomą veiklą, remia įvairiausius socialinius, sporto, kultūrinius, sveikatinimo

projektus.

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupė per 2022 m. rėmė 17 įvairių organizacijų, viešųjų

įstaigų švietimo, sporto, kultūros, sveikatos sferose. Viena iš suteiktų paramų, parama Panevėžio

kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinei mokyklai, kad jie galėtų įsigyti naują transportą mokinių

vežiojimui. Prisidedame prie paramos akcijų skirtų Ukrainai, kovoje už laisvę. Tarp Grupės

vykdomų socialinių iniciatyvų, Bendrovės inicijuotos veiklos:

- Periodiškai organizuojama kraujo donorystės akcija verslo centre „U219“,

bendradarbiaujant kartu su Nacionaliniu kraujo centru.

- Medelių sodinimo akcija Pašilių miške Krekenavos sen. Panevėžio rajone.

- Darbuotojų paramos rinkimas gyvūnų globos įstaigoms.

Kova su korupcija ir kyšininkavimu

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir

siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą

ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo,

neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų

dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos

visiems Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios

veikia Grupės vardu.

Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems

korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat vykdo veiklos

kontrolę, tobulinant veiklos procesus.

AB „Panevėžio statybos trestas“ ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų

politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų.

Grupė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą

informaciją.

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis

lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų

ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant

vienodas ir nediskriminacines sąlygas.

Vykdydama subrangovų parinkimus, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą.

Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei

subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai.

Atitikties ES Taksonomijos reglamentui apžvalga

Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas, 2020/852) yra tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, skirta nukreipti privačias

investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda prie Europos žaliojo kurso aplinkosaugos tikslų. Taksonomijos reglamente yra nustatyti moksliniais

įrodymais pagrįsti kriterijai, kuriais yra vertinamas veiklos tvarumas. Tų įmonių veikla, kuri patenka į taksonomijos sąrašą ir atitinka joje numatytus kriterijus, gali

būti klasifikuojama kaip tvari ir pritraukti žaliąsias investicijas.

Taksonominė ekonominė veikla apibrėžiama kaip veikla, aprašyta susijusiuose Taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, t. y. yra įtraukta į Taksonomiją.

Įmonės, nustačiusios, kad jų ekonominės veiklos pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx) yra susijusios su veiklomis,

aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti analizę ir atskleisti, kiek jų vykdoma veikla pagal šiuos rodiklius atitinka Taksonomijos kriterijus.

Šioje ataskaitoje, vadovaudamiesi Taksonomijos reglamento ir susijusių deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius veiklos rodiklius ir informaciją apie

taksonominių veiklų atitiktį kriterijams. Informacijos palyginimui, duomenis teikiame už 2022 m. ir už 2021 m.

Pajamų vertinimas pagal Taksonomiją

Atlikę analizę nustatėme, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ dalį pajamų gauna iš taksonominės veiklos. Taksonominė yra ir pagrindinė Bendrovės veikla – statyba;

Taksonomijoje atitinkanti 7.1. Naujų pastatų statyba. Statybos ekonominė veikla sudaro didžiausią Bendrovės gaunamų pajamų dalį, kuri 2022 m. siekė 74,71 %, 2021

m. – 70,89 %. Kitos Bendrovės veiklos, kurios yra laikomos taksonominėmis, pagal Taksonomiją yra 7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė ir 7.2. Esamų pastatų

renovacija. Iš šių papildomų veiklų gautų pajamų dalis bendrai sudarė 2,36 % 2022 m. ir 10,57 % 2021 m.

Toliau lentelėse yra pateikiami detalūs taksonominės veiklos vertinimo pagal techninės analizės kriterijus rezultatai. Techninės analizės kriterijai yra skirti įvertinti, ar

veikla atitinka Taksonomijos reikalavimus ir gali būti įvardijama kaip tvari poveikio aplinkai požiūriu. Veikla pirmiausia vertinama pagal svaraus prisidėjimo prie

klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos kriterijus. Papildomai vertinama, ar nėra daroma reikšmingos žalos (angl. do no significant harm,

DNSH) kitiems aplinkosaugos tikslams.

Techninės analizės metu nustatėme, kad šiuo metu Bendrovės vykdoma veikla neatitinka visų Taksonomijos kriterijų. Pavyzdžiui, pagrindinei Bendrovės veiklai 7.1.

Naujų pastatų statyba yra taikomi itin aukšti klimato kaitos švelninimo kriterijai: nauji statiniai turi atitikti dar aukštesnius energetinio naudingumo reikalavimus, nei

šiuo metu yra taikomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės statiniams, beveik nenaudojantiems šiluminės energijos. Nepaisant to, planuojame ieškoti būdų

ateityje kuo geriau atitikti Taksonomijos kriterijus.

2022 m. pajamos pagal Taksonomiją

Svaraus

prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE kodas (

-ai)

Absoliučios pajamos

2022 m.

Pajamų procentinė

dalis 2022 m.

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie

klimato

kaitos

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie

klimato

kaitos

Vandens ir jūrų

ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios apsaugos

priemonės

Kriterijus atitinkančių

pajamų procentinė

dalis, 2022 m.

Kriterijus atitinkančių

pajamų procentinė

dalis, 2021 m.

Kategorija (sąlygas

sudaranti veikla)

Kategorija (perėjimo

veikla)

tūkst.

Eur

Taip/

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos

(kriterijus atitinkančios) pajamos

(A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

7.1. Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

86 542

74,71 %

0 %

Taip

0 %

7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė

L68

1 856

1,6 %

100 %

0 %

Taip

n/a

Taip

0 %

7.2. Esamų pastatų renovacija

F41,

F43

876

0,76 %

100 %

0 %

Taip

n/a

Taip

0 %

Taksonominės, tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

pajamos (A.2)

89 274

77,07 %

VISO: A.1 + A.2

89 274

77.07 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos pajamos

(B)

26 566

22,93 %

VISO: A + B

115 840

100 %

2021 m. pajamos pagal Taksonomiją

Svaraus

prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE kodas (

-ai)

Absoliučios pajamos

2021 m.

Pajamų procentinė

dalis 2021 m.

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie

klimato

kaitos

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie

klimato

kaitos

Vandens ir jūrų

ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios apsaugos

priemonės

Kriterijus atitinkančių

pajamų procentinė

dalis, 2021 m.

Kategorija (sąlygas

sudaranti veikla)

Kategorija (perėjimo

veikla)

tūkst.

Eur

Taip

/Ne

Taip/ Ne

Taip/

Taip/ Ne

Taip/

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos

(kriterijus atitinkančios) pajamos

(A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

7.1 Naujų pastatų statyba

F41.1,

F41.2,

F43

69 793

70,89 %

0 %

Taip

0 %

7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė

L68

7 870

7,99 %

100 %

0 %

Taip

n/a

Taip

0 %

7.2. Esamų pastatų renovacija

F41,

F43

2 536

2,58 %

100 %

0 %

Taip

n/a

Taip

0 %

Taksonominės, tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

pajamos (A.2)

80 199

81,46 %

VISO: A.1 + A.2

80 199

81,46 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos pajamos

(B)

18 252

18,54 %

VISO: A + B

98 451

100 %

Kapitalo išlaidų (CapEx) vertinimas pagal Taksonomiją

ES Taksonomijoje kapitalo išlaidos apibrėžiamos kaip materialiojo ir nematerialiojo turto papildymo nagrinėjamais finansiniais metais suma prieš nusidėvėjimą,

amortizaciją ir bet kokį pakartotinį įvertinimą, be kita ko, dėl perkainojimo ir vertės sumažėjimo atitinkamais finansiniais metais, neįskaitant tikrosios vertės pokyčių.

Taip pat įtraukiamos materialiojo ir nematerialiojo turto, įgyto jungiant verslą, papildymo sumos.

2022 m. Bendrovė patyrė kapitalo išlaidų investicinio turto (pastato) pagerinimui ir transporto priemonėms įsigyti, kurios yra susijusios su šia taksonomine veikla: 7.7.

Pastatų įsigijimas ir nuosavybė; 6.5. Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. 2021 m., be tų pačių

minėtų veiklų, Grupės įmonėje UAB „Skydmedis“ įsigyta ir pradėta eksploatuoti nauja 150 kW saulės elektrinė, kuri yra susijusi su viena iš atskirų Taksonomijoje

aprašytų priemonių: 7.6. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas.

Toliau lentelėse yra pateikiami detalūs taksonominės veiklos kapitalo išlaidų vertinimo pagal techninės analizės kriterijus rezultatai. 2021 m. ir 2022 m. taksonominės

investicijos neatitiko visų Taksonomijos kriterijų.

2022 m. kapitalo išlaidos (CapEx) pagal Taksonomiją

Svaraus

prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE kodas (

-ai)

Absoliučios kapitalo

išlaidos 2022 m.

Kapitalo išlaidų

procentinė

dalis 2022 m.

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir jūrų

ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios apsaugos

priemonės

Kriterijus

atitinkančių

kapitalo išlaidų procentinė

dalis, 2022 m.

Kriterijus atitinkančių

kapitalo išlaidų procentinė

dalis, 2021 m.

Kategorija (sąlygas

sudaranti veikla)

Kategorija (perėjimo

veikla)

Eur

Taip/

Taip/ Ne

Taip/Ne

Taip/

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos

(kriterijus atitinkančios) kapitalo

išlaidos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė

L68

422 741

48,55 %

100 %

0 %

Taip

0 %

6.5. Vežimas motociklais, keleiviniais

automobiliais ir lengvosiomis

komercinėmis transporto

priemonėmis

H49.32,

H49.39,

N77.11

41 862

4,81 %

50,13 %

0 %

Taip

0 %

Taksonominės, tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

kapitalo išlaidos (A.2)

464 604

53,35 %

VISO: A.1 + A.2

464 604

53,35 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos kapitalo

išlaidos (B)

406 212

46,65 %

VISO: A + B

870 816

100 %

2021 m. kapitalo išlaidos (CapEx) pagal Taksonomiją

Svaraus

prisidėjimo

kriterijai

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Ekonominė veikla

NACE kodas (

-ai)

Absoliučios kapitalo išlaidos

2021 m.

Kapitalo išlaidų procentinė

dalis 2021 m.

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Klimato kaitos

švelninimas

Prisitaikymas

prie klimato

kaitos

Vandens ir jūrų

ištekliai

Žiedinė

ekonomika

Tarša

Biologinė

įvairovė ir

ekosistemos

Būtiniausios apsaugos

priemonės

Kriterijus atitinkančių

kapitalo išlaidų procentinė

dalis, 2021 m.

Kategorija (sąlygas suda

ranti

veikla)

Kategorija (perėjimo

veikla)

Eur

Taip/

Taip/N

Taip/

Taip/Ne

A. Taksonominė veikla:

A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti)

Aplinkos atžvilgiu tvarios

veiklos (kriterijus atitinkančios)

kapitalo išlaidos (A.1)

0 %

A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)

7.7. Pastatų įsigijimas ir nuosavybė

L68

1 062 507

54,92 %

97,46 %

0 %

Taip

0 %

7.6. Atsinaujinančiųjų išteklių

energijos technologijų įrengimas,

techninė priežiūra ir remontas

F42, F43, M71,

C16, C17, C22,

C23, C25,

C27,C28

118 000

6,1 %

0 %

Taip

0 %

6.5. Vežimas motociklais,

keleiviniais automobiliais ir

lengvosiomis komercinėmis

transporto priemonėmis

H49.32, H49.39,

N77.11

73 149

3,78 %

0 %

Taip

0 %

Taksonominės, tačiau aplinkos

atžvilgiu netvarios veiklos

(kriterijus neatitinkančios

taksonominės veiklos)

kapitalo išlaidos (A.2)

1 253 656

64,8 %

VISO: A.1 + A.2

1 253 656

64,8 %

B. Netaksonominė veikla

Netaksonominės veiklos

kapitalo išlaidos (B)

680 852

35,2 %

VISO: A + B

1 934 508

100 %

Veiklos sąnaudų (OpEx) vertinimas pagal Taksonomiją

Veiklos sąnaudos (OpEx) Taksonomijos reglamente apibrėžiamos kaip tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų

renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos trečiosios

šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą.

Šiuo metu Bendrovės naudojama apskaitos sistema nėra pritaikyta išskirti duomenis pagal Taksonomijos OpEx apibrėžimą, todėl surinkti ir atskleisti pagal reglamentą

reikalingą informaciją šioje ataskaitoje būtų buvę sudėtinga. 2023 m. planuojame geriau pasiruošti ir kitų metų ataskaitoje pateikti bent reikšmingiausius duomenis

pagal šį rodiklį.

Būtiniausios apsaugos priemonės

AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje užtikrina, kad būtų laikomasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų

daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Bendrovė saugo ir gerbia žmogaus teises ir turi Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės

atstovų elgesio kodeksą. Būdama viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje, AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažįsta, supranta ir jaučia atsakomybę už savo

veiklos poveikį socialinei, ekonominei ir gamtinei aplinkai. Įmonė yra įsipareigojusi veikti pagal teisės aktus, taisykles ir susitarimus, kurie taikomi jos veiklai.

Tvaraus verslo ataskaita, parengta pagal tarptautinį Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standarto modelį, skelbiama

atskirai.

Konsoliduota atlygio ataskaita

AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2022 metų

laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime

patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio

politika ir 2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje

skyrimo ir mokėjimo tvarka. 2021 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2022 m.

balandžio 28 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2021 metų finansinių

ataskaitų rinkiniu.

Valdybos narių atlygis

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų

išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas

kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo

organas – generalinis direktorius.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje

valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai.

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos

trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius,

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu,

mokamas atlyginimas (tantjemos).

Valdybos nariams sumokėtas atlygis

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio

statybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija apie naujai išrinktos valdybos nariams,

atliktus mokėjimus per 2022 metus. 2022 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos

trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti

tantjemas valdybos nariams.

Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių.

8 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2022 atlyginimą:

Vardas, pavardė

Pareigos

Nepriklausomo

valdybos nario

mėnesio

atlyginimas

(Eurai)

Nepriklausomo

valdybos nario

viso už 2022

metus (Eurai)

Už

konsultavimą

viso už 2022

metus (Eurai)

Justas Jasiūnas

Valdybos pirmininkas

77 707

Gvidas Drobužas

Valdybos narys

146 400

Kristina Mačiulienė

Valdybos narys

Vaidas Grincevičius*

Valdybos narys

3 300

39 600

Lina Simaškienė*

Valdybos narys

3 300

39 600

Iš viso

6 600

79 200

224 107

* nepriklausomas valdybos narys

Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos

trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės.

Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas.

Bendrovės darbuotojų atlygis

Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų

pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant

pritraukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei.

Per 2022 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 14,520

mln. Eur, 2021 m. – 13,405 mln. Eur.

Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį

artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai.

Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama

atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje,

tyrimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė

tiesiogiai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos

rezultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie

pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio

lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su

darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia

https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai

Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį.

Lentelėse žemiau pateiktas 2018-2022 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

(KAD ir PAD).

9 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Generalinis direktorius

9281

8863

7626

Aukščiausio lygmens vadovai

5528

5107

5323

4524

3887

Vidutinio lygmens vadovai

4428

4297

3478

3216

2630

Specialistai

2380

2192

1806

1753

1244

Darbininkų

1646

1380

1319

1322

980

Viso

2040

1800

1583

1569

1170

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

10 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius)

Pareigybių kategorija

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.

2018 m.

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis*

Vidutinis

darbo

užmokestis

Aukščiausio lygmens vadovai

5019

4482

3957

4083

3040

Specialistai

2436

2167

1871

1752

1343

Darbininkų

1649

1407

1363

1322

956

Viso

2048

1787

1622

1569

1148

* Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje.

Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra

Pastoviosios atlygio dalies atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai

Bendrovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias

ir patirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo

kompetencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis

mokama kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis

peržiūrima ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens

vadovų PAD gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu.

Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas

nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir

direktoriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos.

Filialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti

priimtos pelno sumos.

Metiniai atlygio pokyčiai

Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros

organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus.

11 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis

2018 – 2022 metais:

Bendrovės rezultatai

2022 m.

2021 m.

2020 m.

2019 m.**

2018 m.

Grynasis pelnas (tūkst. eurų)

-1 720

304

-12 418

590

-4 852

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)

-0,105

0,019

-0,76

0,036

-0,297

Turtas (tūkst. eurų)

52 762

48 478

62 290

71 337

58 986

Vidutinis darbo užmokestis

2040

1800

1583

1569

1170

** Atlyginimo pokytis, dėl apmokestinimo pakeitimų įsigaliojusių 2019 m. pradžioje

Ilgalaikis skatinimas akcijomis

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei

darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis

įsigyti akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į

pensiją programos.

1 Priedas

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu,

atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų

ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių

konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje

nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka:

AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius

listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą

Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą.

Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdybą sudaro 5 nariai, renkami

ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto

funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir

smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį

laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam

buhalteriui.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę

situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito

įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE

/NEAKTUAL

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos

sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos

vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose

numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei

dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.

Taip

Visa informacija, kuri remiantis teisės

aktais turi būti skelbiama viešai, yra

skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių

popierių biržos informacinę sistemą ir

Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės

šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data

ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų

akcininkų galimybę dalyvauti priimant

Bendrovei svarbius sprendimus.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą

sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams

suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų

ir kitas teises.

Taip

Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro

0,29 euro nominalios vertės 16 350 000

paprastosios vardinės akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo,

nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams

sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas,

susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų

suteikiamomis teisėmis.

Taip

Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami

Bendrovės interneto tinklapyje, yra

nurodytos akcijų suteikiamos teisės.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip

viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas

iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti

gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad

nurodytiems sandoriams turi būti gautas

visuotinio akcininkų susirinkimo

pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina

sandorius, kurių tvirtinimui jiems

nustatytos teisės Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės

įstatuose.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo

organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų

sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų

pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta

visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas

neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų

dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų

susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę

dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus

sprendimo projektus.

Taip

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą

šaukia vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatyta tvarka.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių

akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant

galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų

susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto

paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų

kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio

akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir

(ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama

paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir

(ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama

šią informaciją paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama

ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas

galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos

bendrovės komercinės paslaptys.

Taip

Visa akcininkams skirta informacija,

pranešimai apie šaukiamus visuotinius

akcininkų susirinkimus, valdybos

akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų

ir dokumentų projektai bei priimti

nutarimai bei patvirtinti dokumentai

skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis

per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių

biržos informacinę sistemą ir Bendrovės

tinklalapyje.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų

būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų

susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba

nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma

jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant

bendrąjį balsavimo biuletenį.

Taip

Kiekvienas akcininkas susirinkime gali

dalyvauti asmeniškai arba pavesti

atstovavimą kitam asmeniui.

Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams

balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo

biuletenį, kaip nustato įstatymas.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes

dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose,

bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti

modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti

akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti

visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis

elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi

būti užtikrintas perduodamos informacijos

saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir

balsavusiojo tapatybę.

Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos

nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti

teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio

asmens parašą. Be to, Bendrovės

nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo

poreikio naudoti modernių technologijų

priemonių visuotiniame akcininkų

susirinkime dalyvaujant ir balsuojant

elektroninio ryšio priemonėmis.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama

atskleisti naujas kolegialaus organo narių

kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti

audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į

visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai

siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,

rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą,

darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti)

kitas vadovaujamas pareigas.

Taip

Informaciją apie kandidatus į Bendrovės

valdybos narius akcininkams pateikiama

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame

akcininkų susirinkime, kuriuo

darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą

dėl valdybos narių rinkimo.

Informacija apie siūlomą išrinkti audito

bendrovę taip pat skelbiama kartu su

pranešimu apie šaukiamo visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimų projektais,

teisės aktų nustatyta tvarka.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai,

administracijos vadovai

ar kiti su bendrove susiję

kompetentingi asmenys, galintys pateikti

informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi

kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų

dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu

naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę.

Taip

Bendrovės visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose visuomet dalyvauja

Bendrovės generalinis direktorius,

valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip

pat kiti kompetentingi asmenys, galintys

pateikti informaciją, susijusią su visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarke.

Visuotiniame akcininkų susirinkime yra

dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į

valdybos narius.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo

atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą,

taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei

skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai,

rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei

akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,

atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės

gerovę.

Neaktualu

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas numato galimybę, kad

būtų išrenkamas tik vienas kolegialus

priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje

sudaromas kolegialus valdymo organas –

valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir

vienasmenis valdymo organas –

generalinis direktorius. Kolegialus

priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra

sudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali

skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus,

stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis

nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų

tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją,

rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų

sprendimą.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka

priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės

veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui

ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę

asmenys.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias

pareigas.

2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti

savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad

stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti

bendrovei. Nepriklausomi

stebėtojų tarybos nariai

turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,

priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių

nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad

stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad

bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų

sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės

aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,

nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos

akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos,

teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų

taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų

ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti,

įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę

kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į

išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus

stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai

priklausančiais klausimais.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir

sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti

stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų

įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,

kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo

užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam,

kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties

augimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks

asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų

kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės

vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti

skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija

apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui

užtikrinti.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti

kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir

dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų

įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius

įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas

kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai

atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu

stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje

stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės

finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami

bendrovės akcininkai.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį,

turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai

laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali

nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti

laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar

su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir

dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio

dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų

susirinkimas.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų

atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti

stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir

gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat

kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir

darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar

stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.

Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus

paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu

Žr.2.1.1. punktą

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną,

atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės

strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji

sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų

taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už

bendrovės strategijos patvirtinimą.

Taip

Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba

nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros

funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės

strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina

informaciją apie bendrovės veiklos

strategijos gyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo

organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose

priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje

nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka

Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,

vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti

į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų

grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo

kūrimo.

Taip

Bendrovė vadovaujasi Bendrovės

strateginiu planu, pagal kurį bendrovės

valdymo organų misija yra sukurti ir

išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai

pajėgią ir techniškai modernią įmonę,

kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę

akcininkams.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi

įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų,

taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai

priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti

atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones

užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų

atskaitomybę.

Taip

Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi

įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos

nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių

grupei.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad

bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos

į EBPO geros praktikos rekomendacijas

dėl vidaus

kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad

būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir

standartų.

Taip

Valdyba laikosi nurodytų rekomendacijų

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų

atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos,

patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Taip

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą,

atsižvelgia į tinkamą kandidato

kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos

pusiausvyrą.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų

susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma,

išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti

kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų

įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant

išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos

kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,

kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių

žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai

atlikti.

Taip

Bendrovės valdybos narius renka

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti

ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti,

turintys ilgametę vadovavimo patirtį.

Šiuo metu moterys tarp valdybos narių

sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys

vyrai.

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-

bribery/44884389.pdf

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai,

pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas,

kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir

potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų

tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar

atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma,

šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti

pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame

punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir

pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

Taip

Informacija apie valdybos narių einamas

pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių

veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o

pasibaigus kiekvieniems metams

patikslinama bei pateikiama Bendrovės

rengiamose ataskaitose.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti

supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei

veikla.

Taip

Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti

su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla

bei strategija.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami

apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam,

kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties

augimas ir pakankamai dažnas jų statuso

pakartotinas patvirtinimas.

Taip

Bendrovės valdybą renka visuotinis

akcininkų susirinkimas, Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme

nustatytam maksimaliam keturių metų

laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai,

pavienius valdybos narius ar visą valdybą

gali atšaukti visuotinis akcininkų

susirinkimas.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,

kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis

nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra

sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat

neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą.

Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių

rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija

apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui

užtikrinti.

Taip

Valdybos pirmininkas atstovauja

pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs

Bendrovės vadovu.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas

narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.

Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje

valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus,

apie tai turėtų būti informuojama bendrovės

stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje

nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas

funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai

dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose

ir skiria pakankamai laiko savo, kaip

kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2022

metais įvyko 12 (dvylika) valdybos

posėdžių, kuriuose trys valdybos nariai

dalyvavo visuose posėdžiuose, 2 valdybos

nariai dalyvavo vienuolikoje posėdžiuose.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant

valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos

narių bus nepriklausomi

, turėtų būti skelbiama,

kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais.

Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors

ir atitinka visus Įstatyme nustatytus

nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti

laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar

su bendrove susijusių aplinkybių.

Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas

Grincevičius ir Lina Simaškienė. Prieš

akcininkų susirinkimą buvo viešai

paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos

narius bus laikomi nepriklausomais

valdybos narias.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą

valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti

bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

2021-04-09 neeiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime patvirtinta AB

„Panevėžio statybos trestas“

nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų

veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo

tvarka.

Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus

nepriklausimus valdybos narius, visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu,

vadovaujantis LR Akcinių bendrovių

įstatymu, mokamas atlyginimas

(tantjemos).

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai

ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai

ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus

interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie

neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti

taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie

neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus

pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis,

kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi

valdybos nariai veikia gera valia bendrovės

bei akcininkų interesams, vadovaujasi

bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų

interesais, stengiasi išlaikyti savo

nepriklausomumą priimant sprendimus

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti

savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos

struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti

kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos

nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą

bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos

tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai

paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę

struktūrą ir veiklos procedūras.

Taip/Ne

Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai

nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas

vykdančių kolegialių organų veiklos

vertinimas. Tačiau kolegialus organas

užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi,

turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir

patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti

efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma,

turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos

tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera

bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos

tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų

reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti

stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei

klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra,

rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi

bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų

tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo

anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to

priežastis.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius

rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu

pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena

bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti

kolegialių organų posėdžius, tačiau

rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu,

kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių

bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.

Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

Taip

Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal

Valdybos darbo reglamentą yra rengiami ne

rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno

valdybos posėdžio metu sutariama kito

valdybos posėdžio data. Esant poreikiui

valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau.

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą

posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų

pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje

nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti

diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.

Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį

kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa

reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi

medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti

keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai

posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir

jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar

papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti

svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo

darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos

nariai sprendimams priimti reikalingą

medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš

anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir

užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek

posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar

patikslinti svarstomo klausimo medžiagą.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių

organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų

priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros

ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje

derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,

glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su

bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti

atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais

atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su

valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio

nustatymu.

Neaktualu

Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

100

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos,

kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai

apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus

organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove

susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės

valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o

tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri

atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.

Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti

skyrimo, atlygio ir audito komitetus

Kolegialus bendrovės valdymo organas –

valdyba, vykdo skyrimo komiteto,

atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės

valdyba parenka bei tvirtina bendrovės

vadovo – generalinio direktoriaus

kandidatūrą ir pritaria generalinio

direktoriaus siūlomoms bendrovės

direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina

jų patirtį, profesinius gebėjimus ir

bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,

išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito

komitetas teikia rekomendaciją valdybai

dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo.

Valdyba parenka audito įmonės /

auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo

kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui tvirtinimui.

2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau

nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų

pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų

požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims

atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

Taip

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams

nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais

gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio

Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač

dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka,

turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti

komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių.

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai

gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno

komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia

atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant

nepriklausomiems kolegialaus organo nariams.

Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų

pirmininku.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

Audito komitetas yra sudarytas iš trijų

narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo

reikalavimus. Audito komitetas renkamas

vieneriems metams.

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama

Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai

numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

101

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto

įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas.

Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi

nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti

kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.

Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo

vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų

būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis

informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie

savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės

taip pat kasmet savo metiniame pranešime,

nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų

skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,

posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose

per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Audito komitetas vadovaujasi komiteto

sudarytais ir Visuotinio akcininkų

susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais.

Šie nuostatai nustato taisykles,

apibrėžiančias Audito komiteto teises ir

pareigas, Audito komiteto dydį, narystės

Audito komitete laikotarpį, Audito

komiteto narių išsilavinimo, profesinės

patirties reikalavimus bei

nepriklausomumo principus.

Patvirtinti Audito komiteto nuostatai

skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.

Per 2022 metus Audito komitetas surengė 2

posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito

komiteto nariai.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų

savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo

nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų

turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik

komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba

reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri

bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno

komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos

tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,

kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų

nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose

taisyklėse.

Taip/Ne

Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą.

Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek

tai susiję su Audito komiteto veikla

Bendrovėje.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos

turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo

organų narių ir administracijos vadovų vietas bei

rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.

Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir

patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti

funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai

pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti

reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų

struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir

veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,

kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Neaktualu

Bendrovėje skyrimo komitetas nėra

sudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

102

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius

su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra

susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais,

turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu,

suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.

Neaktualu

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti

šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti

pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos

priežiūros ir valdymo organų nariams ir

administracijos vadovams. Tokia politika

turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant

fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų

priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas, taip

pat sąlygas, kurios leistų bendrovei

susigrąžinti sumas arba sustabdyti

mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių

būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl

individualaus atlygio kolegialių organų

nariams ir administracijos vadovams

siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio

politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos

įgyvendinimą.

Komitetas nesudaromas.

(Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą).

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra

apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose

audito komiteto veiklą

Taip

Bendrovė įgyvendina rekomendaciją.

2022 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas

audito komitetas. Audito komitetas

sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra

nepriklausomi. Audito komitetas darbą

organizuoja vadovaudamasis akcininkų

susirinkime patvirtintais audito komiteto

nuostatais

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014

dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito

įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

103

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti

išsamia informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai

turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir

neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali

būti vykdoma skirtingais būdais.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia

informacija, susijusia su specifiniais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos

ypatumais.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo

posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)

valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas,

vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,

atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius

ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,

nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas

apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus

audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito

komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės

auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės

gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp

nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos

grupės.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais.

Audito komitetas gauna šiame punkte

nurodytą informaciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar

bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,

reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti

skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad

bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti,

kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir

nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir

atitinkamiems tolesniems veiksmams.

Taip

Audito komitetas darbą organizuoja

vadovaudamasis akcininkų susirinkime

patvirtintais audito komiteto nuostatais

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų

tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos

ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu,

kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Taip

Audito komitetas analizuoja ir vertina

Bendrovės finansines ataskaitas, teikia

rekomendacijas valdybai dėl jų

patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to

laikotarpio veiklos ataskaitas.

104

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų

konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų

atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų

bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį

stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius,

tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų

vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai

prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės

interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,

bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų

per protingą terminą pranešti kitiems to paties

organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės

organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią

interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų

pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

Taip

Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi

taip, kad nekiltų interesų konfliktas su

Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra

žinoma nei vieno interesų konflikto tarp

Bendrovės ir jos valdymo organo nario

atvejo.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems

interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį,

taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti

bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką,

kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų

ilgalaikę bendrovės strategiją.

Taip

2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje

Bendrovės atlygio politika.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio

formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos

rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo

finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų

modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios

numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti

išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

Taip

Bendrovės atlygio politikoje nustatomos

atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir

išmokėjimo principai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų,

atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių

organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai

neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo

bendrovės veiklos rezultatų.

Taip

Atlygio politika skirta apibrėžti tik

aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų

atlygio principus.

Žr. 3.2.8. punktą.

105

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai

išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką.

Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos

arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir

apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų

fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma.

Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis

nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

darbo kodekso nuostatomis, neviršijant

jame nustatytų sumų.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis

priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti

pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų

išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis

yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų

būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų

skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų

nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam

tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,

priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors

išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias vadovams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto

tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų

būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio

politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais

finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti

apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo

įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio

pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę

vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys

turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio

politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais

finansiniais metais.

Taip

Bendrovė metiniame pranešime pateikia

informaciją apie atlygio politikos

įgyvendinimą.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba

bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti

įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo

darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus

organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama

akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti

visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias

kolegialaus organo nariams ir darbuotojams

yra atlyginama akcijomis arba akcijų

opcionais.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose

susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę,

darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus,

darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų

konkrečioje bendrovėje.

106

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų

užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų

teisės ir teisėti interesai.

Taip

Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų

teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų

nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės

valdyme.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti

sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės

valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų

turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje

pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų

dalyvavimas priimant svarbius bendrovei

sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų

atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais

klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į

bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais

ir kita.

Taip

Bendrovė laikosi šių rekomendacijų.

Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi

bendradarbiavimo susitarimą su Darbo

tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą,

Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie

Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio

būklę, numatomus pokyčius ir kt.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės

valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos

sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

Taip

Išsami informacija apie numatomus

akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų

nustatyta tvarka, todėl investuotojai

(akcininkai) turi pakankamai galimybių

tiek susipažinti su reikiama informacija,

tiek balsuoti priimant sprendimus.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos

sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar

neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam

kolegialiam organui.

Taip

Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam

organui anoniminius pranešimus.

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus,

įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios

informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip

pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai

atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant,

bet neapsiribojant:

9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

Taip

Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai

viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose Bendrovės

interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“

vertybinių popierių biržos svetainėje.

9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę

informaciją;

Taip

Informacija skelbiama tarpiniame

pusmečio ir metiniame pranešimuose.

107

9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius

bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar)

netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis

valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų

tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;

Taip

Visa Bendrovės turima informacija

skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio

ir metiniame pranešimuose.

9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų

narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais,

bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus

bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių

valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,

posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose

per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo

veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;

Taip

Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių

skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos

veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros

politiką;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis

šalimis;

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su

darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui,

žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų

dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas

bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai

su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal

kurias darbuotojams būtų atlyginama

akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar

kitomis teisėmis įsigyti akcijų

9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir

strategiją;

Taip/Ne

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su

korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius

vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra

skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos

šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas

neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti

informaciją, numatytą teisės aktuose.

Taip

Informacija skelbiama Bendrovės

tarpiniame pusmečio ir metiniame

pranešimuose.

108

9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte

nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,

kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,

atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės

konsoliduotus rezultatus.

Taip

Bendrovė laikosi šios rekomendacijos –

atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir

jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus

rezultatus. Informacija skelbiama

Bendrovės tarpiniame pusmečio ir

metiniame pranešimuose.

9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte

nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti

informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo

organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,

kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,

kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat

rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir

valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš

bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip

tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

Taip

Rekomendacijoje nurodyta informacija

pateikiama Bendrovės metiniuose ir

pusmečio pranešimuose.

9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu

būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų

diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir

apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti

atskleidžiama visiems ir vienu metu.

Taip

Bendrovė informaciją per „Nasdaq

Vilniaus“ vertybinių popierių biržos

naudojamą informacijos atskleidimo

sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis

vienu metu. Informacijos, galinčios turėti

įtakos jos išleistų vertybinių popierių

kainai, Bendrovė

neatskleidžia komentaruose, interviu ar

kitais būdais tol, kol tokia informacija

viešai paskelbiama per biržos informacijos

sistemą

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės

nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl

bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos

rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų

rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos

finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti

nepriklausoma audito įmonė.

Taip

Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų

ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių

įmonių (grupės) metinių finansinių

ataskaitų auditą pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus

priimtus Europos Sąjungoje.

Nepriklausoma audito įmonė taip pat

įvertina metinio pranešimo atitikimą

audituotoms finansinėms ataskaitoms.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės

kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui

siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji

bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

Taip

Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės

valdyba.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės

užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas,

bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija

taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų

taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –

bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito

įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų

susirinkimui.

Taip

Audito įmonė 2022 metais nėra suteikusi

jokių kitų ne audito paslaugų.